Garsus Amsterdamo universiteto stygų teorijos specialistas, prof. Erikas Verlinde, publikavimui parengė naują tyrimą, kuriuo pademonstravo revoliucinį požiūrį į gravitacijos prigimtį.

2010 metais prof. E.Verlinde pasaulį nustebino pasiūlydamas visiškai naują gravitacijos teoriją. Pasak mokslininko, gravitacija nėra fundamentali gamtos jėga, o atsirandantis reiškinys. Lygiai kaip temperatūra randasi iš mikroskopinių dalelių judėjimo, taip ir gravitacija randasi iš pokyčių fundamentaliuose informacijos bituose, saugomuose pačioje erdvėlaikio struktūroje.

Niutono informacijos dėsnis

Savo 2010 metų straipsnyje apie gravitacijos kilmę ir Niutono dėsnius E.Verlinde parodė, kaip antrasis Niutono dėsnis, nusakantis, kaip nuo medžių krenta obuoliai, o palydovai sukasi planetos orbitoje, gali būti išvestas iš erdvėlaikį sudarančių mikroskopinių elementų. O dabar, išplėtojęs savo ankstesnį darbą ir papildęs jį kitų mokslininkų darbais profesorius parodo, kaip galima suprasti keistą žvaigždžių elgesį galaktikose nenaudojant niekaip tiesiogiai neužfiksuotos tamsiosios materijos.

Išoriniai galaktikų (taip pat mūsiškio Paukščių Tako) regionai apie centrą sukasi kur kas greičiau nei galėtų pagal dabartinę gravitacijos teoriją, skaičiuojant tik įprastinę materiją – žvaigždes, planetas, tarpžvaigždines dujas. Trūksta labai stambaus gravitacine jėga pasižyminčio elemento, tad fizikai šią spragą pasiūlė užpildyti tamsiąja materija. Panašu, kad mūsų Visatoje tamsioji materija yra dominuojanti materijos forma, sudaranti net 80 proc. visos masės. Tiesa, kol kas tamsioji materija egzistuoja tik teoriškai – nepaisant itin aktyvių pastangų ją aptikti, tiesioginių jos stebėjimo rezultatų kaip nėra, taip nėra.

Tamsiosios materijos nereikia

Anot E.Verlinde, taikant jo naująją atsirandančios gravitacijos teoriją galaktikų sukimąsi galima paaiškinti ir be jokios tamsiosios materijos. Naujame akademiniame darbe, kurio publikavimui parengta versija patalpinta „ArXiv“ svetainėje, E.Verlinde parodė, kaip jo gravitacijos teorija tiksliai prognozuoja žvaigždžių sukimosi apie Paukščių tako centrą (ir kitų galaktikų žvaigždžių sukimosi apie savo galaktikos centrus) greitį.

„Turime įrodymų, kad šis naujas požiūris į gravitaciją iš tiesų atitinka stebėjimo rezultatus. Panašu, kad dideliu mastu gravitacija tiesiog nesielgia taip, kaip prognozuoja A.Einsteino teorija“, – tikina fizikas.

Iš pirmo žvilgsnio E.Verlinde teorija gali pasirodyti panaši į tokias modifikuotas gravitacijos teorijas, kaip 1983 metų MOND (MOdified Newtonian Dynamics, sukurta Mordehajaus Milgromo). Tačiau MOND „pritempia“ teoriją tam, kad ji atitiktų realaus stebėjimo rezultatus, o E.Verlinde teoriją pradėjo kurti nuo fundamentalių principų. „Tai yra visiškai kitoks išeities taškas“, – savo teoriją gina E.Verlinde.

Holografinio principo taikymas

Gali būti, kad stovime ant naujo mokslinės revoliucijos slenksčio, kuris iš esmės pakeistų mūsų požiūrį į erdvės, laiko ir gravitacijos prigimtį

Vienas iš E.Verlinde teorijos ypatumų – holografinio principo taikymas. Holografinį principą išvystė Gerardas ‘t Hooftas (Utrechto universiteto mokslininkas, 1999 metais apdovanotas Nobelio premija ir E.Verlinde mokytojas) bei Leonardas Susskindas (Stenfordo universitetas). Pagal holografinį principą, visa informacija visoje Visatoje gali būti aprašyta ant gigantiškos įsivaizduojamos sferos, gaubiančios Visatą. Tiesa, E.Verlinde savo teorijoje teigia, kad šis principas nėra visiškai tikslus – dalis Visatos informacijos yra saugoma pačioje Visatos erdvėje.

Papildomas informacijos elementas reikalingas norint aprašyti dar vieną „tamsųjį“ Visatos elementą – tamsiąją energiją, kuri, kaip manoma, lemia greitėjantį Visatos plėtimąsi. Tyrinėdamas šios papildomos informacijos poveikį greitėjančiam Visatos plėtimuisi. E.Verlinde priėjo stulbinančios išvados. Jeigu įprastinę gravitaciją galima užkoduoti naudojant informaciją, esančią įsivaizduojamoje sferoje aplink Visatą, kaip kad parodyta jo 2010 metų straipsnyje, pridėjus papildomą informaciją į Visatos erdvę gaunama jėga, kuri puikiai atstoja tamsiosios materijos efektą.

Stovime ant mokslinės revoliucijos slenksčio?

Gravitacijos fizikiniam aprašymui iš tiesų stipriai trūksta naujo požiūrio – kad ir tokio, kaip pasiūlė E.Verlinde – nes dabartinė gravitacijos teorijos versija yra sunkiai suderinama su kvantine fizika. Abi šios teorijos, kurias galima vadinti XX a. fizikos pažibomis, negali galioti vienu metu. Sunkumai kyla tada, kai svarstoma apie ekstremalias sąlygas, esančias ties juodosiomis skylėmis ar buvusias Didžiojo sprogimo metu. „Daugelis fizikų-teoretikų, tokių kaip aš, kuriame pakoreguotą teoriją ir iki šiol pasiekta tikrai nemenka pažanga. Gali būti, kad stovime ant naujo mokslinės revoliucijos slenksčio, kuris iš esmės pakeistų mūsų požiūrį į erdvės, laiko ir gravitacijos prigimtį“, – sakė E.Verlinde.

Paradą, kuriame žygiavo karo laikų uniformas apsirengę ir vėliavomis mojuojantys kariai ir važiavo tankai, stebėjo Antrojo pasaulinio karo veteranai.

Rusijos naujienų agentūra TASS pranešė, kad parade dalyvavo apie 5 tūkstančiai karių.

Tuo metu, kai vyko 1941 metų paradas, puolančios Vokietijos pajėgos buvo vos už kelių dešimčių kilometrų į vakarus ir paradas buvo dalis įnirtingo ir galiausiai sėkmingo Sovietų Sąjungos bandymo apginti sostinę Maskvą.

