„Klaida įvyko dėl to, kad vengdami politinių temų ir kandidatų minėjimo, nusprendėme „Dviračio žinias“ pakeisti neutralia laida „Istorijos detektyvai“. Buvo nuspręsta rodyti papildomą, anksčiau rodytą, „Istorijos detektyvų“ laidą.

Deja, netinkamai parinkome laidą su vienu iš kandidatų, kurio rodyti eteryje šiandien jokiais būdai nebuvo leistina“, – sakė LRT TELEVIZIJOS programų departamento vadovas Aldaras Stonys.

Klaida greitai buvo pastebėta ir laida per 7 minutes pakeista kita. „Prisiimame atsakomybę ir labai atsiprašome visų“, – sakė A. Stonys.

Premjeras: tikiuosi, kad tai klaida ir nesusipratimas

Premjeras Saulius Skvernelis ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis įvertino LRT sekmadienį rodytą laidą „Istorijos detektyvai“, kurioje rodytas interviu su konservatoriumi Dainiumi Kreiviu, kandidatuojančiu į sostinės merus.

„Aš manau, kad teisinėje valstybėje turi būti teisiškai įvertinta, (…) o kiekvienas, kuris atsiprašo, yra lengvinanti aplinkybė“, – sekmadienį „valstiečių“ kandidato į merus Virginijaus Sinkevičiaus štabe žurnalistams kalbėjo premjeras. 

Pasak jo, norisi tikėti, kad tai buvo tik nesusipratimas. 

„Norisi tikėti, kad tai klaida, bet jei būtų tokia klaida, pavyzdžiui, „Naisių vasaros“ seriale paleista, turbūt reakcijos būtų kitokios. Aš tikiuosi, kad tai klaida ir nesusipratimas“, – sakė S. Skvernelis.

Tuo tarpu R. Karbauskis abejojo, ar tai buvo tiesiog netyčia LRT padaryta klaida.

„Šis atvejis beprecedentis, ir net nežinau, jei tai nebūtų nacionalinis transliuotojas, tikriausiai būtų labai rimta problema, nežinau, kaip dabar elgsis Vyriausioji rinkimų komisija, bet tai yra labai negražus faktas ir netikiu, kad žmonės, kurie dirba LRT, nežino, kas dalyvauja rinkimuose Vilniuje“, – sakė R. Karbauskis. 

M. Garbačiauskaitė-Budrienė išrinkta per antrą rinkimų turą iš trijų kandidatų. Už ją balsavo 8 iš 12 LRT tarybos narių.

LRT tarybos pirmininkas kitų dviejų finalo dalyvių neįvardijo.

Anot jo, tarybos nariai, vertindami programas, stengėsi neminėti pavardžių ir minėti „bendrus dalykus“, o kertinės diskusijos vyko „tarp naujovių, naujo žmogaus atėjimo ir tradicijos tęsimo“.

Naujas pareigas M. Garbačiauskaitė-Budrienė turėtų pradėti eiti balandžio pradžioje.

Nacionalinio transliuotojo taryba, anot Ž. Pečiulio, kėlė esminį reikalavimą, kad būtų įgyvendinama tarybos patvirtinta LRT penkerių metų strategija, o esminiai laukiantys darbai – modernesnė LRT struktūra, sinergija tarp televizijos, radijo ir interneto.

„Iš esmės, mes samdome žmogų, samdome vadybininką, kuris įgyvendintų LRT strategiją – tai iš esmės atsispindėjo pretendentų programose“, – dėstė jis.

LRT tarybos pirmininkas taip pat padėkojo dabartiniam nacionalinio transliuotojo vadovui Audriui Siaurusevičiui, pabrėždamas, kad jis „palieka gana gerą palikimą“ naujai direktorei tiek kalbant apie technologinį progresą, tiek apie programų turinį. Todėl, jo žodžiais, „kažko ten griauti, ar labai keisti naujam vadovui ir nėra reikalinga“.

Jis dar kartą pabrėžė, kad slaptas balsavimas buvo nustatytas tik paskelbus konkursą prieš mėnesį, kartu numačius, kad tvarka negali būti keičiama. Antradienį prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė perdavė prezidentės pozicija, jog ji ragina rengti atvirą balsavimą.

„Aš negirdėjau, kad kas nors keltų klausimą, kodėl slaptai buvo renkamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas, Rusų dramos teatro vadovas? Tai irgi yra biudžetinės įstaigos, bet tam tikri standartai taikomi tik LRT“, – stebėjosi LRT tarybos pirmininkas.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė yra baigusi žurnalistikos bakalauro ir magistro studijas Vilniaus universitete. Ji 1996–1999 metais dirbo laikraščio „Verslo žinios“ žurnaliste, nuo 2000 metų dirbo naujienų portalo delfi vyr. redaktore. Iš šių pareigų ji pasitraukė pernai metų spalį, motyvuodama siekiu susitelkti ties žurnalistine veikla.

