2016 m. Šeškinės vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas į LR Seimą.

Biografija

2009 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries gimnaziją. 2009 – 2012 m. studijavo Jungtinės Karalystės Aberistvito universitete, kuriame įgijo ekonomikos ir tarptautinių santykių bakalauro laipsnį.

2012 m. stažavosi LR Ministro Pirmininko tarnybos Regionų ir etninių klausimų skyriuje. 2012 –2013 m. Olandijos Mastrichto universitete toliau tęsė studijas, įgijo Europos politikos magistro laipsnį.

2012–2015 m. – naujienų portalo „The Lithuanian Tribune“ autorius ir redaktorius.

2013–2014 m. dirbo JAV Vašingtono Europos analizės centre (CEPA) projektų vadovo padėjėju. 2013 m. stažavosi LR atstovybėje Vašingtone, JAV.

2014 m. buvo AB Lietuvos pašto tarptautinės grupės projektų vadovas, 2014 – 2015 m. – programos „Kurk Lietuvai“ dalyvis, 2015 – 2016 m. – Lietuvos oro uostų koncesijos projekto koordinatorius.

2016 m. – „Investuok Lieuvoje” Investicinės aplinkos gerinimo grupės vadovas.

LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos parlamentinėje asamblėjoje pirmininkas, seniūnų sueigos narys.

2017 m. lapkričio 27 d. paskirtas ūkio ministru.

Vedęs, žmona Kateryna, sūnus Vincentas. Moka anglų, rusų, lenkų kalbas. Pomėgiai: sportas, krepšinis, futbolas, numizmatika, istorija.

„Šiam projektui bus naudojama mūsų sukurta nauja puslaidininkinė medžiaga – bismidai. Matome, kad ją taikant atsiveria platesnės galimybės efektyvesnių infraraudonųjų šviesos ir lazerinių diodų gamybai. Tokių prietaisų reikia ir kosmose, ir Žemėje. Tikimės sukurti naujus ilgabangius spinduliuotės šaltinius, reikalingus gaminant įvairius optinius jutiklius atmosferos užterštumo ir medicininės diagnostikos taikymams“, – sako FTMC Optoelektronikos skyriaus vadovas prof. Arūnas Krotkus.

Lygiagrečiai prof. A. Krotkaus vadovaujama mokslininkų grupė FTMC toliau sprendžia pirmojo ESA projekto užduotį – tiria bismidų panaudojimo kosmoso tyrimų įrangai galimybes. Viena iš jų – didinti erdvėlaiviuose naudojamų saulės elementų našumą. Tokiu atveju pavyktų atpiginti / sumažinti erdvėlaiviuose naudojamų saulės elementų kaštus.

„Kiekviena medžiaga sugeria skirtingą saulės spektro dalį, todėl kartu jos elektra gali paversti virš 30 procentų saulės šviesos energijos. Toks yra iš trijų medžiagų sluoksnių pagaminto „sumuštinio“, šiuo metu naudojamo erdvėlaiviuose, efektyvumas. Tačiau jį galima padidinti dar daugiau nei 10 procentų papildžius darinį ketvirtu sluoksniu, intensyviai sugeriančiu apie 1 mikrono bangos ilgio šviesą. Eksperimentuodami matome, kad tam itin tinka mūsų sukurta nauja medžiaga bismidai. Toliau tiriame praktinio jos panaudojimo galimybes“, – pasakoja prof. A. Krotkus.  

Pasak profesoriaus, dalyvavimas ESA projektuose yra gera proga pasitikrinti savo mokslinių idėjų vertingumą pasitelkiant kokybišką tarptautinę ekspertizę, ko dažnai pasigendama Lietuvos mokslą finansuojančių institucijų vykdomose projektų atrankose.

Fizinių ir technologijos mokslų centras – didžiausia mokslinių tyrimų įstaiga Lietuvoje. Čia vykdomi moksliniai tyrimai, skirti aukštųjų technologijų plėtrai ir žinių ekonomikos kūrimui Lietuvoje ir pasaulyje, kuriami nauji prototipai ir paslaugos, modernios pramonės programos, taip pat sudaromos sąlygos verslui. FTMC dirba 670 darbuotojų, studijuoja 75 doktorantai. Per savo veiklos metus FTMC įvykdė daugiau nei 400 verslo užsakymų ir padėjo daugiau nei 100 įmonių įgyvendinti jų verslo tikslus.