Kokia siūloma fiskalinė politika? Koks kandidatų požiūris į kovą su žmonijos įtaka klimato kaitai? Kaip modernizuoti rūdijančią infrastruktūrą? Ką daryti su švietimu? Kaip keisis ar nesikeis JAV užsienio politika?

Žinoma, po antradienio paaiškės ne tik naujasis, 44-asis JAV prezidentas, bet ir tai, ar keisis Kongreso šeimininkai.

Jei tiek Senate, tiek Atstovų Rūmuose toliau dominuos respublikonai, o prezidente bus išrinkta H.Clinton, daugelis jos idėjų tokiomis gali ir likti.

Vidaus politikoje JAV prezidentas neturi tiek daug galių kaip dažnai manoma ir teigiama per kampaniją – kartais net atrodo, kad įstatymų leidžiamoji valdžia Amerikoje neegzistuoja. Daugiausiai pokyčių iš Baltųjų rūmų šeimininkų paprastai galima laukti užsienio politikoje. O šiuo atveju skirtumas tarp H.Clinton ir D.Trumpo tikriausiai net negalėtų būti didesnis.

Mokesčiai

H.Clinton nusiteikusi sumažinti pajamų nelygybę didindama mokesčius turtingiesiems. Ji siūlo papildomą 4 proc. mokestį pajamoms, viršijančioms 5 mln. JAV dolerių, taip pat – didesnį kapitalo prieaugio mokestį.

H.Clinton žada didinti mokesčius, tris ketvirtadalius jų mokės 1 proc. daugiausia uždirbančių amerikiečių.

Be to, ji siekia svariau apmokestinti apribotos rizikos fondų vadovų pajamas, susitvarkyti su įstatyminėmis spragomis ir padidinti nekilnojamojo turto mokestį. Galiausiai siūloma padidinti išlaidas sveikatos apsaugos ir švietimui.

Kaip skelbia nepriklausomas Mokesčių politikos centras, nors H.Clinton žada didinti mokesčius, tris ketvirtadalius jų mokės 1 proc. daugiausia uždirbančių amerikiečių.

Savo ruožtu D.Trumpo planas dėl mokesčių JAV vyriausybei per 10 metų kainuotų iki 3,9 trilijonų dolerių pajamų – tiek lėšų būtų netekta dėl kandidato užmojų sumažinti korporacinius mokesčius ir panaikinti nekilnojamojo turto mokestį.

Konservatyvaus Mokesčių fondo skaičiavimais, 1 proc. turtingiausių amerikiečių pajamos išaugtų daugiau nei 10 proc., o ketvirtadalis mažiausiai uždirbančių amerikiečių uždirbtų vos 1,9 proc. daugiau.

Manoma, kad D.Trumpui įgyvendinus savo planus JAV valstybės skola pasiektų 105 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Darbo vietų kūrimas

D.Trumpas tikina per dešimtmetį sukursiantis 25 milijonus naujų darbo vietų. Jo teigimu, per daug darbo vietų, ypač pramonėje, prarandama kitoms šalims – Meksikai ar Kinijai.

D.Trumpas tikina per dešimtmetį sukursiantis 25 milijonus naujų darbo vietų.

Magnatas planuoja sumažinti pelno mokestį nuo dabartinio 35 proc. tarifo iki 15 proc. ir teigia, kad darbo vietų kūrimas paspartės investavus į infrastruktūrą, sumažinus prekybos deficitą ir panaikinus reguliavimo priemones.

H.Clinton darbo vietų kurtų investuodama į aukštąsias technologijas, moderniąją pramonę, atsinaujančiąją energetiką ir smulkųjį verslą. Demokratų kandidatės teigimu, nepriklausomi ekspertai skaičiuoja, kad pagal jos planą JAV būtų sukurta 10 mln. naujų darbo vietų.

Imigracija

Imigracija – D.Trumpo kampanijos arkliukas. Nepaisydamas gausios kritikos, respublikonų kandidatas ir toliau tvirtina, kad tapęs prezidentu pastatys tvorą, kuri drieksis palei visą JAV ir Meksikos pasienį.

Be to, D.Trumpas teigia, kad į Ameriką įsileis mažiau legalių imigrantų, nors anksčiau jau atsitraukė nuo savo raginimų jėga išvaryti iš JAV daugiau nei 11 mln. nelegalių imigrantų.
Galiausiai jis yra paskelbęs, kad reikėtų į JAV bent laikinai neįsileisti visų musulmonų.

H.Clinton neketina atšaukti Baracko Obamos prezidentinių įsakų, kuriais siekiama normalizuoti dokumentų neturinčių imigrantų ir jų šeimų statusą. Kandidatė nori įvykdyti kruopščią imigracijos reformą – suteikti dokumentų neturintiems imigrantams nuolatinį leidimą gyventi, o vėliau ir JAV pilietybę.

Demokratė prieštarauja dabar JAV egzistuojančioms privačioms nelegalių imigrantų sulaikymo stovykloms, o D.Trumpo minimo tvorą vadina „kvailu būdu užtikrinti saugumą pasienyje“.

Užsienio politika

Dirbdama JAV valstybės sekretore, o ir anksčiau Niujorko senatore, H.Clinton buvo vadinama užsienio politikos „vanage“. Ji rėmė JAV invaziją į Iraką, nors vėliau teigė, kad gailisi dėl tokios savo pozicijos.

Be to, H.Clinton agitavo surengti aviacijos kampaniją Libijoje, o dabar ragina aktyviau veikti Sirijoje.

Ji siūlo nustatyti neskraidymo zoną ir apginkluoti nuosaikius sirus sukilėlius. Tiesa, sausumos pajėgų į Siriją nesiųstų. Ji taip pat pritaria kurdų pešmergų kovotojų apginklavimui.

H.Clinton tvirtina, kad JAV turėtų neskubėti trauktis iš Afganistano, ir tvirtai remia NATO. Jos manymu, Aljansas vienija sąjungininkus Europoje ir veikia kaip efektyvi Rusijos atgrasymo priemonė.

D.Trumpas anksčiau yra pritaręs Irako karui, bet pastaraisiais metais prieštarauja bet kokiems JAV kariniams veiksmams Vidurio Rytų regione.

D.Trumpas anksčiau yra pritaręs Irako karui, bet pastaraisiais metais prieštarauja bet kokiems JAV kariniams veiksmams Vidurio Rytų regione. Jis teigia, kad pagerintų santykius su Rusija ir jos prezidentu Vladimiru Putinu, ir šiemet pribloškė sąjungininkus NATO pareikšdamas, jog jie turėtų skirti daugiau biudžeto lėšų savo pačių gynybai, nes priešingu atveju jis „svarstytų“, ar JAV atskubėtų į pagalbą karinės krizės atveju.

Tokie D.Trumpo žodžiai sukėlė nerimo Rytų Europoje, kur daugelis šalių yra skurdžios ir neskiria gynybai 2 proc. BVP.

