Judraus Japonijos miesto viduryje antradienį atsirado didžiulė įgriuva, kuri prarijo dalį penkių juostų gatvės netoli centrinės geležinkelio stoties. Maždaug 20 m ilgio ir 15 m pločio įgriuva apnuogino gretimų pastatų atramines kolonas svarbioje Japonijos pietuose esančio Fukuokos miesto sankryžoje, todėl baiminamasi, kad gali būti daugiau griūčių.

Televizijos reportažuose buvo matyti dvi atskiros duobės, kurios po 5 val. ryto (pirmadienį 22 val. Lietuvos laiku) nenumaldoma plėtėsi, rydamos asfaltą ir žemę priešais Hakatos stotį. „Lauke dar buvo tamsoka ir mano pirmas įspūdis buvo: „Ar tikrai kelias krinta?“ – visuomeniniam transliuotojui NHK pasakojo jaunas vyras, kuris matė įgriuvos susidarymą.

Fukuokos transporto biuras nurodė, kad įgriuva galėtų būti susijusi su netoliese vykdomais metropoliteno linijos ilginimo darbais.

„Kai tai pamačiau, ten jau buvo dvi duobės ir jos vis didėjo, – pasakojo jis. – Labiausiai išsigandau, kai sankryžoje netoli tos vietos, kur stovėjau, nugriuvo šviesoforas. Supratau, kad turiu iš ten dingti.“ Įgriuva toliau plėtėsi ir ryte buvo maždaug dviejų aukštų gylio, joje kaupėsi vanduo iš trūkusių vamzdžių. Policija, kuri aptvėrė rajoną ir evakavo žmones iš aplinkinių pastatų, sakė, kad pranešimų apie sužeidimus nebuvo.

Fukuokos transporto biuras nurodė, kad įgriuva galėtų būti susijusi su netoliese vykdomais metropoliteno linijos ilginimo darbais.

Fukuoka yra didžiausias miestas Japonijos pietinėje Kiūšiū saloje.

Miesto geležinkelio stotis yra prie didelės sankryžos, kur važinėja ir supergreitieji traukiniai.

Analogas matomas su korumpuotais Lietuvos politikais ir jų noru likviduoti drąsius žurnalistus.Šiandieną Šakių APYL.TEISMAS svarstys ar tenkinti kogero,,amžinojo” Šakių mero Juozo Bertašiaus skundą dėl buvusios,,VALSČIUS” redaktorės Giedrimės Didžiapetrienės komentaro, tariamo šmeižto.

Žurnalistė paskelbė, kad iškilo demokratijos pavojus Šakiuose, laikraštį nori perimti net neakcininkas Europos autokroso čempionas Nerijus Naujokaitis.Bandoma jį paversti 1tiesos ir politikos ruporu.Šakių savivaldybėje įsivyravo,,Uab”sistema,infiltruojami savi asmenys, įtakojamas mąstymas.Naujokaitis stebisi redaktorės kaltinimais,per 15metų atseit nebuvo jokio akcininkų susirinkimo, neaiški finansinė ataskaita.Tad,,VALSČIUS” kolektyvas,kurio dalininkai buvo Arvydas ir Giedrimė Didžiapetriai pasitraukė iš naujai rengiamos avantiūros, sustabdyta leidyba.

Kam teko lankytis Šakiuose išskirtinai ramus, jaukus miestas, vakare eik kur nori- niekas neužkabins.Tačiau tai tik išorinis fasadas, realybėje bedarbystė klaiki, užklausiau biržoje ar reikia sporto, švietimo specialistų- nereikia, ieško tik veterinarijos gydytojo.

Šakiai kaip serbai yra autonominis miestas, neitin įsileis kitų rajonų specialistus, nekartą kreipiausi dėl krepšinio reikalų.,,Vytis” būk tai fanų komanda, bet yra ir kita nuomonė, kad komplektacija vyksta kaip palanku vadovybei, užtat rezultatai finišo tiesiojoje būna graudūs.