Migracijos komisija išplatino labai keistą pranešimą, kuriame komisijos pirmininkė Guoda Burokienė priminė, kad Seimas dar balandį įpareigojo Vyriausybę sudaryti darbo grupę, kuri parengtų 2018-2027 metų Lietuvos demografinės, migracijos ir integracijos politikos strategijos projektą, Lietuvos piliečių grįžimo į tėvynę skatinimo programos projektą ir gimstamumo skatinimo programos projektą.

Pranešime teigiama, kad komisijos posėdyje dalyvavę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Šeimos politikos skyriaus vedėjas Steponas Kulbauskas ir patarėjas Tomas Milevičius pristatė sudarytos darbo grupės tarpinius veiklos rezultatus. S.Kulbauskas komisiją informavo, kad svarbiausi iššūkiai – kasmet mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius, besikeičianti gyventojų amžiaus struktūra, gyventojų senėjimas, didelis emigracijos mastas, didėjantis užsienyje gimusių lietuvių vaikų skaičius ir kt.

Taip pat priminti įvairūs 2005-2014 m. atliktų tyrimų duomenys, rodantys, kad emigruoti skatina prasta darbo aplinka Lietuvoje, nepatenkinamos gyvenimo sąlygos, žemas darbo užmokestis, nepakankamas darbuotojų interesų atstovavimas, mokslininkams – menkas jų darbo prestižas. Viena iš papildomų emigracijos paskatų – sunkumai įsigyti būstą, kurti materialinius šeimos gyvenimo pagrindus. Tarp „traukos“ į užsienį veiksnių svarbią vietą užima savirealizacija, kuriai Lietuvoje trūksta galimybių. Darbo grupė aptarė galimybes kuriamoje strategijoje numatyti šias sritis: šeimos gerovės, gyventojų sveikatos, migracijos, gyventojų senėjimo. Ir viskas.

Strategijos projektą rengianti darbo grupė yra sudaryta iš Vyriausybės kanceliarijos, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Užsienio reikalų, Ūkio, Finansų, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Kultūros ministerijų, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Tarptautinės migracijos organizacijos, šeimos organizacijų, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovų.

Ar ne per mažai tiek daug žmonių nuveikė iki šiol? Galbūt būtų buvę paprasčiau ne mėnesių mėnesius gaišinti darbo grupės atstovus ir leisti mokesčių mokėtojų pinigus, o pasikviesti žmogų iš gatvės, kuris taip pat būtų pasakęs, kad emigracija yra iššūkis, o žmonės emigruoja dėl prastų sąlygų Lietuvoje?

„Darbo grupė dirbo visą vasarą. Aišku, mes išgirdome tik „minkštąjį“ variantą – kas apžvelgta, kas neapžvelgta. Didžiausias rūpestis – kad būtų viena institucija, kuri kuruotų visą procesą. Aišku, mes, komisijos nariai, taip ir pasakėme, kad tai, ką pranešė darbo grupės nariai, galėjo pasakyti bet koks žmogus iš gatvės“, – neslėpė G.Burokienė.

Migracijos ekspertas Dainius Paukštė jau seniai prisipažino esantis nusivylęs dabartinės valdžios sprendimais ir nieko iš jos nebesitikintis.