Kita vertus, jis laikosi kietos linijos kalbėdamas apie kovą su grupuote „Islamo valstybė“ ir kelis kartus yra paskelbęs, kad JAV turėtų Sirijoje bei Irake dislokuoti dešimtis tūkstančių sausumos karių.

Pabėgėliai

D.Trumpo manymu, ilgametė JAV politika priimti pabėgėlius iš krizės ištiktų regionų yra grėsmė šalies nacionaliniam saugumui. Jis neretai skelbė internete paplitusias klastotes, esą daugelis pabėgėlių iš Sirijos yra jauni vyrai.

Magnatas norėtų įšaldyti pabėgėlių priėmimą, kol nebus patvirtintos „ekstremalaus tikrinimo“ procedūros. D.Trumpas mano, kad Vidurio Rytų šalys turėtų nustatyti daugiau saugumo zonų pabėgėliams.

Tuo tarpu H.Clinton ragina priimti daugiau sirų pabėgėlių. Šiuo metu kiekvienais metais priimama 10 tūkst. sirų, o demokratė norėtų, kad skaičius pasiektų 65 tūkst.

Ji irgi įspėja, kad atvykėlius reikia atidžiai tikrinti, bet pažymi, kad dabar galiojančios procedūros itin sudėtingos ir labai ilgai užtrunka. H.Clinton teigimu, Amerika yra istorinis žmonių, bėgančių nuo represijų, smurto ir karo, prieglobstis, o tai, anot jos, turi nesikeisti.

Klimato kaita

Aplinkosaugos klausimais H.Clinton linija atitinka visos Demokratų partijos pozicija. Ji teigia, kad pasaulinis atšilimas yra grėsmė JAV nacionaliniam saugumui ir remia griežtesnį energetikos pramonės reguliavimą.

Ji prieštarauja naftos gręžinių kasimui Aliaskoje ir kompanijos „Keystone“ naftotiekio tiesimui. Tiesa, H.Clinton erzina kai kuriuos aplinkosaugininkus, nes atsisako palaikyti moratoriumą skalūnų dujų išgavimui.

Gi D.Trumpo tinklalapyje apskritai nėra nė vieno pareiškimo apie aplinkosaugą. Tiesa, savo kalbose jis nepritaria apinkosaugos normų reguliavimui, kurias esą nustato „ekstremalių pažiūrų politiniai aktyvistai“.

Milijardierius taip pat siekia sumažinti Aplinkos apsaugos agentūros finansavimą, o mokslinį faktą, kad pasaulinį atšilimą lemia žmonijos veikla, vadina melu. D.Trumpas teigia, kad „atšauktų“ istorinį Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos.

Vėliau, 2008 metais, A. Šiukštos įmonė laimėjo net tris didelius jo sesers V. Petiukonienės valdomų Pavilnių ir Verkių regioninių parkų skelbtus viešųjų pirkimų konkursus. Jie buvo skelbiami parkuose įrengtų statinių remonto darbams ir teritorijų priežiūros paslaugoms bei Naujosios Vilnios pilkapynų, Pūčkorių piliakalnio ir Rokantiškių piliavietės tvarkybos darbams. Trijų konkursų vertė – 1 milijonas 362 tūkstančiai eurų. Ant viešųjų pirkimų procedūrų visur yra tuometinės V. Petiukonienės pavaduotojos, dabar jau Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorės, Zentos Ražanauskienės parašai.

Vėliau konkursuose sekėsi visur

2008 metų konkursais pelningi pirkimai Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose pasibaigė, bet įmonės sėkmė viešuosiuose pirkimuose saugomų teritorijų sistemoje – ne. Duomenų portalo Freedata.lt duomenimis, įmonė pradėjo dažnai laimėti VSTT bei kitų Lietuvos parkų skelbiamus viešųjų pirkimų konkursus.

V. Petiukonienė ir tuometinė VSTT direktorė Rūta Baškytė kadaise, dar senesniais laikais, yra kartu dirbusios tuose pačiuose Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose, taigi tikrai yra pažįstamos. Neaišku, kokios priežastys padėjo įmonei sėkmingai pasirodyti viešųjų pirkimų konkursuose, tačiau įmonei „Rekreacinė statyba“ tikrai pradėjo sektis.

2009 metais V. Petiukonienės brolio įmonė laimėjo du konkursus skirtinguose parkuose. Nemuno kilpų regioniniame parke laimėjo konkursą infrastruktūrai įrengti, kurio vertė – šiek tiek daugiau nei 300 tūkstančių eurų. Šiame konkurse visi keturi pigesnę kainą siūlę dalyviai buvo atmesti. Taip pat tais pačiais metais įmonė laimėjo Žemaitijos nacionalinio parko skelbtą konkursą automobilių stovėjimo aikštelei įrengti. Sutarties vertė – 1735 eurai. Įmonė pasiūlė mažiausią kainą.

2010 metais dalyvaujant grupėje su dar dviem įmonėm laimėtas labai solidus konkursas, skelbtas Anykščių regioninio parko infrastruktūros kūrimui, kurio vertė – 875 tūkstančiai eurų. Taip pat individualiai infrastruktūra kurta ir Ventos regioniniame parke, sutarties vertė – daugiau nei 145 tūkstančiai eurų. Šiame konkurse buvo atmesti keturi kiti tiekėjai, visi siūlė mažesnę kainą, tačiau nepagrindė per daug mažos kainos. Įmonė tais metais laimėjo ir dar vieną Kauno marių regioninio parko skelbtą konkursą kadagyno tvarkymui, jo vertė – 104 tūkstančiai eurų.

Taip pat 2010 metais A. Šiukštos įmonė laimėjo dar du VSTT skelbtus konkursus, kurių bendra vertė – daugiau nei 86 tūkstančiai eurų. Viename iš konkursų buvo atmesti kiti 3 tiekėjai, nes jie neatitiko konkurso reikalavimų ir įmonės pasiūlymas liko vienintelis.

2011 metais įmonė laimėjo net aštuonis VSTT skelbtus konkursus įvairiems darbams, kurių vertė – daugiau nei 400 tūkstančių eurų. Nemažoje dalyje konkursų buvo rinktasi iš vienintelio pasiūlymo.

2012-ieji metai taip pat A. Šiukštos įmonei buvo labai sėkmingi. Įmonė laimėjo konkursą Salantų regioninio parko dvaro tvarkymo darbams, kurio vertė daugiau nei milijonas eurų, taip pat laimėjo Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos skelbtą konkursą, kurio vertė taip pat perkopė milijoną eurų. Dar šiais metais įmonė laimėjo keturis VSTT konkursus įvairiems darbams, kurių bendra suma siekia 921 tūkstantį eurų. Taip pat buvo laimėtas ir Anykščių regioninio parko konkursas medžių lajų tako komplekso sukūrimui, vertė – beveik 145 tūkstančiai eurų. Šiame konkurse iš viso buvo vos du dalyviai, vienas buvo atmestas, nes neatitiko kvalifikacijos. Taip pat įmonė laimėjo beveik 35 tūkstančių eurų vertės konkursą, kurį skelbė Žemaitijos nacionalinis parkas.

