Šiais metais minimos 25-osios Lietuvos ir Kroatijos diplomatinių santykių užmezgimo metinės. Prezidentė pabrėžė, kad minėdamos šią sukaktį Lietuva ir Kraotija kartu pažymi ir žengtus svarbius žingsnius, ypač sutvirtinant dvišalį šalių ir žmonių dialogą, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje ir NATO.

„Šiandien Kroatiją pagrįstai vadiname svarbia Lietuvos partnere ir sąjungininke. Ypač vertiname Kroatijos sprendimą kitais metais savo šalies kariais papildyti NATO priešakines pajėgas Lietuvoje. Žinome, kad su Kroatija galime spręsti bendrus žemyno klausimus ir saugumo iššūkius, stiprindami mūsų regiono ir visos Europos vienybę, dirbdami dėl mūsų piliečių ir visų europiečių ilgalaikių tikslų ir ateities“, – rašoma šalies vadovės sveikinime.

Pasak valstybės vadovės, itin daug nuveikta derinant pozicijas svarbiais politikos, gynybos, energetikos ir kitais klausimais bei kuriant efektyvų dvišalį bendradarbiavimą. Prezidentė pabrėžė asmeninį Kroatijos vadovės indėlį į stiprią lietuvių ir kroatų draugystę.

Sveikindama Kroatijos žmones nacionalinės šventės proga Prezidentė palinkėjo nuotaikingo minėjimo, daug laimės, sėkmės ir klestėjimo.

ruduo – tas metas, kai pradedame skaičiuoti ir sporto derlių. Visada tikimės, kad jis bus nemenkas.

Ir Lietuvos sportininkai iš tiesų nenuvilia – nei Pasaulio, nei Europos čempionatuose. O šiemet – ir Kurčiųjų vasaros olimpinėse žaidynėse, kur užderėjo daug medalių.

Mes vėl turime kuo didžiuotis ir už ką dėkoti: už aukštai keliamą Lietuvos vėliavą, už nepakartojamą pergalės skonį, kurį jaučiame drauge su Jumis.

Valstybiniai apdovanojimai – tai įvertinimas tų sportinio kelio aukštumų, kurias pasiekėte išlieję daug prakaito, kartu su treneriais įdėję begalę nematomo darbo, kad įrodytumėte, jog esate geriausi tarp geriausių.

Žinia apie Jūsų laimėjimus pasiekia kiekvieno neabejingo Lietuvos sportui žmogaus širdį.

Jūsų pavyzdys – didelis paskatinimas būsimiems sportininkams, kurie dega noru, kada nors, kaip ir Jūs, užkopti ant garbingiausios pakylos. Jūs dovanojate jiems labai daug – gyvenimo tikslą.

Jūsų vardai jau įrašyti į sporto istoriją, bet linkiu ir toliau siekti aukščiausių rezultatų ir galbūt – pranokti save.

Visiems – kuo didžiausios sėkmės, sveikatos ir stiprybės!

 Saulius Skvernelis:

(g. 1970 m. liepos 23 d. Kaune) – teisininkas, politinis veikėjas, LR Ministras Pirmininkas.

Biografija:

S. Skvernelis gimė Kaune, tačiau dar vaikystėje su tėvais persikėlė į Marijampolę. 1988 m. baigė Marijampolės Jono Jablonskio vidurinę mokyklą. Po vidurinės mokyklos metus laiko Vilniaus universitete studijavo fiziką.

1994 m. baigė Vilniaus technikos universiteto automobilių ir autoūkio specialybę, suteikta mechanikos inžinieriaus kvalifikacija.

1994–1998 m. dirbo Lietuvos policijos akademijos Policijos teisės ir profesinės taktikos katedros asistentu.

2005 m. baigė magistrantūros studijų administracinės teisės programą Mykolo Romerio universitete, teisės magistras.

1998–1999 m. Trakų rajono policijos komisariato kelių policijos komisaras inspektorius. 1999–2001 m. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijosviešosios policijos Kelių policijos tarnybos Organizacinio skyriaus komisaras inspektorius.