„Norint konkrečių rezultatų, reikia ne to, ką veikia dabartinė valdžia. Imkite bet kokius sprendimus, kurie priimami, ir pamatysite, kad jie beprasmiai. Jei sudaryta darbo grupė dar turi aiškintis, ar emigracija yra iššūkis ir dėl ko žmonės emigruoja, – tai jau daug ką sako. Politikai reikalus spręsti pavedė vykdomajai valdžiai, nors kas kitas, jei ne politikai, turi nubrėžti gaires? Migracijos komisija privalėtų kiekvieną svarbesnį įstatymą įvertinti per emigracijos prizmę – pristabdo ją teisės aktas ar padidina. Galų gale net neaišku, ar bus įteisinta dviguba pilietybė. Juk jei bus įteisinta – bus viena situacija, jei ne – kita. Politikai aiškina, kad dvigubos pilietybės įteisinimas sumažintų emigraciją. Jie aiškina, kad neįteisinus dvigubos pilietybės mes prarasime emigravusius. Ar mes jų jau nepraradome? Ar toks sprendimas neigiamai nepaveiktų čia likusiųjų, nes turėtume dviejų rūšių Lietuvos piliečius – tuos, kurie turi teises ir pareigas, ir tuos, kurie turi tik teises? Ar nepanorės čia likusieji irgi turėti tik teises ir ar nesusikraus lagaminų ir neišvažiuos?“ – retoriškai klausė D.Paukštė.

Anot jo, dvigubos pilietybės įteisinimas tik pagražintų statistiką, nes paaiškėtų, kad Lietuvos piliečių yra ne kokie 3 mln., o kokie 4 mln.

Vytautas Rubavičius, filosofas, publicistas:

„Tai, ką „išsiaiškino“ darbo grupė, aišku, jau yra maždaug 15 metų. Tačiau valdžia demonstruoja, kad rūpinasi emigracijos bei demografijos problemomis, nors rūpestis yra tik parodomasis, iš tikrųjų jai tai nerūpi, nes ji yra perėmusi požiūrį, kad tautų maišymasis ir gyvenimas bet kur yra gėris. Viskas daroma tik dėl akių. Kodėl visame tame spektaklyje dalyvauja mokslininkai? Na, jie, dirbdami darbo grupėje, gali pabūti prie valdžios, gauti tam tikros naudos iš bendravimo su valdžia. Pabuvimas prie valdžios mokslininkams yra naudingas, nes paskui jie iš valdžios gauna užsakymų, tad tai yra riebus pliusas jiems“, – pastebėjo V.Rubavičius.

Emigracija tik įvardijama kaip iššūkis, bet niekas su tuo iššūkiu nesirengia tvarkytis. Kodėl?

„Visi supranta, kad atlyginimai Lietuvoje yra per maži, bent jau didžiosios dalies dirbančios visuomenės, bet jų didinti neišeina, nes kapitalas neleidžia. Kapitalas visais būdais siekia išlaikyti esamą padėtį. Verslui nesvarbūs išvykstantys, nes jis jau turi planą, kaip įsivežti pigios darbo jėgos iš kitur. O dauguma politikų, ypač tie, kurie vadovaujasi eurointegracinėmis, eurofederalistinėmis nuostatomis, sako, kad koks skirtumas, kur dirba lietuviai, juk jie dirba ES. Jie net didžiuojasi, kad sėkmingai vykdo Lietuvos tuštinimo uždavinį. Su tokiu požiūriu nebesuvokiama Tautos, visuomenės gyvenimo svarba, Lietuvos valstybingumo, kultūros išlaikymo svarba“, – akcentavo V.Rubavičius.

Pasak jo, valdžia, jei norėtų, kad atlyginimai didėtų, galėtų imtis tam tikrų priemonių, net ir verslą skatinančių, – pavyzdžiui, sumažinti mokesčius įmonėms, kurios moka didesnes nei vidutines algas.

„Tačiau pas mus vyrauja požiūris, kad pridedamąją vertę kuria darbdaviai, o darbuotojai jiems tik padeda. Ir tada darbdaviai gali viską pasiimti, o algas moka tik iš malonės. Būtina keisti šią ideologinę nuostatą, nes iš tikrųjų pridėtinę vertę kuria tiek darbdavys, tiek darbuotojas. Kai toks požiūris taps vyraujantis, tada visiems kils klausimas, kodėl gaunama nauda taip neteisingai pasidalijama. Ideologiją reikia keisti valstybiniu mastu, o tai padaroma įstatymais – per mokesčius, socialinius dalykus ir t.t.“, – vardijo V.Rubavičius.