Nuo 2013 metų įmonės laimėtų konkursų saugomų teritorijų sistemoje mažėja. 2013 metais laimėtas vienas VSTT konkursas apžvalgos bokštų įrengimui, suma – kiek daugiau nei 20 tūkstančių eurų. 2014 metais įmonė laimėjo paskutinį didelės vertės konkursą Salantų regioninio parko lankytojų centro įrengimui, kurio vertė – beveik 702 tūkstančiai eurų. 2015 metais laimėtas vienas gana mažos vertės VSTT konkursas dėl papildomų Salantų parko lankytojų centro įrengimo darbų. Rinktasi iš vieno tiekėjo, suma – 7 tūkstančiai eurų.

Po 2014-ųjų V. Petiukonienės brolio įmonė nustojo laiminėti konkursus, tais pačiais metais ir R. Baškytė pasitraukė iš VSTT direktorės pareigų, tačiau valdininkai situaciją aiškina kiek kitaip, kad tiesiog pasibaigė Europos sąjungos finansavimas, nes didžioji dalis šių pinigų yra europiniai.

Bendra laimėtų pirkimų vertė – 7 milijonai eurų

V. Petiukonienės brolio A. Šiukštos įmonės „Rekreacinė statyba“ bendra laimėtų sutarčių saugomose teritorijose vertė yra apie 7 milijonai eurų.

Ši įmonė patenka į didžiausių visų laikų VSTT tiekėjų dešimtuką, vien iš šios tarnybos laimėtų sutarčių vertė siekia beveik du milijonus eurų. Iš Pavilnių ir Verkių regioninių parkų, kuriuos valdė sesuo, A. Šiukštos įmonė laimėjo pirkimų už 1 milijoną 361 tūkstantį eurų. Ši įmonė yra didžiausias visų laikų Pavilnių ir Verkių regioninių parkų tiekėjas.

Iš Valstybinio Kernavės kultūrinio parko įmonė laimėjo pirkimų už daugiau nei milijoną eurų, iš Salantų regioninio parko – už 1 milijoną 787 tūkstančius eurų.

Iš Nemuno kilpų regioninių parkų laimėta konkursų suma siekia daugiau nei 300 tūkstančių eurų. Anykščių regioninio parko tai taip pat didžiausias tiekėjas, laimėjęs pirkimą grupėje už 875 tūkstančius eurų bei individualiai už beveik 145 tūkstančius eurų. Ventos regioninių parkų konkursų suma siekė 145 tūkstančius eurų. Kauno marių regioninio parko konkursų įmonė laimėjo už 104 tūkstančius eurų.

UAB „Rekreacinė statyba” paslaugų užsakovai

Įmonės „Rekreacinė statyba“ direktorius bei buvusios Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorės V. Petiukonienės brolis sunkiai prisiminė pelningus pirkimus. „Žinokite man atrodo, kad čia ne mes įrenginėjome Pavilnių ir Verkių parkuose viską, o kita įmonė“, – iš pradžių kalbėjo A. Šiukšta. Patikslinus, jog pagal viešųjų pirkimų duomenis yra laimėti trys konkursai, direktorius pradėjo prisiminti: „Gal kažkokią smulkmenikę ir esame darę. Takus atrodo esame įrenginėję. Teisingai, esame įrenginėję Pučkorių piliakalnį.“ Paaiškinus, kad sudarytų sutarčių suma su Pavilnių ir Verkių regioniniais parkais siekia daugiau nei milijoną eurų, o tuo metu parkų direktore buvo jo sesuo ir paklausus, ar čia nėra ryšio, A. Šiukšta teigė: „Sunku pasakyti, ar nėra ryšio. Konkursus jeigu laimėjome. Bet man reikėtų pasižiūrėti.“

R. Baškytė teigė žinojusi, kad įmonė priklauso V. Petiukonienės broliui

R. Baškytė teigė, kad jai yra žinoma įmonė „Rekreacinė statyba“, ji taip pat pripažino žinanti, kad įmonės vadovas yra V. Petiukonienės brolis.

„Dalyvavo viešuosiuose pirkimuose ir laimėjo. Nelabai daug kas dirbo toje srityje, ne visus konkursus jie laimėjo. Jie daugiausiai vykdo lauko informacinės sistemos įrengimo darbus, paveldo objektų įrengimą kaip laiptai, takai ir t.t.“, – kalbėjo R. Baškytė. Pasak jos, pastaruosius metus įmonė konkursų nelaimėjo, nes baigėsi Europos Sąjungos finansavimas: „Baigėsi Europos sąjungos lėšų naudojimas, dabar pradėsime naujus, manau, kad jie vėl dalyvaus. Pasibaigė vienas Europos Sąjungos finansavimo etapas ir dabar mes neturime lėšų ir tokios apimties konkursų neskelbiame. Dabar teikiame paraišką ir kai ji bus palaiminta, tada vėl prasidės.“ Su Pavilnių ir Verkių laikinąja direktore Z. Ražanauskiene susisiekti nepavyko.

A. Stanislovaitis: faktai įdomūs, bet nieko neįrodo

VSTT naujasis vadovas Albertas Stanislovaitis DELFI teigė, kad ši įmonė ateityje neturės jokių privilegijų skelbiant konkursus. Jis aiškino, kad pateikti faktai yra įdomūs, tačiau nieko neįrodo.

„Kad UAB „Rekreacinė statyba“ buvo tarp stambiausių VSTT tiekėjų, aš žinau. Komentuoti, kodėl taip įvyko, yra sudėtinga. Tikiuosi, kad viskas buvo atlikta viešųjų pirkimų įstatymo rėmuose. Galiu tik patvirtinti, kad vykdomuose ar vysiančiuose ateityje pirkimuose ši bendrovė jokių privilegijų neturi ir neturės“, – laiške rašė A. Stanislovaitis.

Pasak jo, faktai apie V. Petiukonienės brolio įmonę yra įdomūs, bet nieko neįrodo: „Aš linkęs remtis faktais, bet ne spėjimais. Jūsų pateikti faktai yra įdomūs, bet neįrodo, kad tikrai buvo neteisėta veikla.“

Lapkričio 7 dieną atsinaujinusioje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko dokumentinio filmo apie trečiąjį Lietuvos Respublikos prezidentą (1926 m. birželio 7 d. – gruodžio 17 d.), vieną pirmųjų Lietuvos demokratų, knygnešį, gydytoją, publicistą ir vieną ryškiausių tarpukario Lietuvos figūrų – K. Grinių  premjera. Filmas skiriamas 150-osioms K. Griniaus gimimo metinėms, kurias minėsime gruodžio 17 d.