Čiaupiama žiniasklaida Jurbarke, leidinys,,Nemuno kraštas” paduotas už šmeižtą prieš buvusį merą ir aptilo veikla, nes matyt bijomasi finansinių nuostolių.

Pagėgiuose pasirodžius,,Šilokarčemai” tuoj partija,,Tvarka ir teisingumas”sureaguoja skausmingai, net raginama išimti numerius iš prekybos.

,,Radviliškio kraštas” skaitomas paslapčia, valdininkai draudžia pavaldiniams jį čiupinėti, nes kritikuoja juodai konservatorių kliką.

Įsilaužta į Kaišiadorių,,Atspindžiai”redakciją, paimti leidėjo Mindaugo Šimkūno kompiuteriai, nes pastarasis kandidatavo rinkimuose.Beje, jeigu jis žurnalistas irgi NETURI PRIKLAUSYTI PARTIJAI- DRAUDŽIA ĮSTATYMAS.

„Kaune jau tapo įprasta, kad tie, kas nenori pokyčių mieste, prisirakina. Jei kas nors norite prisirakinti prie šito vaiduoklio, tai turite tris savaites. Duobėtos gatvės, kiauri langai, šiukšlini sklypai užknisdavo juodai, va taip gyvenom ne taip seniai“, visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ Facebook paskyroje paskelbtame vaizdo įraše deklamuoja dabartinis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

V.Matijošaitis vaizdo klipe kviečia visus miestiečius tvarkytis ir kurti taip laukiamus pokyčius Kaune.

Primename, kad buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas su bendražygiais buvo prisirakinęs prie Kauno centrinio knygyno. Taip jis siekė atkreipti dėmesį į miesto valdžios konkurso būdu išnuomojamą knygyną, kurį valdė miesto savivaldybė.

Taip, Kaunas tikrai geras miestas. Tačiau kokius galėtume įžvelgti Vilniaus pliusus? O ar atpažįstame Kauno minusus? Lietuvos savivaldybių indekse Vilnius užima pirmąją vietą, o Kaunas lieka tik penktas. Vertinant ūkio subjektų įsigytų verslo liudijimų skaičių, Kaunas nusileidžia Vilniui. Todėl galima daryti prielaidą, kad verslininkai mieliau renkasi sostinę, o ne Kauną. Žvelgiant į grynąją emigraciją, į Vilnių atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta, o Kaune situacija kitokia – čia daugiau išvyksta nei atvyksta.

Keista, bet iki šiol Metų meru nė karto nebuvo išrinktas Vilniaus ar Kauno vadovas. Atrodytų, kad didžiausius miestus turėtų valdyti protingiausios galvos ir geriausi šeimininkai, bet rinkėjai mano kitaip. Ši taisyklė tik šiemet sulaužyta. Metų meru išrinktas V. Matijošaitis, o trečioji vieta atiteko R. Šimašiui. Iki šiol aštuntus metus rengiamuose rinkimuose laimėdavo Druskininkų, Neringos arba Birštono vadovai. Ir tik vieną kartą iš didžiųjų miestų buvo pasisekę Klaipėdai.  Beje, Kauno mero darbą vidutiniškai vertina 38% kauniečių, o 32% – gerai.

Sakoma – visi Kauno intelegentai iškeliauja į Vilnių. Nors tai nėra gryna tiesa, bet ir ne melas. Aktoriai Kostas Smoriginas ar Eglė Mikulionytė visuomet pabrėžia, kad jie – iš Šančių, tačiau jų gyvenimas ir kūryba jau daug metų susieti su Vilniumi. Dainininkė Arina ar režisierius Ričardas Rickevičius kažkada atrodė augte suaugę su Kauno gatvėmis ir bohemiškomis erdvėmis, bet jie pakėlė sparnus sostinės link ir kelio atgal, regis, nebesidairo. Kaip ir režisierius Jonas Vaitkus. Arba savo kaunietišką praeitį mėgstantis prisiminti muzikologas Viktoras Gerulaitis bei kaunietiškos kilmės neakcentuojantis dizaineri Juozas Statkevičius. Kaip ir politikas E. Vereikis: „Noriu pabrėžti – aš ne vilnietis. Aš iš Kauno, iš Šančių. Čia – visi mano prisiminimai, geriausi ir skaudžiausi. Todėl sakau ir sakysiu, kad mano miestas – Kaunas. Tai, kad gyvenu kaime prie Vilniaus, mano nuostatos nekeičia”. Tikriausiai todėl ir sakoma, kad šiuolaikinis vilnietis – tai kauniečio ir kaimiečio mišinys.