Filosofas priminė, kad Lietuvoje dar prieš beveik dešimtmetį buvo įkurta Nacionalinės pažangos taryba, turėjusi užtikrinti Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ vykdymą. Tačiau paskutinį kartą jos sudėtis atnaujinta prieš dvejus metus ir oficialiai jos nariais, neskaitant įvairių visuomenininkų, mokslininkų, yra buvusios Vyriausybės nariai, praėjusios kadencijos parlamentarai, o teisės akte nurodoma, kad tarybai vadovauja „ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius“.

„Tad akivaizdu, kad taryba nebevykdo jokios veiklos, o tai parodo, kaip politikai žiūri į valstybines strategijas. Beje, tos strategijos yra europiniai dokumentai, visos ES narės tokias strategijas yra susikūrusios, Lietuva – viena iš paskutiniųjų susikūrė ir bene pačią nykiausią. Mūsų strategija, palyginti su Estijos, yra niekinė, rodanti visišką intelektualinės, kultūrinės, tautinės savivokos stoką. Tačiau bet kokiu atveju tai yra dokumentas, bet politikai apie jį užmiršo, jis nebėra įdomus“, – stebėjosi V.Rubavičius.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Sprendimas formaliai buvo patvirtintas ES Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje.

„Čia buvo Lietuvos iniciatyva. Visa tai, kas susiję su Rusijos agresija, visa tai, kas susiję su Ukrainos suvereniteto pažeidimu, to atžvilgiu turi būti vykdomos sankcijos“, – BNS telefonu iš Bukarešto sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Rugsėjį Rusijoje vykusiuose parlamento rinkimuose į Valstybės Dūmą Kryme buvo išrinkti 8 deputatai. Tačiau dviem iš jų ES jau buvo paskelbusi sankcijas po to, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį 2014 metais.

Asmenims, kuriems dėl Krymo aneksijos ES paskelbė sankcijas, draudžiama įvažiuoti į Bendrijos teritoriją, taip pat įšaldomos joje esančios sąskaitos.

28 ES narės nepripažįsta Maskvos 2014-aisiais įvykdytos Krymo aneksijos teisėtumo ir tvirtina, kad Rusijos parlamento rinkimai Kryme tų metų rugsėjį buvo neteisėti.

Birželį ES pratęsė dar vieneriems metams sankcijas, įšaldančias prisidėjusių prie Krymo okupacijos asmenų ir bendrovių sąskaitas bankuose bei draudžiančias jiems vykti į ES valstybes.

Rugsėjį ES pratęsė panašias sankcijas rusams ir ukrainiečiams, padėjusiems promaskvietiškiems sukilėliams Ukrainos Rytuose.

Liepą Bendrija pratęsė dar šešiems mėnesiams gerokai didesnę įtaką turinčias ekonomines sankcijas Rusijai, nes ši nedaro pažangos sprendžiant Ukrainos konfliktą.

Gruodį viršūnių susitikime ES vadovai ketina peržiūrėti šias ekonomines sankcijas, nes labai skirtingai vertinamas jų efektyvumą.

Judraus Japonijos miesto viduryje antradienį atsirado didžiulė įgriuva, kuri prarijo dalį penkių juostų gatvės netoli centrinės geležinkelio stoties. Maždaug 20 m ilgio ir 15 m pločio įgriuva apnuogino gretimų pastatų atramines kolonas svarbioje Japonijos pietuose esančio Fukuokos miesto sankryžoje, todėl baiminamasi, kad gali būti daugiau griūčių.

Televizijos reportažuose buvo matyti dvi atskiros duobės, kurios po 5 val. ryto (pirmadienį 22 val. Lietuvos laiku) nenumaldoma plėtėsi, rydamos asfaltą ir žemę priešais Hakatos stotį. „Lauke dar buvo tamsoka ir mano pirmas įspūdis buvo: „Ar tikrai kelias krinta?“ – visuomeniniam transliuotojui NHK pasakojo jaunas vyras, kuris matė įgriuvos susidarymą.

Fukuokos transporto biuras nurodė, kad įgriuva galėtų būti susijusi su netoliese vykdomais metropoliteno linijos ilginimo darbais.