Prieš pristatant filmą jo autorė ir režisierė papasakojo, kuo sudėtingas buvo filmo kūrimas ir kokiomis asmeninėmis savybėmis ją sužavėjo vos pusmetį šalį valdęs ir ne kartą kalintas Lietuvos prezidentas.

„Iki šio projekto K. Griniaus asmenybė man buvo mažai pažįstama, nors esu kilusi iš to paties krašto. Man tas žmogus padarė įspūdį – jo ramybė, inteligencija, išlaikytas tonas ir labai stabilios pažiūros. Jis daug kartų buvo areštuotas ir kalintas, ir kiekvieną kartą vis dėlto drįsdavo pasakyti tai, ką nori. Jis buvo pralenkęs laiką ir gimęs su Vakarietiškomis vertybėmis Rytuose, ir dar labai pavojingomis aplinkybėmis.

Jis buvo labai nuoseklus ir visą laiką turėjo savo nuomonę. K. Grinius pirmą kartą atsisėdo į kalėjimą Maskvoje dar studijuodamas, ir nuo to laiko jis visuomet protestavo, visada turėjo savo nuomonę. Aš nemanau, kad 1942-ais ir 1943-ais metais pasirašinėti memorandumus ar žydus slėpti buvo nedrąsus žingsnis. Jis buvo ne tik nuoseklus, bet ir labai drąsus žmogus. Jis nedarė isteriškų pareiškimų, buvo orus“, – susižavėjimo istorine asmenybe neslėpė E. Mildažytė.

LRT TELEVIZIJOS laidų vedėja tikino, kad kurti filmą jai buvo labai sudėtinga – apie prezidentą išliko labai nedaug archyvinės medžiagos, daugiausiai – iš prezidentavimo laikotarpio, kuri nebuvo labai tinkama filmui, taip pat vos kelios sekundės filmuotos prastos kokybės medžiagos. Bet, E. Mildažytės teigimu, kuriant filmą labai gelbėjo privatūs kolekcininkai.

„Jie iš savo kolekcijų ištraukė senus Virbalio, Pilviškių ir t.t. vaizdus, atrado atvirukų, net atvirukų su himnu ir t.t. Paradoksalu yra tai, kad daugiausia nuotraukų išliko iš to periodo, kai K. Grinius prezidentavo, bet tai tetruko pusmetį. Tai yra labai trumpas periodas, be to, man visai netiko to laikotarpio medžiaga. Kai jis buvo premjeru ar kitais etapais, išlikusios vaizdinės medžiagos beveik nėra. Kai kuriuos epizodus dengėme dokumentų, paimtų iš privačių kolekcijų, vaizdais“, – kalbėjo filmo autorė.

Prezidentą kai kuriuose filmo epizoduose įkūnijo žmogus, fiziškai labai panašus į K. Grinių. Paklausta, kaip jį atrado, E. Mildažytė pradėjo juoktis: „Tai yra mano draugės vyras Remigijus. Atėjau į priėmimą Gruzijos nepriklausomybės 25-mečio proga. Žiūriu aš į tą savo bičiulės vyrą, ir galvoju: iš akies luptas Grinius! Paklausiau, ar jis įkūnytų prezidentą filme, ir jis sutiko“, – kalbėjo ji.

Dokumentiniame filme apie trečiąjį Lietuvos Respublikos prezidentą kalba žinomi Lietuvos istorikai ir asmeniškai K. Grinių pažinęs prezidentas Valdas Adamkus. Kadenciją baigęs prezidentas kartu su žmona Alma Adamkiene dalyvavo filmo pristatyme.

„Man tai yra labai jaudinantis momentas, kadangi daug metų praleidau su K. Griniaus šeima, su jo sūnumi Liūtu kartu mokėmės, vėliau kartu buvome išeivijoje. Jungtinėse Amerikos Valstijose jis dirbo kepykloje, aš – „Ford“ fabrike, bet visuomet susitikdavome.

Su K. Griniumi taip pat praleisdavau labai daug laiko, jis pasakodavo apie savo prisiminimus nuo pat darbo su V. Kudirka pradžios. Man dažnai kildavo mintis, kodėl jį nušalino nuo prezidento pareigų – jis buvo ramus, niekuomet balso nepakeliantis, atjaučiantis žmogus. Į 1926 m. įvykius, neramumus jis reagavo ramiai ir konstitucijos ribose bandė palaikyti tvarką, bet bolševikinis elementas kėlė didelį nerimą lietuvių visuomenei“, – svarstymais dalijosi V. Adamkus.

Kadenciją baigęs prezidentas neslėpė, kad ši istorinė asmenybė paliko didelį pėdsaką jo paties gyvenime. „Gimiau tais metais, kai jį pašalino iš pareigų. Tačiau per ilgus pasikalbėjimus su juo aš supratau, kad jis turėjo pagarbą žmogui. Jo pažiūra į žmogų turėjo atsispindėti visuomenėje, deja, taip nebuvo.

Jis savo principų neatsisakė iki pat paskutinės gyvenimo dienos. Man atrodo, kad tokio žmogaus kaip jis, daugiau savo gyvenime nesutikau. Daug iš jo išmokau – pagarbos žmogui, plataus žvilgsnio, o ypatingai mane žavėjo jo nenutraukiama meilė ir darbas Lietuvai“, – kalbėjo V. Adamkus.

Buvusio šalies vadovo teigimu, K. Grinius net ir būdamas sunkus ligonis nepaliovė dirbti Lietuvai. Net ir paskutinėmis savaitėmis sėdėdavo sulinkęs, užsikniaubęs ant stalo, ir visą laiką rašė. „Tai buvo tvirtos valios, silpnos sveikatos, tačiau nepalaužiamas lietuvybės saugotojas, šventai tikėjęs Lietuvos ateitimi. Man atrodo, kad jo įsitikinimai yra pavyzdys ne tik man, bet ir šiandieniniame mūsų gyvenime“, – dėstė kadenciją baigęs prezidentas.

V. Adamkus istorinę asmenybę palygino ir su dabartiniais politikais: „Tie, kurie Lietuvoje save vadina liberalais, deja, palyginti su K. Griniumi, skiriasi kaip dangus ir žemė.

Liberalizmas Lietuvoje ir tai, kuo tikėjo K. Grinius, yra du nesutaikomi dalykai. Tegul K. Grinius lieka šviečiančia žvaigžde ateičiai, stiprina mus ir veda į demokratišką pasaulio bendruomenę“, – savo kalbą baigė šią savaitę devyniasdešimtmetį atšventęs kadenciją baigęs prezidentas.

Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai yra žmogaus rankų darbas, visgi tai nėra tiesa. Šiuos sniego kamuolius suformavo pati gamta. Teigiama, kad dėl visko kaltas vėjas, kuris mažus ledo lašus sugeba ritinti per šaltą žemę kol taip susiformuoja gniūžtė, kurios vėjas jau nesugeba pastumti. Šio reiškinio rezultatas tapo tikra sensacija Rusijoje ir greitai užkariavo socialinius tinklus, kuriuose vartotojai juokavo, kad neužilgo šiame Sibiro regione iš keistų sniego kamuolių išsiris dinozaurai. Panašūs gamtos reiškiniai užfiksuoti 2014 metais Suomijoje ir 2015 metais prie Mičigano ežero JAV.

¿Una „broma de los dioses”?: Cientos de bolas de hielo cubren una playa de #Siberia (FOTOS) – RT https://t.co/8K6xbbRC5apic.twitter.com/d1gUxTdJEx

— InColombia.it (@RobyInColombia) November 5, 2016

Savivaldybė teigia nustačiusi 12 objektų, kuriems per pastaruosius trejus metus išduoti komercinės ar rekreacinės paskirties statybos leidimai, tačiau patalpos šiuo metu vis dar parduodamos kaip butai.

„Tokiu būdu apeinama visa eilė reikalavimų: ar dėl saulės patekimo į patalpas, dėl parkavimo aikštelių, vaikų žaidimo aikštelių, ar dėl kitos infrastruktūros. Mūsų manymu, toks veikimas nepateisinamas, tam turi ateiti galas ir tą galą norime padaryti, dėl to kreipėmės į prokuratūrą, kad būtų ištirta, ar toks veikimas neprieštarauja viešajam interesui, ar nėra tame sukčiavimo požymių“, – žurnalistams savivaldybėje pirmadienį kalbėjo meras.

R. Šimašius taip pat žada kreiptis į teismą, kad būtų kompensuoti galbūt patirti aplinkinių gyventojų nuostoliai – galima žala būtų skaičiuojama pagal tai, kokią infrastruktūrą nekilnojamojo turto vystytojai būtų privalėję įrengti, jei tai būtų įregistruota kaip gyvenamoji statyba.

Savivaldybės Miesto plėtros departamento tyrimas nustatė, kad įvairios komercinės, gamybos, poilsio patalpos reklamuojamos kaip gyvenamosios ir vadinamos butais. Daugiausia tai yra vadinamieji „viešbučiai“, kurie, jau gavus leidimą ir ėmus juos statyti, tapo daugiabučiais.

Anot savivaldybės vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, daugiabučiai vadinami viešbučiais daugiausia dėl to, kad tame pačiame sklype statant komercinį statinį galima padidinti jo plotą.

„Todėl vystytojams apsimoka tokiu būdu bandyti apgaudinėti žmones. Taip pat viešbučiams taikomi visai kiti reikalavimai: tiek automobilių stovėjimo, tiek insoliacijos, tai yra kiek valandų saulė turėtų švieti į kambarį. Viešbučiams nereikia vaikų žaidimų aikštelių, daug mažesni želdynų plotai. Realiai gyventojams tos infrastruktūros vis tiek reikia, ir taip išeina, kad jie naudojasi kitų gyventojų lėšomis ar savivaldybės lėšomis sukurta infrastruktūra. Tai yra apgaudinėjimas“, – spaudos konferencijoje sakė M.Pakalnis.

Anot jo, tokie statiniai projektuojami kaip viešbučiai, t.y. būstai iš esmės primena bendrabučius.

Meras sakė įžvelgiantis pirmiausia pačių nekilnojamojo turto vystytojų kaltės.

„Kai kur yra ir architektų kaltė. Nes jei vieni atvejai yra tokie, kurie gali būti ir viešbutis, ir gyvenamasis namas (…), kai kur akivaizdžiai yra architektų kaltė. Mano supratimu, yra įvairių kaltės formų ir aspektų. Neatmesčiau ir to, kad yra visos politinės sistemos ir administracijos kaltė“, – sakė R. Šimašius.

R. Šimašius pabrėžia, kad pagal anksčiau išduotus leidimus vykstančių statybų savivaldybė nebeturi galimybių kontroliuoti ir tai turėtų vertinti Teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, į patalpų specifiką galėtų atsižvelgti ir jas kaip butus registruojantis Registrų centras.

R. Šimašius sako, kad į prokuratūrą kreipiamasi „siekiant pastatyti sistemą nuo galvos ant kojų“. Jis sutinka, kad tokių pažeidimų jau būta ir prieš dešimtmetį, bet negalėjo atsakyti, kas bus daroma dėl tokių projektų.

R. Pakalnis sako, kad kai kuriais atvejais savivaldybė gali užkirsti tam kelią, jei mato, jog projektas akivaizdžiai pritaikytas ne viešbučiui, o butams – savivaldybė per pastarąjį pusmetį, anot jo, yra neišdavusi iki 10-ies leidimų tokioms statyboms.

Savivaldybės prokurorams pateiktame sąraše – 12 objektų, kuriems statybos leidimus savivaldybė išdavė daugiausia 2014-2015 metais, tik vienam iš jų – 2014-aisiais. Tai – bendrovės „Mortaga“ statinys Giedraičių g., „Statybos ir projektų“ pastatas Kalvarijų g., du „Delta projektų“ ir „Zeta projektų“ statiniai Ozo parke, du „GSD Baltic“ projektai A.Mickevičiaus bei Vytauto gatvėse, „Tarp pušų“ pastatas Turniškių g., „Orme investicijos“ vadinamasis „viešbutis“ Aguonų g., „Mažųjų apartamentų“ pastatas Mindaugo g., Pilaitės kotedžai Varnės g. ir „Neufeld Bau“ ir „Karolinos turto“ pastatai Sausio 13-osios gatvėje.

Pasak V. Katkaus, ne visai tikslu kalbėti apie besiartinančią naują krizę, nes senoji vis dar nesibaigusi, tik naujų paskolų pagalba nustumta 10 metų.

„Prieš mėnesį Jungtinių Tautų (JT) ekonomikos ekspertai paskelbė ataskaitą apie tai, kad šiuo metu pasaulyje vyksta trečias finansinės krizės etapas. Pirmuoju etapu įvardijamas JAV nekilnojamojo turto kainų burbulas 2007-aisiais, antruoju – ES vyriausybių skolų krizė.

Kadangi tai – finansinė krizė, ji yra susijusi su bankiniu sektoriumi, didėjančiu paskolų portfeliu ir tame paskolų portfelyje didėjančiomis blogomis paskolomis. Pagal JT ataskaitą, šiuo metu skolos visame pasaulyje sudaro apie 152 trln. JAV dolerių, tai yra daugiau nei 200 proc. viso pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvos skola, pavyzdžiui, palyginti su BVP, sudaro tik 40 proc. Tačiau nuo 2007 m. pirmojo krizės etapo skolų pasaulyje padaugėjo 30 proc. – jos auga, niekur nedingo“, – kalba finansų analitikas.

