„Šiandieninė medijų įvairovė ir aplinka pateikia daug temų diskusijoms, kelia nemažai klausimų ir prieštaravimų. Į daugelį jų esame priversti ieškoti atsakymų. Ir tai yra gerai. Nes atsakymų ieškojimas informacijos gausoje padeda ugdyti kritinį mąstymą ir suvokimą, artėti prie tiesos ir, galbūt, ją surasti“, – sveikindama žiniasklaidos atstovus kalbėjo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Pasak kultūros ministrės, idėja pradėti rengti tokį forumą kilo praėjusių metų pabaigoje prie Kultūros ministerijos įsteigus Medijų tarybą, sutelkusią įvairių visuomenės informavimo sričių atstovus, specialistus, akademikus ir praktikus.

Kultūros ministerijos ir Medijų tarybos surengtame forume buvo aptartos naujos raiškos galimybes, mokamo turinio bei kitos aktualijos, su kuriomis susiduria profesionalioji žurnalistika.

Diskusijoje apie žiniasklaidos mokestinę aplinką dalyvavo finansų ministras Vilius Šapoka, TV3 žinių tarnybos vadovas Sigitas Babilius, UAB „Media bitės“ direktorius, buvęs interneto portalo „15min“ bei naujienų agentūros BNS vadovas Tomas Balžekas ir VU Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių medijų laboratorijos bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas doc. dr. Deimantas Jastramskis.

Savo patirtimi apie naujas žiniasklaidos monetizacijos formas dalijosi internetinės televizijos „Laisvės TV“ direktorius Mykolas Markauskas, UAB „Verslo žinios“ vadovas Ugnius Jankauskas, BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis ir šiuolaikinių medijų agentūros „Nanook“ įkūrėja Berta Tilmantaitė.

Pranešėjų nuomone, šiandieninis žiniasklaidos vartotojas geriau supranta, kad mažėja patikimos nemokomos žiniasklaidos. Lietuvoje jau yra pasiteisinusių patirčių, kai vartotojas sumoka už gaunamas žinias ir pasirenka, kuris turinys jam yra aktualiausias. Visuomenės palaikymas tokioms žiniasklaidos formoms Lietuvoje didėja, nes informavimo mechanizme mažėja nereikalingų barjerų ir tarpininkų, keliančių neskaidrumo pavojų.

Planuojama, kad Medijų forumas taps tęstiniu renginiu.

Kultūros ministerija, būdama atsakinga už visuomenės informavimo politikos koordinavimą, pastaruoju metu atliko ir planuoja atlikti keletą svarbių veiksmų: 2017 metų rudenį įsteigta Medijų taryba – Kultūros ministerijos patariamoji institucija visuomenės informavimo politikos klausimais; šiais metais bus parengtos Strateginės visuomenės informavimo politikos kryptys 2018–2022 metams; o 2019 metų pabaigoje bus įsteigta Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinė sistema, kuri suteiks galimybę visuomenei nemokamai gauti išsamią informaciją apie viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų (žiniasklaidos) veiklą ir nuosavybės santykius.

Į pirmąją mokslo metų dieną tėvai galės lydėti vaikus iki 14 metų, o taip pat ir darželinukus, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Iki šiol į bent pusę laisvos dienos galėjo pretenduoti tik tėvai, auginantys vaikus iki 12 metų. O tokia galimybė ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvams nebuvo suteikiama.

„Tėvai, kurie neturi teisės į kas mėnesį suteikiamas papildomas poilsio dienas (dažnai vadinamas „mamadieniais“ arba „tėvadieniais“), auginantys vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, pirmąją mokslo metų dieną turi teisę gauti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo laiko, paliekant jiems vidutinį darbo užmokestį“, – rašoma SADM pranešime.

Viadukas buvo remontuojamas, kai netikėtai įgriuvo į A14 greitkelį ir prispaudė juo važiuojantį nissan Qashqai automobilį. Turimais duomenimis juo vyko vyras ir žmona iš Askoli Pičeno provincijos.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojo L. Jonavičiaus, bandymas užmegzti politinį Vakarų dialogą su Rusija gali būti naudingas, o Donaldui Trumpui tapus naujuoju JAV prezidentu – ir labai tikėtinas.

„Bendradarbiavimas, iš racionalizmo perspektyvos žiūrint, visuomet yra naudingesnis nei priešprieša. Todėl, naujam JAV prezidentui pradėjus eiti pareigas, iš to, ką jis kalba, tikėtina, kad jis sieks bendradarbiauti.