„Kai tai pamačiau, ten jau buvo dvi duobės ir jos vis didėjo, – pasakojo jis. – Labiausiai išsigandau, kai sankryžoje netoli tos vietos, kur stovėjau, nugriuvo šviesoforas. Supratau, kad turiu iš ten dingti.“ Įgriuva toliau plėtėsi ir ryte buvo maždaug dviejų aukštų gylio, joje kaupėsi vanduo iš trūkusių vamzdžių. Policija, kuri aptvėrė rajoną ir evakavo žmones iš aplinkinių pastatų, sakė, kad pranešimų apie sužeidimus nebuvo.

Fukuokos transporto biuras nurodė, kad įgriuva galėtų būti susijusi su netoliese vykdomais metropoliteno linijos ilginimo darbais.

Fukuoka yra didžiausias miestas Japonijos pietinėje Kiūšiū saloje.

Miesto geležinkelio stotis yra prie didelės sankryžos, kur važinėja ir supergreitieji traukiniai.

„Matome didžiules nišas pasaulyje veikti šiose (kibernetinės saugos -BNS) srityse (…) Nežiūrint į tai, kad mes buitiniame ir verslo lygyje esame dar toli nuo gero supratimo apie kibernetinę saugą, bet bendrai kibernetinė sauga yra pakankamai išsivysčiusi. Lietuvoje turbūt yra daugiausia pasaulyje kibernetinės saugoscentrų“, – interviu Žinių radijui pirmadienį sakė Kazimieras Tonkūnas.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvos specialistai dalyvauja diegiant kibernetinės saugos sprendimus Rytų Afrikoje, taip pat įvairių pasaulinių idėjų centrų veikloje.

„Lietuva daro didelę įtaką Rytų Afrikai – penkios šalys modernizuojasi pagal lietuvių parametrus. Lietuviai dalyvauja vadinamuosiuose mąstymo tankuose su JAV platformomis, Europos, Azijos ir Afrikos. Tas naujas slenkstis, kuris atsidaro su informacinėmis technologijomis, jis atidaro naujas kategorijas, kuriose nėra konkurencijos“, – teigė K.Tonkūnas.

„INVL Technology“ tiesiogiai ir netiesiogiai valdomos įmonės šiemet IT projektus įgyvendino 15-oje šalių – teikė paslaugas valstybinėms ir komercinėms institucijoms, bankams, teisėsaugos struktūroms ir kitoms organizacijoms.

Šių metų liepą uždaro tipo investicinės bendrovės (UTIB) licenciją gavusios „INVL Technology“ valdymą perėmė vienos pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“ bendrovė „INVL Asset Management“.

„INVL Technology“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Papildomajame prekybos sąraše.

Demokratų kandidatė Hillary Clinton įgijo labai ankstyvą persvarą 2016 metų JAV prezidento rinkimuose, kai Naujojo Hampšyro miestelyje Diksvil Noče keturiais balsais prieš du įveikė respublikoną Donaldą Trumpą.

Balsavimas šios valstijos miesteliuose Diksvil Noče, Harts Lokeišene ir Milsfilde prasidėjo antradienį tuojau po vidurnakčio vietos (7 val. Lietuvos) laiku ir baigėsi, kai balsus atidavė visi rinkėjai. Šių miestelių gyventojau turi galimybę pirmieji pareikšti savo valią per rinkimus, įdėmiai stebimus viso pasaulio.

Diksvil Nočas, esantis maždaug už 30 km nuo Kanados sienos, didžiuojasi, kad nuo 1960 metų jame vyksta pirmasis balsavimas JAV rinkimuose, bet tai yra laikoma labiau įdomybe nei šaliai kelią parodančiu dalyku.

Clay Smithas buvo pirmasis iš septynių žmonių, atidavusių savo balsus, vos tik laikrodžiai pradėjo skaičiuoti pirmąsias rinkimų dienos minutes. Aštuntasis miestelio gyventojas balsavo iš anksto.

Kaip rodo rezultatai, paskelbti praėjus kelioms minutėms po balsavimo pabaigos, šiame miestelyje H.Clinton surinko pusę balsų; vienas balsas teko libertarinių pažiūrų kandidatui Gary Johnsonui, o 2012 metų respublikonų kandidatas į prezidentus Mittas Romney gavo vieną balsą kaip pasirenkamai įrašytas kandidatas.