Akys krypsta į Aziją ir Italiją

DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka sako, kad Baltijos šalys su valstybių skolomis susitvarkė neblogai, tačiau augantis kitų šalių skolos lygis gali būti naujo krizės smūgio priežastis. Nuosmukį taip pat gali lemti finansinio sektoriaus problemos arba geopolitinė įtampa. Jei geopolitinė įtampa labai smarkiai padidėtų, J. Rojakos teigimu, įvykiai galėtų imti klostytis panašiai, kaip prieš 2008-ųjų finansų krizę.

„Labai dažnai krizės nustatomos tik tada, kai jos jau įvyksta. Šiuo metu nerimo židinių yra labai daug, bet drąsiai sakyti, kad yra susiformavęs grėsmingas burbulas atskiruose sektoriuose arba veiklose, negalima.

Tačiau dirgiklių, kurie galėtų tai paskatinti, esama.  Tai – pertvarka JAV, pagrindinėse euro zonos šalyse (netrukus rinkimai ir Vokietijoje, Prancūzijoje), „Bexitas“. Tad netikėtų padarinių, kurie ir gali būti tas lakmuso popierėlis, gali būti ne vienas. Nors kol kas rinkose yra daugiau prastesnių lūkesčių, nei panikos“, – teigia J. Rojaka.

Savo ruožtu V. Katkus pažymi, kad atskiruose regionuose ir šalyse blogųjų paskolų dalies rodikliai yra labai problemiški, o kai kur gali būti netgi fatališki, turint mintyje kitas dideles jų finansines problemas.

„Skaičiuojama, kad Kinijoje blogosios paskolos yra maždaug 15-16 proc. BVP dydžio, Indijoje – apie 10 proc. Arčiau mūsų yra viena labai problemiška šalis, kurioje blogosios paskolos sudaro apie 20 proc. BVP, tai – Italija. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai nėra svarbu, tačiau reikia pridėti tai, kad Italijos vyriausybės paskolos dydis yra trečias pagal dydį pasaulyje ir sudaro apie 2,5 trln. eurų“, – kalba V. Katkus.

Pasak jo, jei krizė ištiktų Italijoje, ji persimestų į kitas šalis, o tai gali pradėti vykti gruodžio mėnesį. Gruodį Italijoje yra numatytas konstitucinis referendumas, ir jei vyriausybė jį pralaimėtų, ateitų nauja, kuri sako skelbsianti referendumą dėl pasitraukimo iš euro zonos.

„Ji jį skelbs ar neskelbs, išeis ar neišeis, bet tikrai išgąsdins investuotojus. Tačiau, nepasisekus gruodžio mėnesį vyksiančiam referendumui, politinė krizė peraugtų į finansinę, persimestų į silpną bankinį Vokietijos sektorių, pasiektų ir Lietuvą“, – aiškina finansų analitikas.

Krizės poveikio Lietuvai išvengti nepavyks

Baltijos šalys yra nedidelės ir atviros, tad krizės poveikio išvengti nepavyks, tikina J. Rojaka. Tačiau didelis dabartinės ir prieš tai buvusios situacijos skirtumas, pasak ekonomistės, yra tai, kad per buvusią krizę dar turėjome litą.

„Todėl pradėjo labai didėti palūkanų normos, ir tai apsunkino gyvenimą daugeliui įmonių ir gyventojų. Dabar šio situaciją galinčio apsunkinti aspekto nebėra, ir tai jau yra gerai. Antra, mūsų biudžeto, einamosios sąskaitos deficitai yra pakankamai subalansuoti.

Šiuo atžvilgiu mes atrodome stipriau, bet tai nereiškia, kad esame izoliuoti ir pakankamai užsigrūdinę tam, kad nepajustume neigiamų padarinių. Mūsų ekonomikos augimo variklis iš esmės turėtų būti eksportas ir atvirumas, tačiau, jei nerimas apima mūsų pagrindinius partnerius, tikėtis kažkokio proveržio eksporte ir investicijose būtų naivu“, – kalba J. Rojaka.

V. Katkus tikina, kad, kalbant apie Lietuvą, krizės sąvokos kol kas naudoti neverta, tačiau apie didelį augimo sulėtėjimą – taip.

„Beveik visi komerciniai bankai, Lietuvos bankas, Finansų ministerija augimo prognozes praeitą mėnesį sumažino beveik trečdaliu, palyginti su metų pradžioje prognozuotu augimu. Augimas šiais metais gali siekti maždaug 2,3 proc., ir tai reiškia, kad visas augimas jau įvyko pirmąjį pusmetį.

Kitais metais numatomas 2,5–2,7 proc. augimas. Smūgį jam, be minėtųjų sukrėtimų per bankus iš Italijos, dar suduos ir „Brexitas“. Skaičiuojama, kad iš Lietuvos per artimiausius 14 mėnesių su „Brexitu“ susiję procesai turėtų atimti apie 0,3 proc. augimo (apie 120 mln. Eurų)“, – pažymi V. Katkus.

Smaugtis diržais nebereikės?

Lietuvą pasiekus 2008-ųjų krizei, teko gerokai susiveržti diržus, buvo karpomi atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos. Ekonomistai sako kol kas negalintys įvardyti, kokį kelią pasirinks vyriausybė, užklupus sunkumams, tačiau skausmingo diržų veržimosi scenarijaus nenumato, nors skolintis tektų.

„Be jokios abejonės, žmonėms tas krizės poveikis pasireikštų mažesnėmis pajamomis. Valstybė gautų mažiau pajamų, gamybinės įmonės ir valdžios sektorius susidurtų su deficitu, kurį reikėtų dengti. Kadangi sukauptų rezervų, kaip Estija,  mes neturime, tektų skolintis, ir skolą užkrauti tiek dirbantiems dabar, tiek kitoms kartoms – mūsų vaikams“, – sako J. Rojaka.

Savo ruožtu V. Katkus pažymi, kad 2008-ųjų nuopuolio scenarijaus kol kas svarstyti pakankamo pagrindo nėra. Be to, pasak pašnekovo, skolos ir jų aptarnavimo sąnaudos Lietuvai išaugtų ne taip smarkiai, kaip 2008 metais.

2008–2009, kaip primena J. Rojaka, tiek Latvija, tiek Lietuva pasirinko diržų veržimosi kelią. Tačiau skirtumas buvo tas, kad Latvija rinkosi skolinimąsi iš tarptautinių institucijų, o Lietuva – tarptautinėse rinkose.

„Galutiniame rezultate labai didelio skirtumo tarp pasirinktų kelių nėra. Galbūt Tarptautinio valiutos fondo įsikišimas Latvijos atveju šiek tiek ryžtingiau veikė link atskirų sektorių reformų. Ten diržų veržimasis vyko kiek kitaip – ne vien per pensijas, darbo užmokesčius, valdžios sektorių, bet ir per mokestinę sistemą. Latvijoje buvo padidinti kai kurie mokesčiai, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, tačiau mainais į tai pinigus jie gavo pigiau.