Ir pati Rusija nori bendradarbiauti, jai taip pat tai naudingiau. Problema – kokios to bendradarbiavimo sąlygos, pagal kokias taisykles jis vyks ir ką gaus iš to bendradarbiaujančios pusės“, – svarsto LRT.lt pašnekovas.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis pritaria, kad didžiausias klaustukas – kortos ant derybų stalo, tačiau, pasak jo, derybos apskritai gali neįvykti.

„D. Trumpas, teigiantis, kad yra antisisteminis politikas, bandys elgtis kitaip, nei iki jo buvę prezidentai, valstybės sekretoriai. Jis bandys sakyti, kad jo asmeninis ego toks stiprus ir jis toks žavus, kad jam pavyks susitarti ir pasiekti sandėrį su Rusija.

Tačiau nebūtinai taip įvyks ir neaišku, kas bus „ant stalo“, dėl ko bus deramasi“, – kalba Š. Liekis.

Interesų susikirtimų – labai daug

Bene daugiausia pagrindo bendradarbiauti, pasak L. Jonavičiaus, turi Rusija ir JAV: „Rusai nori bendradarbiauti, nes jiems tai būtų naudinga ekonomiškai, statuso prasme jiems tai leistų atsisėsti prie vieno stalo ir kalbėti kaip lygus su lygiu su amerikiečiais, galbūt dalytis pasaulį.

Amerikiečių prioritetas turbūt yra kova su terorizmu, ekonomikos stiprinimas, ir čia Rusiją bent jau teoriškai jie mato kaip galimą partnerį, nes Rusija demonstruoja norą kovoti su ISIS, kitais radikalais. JAV tai yra ir ekonomikos klausimas, visų pirma ta prasme, kad atsitraukimas nuo pasaulio policininko vaidmens, visiškai teoriškai kalbant, yra ekonomiškai naudingesnis: nereikia leisti pinigų karams, saugumui pasaulyje palaikyti.“

Kaip pažymi pašnekovas, žiūrint iš Rusijos ir JAV pozicijų, bendradarbiavimas būtų abipusiai naudingas, tačiau pasaulyje yra ne tik rusai ir amerikiečiai.

„Esame mes, Europa, Ukraina, kitos šalys, kurių interesai yra specifiniai, visiškai kitokie ir kuriems tai, kad amerikiečiai bendradarbiaus su Rusija kovodami su ISIS, yra nei šilta, nei šalta. Bet jei mainais už tą kovą rusams bus formaliai ar neformaliai suteikta veto teisė dėl NATO plėtros, dėl Ukrainos judėjimo į vieną ar į kitą pusę, natūralu, kad kai kurie veikėjai, tarp jų ir Lietuva, turbūt bus baisiausiai nepatenkinti tokiu bendradarbiavimu. Bazė bendradarbiavimui yra, tačiau tai dar nereiškia, kad tas bendradarbiavimas bus sėkmingas, nes interesų susikirtimų yra labai daug“, – kalba L. Jonavičius.

VDU politologas Š. Liekis pastebi, kad dabartinės aplinkybės nesukuria saugios atmosferos NATO narėms prie rytinių Aljanso sienų, todėl dialogo užmezgimą vadina natūralia alternatyva, sprendžiant susidariusią situaciją. Pašnekovas neatmeta galimybės, kad ant derybų stalo gali gulti pasidalijimo įtakos sferomis korta.

„Priemonės, į kurias dabar investuojama, akivaizdu, trumpuoju ir netgi vidutiniuoju laikotarpiu nėra pakankamos Baltijos šalims ar Lenkijai apginti. Visi tai puikiai supranta, todėl kaip apie vieną iš alternatyvų įtampai mažinti natūraliai visą laiką diskutuojama apie sankcijų panaikinimą, sandėrių dėl įtakos zonų, netgi teritorinių, sudarymą. Akivaizdu, kad politikos planuotojai apie tokius dalykus visada kalba, galvoja, ir vienokie ar kitokie pasiūlymai visą laiką yra ant stalo“, – teigia Š. Liekis.

Dėl saugumo gali tekti atsisakyti kai kurių interesų?

Paklaustas, ar D. Trumpo pradėtas dialogas su Rusija gali atitikti mūsų interesus, Š. Liekis sako, kad pirmiausia mums patiems reikia suprasti, kokie iš tiesų yra tie mūsų interesai.

„Reikia ne vien tik kalbėti, kad Rusija yra revizionistinė jėga, mažų mažiausiai mėginanti perdalyti sienas Rytų ir Centrinėje Europoje. Mes žinome, kad taip yra, bet reikia žinoti ir kalbėti apie tai, ko tokio tipo derybose ir sandėriuose mes siekiame kaip valstybė. Politikos planuotojai, politikai, strategai turėtų aiškiai įvardyti, dėl ko jie daugiausiai ir mažiausiai norėtų susitarti“, – pažymi Š. Liekis.