Pagal Naujojo Hampšyro įstatymus, bendruomenės, turinčios mažiau kaip 100 rinkėjų, gali gauti leidimą atidaryti balsavimo apylinkes vidurnaktį ir jas uždaryti, kai tik visi registruoti rinkėjai atiduoda savo balsus.

Keliose JAV Rytų pakrantės valstijose pagrindinis balsavimas prasidės 6 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku.

Priešrinkiminės nuomonių apklausos rodo, jog kovą dėl rinkėjų palankumo minimalia persvara laimi demokratų kandidatė. Didžiausia intriga numatoma vadinamosiose „svyruojančiose“ valstijose, tokiose kaip Florida, Ohajas, Šiaurės Karolina, Pensilvanija ir kitose.

Respublikonų kandidatas į Jungtinių Valstijų prezidentus D. Trumpas yra sakęs, kad jeigu Rusija užpultų Baltijos šalis, jis nuspręstų, ar ateiti joms į pagalbą tik išnagrinėjęs, ar šalys vykdė savo įsipareigojimus Jungtinėms Valstijoms.

H. Clinton reaguodama į tokį pasisakymą teigė, kad Jungtinės Valstijos yra davusios geležines garantijas NATO partneriams, jog jie būtų ginami užpuolimo atveju. Tuo metu Lietuvos prezidentė yra sakiusi, kad interpretuoti D. Trumpo pasisakymų neverta ir Lietuva žino, kad Amerika bus svarbiausias partneris.

Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, vertindamas, kurio kandidato išrinkimas būtų naudingesnis Lietuvai, teigia, kad du kartus Lietuvoje viešėjusios H. Clinton užsienio politika greičiausiai būtų Baracko Obamos politikos tąsa, tuo metu, D. Trumpo užsienio politika būtų kuriama nuo nulio.

Paskelbti pirmieji rezultatai iš Naujojo Hampšyro

Demokratų kandidatė Hillary Clinton įgijo labai ankstyvą persvarą 2016 metų JAV prezidento rinkimuose, kai Naujojo Hampšyro miestelyje Diksvil Noče keturiais balsais prieš du įveikė respublikoną Donaldą Trumpą.

Balsavimas šios valstijos miesteliuose Diksvil Noče, Harts Lokeišene ir Milsfilde prasidėjo antradienį tuojau po vidurnakčio vietos (7 val. Lietuvos) laiku ir baigėsi, kai balsus atidavė visi rinkėjai. Šių miestelių gyventojau turi galimybę pirmieji pareikšti savo valią per rinkimus, įdėmiai stebimus viso pasaulio.

Diksvil Nočas, esantis maždaug už 30 km nuo Kanados sienos, didžiuojasi, kad nuo 1960 metų jame vyksta pirmasis balsavimas JAV rinkimuose, bet tai yra laikoma labiau įdomybe nei šaliai kelią parodančiu dalyku.

Clay Smithas buvo pirmasis iš septynių žmonių, atidavusių savo balsus, vos tik laikrodžiai pradėjo skaičiuoti pirmąsias rinkimų dienos minutes. Aštuntasis miestelio gyventojas balsavo iš anksto.

Kaip rodo rezultatai, paskelbti praėjus kelioms minutėms po balsavimo pabaigos, šiame miestelyje H. Clinton surinko pusę balsų; vienas balsas teko libertarinių pažiūrų kandidatui Gary Johnsonui, o 2012 metų respublikonų kandidatas į prezidentus Mittas Romney gavo vieną balsą kaip pasirenkamai įrašytas kandidatas.

Pagal Naujojo Hampšyro įstatymus, bendruomenės, turinčios mažiau kaip 100 rinkėjų, gali gauti leidimą atidaryti balsavimo apylinkes vidurnaktį ir jas uždaryti, kai tik visi registruoti rinkėjai atiduoda savo balsus.

Keliose JAV Rytų pakrantės valstijose pagrindinis balsavimas prasidės 6 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku.

