Panama papers duomenimis, paviešintais šių metų pavasarį, S.Rolduginas valdo kelias ofšorines kompanijas, kurių sąskaitose saugomi du milijardai dolerių. Įtariama, kad S.Rolduginas prižiūri šešėlinius Rusijos prezidento V.Putino aplinkos, o gal ir jo paties turtus.

„Mes pervedėme tris šimtus milijonų, o pinigų ten panaudojama 15 procentų. Tai reiškia, kad arba darbas kaip reikiant neišvystytas, arba tiek pinigų nereikia. Tada reikia juos nukreipti kitiems tikslams. Turime kur panaudoti pinigus socialinėje sferoje“, – cituoja V.Putiną naujienų agentūra „Interfax“. Fondas „Talant i uspiech“ finansuoja vaikų lavinimo centrą „Sirius“, įkurtą Sočyje.

Per V.Putino pasitarimą su vyriausybės nariais, atkreiptas dėmesys į tai, kad fondas turi ieškoti ir ateityje kuruoti talentingus vaikus, tačiau po to, kai jie baigia mokyklas, vaikais niekas nebesirūpina. Švietimo fondą „Talant i uspiech“ 2014 metų gruodį įkūrė Rusijos mokslo, sporto ir meno veikėjai. Jo steigėju yra violončelininkas S.Rolduginas, kurį V.Putinas vadina savo asmeniniu draugu. Panašu, kad dabar virš S.Roldugino galvos ėmė tvenktis tamsūs debesys.

Anksčiau Rusijos žiniasklaida skelbė, kad 2015 metrų gruodį vyriausybė nusprendė S.Roldugino fondui perduoti kelis olimpinio kaimelio Sočyje objektus. Tarp jų ledo areną „Šaiba“ ir olimpinę treniruočių areną, o taip pat keturių žvaigždučių viešbutį „Azimut“, kurį pastatė verslininkas Viktoras Vekselbergas. Prieš tai V.Vekselbergas viešbutį atidavė valstybei.

2017–2019 metais fondui „Talant i uspiech“ numatyta iš šalies biudžeto skirti per 1 mlrd. rublių. Po V.Putino kritikos tikėtina, kad šie planai bus peržiūrėti.

Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ) šių metų pavasarį analizavo „nutekėjusius“ kompanijos „Mossack Fonseca“ dokumentus apie įvairių šalių politikų ir kitų įžymybių sąskaitas ofšorinėse kompanijose, galimus mokesčių slėpimo ir pinigų plovimo atvejus.

V.Putino šeimos albumo nuotr./S.Rolduginas (dešinėje) – V.Putino dukters krikštatėvis

Per tyrimą paaiškėjo, kad ofšorinės kompanijos, tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančios S.Rolduginui, gaudavo šimtus milijonų dolerių iš VTB banko padalinio Kipre, o po to pinigai būdavo paskirstomi kitoms kompanijoms. Aktyvų valdymu užsiėmė banko „Rossija“ vadovai, į sąskaitas taip pat plaukdavo pinigai, gaunami už sandorius su kompanijų „Rosneft“ ir „Gazprom“ akcijomis.

Įsisiūbavus Panama papers skandalui V.Putinas pareiškė, kad jokių asmeninių milijardų S.Rolduginas neturi. Maža to, net neva visus savo uždirbtus pinigus violončelininkas išleidžia muzikos instrumentų pirkimui, atvežimui į Rusiją ir perdavimui jų įvairioms valstybinėms institucijoms. „Aš didžiuojuosi Sergejumi Pavlovičiumi (Rolduginu) ir kaip savo draugu, ir kaip žmogumi apskritai“, – yra sakęs V.Putinas.

Iš esmės šis susitarimas numato mokestį, kurį „YouTube“ turės sumokėti už kiekvieną vaizdo įrašo peržiūrą per šį portalą. Šio tarifo suma nebuvo paviešinta. Portalas ir organizacija susitarė, kad menininkams, kurie yra GEMA nariai, bus mokama už kiekvieną jų sukurto vaizdo įrašo peržiūrą.

„Autoriams, kompozitoriams ir muzikos leidėjams bus sąžiningai mokama, o mūsų „YouTube“ vartotojai galės džiaugtis savo mėgstamomis dainomis“, – sakė bendrovės vykdomojo direktoriaus Christophe’o Mullerio pranešime. Ši sutartis yra „aiškus ženklas visoms interneto platformoms … (kad) autoriams turi būti tinkamai atlyginama už jų muzikos kūrinių naudojimą“, – nurodoma GEMA transliacijų ir interneto reikalų vadovo Thomas Theune pranešime. „YouTube“ vartotojai Vokietijoje jau daug metų pamatydavo raudoną užsklandą, pranešančią apie klaidą, kai mėgindavo peržiūrėti įvairius vaizdo įrašus – pradedant muzikiniais klipais, baigiant filmais, jeigu juose skamba muzika, kurios autorines teises kontroliuoja GEMA. „YouTube“, kuris yra interneto milžinės „Google“ antrinė įmonė, ir muzikos autorinių teisių organizacija ilgai ginčijosi, o kai kada bylinėdavosi dėl klausimo, kaip turėtų būti atlyginama muzikos kūrėjams už internetu transliuojamus jų kūrinius. Ankstesnė licencijavimo sutartis liovėsi galioti 2009 metais. Vėliau abi šalys įsitraukė į teisines kovas, kol GEMA šių metų sausį pralaimėjo Miunchene vieną bylą prieš „YouTube“. Tąsyk organizacija reikalavo, kad už kiekvieną jos narių vaizdo klipo peržiūrą būtų mokama po 0,375 euro cento. GEMA nurodė, kad antradienį sudarytas susitarimas apima tiek būsimą, tiek ankstesnį šios asociacijos narių muzikos naudojimą, bet pažymėjo, kad abi šalys dar nesusitarė, ar už licencijavimo klausimus bus atsakingas „YouTube“, ar kiekvienas vartotojas, įkeliantis įrašų į portalą. Nei viena šalis neatskleidė naujosios sutarties numatomų tarifų dydžio. Savo pranešime „YouTube“ nurodė, kad sutartis taip pat bus taikoma vartotojams, prenumeruojantiems paslaugą „YouTube Red“. Šios paslaugos abonentai gali žiūrėti vaizdo įrašus be reklamų ir prieiti prie papildomo turinio už mėnesinį mokestį.