Apie poreikį nusibrėžti interesus kalba ir L. Jonavičius. Pasak jo, žvelgiant į tai, ko pastaraisiais metais siekė ir ką darė Lietuva, akivaizdu, kad mes visuomet skatinome Rytų partnerystės, Rytų Europos šalių prisijungimo prie ES, jų demokratizacijos idėją.

„Tai negalėtų būti įgyvendinta, jei dabar amerikiečiai derėtųsi su rusais dėl galimybės bendradarbiauti Irake, Sirijoje. Šis klausimas būtų nustumtas į darbotvarkės paraštes, padėtas giliai į stalčių, kas reikštų, kad būtų išlaikomas status quo – Ukraina liktų padalyta, NATO plėtros, ES narystės perspektyva nenumatyta. Šia prasme mūsų interesų neatitiktų.

Tačiau jei savo interesu laikome tai, kad norime gyventi saugiai, ekonomiškai klestėti, neturėti saugumo iššūkių kaimynystėje, hipotetiškai, jei amerikiečiai susitartų su rusais, netgi pasidalytų įtakos sferomis, mes, mano supratimu, labai aiškiai liktume vakarietiškoje pusėje, labai saugiai gyventume vakarietiškame pasaulyje. Toks scenarijus galimas, tik šiuo atveju turėtume atsisakyti savo, kaip demokratijos skleidėjos regione, tapatybės“, – kalba L. Jonavičius.

   Mes reklamos užsakymų negauname, nekviečiami dalyvauti skydinės tv laidose, ar Užkalnio- pavalgiau, gerai paperdžiau ofise. Žinoma perspektyvoje yra įkurti VŠĮ, deklaruoti savo idėjas, pažiūras, viziją.
Kas tie mes? Puikus programuotojas Mindaugas Bartusevičius ir sporto apžvalgininkas, treneris, darbavęsis ne 1leidinyje tūlas Ruslanas Baranauskas.
Visada žinojau, kad bus užsirovimas iš konservatorių, liberalų, kad gausim čaižių atsiliepimų.Toks pseudo animatorių režisierius, Selo būk tai įgarsintojas davė suprasti, kad laimėjo rinkimus kas reikia, bus prisikasta prie jūsų „belebarda”.Ir pimpt grąsinimai iš 15min.lt estų ofšoro, ar portalo, kas ten juos sugaudys? Faktas, kad nervukai nelaiko didiesiems žiniasklaidos prelegentams, nes neturi suvokimo apie toleranciją, komunikavimą dabar kai juos tvatina Šarūnas Keserauskas, gal tuština vaistines šluodami raminamuosius?
2017 būtinas videoreporteris, interviu, dokumentų viešinimas, anekdotai, išpopuliarinti portalą. Ne iki delfi.lt lygio, bet ir nebūti kokiu seno diedo pirdalu…
   Paraginau kooperuotis žurnalistus, tačiau privatus gyvenimas ir didžioji landsberginė laisvė sukūrė abejingumo ir greito pinigo pasidarymo visuomenę, tad kalbėti apie bendrus projektus, performansus – tuščias oro virpinimas. Pradingo tokie spaudos rykliai kaip Banevičius, Gončaras, kaip tik teistumas turėjo jiems suteikti stimulo neatsisakyti savo pozicijų ir nesitraukti iš barikadų? Sveikatos neliko, pinigų, juk savo metu Banevičius turėjo leidyklą ir ne 1dešimtį gana pelningų leidinių. Nejau „Europa” NAUJOMIS SPALVOMIS- NEGALI ATGIMTI?

Elžbieta II nedalyvavo Kalėdų ir Naujųjų metų mišiose savo dvare Rytų Anglijos Norfolko grafystėje. Sekmadienį paskelbtose nuotraukose matyti, kaip ji, lydima 95 metų savo sutuoktinio princo Filipo (Philip). išlipa iš automobilio ir eina į bažnyčią.

Peršalimas buvo užpuolęs ir Filipą, tačiau jis pasveiko greičiau už savo žmoną. Princas jau per Kalėdas dalyvavo pamaldose Sandringeme, kur karališkoji šeima tradiciškai praleidžia Kalėdas ir Naujuosius.

Tai, kad karalienė nepasirodė mišiose, sukėlė spėliones dėl jos sveikatos būklės. Laikraštis „Daily Mail” rašė, kad monarchė nenorėjo kitų trikdyti savo nuolatiniu kosčiojimu.