Lapkričio 7 dieną atsinaujinusioje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko dokumentinio filmo apie trečiąjį Lietuvos Respublikos prezidentą (1926 m. birželio 7 d. – gruodžio 17 d.), vieną pirmųjų Lietuvos demokratų, knygnešį, gydytoją, publicistą ir vieną ryškiausių tarpukario Lietuvos figūrų – K. Grinių  premjera. Filmas skiriamas 150-osioms K. Griniaus gimimo metinėms, kurias minėsime gruodžio 17 d.

Prieš pristatant filmą jo autorė ir režisierė papasakojo, kuo sudėtingas buvo filmo kūrimas ir kokiomis asmeninėmis savybėmis ją sužavėjo vos pusmetį šalį valdęs ir ne kartą kalintas Lietuvos prezidentas.

„Iki šio projekto K. Griniaus asmenybė man buvo mažai pažįstama, nors esu kilusi iš to paties krašto. Man tas žmogus padarė įspūdį – jo ramybė, inteligencija, išlaikytas tonas ir labai stabilios pažiūros. Jis daug kartų buvo areštuotas ir kalintas, ir kiekvieną kartą vis dėlto drįsdavo pasakyti tai, ką nori. Jis buvo pralenkęs laiką ir gimęs su Vakarietiškomis vertybėmis Rytuose, ir dar labai pavojingomis aplinkybėmis.

Jis buvo labai nuoseklus ir visą laiką turėjo savo nuomonę. K. Grinius pirmą kartą atsisėdo į kalėjimą Maskvoje dar studijuodamas, ir nuo to laiko jis visuomet protestavo, visada turėjo savo nuomonę. Aš nemanau, kad 1942-ais ir 1943-ais metais pasirašinėti memorandumus ar žydus slėpti buvo nedrąsus žingsnis. Jis buvo ne tik nuoseklus, bet ir labai drąsus žmogus. Jis nedarė isteriškų pareiškimų, buvo orus“, – susižavėjimo istorine asmenybe neslėpė E. Mildažytė.

LRT TELEVIZIJOS laidų vedėja tikino, kad kurti filmą jai buvo labai sudėtinga – apie prezidentą išliko labai nedaug archyvinės medžiagos, daugiausiai – iš prezidentavimo laikotarpio, kuri nebuvo labai tinkama filmui, taip pat vos kelios sekundės filmuotos prastos kokybės medžiagos. Bet, E. Mildažytės teigimu, kuriant filmą labai gelbėjo privatūs kolekcininkai.

„Jie iš savo kolekcijų ištraukė senus Virbalio, Pilviškių ir t.t. vaizdus, atrado atvirukų, net atvirukų su himnu ir t.t. Paradoksalu yra tai, kad daugiausia nuotraukų išliko iš to periodo, kai K. Grinius prezidentavo, bet tai tetruko pusmetį. Tai yra labai trumpas periodas, be to, man visai netiko to laikotarpio medžiaga. Kai jis buvo premjeru ar kitais etapais, išlikusios vaizdinės medžiagos beveik nėra. Kai kuriuos epizodus dengėme dokumentų, paimtų iš privačių kolekcijų, vaizdais“, – kalbėjo filmo autorė.

Prezidentą kai kuriuose filmo epizoduose įkūnijo žmogus, fiziškai labai panašus į K. Grinių. Paklausta, kaip jį atrado, E. Mildažytė pradėjo juoktis: „Tai yra mano draugės vyras Remigijus. Atėjau į priėmimą Gruzijos nepriklausomybės 25-mečio proga. Žiūriu aš į tą savo bičiulės vyrą, ir galvoju: iš akies luptas Grinius! Paklausiau, ar jis įkūnytų prezidentą filme, ir jis sutiko“, – kalbėjo ji.

Dokumentiniame filme apie trečiąjį Lietuvos Respublikos prezidentą kalba žinomi Lietuvos istorikai ir asmeniškai K. Grinių pažinęs prezidentas Valdas Adamkus. Kadenciją baigęs prezidentas kartu su žmona Alma Adamkiene dalyvavo filmo pristatyme.

