1. Didesnės galios merams, seniūnams skirstyti pinigus, investicijas, viską tikrinant auditoriams.
2. Mokestinės gerovės.
3. Intelektualinių darbo vietų kūrimas.

Savivaldybė teigia nustačiusi 12 objektų, kuriems per pastaruosius trejus metus išduoti komercinės ar rekreacinės paskirties statybos leidimai, tačiau patalpos šiuo metu vis dar parduodamos kaip butai.

„Tokiu būdu apeinama visa eilė reikalavimų: ar dėl saulės patekimo į patalpas, dėl parkavimo aikštelių, vaikų žaidimo aikštelių, ar dėl kitos infrastruktūros. Mūsų manymu, toks veikimas nepateisinamas, tam turi ateiti galas ir tą galą norime padaryti, dėl to kreipėmės į prokuratūrą, kad būtų ištirta, ar toks veikimas neprieštarauja viešajam interesui, ar nėra tame sukčiavimo požymių“, – žurnalistams savivaldybėje pirmadienį kalbėjo meras.

R. Šimašius taip pat žada kreiptis į teismą, kad būtų kompensuoti galbūt patirti aplinkinių gyventojų nuostoliai – galima žala būtų skaičiuojama pagal tai, kokią infrastruktūrą nekilnojamojo turto vystytojai būtų privalėję įrengti, jei tai būtų įregistruota kaip gyvenamoji statyba.

Savivaldybės Miesto plėtros departamento tyrimas nustatė, kad įvairios komercinės, gamybos, poilsio patalpos reklamuojamos kaip gyvenamosios ir vadinamos butais. Daugiausia tai yra vadinamieji „viešbučiai“, kurie, jau gavus leidimą ir ėmus juos statyti, tapo daugiabučiais.

Anot savivaldybės vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, daugiabučiai vadinami viešbučiais daugiausia dėl to, kad tame pačiame sklype statant komercinį statinį galima padidinti jo plotą.

„Todėl vystytojams apsimoka tokiu būdu bandyti apgaudinėti žmones. Taip pat viešbučiams taikomi visai kiti reikalavimai: tiek automobilių stovėjimo, tiek insoliacijos, tai yra kiek valandų saulė turėtų švieti į kambarį. Viešbučiams nereikia vaikų žaidimų aikštelių, daug mažesni želdynų plotai. Realiai gyventojams tos infrastruktūros vis tiek reikia, ir taip išeina, kad jie naudojasi kitų gyventojų lėšomis ar savivaldybės lėšomis sukurta infrastruktūra. Tai yra apgaudinėjimas“, – spaudos konferencijoje sakė M.Pakalnis.

Anot jo, tokie statiniai projektuojami kaip viešbučiai, t.y. būstai iš esmės primena bendrabučius.

Meras sakė įžvelgiantis pirmiausia pačių nekilnojamojo turto vystytojų kaltės.

„Kai kur yra ir architektų kaltė. Nes jei vieni atvejai yra tokie, kurie gali būti ir viešbutis, ir gyvenamasis namas (…), kai kur akivaizdžiai yra architektų kaltė. Mano supratimu, yra įvairių kaltės formų ir aspektų. Neatmesčiau ir to, kad yra visos politinės sistemos ir administracijos kaltė“, – sakė R. Šimašius.

R. Šimašius pabrėžia, kad pagal anksčiau išduotus leidimus vykstančių statybų savivaldybė nebeturi galimybių kontroliuoti ir tai turėtų vertinti Teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, į patalpų specifiką galėtų atsižvelgti ir jas kaip butus registruojantis Registrų centras.

R. Šimašius sako, kad į prokuratūrą kreipiamasi „siekiant pastatyti sistemą nuo galvos ant kojų“. Jis sutinka, kad tokių pažeidimų jau būta ir prieš dešimtmetį, bet negalėjo atsakyti, kas bus daroma dėl tokių projektų.

R. Pakalnis sako, kad kai kuriais atvejais savivaldybė gali užkirsti tam kelią, jei mato, jog projektas akivaizdžiai pritaikytas ne viešbučiui, o butams – savivaldybė per pastarąjį pusmetį, anot jo, yra neišdavusi iki 10-ies leidimų tokioms statyboms.

Savivaldybės prokurorams pateiktame sąraše – 12 objektų, kuriems statybos leidimus savivaldybė išdavė daugiausia 2014-2015 metais, tik vienam iš jų – 2014-aisiais. Tai – bendrovės „Mortaga“ statinys Giedraičių g., „Statybos ir projektų“ pastatas Kalvarijų g., du „Delta projektų“ ir „Zeta projektų“ statiniai Ozo parke, du „GSD Baltic“ projektai A.Mickevičiaus bei Vytauto gatvėse, „Tarp pušų“ pastatas Turniškių g., „Orme investicijos“ vadinamasis „viešbutis“ Aguonų g., „Mažųjų apartamentų“ pastatas Mindaugo g., Pilaitės kotedžai Varnės g. ir „Neufeld Bau“ ir „Karolinos turto“ pastatai Sausio 13-osios gatvėje.

Veržli jaunystė prieš solidžią patirtį. „Grynoji“ politika prieš verslininkišką politiką. Tokia jau artėjančiais Seimo rinkimais pakvipusi Lietuva: anūkai auklėja senelius ir atvirkščiai.

Pirmasis kandžiais žodžiais smogė G.Landsbergis. Praėjusį šeštadienį Kaune vyko TS-LKD tarybos posėdis, kurio metu buvo pristatytas konservatorių kandidatų 2016 metų Seimo rinkimuose sąrašas. Kandidatuoti Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje nusprendė ir G.Landsbergis.

Vertindamas politinę padėtį šalyje TS-LKD pirmininkas įgėlė Kauno merui V.Matijošaičiui.

„Kaunas iš tiesų nusipelnė gyventi geriau, turėti geresnį merą, nei mokesčius mokėti vengiantį verslininką, kuris važinėja gatvėmis prabangiu raudonu automobiliu, dar užsidėjęs žmones niekinančius numerius“, – sakė G.Landsbergis, turėdamas galvoje nešvankiai iššifruojamas V.Matijošaičio automobilio numerio raides BBD. Šie žodžiai buvo skirti kauniečiams rinkėjams. Ar jie juos išgirdo, nežinia, bet pats V.Matijošaitis išgirdo tikrai. Ir šį trečiadienį išplatino viešą atsakymą G.Landsbergiui, signataro, Atkuriamojo Seimo pirmininko, buvusio europarlamentaro Vytauto Landsbergio anūkui.

Čia pateikiamas visas viešas V.Matijošaičio atsakymas G.Landsbergiui. Jame teigiama, kad V.Matijošaitis yra geras Kauno meras, nors ir važinėja raudonu automobiliu, pažymėtu numeriu BBD:

Turiu du anūkus. Kai jie ko nors nesupranta ar nežino, pasisodinu ant kelių ir visada jiems paaiškinu tai, ko jie nesupranta. Bet ką daryti, jei kažko nežino ir tą savo nežinojimą viešai demonstruoja žinomiausias Lietuvos anūkas?

Išsilavinusiam žmogui, juo labiau europarlamentarui, turėtų būti gėda nežinoti, kad Europos Sąjungoje kiekvienas mokesčius moka toje šalyje, kurioje dirba. Įdomu, ar europarlamentaras nepamiršo, kam mokesčius moka patys Europos Parlamento nariai, gaunantys šimtatūkstantinius atlyginimus? Perfrazuodamas žinomiausią Lietuvos anūką, leisiu sau paklausti – galbūt lietuviai nusipelnė geresnių ir daugiau išmanančių europarlamentarų?

Bet jeigu jau užsiminėte, p. Gabrieliau, kad kauniečiai nusipelnė geresnio mero, priminsiu Jums, kiek tų pačių kauniečių sumokėtų mokesčių būtų iššvaistyta, jeigu viskas Kaune toliau vyktų pagal senąją konservatorišką tvarką.
Jeigu viskas po praėjusių rinkimų toliau būtų vykę pagal konservatorišką tvarką, niekas nebūtų su kelininkais nusiderėjęs gatvių tvarkymo įkainių (30 proc.) ir niekas nebūtų vien iš to miestui sutaupęs beveik 1 mln. eurų. Jeigu Kaune po rinkimų niekas nebūtų pasikeitę, galiu lažintis – niekas nebūtų pradėjęs mažinti per dvi kadencijas išsipūtusio biurokratinio savivaldybės aparato, kas miestui kasmet leis sutaupyti mažiausiai po 2 mln. eurų.

Jeigu Kaune viskas toliau vyktų pagal konservatorišką tvarką, ar kas nors būtų suinteresuotas, kad „Kauno energija“ pati galėtų gaminti daugiau šilumos, taip apribodama privačių katilinių apetitą (primenu – nuo praėjusių metų spalio šildymas atpigo 23 proc., o tokia ekonomija per metus sudarys daugiau kaip 10 mln. eurų sutaupytų kauniečių pinigų).

Jeigu Kaune viskas toliau būtų vykę pagal konservatorišką tvarką, ar kas nors būtų sustabdęs žinomiausio Lietuvos anūko žmonos „verslo planą“, kai ši savo privačiam darželiui už pusdykį norėjo išsinuomoti tos pačios „Kauno energijos“ patalpas?

Galėčiau vardinti ir toliau, p. Gabrieliau, bet gal nereikia. Nuo balandžio Kaune konservatorišką tvarką pakeitė nauja komanda, miesto reikalus tvarkanti racionaliau, efektyviau ir skaidriau.

„Kaune jau tapo įprasta, kad tie, kas nenori pokyčių mieste, prisirakina. Jei kas nors norite prisirakinti prie šito vaiduoklio, tai turite tris savaites. Duobėtos gatvės, kiauri langai, šiukšlini sklypai užknisdavo juodai, va taip gyvenom ne taip seniai“, visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ Facebook paskyroje paskelbtame vaizdo įraše deklamuoja dabartinis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

V.Matijošaitis vaizdo klipe kviečia visus miestiečius tvarkytis ir kurti taip laukiamus pokyčius Kaune.

Primename, kad buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas su bendražygiais buvo prisirakinęs prie Kauno centrinio knygyno. Taip jis siekė atkreipti dėmesį į miesto valdžios konkurso būdu išnuomojamą knygyną, kurį valdė miesto savivaldybė.

Kaune, S. Žukausko g. 31

pradėjo veikti lopšelis – darželis „Aviliukas“.

Jo atidarymo šventėje dalyvavęs magas Mantas Wizard vaikams ir suaugusiems pademonstravo triukus, kurie nudžiugino darželinukus.

Į dangų paleidus šventinius balionus, visi sugužėjo į jaukias ir modernias pastato erdves.

„Aviliukas“ įkurdintas 1972 metais statyto darželio patalpose. Paskutinius 10 metų jos stovėjo tuščios.

Pastatas buvo visiškai atnaujintas ir pritaikytas šiandieniniams reikalavimams. Statinio ir jo aplinkos rekonstrukcijai bei vidaus įrengimams Kauno savivaldybė skyrė 1,1 mln. eurų.

Darželio direktorė Kristina Šataitienė pasakojo, kad „Aviliuke“ yra 11 grupių. Jas lanko 1 – 6 metų vaikai. Iš viso – 159 jaunieji kauniečiai.

Visose grupėse yra erdvės žaidimams, miegui, mokymuisi. Įrengtos nedidelės virtuvės, tualetai, prausyklos.

Ypač įspūdinga yra žaidimų klasė. Joje įrengtos interaktyvios grindys. Vaikai gali žaisti 40 įvairių žaidimų. Pavyzdžiui, jei reikia sprogdinti balionus, jie tarsi laksto ant šviečiančių grindų, o vaikas juos turi užminti.

Žaidimų kambaryje yra ir daugiau moderniausių priemonių bei žaidimų. Visi jie pritaikyti ne tik žaisti, judėti, muzikuoti, bet ir įvairiapusiškai lavintis.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sakė, kad atidarius šį lopšelį – darželį Kaune nebestinga vietų šias ugdymo įstaigas norintiems lankyti vaikams.

Apie 800 vaikų tėvai laukia, kada galės savo atžalas vesti į arčiau namų esančius darželius. Kol to laukia, gali lankyti kitus darželius.

Kitais metais darželių vietų plėtra vyks Aleksote ir Šilainiuose.