,,Kodėl būtent Vilniuj įsikūrė Lietuvos Seimas, Vyriausybė ir net Vilniaus savivaldybė? Todėl, kad piktoji dvasia ieško sau vietų, kur tamsiau. Kaune greitai gautų galą. Kita vertus, kaunietis nenori vilniečio nė akyse regėt. Todėl ir nutiestas aplinkkelis, greitkelis… Atseit varykit jūs, vilniečiai, kuo greičiau prie jūros ir girdykit ten savo žirgus. Mat Vilniaus apylinkių gyventojai dar  nuo Vytauto laikų garsėjo išskirtiniu kvailumu ir jodavo žirgų girdyt net prie Juodmarių. Neteko girdėt, kad taip elgtųsi bent vienas kaunietis. (…) Vilniečiui nuo Kauno atsiveria plačiausios perspektyvos. Nori – brauki Marijampolėn, nori – į Kėdainius, Raseinius, Šiaulius ir Vakarus… (…) O pabandykim įsivaizduoti, kad neatsargus kaunietis keliavo, keliavo… Ir atsidūrė Vilniuj. (…) Jis, kaip ir visi kauniečiai, veržiasi į priekį. Tačiau kur yra Vilniaus priekis? Brėžiame tiesiąją nuo Kauno per Vilnių ir tolyn… Kurgi mūsų šaunuolis nukeliaus? Į Šumską, Astraviecą ir Ašmiany… O ką ten sveikam žmogui veikt?“ – taip savo poziciją išreiškia Juozas Erlickas.

Vilniečiai teigia, kad Kaunas – tai degalinė tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Atidžiau pasižvalgius po kelio ruožą, jungiantį Vilniaus ir Klaipėdos greitkelį, galima drąsiai pasakyti, kad degalinių gausos čia tikrai nėra. Tad Kauno lyginimas su degaline neatitinka tikrovės.

,,Aš tikrai myliu Kauną ir nebijau apie savo meilę kalbėti. Myliu Kauną juo labiau, nes žinau, kad yra įprasta mano gimtojo miesto nemėgti ir visaip iš jo šaipytis (…) Visi iš eilės, kalbėdami apie pigaus skrydžio siaubus, pasakoja apie tai „kiek lėktuve buvo kauniečių“: jei daug, tada tai jau tikrai nelaimė, atostogos sugadintos. (…) Jei Kauną aptversim spygliuota viela, kiekvienas žinos, už ką sėdi“. (…) . „Šūdas ne sviestas, Kaunas ne miestas“. Nei apie Ukmergę, nei apie Raseinius, nei apie Jurbarką niekas nieko panašaus nekalba. (…) O žinote, kodėl taip yra? (…) Kauno žmonės turi geriausių lietuviškų bruožų (blogiausių irgi, bet mažiau negu kitų miestų gyventojai – todėl apie blogiausius šiandien nerašysiu), ir tie bruožai tokie ryškūs, nuspalvinti tokiu pasitikėjimu savo jėgomis ir gera nuotaika, kad kitiems Lietuvos gyventojams, matyt, dažnai pabunda nevisavertiškumo kompleksas, kai bendrauja su kauniečiais. Be to, kauniečiai labiau, nei kiti Lietuvos žmonės, yra panašūs į amerikiečius“ – teigia jūsų visų gerai pažįstamas A. Užkalnis.

Pabaigsiu kaip Užkalnis – ,,Einu ir galvoju – aš didžiuojuosi, kad esu kaunietis“. O Jūs?

Rytas Žitkus, Kauno Pilėnų pagrind. mokykla, 5 kl.