„Man tai yra labai jaudinantis momentas, kadangi daug metų praleidau su K. Griniaus šeima, su jo sūnumi Liūtu kartu mokėmės, vėliau kartu buvome išeivijoje. Jungtinėse Amerikos Valstijose jis dirbo kepykloje, aš – „Ford“ fabrike, bet visuomet susitikdavome.

Su K. Griniumi taip pat praleisdavau labai daug laiko, jis pasakodavo apie savo prisiminimus nuo pat darbo su V. Kudirka pradžios. Man dažnai kildavo mintis, kodėl jį nušalino nuo prezidento pareigų – jis buvo ramus, niekuomet balso nepakeliantis, atjaučiantis žmogus. Į 1926 m. įvykius, neramumus jis reagavo ramiai ir konstitucijos ribose bandė palaikyti tvarką, bet bolševikinis elementas kėlė didelį nerimą lietuvių visuomenei“, – svarstymais dalijosi V. Adamkus.

Kadenciją baigęs prezidentas neslėpė, kad ši istorinė asmenybė paliko didelį pėdsaką jo paties gyvenime. „Gimiau tais metais, kai jį pašalino iš pareigų. Tačiau per ilgus pasikalbėjimus su juo aš supratau, kad jis turėjo pagarbą žmogui. Jo pažiūra į žmogų turėjo atsispindėti visuomenėje, deja, taip nebuvo.

Jis savo principų neatsisakė iki pat paskutinės gyvenimo dienos. Man atrodo, kad tokio žmogaus kaip jis, daugiau savo gyvenime nesutikau. Daug iš jo išmokau – pagarbos žmogui, plataus žvilgsnio, o ypatingai mane žavėjo jo nenutraukiama meilė ir darbas Lietuvai“, – kalbėjo V. Adamkus.

Buvusio šalies vadovo teigimu, K. Grinius net ir būdamas sunkus ligonis nepaliovė dirbti Lietuvai. Net ir paskutinėmis savaitėmis sėdėdavo sulinkęs, užsikniaubęs ant stalo, ir visą laiką rašė. „Tai buvo tvirtos valios, silpnos sveikatos, tačiau nepalaužiamas lietuvybės saugotojas, šventai tikėjęs Lietuvos ateitimi. Man atrodo, kad jo įsitikinimai yra pavyzdys ne tik man, bet ir šiandieniniame mūsų gyvenime“, – dėstė kadenciją baigęs prezidentas.

V. Adamkus istorinę asmenybę palygino ir su dabartiniais politikais: „Tie, kurie Lietuvoje save vadina liberalais, deja, palyginti su K. Griniumi, skiriasi kaip dangus ir žemė.

Liberalizmas Lietuvoje ir tai, kuo tikėjo K. Grinius, yra du nesutaikomi dalykai. Tegul K. Grinius lieka šviečiančia žvaigžde ateičiai, stiprina mus ir veda į demokratišką pasaulio bendruomenę“, – savo kalbą baigė šią savaitę devyniasdešimtmetį atšventęs kadenciją baigęs prezidentas.

Didžiojoje šalies dalyje eismo sąlygas sunkina rūkas, matomumas vietomis sumažėjęs iki 100 metrų, LRT RADIJUI sakė Eismo informacijos centro atstovė Gabija Juknelytė-Osauskienė.

Sinoptikė Alva Nagelytė prognozavo, kad rūkas eismo sąlygas blogins visą rytą: „Pirmadienį rūkai sklaidysis apie vidurdienį, bet dangus visą dieną išliks debesuotas.“

Vakarų, Rytų ir Šiaurės Lietuvoje mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai vietomis padengti prispausto sniego sluoksniu, provėžoti, slidūs. Kitur šie keliai šlapi. Valomi ir barstomi valstybinės reikšmės keliai.

„Vykstančiųjų šiais keliais kelininkai prašo atsižvelgti į tai, kad keliai vietomis provėžoti, slidūs, todėl reikėtų rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį ir nedaryti staigių manevrų“, – skelbiama pranešime spaudai.

Rytą šalyje buvo be žymesnių kritulių. Oro temperatūra svyravo nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną prognozuojami krituliai, lietus, šlapdriba, šiauriniuose rajonuose pereinanti į sniegą. Aukščiausia temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos.