Iš esmės šis susitarimas numato mokestį, kurį „YouTube“ turės sumokėti už kiekvieną vaizdo įrašo peržiūrą per šį portalą. Šio tarifo suma nebuvo paviešinta. Portalas ir organizacija susitarė, kad menininkams, kurie yra GEMA nariai, bus mokama už kiekvieną jų sukurto vaizdo įrašo peržiūrą.

„Autoriams, kompozitoriams ir muzikos leidėjams bus sąžiningai mokama, o mūsų „YouTube“ vartotojai galės džiaugtis savo mėgstamomis dainomis“, – sakė bendrovės vykdomojo direktoriaus Christophe’o Mullerio pranešime. Ši sutartis yra „aiškus ženklas visoms interneto platformoms … (kad) autoriams turi būti tinkamai atlyginama už jų muzikos kūrinių naudojimą“, – nurodoma GEMA transliacijų ir interneto reikalų vadovo Thomas Theune pranešime. „YouTube“ vartotojai Vokietijoje jau daug metų pamatydavo raudoną užsklandą, pranešančią apie klaidą, kai mėgindavo peržiūrėti įvairius vaizdo įrašus – pradedant muzikiniais klipais, baigiant filmais, jeigu juose skamba muzika, kurios autorines teises kontroliuoja GEMA. „YouTube“, kuris yra interneto milžinės „Google“ antrinė įmonė, ir muzikos autorinių teisių organizacija ilgai ginčijosi, o kai kada bylinėdavosi dėl klausimo, kaip turėtų būti atlyginama muzikos kūrėjams už internetu transliuojamus jų kūrinius. Ankstesnė licencijavimo sutartis liovėsi galioti 2009 metais. Vėliau abi šalys įsitraukė į teisines kovas, kol GEMA šių metų sausį pralaimėjo Miunchene vieną bylą prieš „YouTube“. Tąsyk organizacija reikalavo, kad už kiekvieną jos narių vaizdo klipo peržiūrą būtų mokama po 0,375 euro cento. GEMA nurodė, kad antradienį sudarytas susitarimas apima tiek būsimą, tiek ankstesnį šios asociacijos narių muzikos naudojimą, bet pažymėjo, kad abi šalys dar nesusitarė, ar už licencijavimo klausimus bus atsakingas „YouTube“, ar kiekvienas vartotojas, įkeliantis įrašų į portalą. Nei viena šalis neatskleidė naujosios sutarties numatomų tarifų dydžio. Savo pranešime „YouTube“ nurodė, kad sutartis taip pat bus taikoma vartotojams, prenumeruojantiems paslaugą „YouTube Red“. Šios paslaugos abonentai gali žiūrėti vaizdo įrašus be reklamų ir prieiti prie papildomo turinio už mėnesinį mokestį.

Už įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti nuostatą, kad dokumento prekybininkai turi prašyti tik iš jaunai atrodančių žmonių, antradienį Seime balsavo 92 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 8. Šis įstatymas įsigalios pasirašius prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Seimo verdiktas aiškus – prekybininkams savo akciją tikriausiai teks atšaukti, nes žodelis „tik“ įstatyme nurodo, kad dokumentų prašyti galima tik tuomet, jei žmogaus amžiaus nustatyti tikrai nepavyksta.

Panašu, kad prekybininkai seimūnus tikrai supykdė, nes įstatymo pataisos buvo priimtos skubos tvarka – antradienį Seimas turėjo pataisas tik svarstyti, tačiau bendru sutarimu nusprendė balsuoti ir už jų priėmimą.

„Tai yra pasityčiojimas iš žmonių, o blogiausia, kad šitas debiliškas sprendimas primetamas Seimui. Aš manau, kad tai yra sveiku protu nesuvokiama priemonė“, – kalbėjo pataisas pateikęs Bronius Bradauskas.

„Ne visada galiu pritarti kolegai Broniui, bet šįkart manau, kad ši žmogų žeminanti tvarka tikrai turi būti atšaukta“, – sakė Linas Balsys.

Jis pasakojo sulaukęs graudaus laiško iš prekybininkų: „Jie sako, kad viskas gerai, pardavimai sumažėjo 9 proc., bet aš pasikalbėjau su kitais tinklais, kurie šitame cirke nedalyvauja, – pas juos alkoholio pardavimai tik padidėjo.

“Originalumu išsiskyrė Paulius Saudargas: „Aš esu už tai, kad prekybininkai dokumentų reikalautų iš visų, kad žmonės kuo geriau pagalvotų prieš perkant alkoholį.“ Tiesa, garsiau Seimo salėje skambėjo pasipiktinimo šūksniai.

„Šiandien prašo dokumento perkant butelį alaus, o rytoj gal prašys santuokos liudijimo perkant sauskelnes? Didieji tinklai ne tik gali daryti poveikį politinių sprendimų priėmimui, bet ir įvesti naują tvarką, nepriklausomai nuo demokratiškai išrinktos valdžios“, – piktinosi Artūras Skardžius.

Nors seimūnai piktinosi prekybininkų sprendimu ir tuo, kad dėl jo dažnai kaltinama valdžia, atrodo, kad ir kai kurie Seimo nariai nevisiškai suprato, kas ir kaip sugalvojo naują tvarką. „Tai kvailiausias šių metų įstatymas. Aš norėjau dar vieną pataisą įregistruoti, kad alkoholio kontrolės įstatymo pavadinimas būtų pakeistas į žmogaus orumą žeminantį įstatymą, nesuprantu, kodėl toks įstatymas buvo priimtas“, – kalbėjo Remigijus Ačas, nors „Rodom“ nėra nei įstatymas, nei Seimo priimta iniciatyva.

Regis, kad savo pasipiktinimą suskubo pareikšti daugybė Seimo narių. Balsavimui pasibaigus Kęstutis Glaveckas stebėjosi: „Kai reikia biudžetą nagrinėti ar kitus svarbius įstatymus, tai laiko nerandame, o dabar galime vienam klausimui skirti 40 minučių.“