2001–2003 m. Lietuvos viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės komisaras. 2003–2005 m. Lietuvos policijos eskortavimo rinktinės komisaras. 2005–2008 m. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkas.

2008–2011 m. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas, 2011–2014 m. – policijos generalinis komisaras.

2014–2016 m. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Nuo 2016 m. Seimo narys.

2016 m. lapkričio 22 d. tapo LR Ministru Pirmininku.

Vygaudas Ušackas:

(g. 1964 m. gruodžio 16 d. Skuode) – Lietuvos teisininkas, diplomatas, visuomenės bei politinis veikėjas, LR užsienio reikalų ministras, „Misija Sibiras“ iniciatorius.

Biografija

Senelis Adomas Ušackas gyveno prie Indrajų ežero (Utenos raj.). 1941 m. birželio 14 d. jis ir kiti šeimos nariai buvo ištremti į Sibirą. Grįžusi į Lietuvą šeima apsistojo Ukmergėje, Užupio rajone, o Vygaudo tėvai išvažiavo į Skuodo rajoną.

1982 m. baigė Skuodo 2-ąją vidurinę mokyklą, atliko tarnybą sovietinėje armijoje Karagandoje. 1990 m. baigė VU Teisės fakultetą, įgijo teisininko kvalifikaciją. 1990 m. stažavosi Oslo universitete (Norvegija), politikos mokslų ir tarptautinės ekonomikos srityje, 1991 m. – Orhuso universitete (Danija) politikos mokslų srityje.

1991–1992 m. LR užsienio reikalų ministerijos (URM) Vakarų Europos šalių skyriaus II-asis sekretorius. 1992–1996 m. LR misijos prie Europos Bendrijos ir NATO patarėjas. 1996–1999 m. URM politikos departamento direktorius. 1999–2000 m. užsienio reikalų viceministras. 2000–2001 m. vyriausiasis derybų dėl įstojimo į ES derybininkas, ambasadorius ypatingiems pavedimams.  2001–2006 m. LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikoje, 2006–2008 m. Jungtinėje Karalystėje. 

Nuo 2008 m. gruodžio 4 d. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje – LR užsienio reikalų ministras.  2010 m. sausio 21 d. iš šio posto atsistatydino, po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nepasitikėjimą juo, konstatavusi, kad „ministras negali turėti asmeninės užsienio politikos ir ją vykdyti nederindamas su valstybės vadove, o kartais ir su ministru pirmininku“.  Nuo 2010 m. balandžio mėn. TS-LKD narys.  2010–2013 m. ES specialusis įgaliotinis ir Bendrijos misijos vadovas Afganistane. Nuo 2013 m. rugsėjo mėn. ES atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas. 

Ingrida Šimonytė:

(g. 1974 m. lapkričio 15 d. Vilniuje) – Lietuvos finansininkė, politikos veikėja, buvusi Lietuvos finansų ministrė.

Biografija:

1992 m. sidabro medaliu baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą. 1992 m. įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. 1996 m. įgijo verslo administravimo bakalauro diplomą. 1998 m. baigė finansų magistro studijas.

1997–1998 m. LR finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Mokesčių skyriaus vyr. ekonomistė, 1998–2001 m. Mokesčių departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja, 2002–2004 m. Mokesčių departamento direktorė. 2004–2009 m. LR finansų ministerijos sekretorė, 2009 m. viceministrė. 2009–2012 m. Andriaus KubiliausVyriausybėje – LR finansų ministrė.

Nuo 2013 m. sausio mėn. VU dėstytoja, nuo 2014 m. VU Tarybos pirmininkė.

Nuo 2013 m. liepos mėn. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.

Laimėjo 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.

Vilija Blinkevičiūtė:

(g. 1960 m. kovo 3 d. Linkuvoje) – teisininkė, Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja, Europos Parlamento narė, ilgametė LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Biografija:

1978 m. aukso medaliu baigė Linkuvos vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto teisės fakultetą, kurį baigė 1983 m. ir įgijo teisininkės kvalifikaciją.

