Vizito darbotvarkė kol kas neskelbiama, tačiau manoma, kad susitikę V. Putinas ir A. Merkel aptars karą Ukrainoje, Maskvai Europos Sąjungos (ES) taikomas sankcijas, prekybos ryšius ir Vokietijos nerimą, kad Rusija gali mėginti kištis į rugsėjį šalyje vyksiančius parlamento rinkimus.

V. Putinas ir A. Merkel paskutinį kartą akis į akį susitiko pernai spalį Berlyne vykusiose daugiašalėse derybose dėl Ukrainos. Vokietijos politikė, kuri yra sakiusi, kad sankcijos Rusijai turi galioti tol, kol nepasikeis jos elgesys, paskutinį sykį Maskvoje lankėsi 2015-ųjų gegužę. Tuomet ji dalyvavo Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių minėjime.

„Perduokite geriausius linkėjimus federalinei kanclerei, – V. Putinas sakė Maskvoje su vizitu apsilankiusiam Bavarijos ministrui pirmininkui Horstui Zėhoferiui (Horst Seehofer). – Laukiame jos atvykstant gegužės 2 dieną.” H. Zėhoferis patvirtino, kad A. Merkel vizitas planuojamas būtent tą dieną.

Paradą, kuriame žygiavo karo laikų uniformas apsirengę ir vėliavomis mojuojantys kariai ir važiavo tankai, stebėjo Antrojo pasaulinio karo veteranai.

Rusijos naujienų agentūra TASS pranešė, kad parade dalyvavo apie 5 tūkstančiai karių.

Tuo metu, kai vyko 1941 metų paradas, puolančios Vokietijos pajėgos buvo vos už kelių dešimčių kilometrų į vakarus ir paradas buvo dalis įnirtingo ir galiausiai sėkmingo Sovietų Sąjungos bandymo apginti sostinę Maskvą.

     Istorinių gyvenviečių archeologiniai kasinėjimai rodo, kad vynuogių kultūra Kryme egzistavo maždaug nuo 7 – 6 amžių prieš Kristų. Audringi Krymo vystymosi istoriniai momentai lėmė tai, kad būdavo suniokojamas taikių vynuogių augintojų darbas ir ne kartą grėsė visiškas vynuogių plantacijų sunykimas. Paskutinis toks periodas buvo 1991- 2013 metais, kai Krymą valdė Ukrainos oligarchinės jėgos. Senovės Krymo vyndarystė vystėsi atskirais istoriniais laikotarpiais, tai užgęstama, tai vėl atgimdama, ir likimas po didelių istorinių nelaimių vėl nusišypsodavo Krymui.

  19 a. pradžioje Krymo vyndarystė vėl atgimsta, tačiau jau visiškai kitokia forma. Netekusi istorinio ryšio su praeitimi, netekusi vyndarystės tradicijų ir ilgaamžės patirties, Krymo vyndarystė vėl atgimsta vyndarystės mėgėjų ir entuziastų dėka. Žmonių, nepagailėjusių nei lėšų nei laiko, ir nekėlusių pirmon vieton kažkokios praktinės ar finansinės naudos.

  Jaunesniam skaitytojui priminsim, kad Krymo teritorija nuo 13 amžiaus iki 1795 metų priklausė Didžiosios Lietuvos, Žemaitijos ir Rusijos Karalystei, ir buvo didžiausios pasaulio valstybės Didžiosios Tartarijos, gyvavusios mažiausiai 7000 metų, dalis.

Krymo nuotraukos. Spauskite ant nuotraukos, kad ją pažiūrėtumėte visu dydžiu