Mūsų įsiskolinimas augo kaip ant mielių dėl to, kad mes pačiu nepalankiausiu metu skolinomės finansų rinkose, bet mums tai leido patiems pasirinkti finansinio drausmingumo priemones“, – kalba R. Rojaka.

Maždaug 1960-aisiais, per Karibų krizę, kuomet JAV ir Sovietų Sąjunga sparčiai ginklavosi atominiais ginklais, netoli Karmėlavos pradėjo kilti Sovietų karinė rakėtų bazė. Dideliuose miško masyvuose atsiradęs karinis objektas buvo labai gerai įslaptintas, tad retas apie tai žinojo.

Šiuo metu visiškai apleista ir gamtos pasiglemžta teritorija Šaltojo karo metu buvo labai slapta zona, apie kurią žinojo vienetai. Joje buvo laikomas branduolinis ginklas, kuris bet kurią akimirką galėjo būti paleistas į Vakarų Europos valstybes.

Milžiniškoje teritorijoje buvo įrengtas kareivių miestelis su visa reikalinga infrastruktūra, o pačioje raketų bazėje buvo 4-ios raketų paleidimo aikštelės, kurios vienu metu galėjo paleisti tiek pat vidutinio nuotolio branduolinių raketų.

Vidutinio nuotolio branduolinės raketos R-12 galėdavo pasiekti taikinį esanti už 2 tūkst. kilometrų. Palyginimui, šis branduolinis ginklas buvo net 160 kartų galingesnis, nei antrojo pasaulinio karo metu ant Hirošimos numesta atominė bomba.

Pabandykite įsivaizduoti – jei šis ginklas būtų detonuotas Kauno centre, tuomet sprogimas viską sunaikintų spinduliu nuo Kauno pilies iki Soboro, nepalikdamas galimybės žmonėms išgyventi. Sprogimo banga būtų tokia stipri, jog zonoje nuo Domeikavos iki Garliavos visi pastatai būtų sugriauti, o ten esantys žmonės patirtų labai sunkius ir mirtinus sužalojimus. Radiacijos šiluminis spindulys, dėl kurio žmonės patiria trečiojo nudegimo laipsnį, tęstųsi net 18 kilometrų – nuo Rumšiškių iki Kulautuvos.

Belieka tik džiaugtis, kad šie ginklai taip ir nebuvo panaudoti, o 1990 metais Karmėlavos raketinė bazė galutinai išformuota, o branduolinės galvutės buvo išvežtos nukenksminti ir sunaikinti į Rusiją, Lesnajos raketų naikinimo bazę.

Šiuo metu bazė visiškai apleista, o dauguma pastatų konstrukcijų dingusios. Pastatai pavojingai apgriuvę, tad ten lankantis reikia būti itin atidžiam. Teritorijoje iš esančių daiktų galima spręsti, kad čia glaudžiasi benamiai, o esančioje didelėje aikštelėje, mėgsta apsilankyti ir automobilių greičio mėgėjai, kurie bando savo vairavimo įgūdžius.

Panama papers duomenimis, paviešintais šių metų pavasarį, S.Rolduginas valdo kelias ofšorines kompanijas, kurių sąskaitose saugomi du milijardai dolerių. Įtariama, kad S.Rolduginas prižiūri šešėlinius Rusijos prezidento V.Putino aplinkos, o gal ir jo paties turtus.

„Mes pervedėme tris šimtus milijonų, o pinigų ten panaudojama 15 procentų. Tai reiškia, kad arba darbas kaip reikiant neišvystytas, arba tiek pinigų nereikia. Tada reikia juos nukreipti kitiems tikslams. Turime kur panaudoti pinigus socialinėje sferoje“, – cituoja V.Putiną naujienų agentūra „Interfax“. Fondas „Talant i uspiech“ finansuoja vaikų lavinimo centrą „Sirius“, įkurtą Sočyje.

Per V.Putino pasitarimą su vyriausybės nariais, atkreiptas dėmesys į tai, kad fondas turi ieškoti ir ateityje kuruoti talentingus vaikus, tačiau po to, kai jie baigia mokyklas, vaikais niekas nebesirūpina. Švietimo fondą „Talant i uspiech“ 2014 metų gruodį įkūrė Rusijos mokslo, sporto ir meno veikėjai. Jo steigėju yra violončelininkas S.Rolduginas, kurį V.Putinas vadina savo asmeniniu draugu. Panašu, kad dabar virš S.Roldugino galvos ėmė tvenktis tamsūs debesys.

Anksčiau Rusijos žiniasklaida skelbė, kad 2015 metrų gruodį vyriausybė nusprendė S.Roldugino fondui perduoti kelis olimpinio kaimelio Sočyje objektus. Tarp jų ledo areną „Šaiba“ ir olimpinę treniruočių areną, o taip pat keturių žvaigždučių viešbutį „Azimut“, kurį pastatė verslininkas Viktoras Vekselbergas. Prieš tai V.Vekselbergas viešbutį atidavė valstybei.

2017–2019 metais fondui „Talant i uspiech“ numatyta iš šalies biudžeto skirti per 1 mlrd. rublių. Po V.Putino kritikos tikėtina, kad šie planai bus peržiūrėti.

Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ) šių metų pavasarį analizavo „nutekėjusius“ kompanijos „Mossack Fonseca“ dokumentus apie įvairių šalių politikų ir kitų įžymybių sąskaitas ofšorinėse kompanijose, galimus mokesčių slėpimo ir pinigų plovimo atvejus.

V.Putino šeimos albumo nuotr./S.Rolduginas (dešinėje) – V.Putino dukters krikštatėvis

Per tyrimą paaiškėjo, kad ofšorinės kompanijos, tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančios S.Rolduginui, gaudavo šimtus milijonų dolerių iš VTB banko padalinio Kipre, o po to pinigai būdavo paskirstomi kitoms kompanijoms. Aktyvų valdymu užsiėmė banko „Rossija“ vadovai, į sąskaitas taip pat plaukdavo pinigai, gaunami už sandorius su kompanijų „Rosneft“ ir „Gazprom“ akcijomis.

Įsisiūbavus Panama papers skandalui V.Putinas pareiškė, kad jokių asmeninių milijardų S.Rolduginas neturi. Maža to, net neva visus savo uždirbtus pinigus violončelininkas išleidžia muzikos instrumentų pirkimui, atvežimui į Rusiją ir perdavimui jų įvairioms valstybinėms institucijoms. „Aš didžiuojuosi Sergejumi Pavlovičiumi (Rolduginu) ir kaip savo draugu, ir kaip žmogumi apskritai“, – yra sakęs V.Putinas.