Nuo 1983 m. iki 1990 m. LR socialinės apsaugos ministerijos revizorė, Pensijų valdybos Valstybinių pensijų skyriuje vyresnioji inspektorė, nuo 1990 m. iki 1994 m. Socialinės apsaugos ministerijos darbo santykių teisinio reguliavimo skyriaus konsultantė, vėliau vyriausioji juriskonsultė, nuo 1994 m. iki 1996 m. LR SADM sekretorė, nuo 1996 m. iki 2000 m. LR socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, nuo 2000 m. lapkričio 9 d. iki 2008 m. gruodžio 9 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė. 2004 m. kandidatavo į Lietuvos Respublikos prezidento postą, kaip Naujosios Sąjungos kandidatė. 2004–2009 Lietuvos Respublikos Seimo narė. Nuo 2009 m. Europos Parlamento narė (išrinkta 2009 ir 2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą kaip LSDP atstovė). 2014 m. išrinkta Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininko pavaduotoja, 2017 m. Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininke

Dalia Grybauskaitė (g. 1956 m. kovo 1 d. Vilniuje) – Lietuvos politikė, diplomatė, buvusi LR ministrė ir viceministrė, Europos Sąjungos komisarė.

Nuo 2009 m. liepos 12d. – Lietuvos Respublikos Prezidentė. Pirmoji moteris Lietuvos Respublikos prezidento poste.

2009 m. gegužės 17 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose už D. Grybauskaitę balsavo 68,21 % rinkėjų. Ji išrinkta jau pirmajame rinkimų ture.

2009 m. liepos 12 d. įvyko prezidentės inauguracijos ceremonija.

2014 m. perrinkta antrai kadencijai.

Išsilavinimas

1974 m. – baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą, 1983 m. – Leningrado A. Ždanovo universitete politinės ekonomijos studijas, 1983 m. – Maskvos visuomenės mokslų akademijoje įgijo ekonomikos mokslų kandidato laipsnį. Laipsnis Lietuvoje nostrifikuotas į socialinių mokslų (ekonomikos krypties) daktarės laipsnį. 1991 m. –  Džordžtauno (Vašingtonas) universiteto Tarptautinių ekonominių santykių institute baigė specialią programą vadovams. 2013 m. –  JAV Džordžtauno universitete jai suteiktas garbės daktaro vardas (Doctor of Humane Letters, Honoris Causa).

Moka lietuvių, anglų, rusų, lenkų, prancūzų kalbas.

Su gimtadieniu, Prezidente!!!

Pagarbiai
www.ctl.lt kolektyvas

„Olimpinės žaidynės prasideda. Lietuvos sportininkų – 67. Ir visi kovos už Lietuvą, su Lietuva širdyje. Linkiu visoms šalims, kurių į Rio atvyko virš 200, parodyti, ką sugeba ir ką gali padaryti dėl savo šalies. Kad kovotų sąžiningai ir tegul šios olimpinės žaidynės parodo, kad tik garbingas sportas gali laimėti“, – kalbėjo D. Grybauskaitė, taip tarsi primindama pagarsėjusius Rusijos sportininkų dopingo skandalus.

Lietuvos vadovė ketvirtadienį išvyko į olimpiadą palaikyti Lietuvos sportininkus. Ji dalyvaus 2016 metų vasaros olimpiados atidarymo ceremonijoje legendiniame Marakanos stadione, stebės plaukikų Giedriaus Titenio ir Rūtos Meilutytės pasirodymus bei kartu su viso pasaulio krepšinio gerbėjais žiūrės Lietuvos ir Brazilijos vyrų rinktinių dvikovą olimpiniame krepšinio turnyre, pranešė Prezidentūra.

Valstybės vadovė su mūsų šalies olimpiečiais susitiks olimpiniame kaimelyje, dalyvaus laikinai Brazilijos prezidento pareigas einančio viceprezidento organizuojamame priėmime.