Tačiau nei viena sritis nepraėjo šitokias reformas kaip švietimas, šitiek ministrų darė pervarkas, mokyklos uždarinėjamos, lieka apgriuvę pastatai, kaimai prasigėrę, degradavę.

Jurbarko rajone liko gimnazija mieste, Eržvilko, Veliuonos gimnazijos, uždarytas ištisas pagrindinių mokyklų tinklas – Gausantiškiai, nebus Girdžių, seniai neliko Paulių, Stakių, Varlaukio mokyklų.Ten neliks nei pašto skyrių, susisiekimas tik savu transportu, arba arkliuku.

Dabar kalbama apie mokslo metų prailginimą.Kokia alternatyva? Ką veikia PPRC, MŠC?

Buvo kalbama, kad mokytojai patys turi rašyti mokomuosius vadovėlius ir iš to užsidirbti?

Kas padaryta teigiamo šiuo klausimu?

Visa metodika yra verstinė, be diferencijuoto, pritaikomojo pobūdžio, o ir patys pedagogai vangiai rašo straipsnius, rengia seminarus, kaimų mokytojai panirę į kiaulių srutas, mėšlus, atpila valdiškai valandas ir namo, silpni renginiai, būreliai, mano miestelyje po pietų bastosi be vietos, o visa telkiančių reginių nerasta.

Lietuva tuštėja, emigruojantys tėvai su savimi išsiveža vaikus, greitai nebus nei abitūros egzaminų, nei universitetų.

Mokslininkai jau seniai mums pasakoja, kad dabartiniai žmonės ir beždžionės išsivystė iš bendrų protėvių. Fosilijos patvirtina šį teiginį ir mokslo bendruomenėje beveik nėra abejojančių, kad būtent toks evoliucijos kelias iš tikrųjų ir buvo. Bet viena paslaptis visgi mokslininkų diskusijose nuolat suko ratus – kodėl būtent mūsų atšaka išsivystė tokias ištobulintas smegenis? Kas lėmė, kad žmonės savo intelektu yra gerokai pranašesni už giminingus primatus? Dabar paaiškėjo, kad tai galėjo lemti vienas mūsų protėvių pamėgtas maisto produktas.

Klausimas iš tiesų nėra toks paprastas. Įprasta manyti, kad evoliuciją tam didžiąja dalimi valdo aplinka. Rūšys turi prisitaikyti prie savo gyvenamosios aplinkos, kad išgyventų, todėl vieni tampa stipresni, o kiti – protingesni. Tačiau kažkada žmonės ir dabartinės beždžionės nebuvo dviejų skirtingų genčių atstovai. Tai kodėl vieni pradėjo protingėti, o kiti liko vikriai po medžius besikarstantys gyvūnai?

Mokslininkai teigia, kad viena iš priežasčių buvo mūsų protėvių valgyti vaisiai. Kaip jie tai išsiaiškino? Tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Alex DeCasien iš Niujorko Universiteto, patyrinėjo 140 skirtingų primatų rūšių mitybą ir smegenų dydį. Mokslininkai stengėsi išsiaiškinti, ar yra koks nors ryšys tarp to, ką šie gyvūnai valgo, ir jų smegenų dydžio. Ir šį ryšį jie rado – tie primatai, kurių mityboje yra gausu vaisių, turi gerokai didesnes smegenis.

Žinoma, šie gyvūnai skiriasi ir kūno dydžiu, tačiau net matematiškai pašalinus proporcinius kūno masės skirtumus vaisius ėdantys primatai turi bent 25 % didesnes smegenis. Šis skirtumas yra didžiulis. Mokslininkai aiškina, kad šis skirtumas atsirado būtent todėl, kad kadaise mūsų protėviai tiesiog pradėjo valgyti vaisius.

DeCasien paaiškino, kad žmonių protėviai vietoj lapų pradėjo valdyti vaisius, kuriuos gauti buvo gerokai sunkiau. Taigi, norint surasti ir surinkti geresnius vaisius, reikėjo šiek tiek aukštesnio intelekto. Vaisiai taip pat turėjo daugiau maistingųjų medžiagų, nei augalų lapai, o ir įvairesnė mityba akivaizdžiai nenuėjo perniek – tie primatai, kurie mito vaisiai pradėjo vystytis gerokai sparčiau.

Tuo tarpu kiti liko prie lengviau pasiekiamų lapų ir augalų. Iš esmės žolėdžiai primatai nesusidūrė su tokiais dideliais protiniais iššūkiais, todėl ir vystėsi lėčiau. Galiausiai, kuomet žmonių protėviai pradėjo medžioti, jiems pravertė vaisių paieškoje ir rinkime išvystytas protas, kuris medžiojant tik paaštrėjo.

Visgi, mokslininkai nemano, kad vaisiai yra visas jų ieškotas atsakymas. Greičiau tai tik nedidelė dėlionės detalė. Vis dar nėra aišku, kodėl vieni tos pačios rūšies gyvūnai pradeda maitintis kitaip, o kiti jų pavyzdžiu taip ir nepaseka. Rūšių skilimas evoliucijos eigoje yra labai intriguojanti, bet ne iki galo ištyrinėta sritis.

Tiesa, mokslininkai kol kas tėra išsiaiškinę šio organo struktūrą, tačiau apie visas atliekamas jo funkcijas kalbėti dar anksti. Vis dėlto mokslininkai viliasi, jog naujai atrastas organas taps raktu į supratimą, kaip veikia žmogaus virškinimo sistema ir kaip galima gydyti įvairias su virškinimu susijusias ligas.

Žarnų pasaitai (angl. mesentery) mokslininkams iki šiol buvo žinomi, tačiau jie manė, jog tai tebuvo atskiri fragmentiški dariniai, tarpusavyje neturintys nieko bendro.

Bet detalesni tyrimai padėjo išsiaiškinti, jog žarnų pasaitai iš tiesų yra vienas vientisas organas. Apie tai pirmą kartą prabilta moksliniame žurnale „The Lancet Gastroenterology & Hepatology“.

„Publikacijoje, kuri buvo recenzuota ir įvertinta, mes teigiame, jog turime organą kūne, kuris iki šiol nebuvo pripažintas kaip organas. Anatomijos apibrėžimas, kuris buvo sudarytas prieš šimtą metų, buvo neteisingas. Šis organas yra toli gražu ne fragmentiškas ir kompleksinis. Tai tiesiog viena tęstinė struktūra“, – dėstė J Calvinas Coffey‘us iš Limericko ligoninės universiteto Airijoje.

O kas gi yra žarnų pasaitai? Tai dviguba pilvaplėvė – pilvo ertmės gleivinė, kuri laiko mūsų žarnyną prie mūsų pilvo sienelės ir užtikrina, kad viskas būtų savo vietoje. Pirmą kartą apie šią struktūrą prakalbo Leonardas da Vinčis dar prieš kelis šimtus metų.

Vis dėlto mokslininkai visą tą laiką nė neįtarė, jog tai gali būti traktuojama kaip atskiras žmogaus organas, atliekantis ir daugiau funkcijų. Tačiau dabar tai tapo oficialiai patvirtintu faktu, reiškiančiu, jog teks perrašyti vadovėlius.

Šaltinis: www.technologijos.lt