Be jos konkurse dalyvavo viešosios įstaigos „Kultino“ direktorė Jūratė Černiauskienė, politikos apžvalgininkas, istorikas konservatorius Bernardas Gailius, televizijos prodiuseris Kristupas Krivickas, buvęs BNS vadovas Artūras Račas, teisininkas Liudvikas Ragauskis.

Atrankoje į LRT generalinio direktoriaus pareigas taip pat dalyvavo visuomeninio transliuotojo darbuotojas Justas Senapėdis, dvi kadencijas jam vadovaujantis Audrius Siaurusevičius, dar vienas LRT darbuotojas Aldaras Stonys, Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius ir signataras Zigmas Vaišvila.

Televizijos laidų vedėjas, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas antradienį kandidatūrą atsiėmė.

Antrasis balsavimas LRT taryboje vyko nė vienam iš pretendentų nesurinkus daugiau kaip pusės visų LRT tarybos narių balsų.

Autorius: Saulius Jakučionis

„Ryškiausia šių metų žvaigždė – LRT prekės ženklas. Tai sparčiausiai kilęs, didžiausią progresą padaręs prekės ženklas iš visų tirtųjų. LRT pašoko net 39 pozicijomis aukštyn ir įsiveržė į dvidešimtuką: iš 57 vietos į 18-ąją“, – skaičiuoja „DDB Vilniaus“ generalinė direktorė Daiva Tonkūnienė.

„Prie LRT sėkmės galėjo prisidėti reklamos transliacijų draudimai“, – svarsto ji. Kartu šuolį galėjo lemti ir didesnė savireklamos apimtis. Kaip skaičiuoja kita tyrimų bendrovė „Kantar TNS“, LRT prekės ženklo savireklamos skirtinguose žiniasklaidos kanaluose per 10 šių metų mėnesių, palyginti su pernai tuo pačiu, matėme 53% daugiau.

Mėgstamiausias prekių ženklas Lietuvoje penktus metus iš eilės yra „Google“, tačiau jam ant kulnų vis labiau lipa „Facebook“. Iš lietuviškųjų vartotojai labiausiai lojalūs „Maximai“.

„Brand Capital“ tyrimas nuo 2012 m. kasmet atliekamas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kiekvienoje šalyje apklausiama po 1000 respondentų. Pastarojo tyrimo laikotarpis – 2016 m. rugpjūtis-spalis.

Platesnę informaciją galite rasti čia.

www.lrt.lt

Apdovanojimų pelniusios televizijos laidos PBS FRONTLINE kūrėjai pristato 2016-aisiais Amerikai iškilusį iššūkį: išrinkti Jungtinių Valstijų prezidentą iš dviejų radikaliai besiskiriančių asmenybių – nuosekliai savo tikslo siekiančios politikos veteranės Hillary Clinton ir jokios politinės patirties neturinčio, bet ambicingo verslo magnato Donaldo Trumpo.

Žiūrovams pristatomos abiejų kandidatų biografijos, perteiktos geriausiai juos pažįstančių žmonių – draugų, artimųjų, patarėjų ir oponentų – lūpomis.

Rašytojai, žurnalistai ir politikos žinovai taip pat nuodugniai nagrinėja abiejų kandidatų šaknis, lyderystės gebėjimus ir pastangas užimti vieną svarbiausių pasaulyje postų. Šie rinkimai gali lemti istorinius Amerikos ir viso pasaulio politikos pokyčius.

Dokumentinis filmas „Amerikos pasirinkimas“ (The Choice, 2016, JAV) – lapkričio 7 d. 22.30 per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt.

Didžiojoje šalies dalyje eismo sąlygas sunkina rūkas, matomumas vietomis sumažėjęs iki 100 metrų, LRT RADIJUI sakė Eismo informacijos centro atstovė Gabija Juknelytė-Osauskienė.

Sinoptikė Alva Nagelytė prognozavo, kad rūkas eismo sąlygas blogins visą rytą: „Pirmadienį rūkai sklaidysis apie vidurdienį, bet dangus visą dieną išliks debesuotas.“

Vakarų, Rytų ir Šiaurės Lietuvoje mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai vietomis padengti prispausto sniego sluoksniu, provėžoti, slidūs. Kitur šie keliai šlapi. Valomi ir barstomi valstybinės reikšmės keliai.

„Vykstančiųjų šiais keliais kelininkai prašo atsižvelgti į tai, kad keliai vietomis provėžoti, slidūs, todėl reikėtų rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį ir nedaryti staigių manevrų“, – skelbiama pranešime spaudai.

Rytą šalyje buvo be žymesnių kritulių. Oro temperatūra svyravo nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną prognozuojami krituliai, lietus, šlapdriba, šiauriniuose rajonuose pereinanti į sniegą. Aukščiausia temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos.

Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (LKTA) išplatino pareiškimą: „Kabelinė televizija pasiruošusi boikotuoti propagandą internete platinančius kanalus“. Šiuo pareiškimu Lietuvos kabelininkai reiškia solidarumą su partijos ir vyriausybės iniciatyva įvesti interneto tinkle cenzūrą. Čia eina kalba apie blokavimą internete Lietuvoje uždraustų Rusijos televizijos kanalų.

Pastaraisiais trejais metais Lietuva ne kartą draudė transliuoti televizijos kanalus „RTR-Planeta“, „NTV-Mir“ ir 1-ąjį Baltijos kanalą. Tačiau teisingai laisvę suprantantys lietuviai visada rasdavo būdus kaip apeiti Lietuvos radijos ir televizijos komisijos draudimus ir vis tik naudotis „rusų propaganda“. Viena iš tokių galimybių buvo interneto televizija, kurios dalis ryšium su minėtos Komisijos veikla pastoviai auga ir šiuo metu siekia 20 proc. Lietuvos valdininkai šioje situacijoje įžvelgė betvarkę: kova su „rusų propaganda“ neefektyvi, vartotojai iš aukštos varpinės spjauna į jų draudimus! Ir biurokrato mąstymo logika neišvengiamai gimdo sprendimą — blokuoti Lietuvos interneto transliavimą tų kanalų, kuriuos uždraudė Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

Būtent šią iniciatyvą palaikė Lietuvos kabelinės televizijos asociacija. Jos nariai pasiruošę blokuoti nelegaliai internete veikiančius kanalus: jie LKTA pareiškime pavadinti „informacijos diversantais“, keliančiais grėsmę Lietuvos saugumui.

Tokiu būdu Lietuvos valdžia ruošia pirmąjį žingsnį įvedant internete cenzūrą. Ateityje tokia valstybės politika gali visiškai atimti iš šalies gyventojų teisę naudotis nepriklausoma informacija.

Jau sugalvota ideologinė priedanga, pateisinanti cenzūros įvedimą internete bei neprisilaikymo savosios Konstitucijos ir eilės tarptautinių susitarimų (pvz., Europos žmogaus teisių konvencijos 10 str.), kuriuos pasirašė Lietuva. Ši priedanga nekinta jau daugelį metų — „Rusijos grėsmė“. Lietuviai gi — maži vaikučiai, juos nevalia prileisti prie „rusų propagandos“, nes kur tiesa, kur melas, vis tiek nesupras, galvoti savarankiškai, lyginti informaciją ir analizuoti faktus nesugebės ir gali prieiti „neteisingų“ išvadų. Todėl Lietuvai būtina įvesti cenzūrą, ją pavadinant kaip nors gražiau. Na kad ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo informacinėje erdvėje užtikrinimu. Kad niekam galvon netoptelėtų…

Vakarų sąjungininkų reakcija į „demokratinę cenzūrą“ bus akivaizdi — nutylėjimas. Ką tik JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Ben Chodžes pareiškė, kad reikia aktyviau priešintis Rusijai media erdvėje. Ir Lietuvos valdantieji be abejonės pajėgs įvertinti amerikiečių generolo žodžius kaip Vašingtono palaiminimą apriboti Lietuvoje žodžio laisvę. Tačiau jei ir nebus palaiminimo (juk beveik per trejus informacinio karo metus JAV ir Europa nepasekė įkyriu Vilniaus pavyzdžiu ir neatjungė rusiškų kanalų), ką Vakaruose rimtai sudomins Lietuva? Jei ten kas nors ir sužinos apie Lietuvos valdžios išdykavimus, pasistengs nutylėti. Kaip ne kartą buvo.

Ateityje prisidengdama „kova su rusų propaganda“ ir „nacionalinio saugumo gynimu“ Lietuvos valdžia galės blokuoti bet kuriuos nepriimtinus interneto kanalus ir uždrausti nepageidautiną informaciją.

„Raudonoji“ prezidentės Grybauskaitės praeitis, korupcijos skandalai vyriausybėje, Lietuvos valdžios kritika Vakaruose ir t.t. iki paskutiniųjų emigravimo iš Lietuvos skaičių gali būti vertinama kaip „rusų propaganda“, kuri kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir todėl turi būti uždrausta. O informacijos šaltinis gali ir nebūti rusiškas — jis gali būti ir vidinis, lietuviškas internete. Vėl gi, valdžia, esant norui, visada jį pavadins „prorusiška penktąja kolona“, „Putino agentais“ ir „Maskvos ranka“. Vadinasi, rusų propaganda; vadinasi, grėsmė nacionaliniam saugumui; vadinasi, blokavimas ir draudimas.

Tokios liūdnos perspektyvos laukia Lietuvos Respublikos gyventojų. Nori būti tikras Lietuvos patriotas — užmiršk įvairius informacijos šaltinius, alternatyvias nuomones, juolab, kad reikia vystyti kritišką mąstymą ir turėti ant pečių savo galvą. Klausyk kreipimosi į tautą Dalios Grybauskaitės ir vyk šalin „priešų balsus“. Tai ir bus tavo europietiškas pasirinkimas, žodžio laisvė ir demokratija.

…O kol kas kanalą Rosija24 gyvai galite žiūrėti čia…