2019-ųjų pavasarį Lietuva rinks naują prezidentą. Jis pakeis 10 metų šiame poste dirbusią dabartinę šalies vadovę Dalią Grybauskaitę. Daugelis politologų ir apžvalgininkų pažymi, kad tai bus vieni įdomiausių prezidento rinkimų per visą nepriklausomybės laikotarpį, mat iki šiol nėra vieno ryškaus kandidato.

2014-ųjų gegužę D. Grybauskaitė buvo išrinkta antrai kadencijai, antrajame ture įveikusi Socialdemokratų partijos atstovą Zigmantą Balčytį. Tiek pirmajame, tiek antrajame ture D. Grybauskaitę parėmė centro dešinės jėgos. Ar po poros metų vyksiančiuose rinkimuose didžiosios šalies politinės jėgos ras kandidatų į šalies vadovo postą savo gretose?

A. Krupavičius: tai garbės ir orumo reikalas

T. Dapkus, kalbėdamas LRT.lt, tvirtino, jog partijoms reikia rasti savo kandidatų. „Manau, kad partijoms būtų svarbu turėti savo kandidatus. Tai parodytų ir partijų stiprumą, ir tam tikrą pasitikėjimą jomis. Partijos turi turėti savo stiprius politikus, o ne tik remti kažkokius legionierius“, – įsitikinęs T. Dapkus.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius ir politologas Algis Krupavičius teigia, kad, jei partija išties įtakinga ir stipri, jos tikslas turėtų būti turėti savo kandidatą prezidento rinkimuose. Politologo manymu, bet kuriai įtakingai partijai turėti savo kandidatą yra garbės ir orumo reikalas.

„Kartais nepavyksta surasti tokių kandidatų, kurie būtų populiarūs visuomenėje, turėtų asmeninio žavesio ir galėtų patraukti visuomenę. Tokiu atveju renkamasi B scenarijų  – paremti kitą, stipresnį nepartinį kandidatą. Bet apskritai Lietuvoje nepartinių kandidatų ne itin daug, vienaip ar kitaip net ir nepartiniai kandidatai paprastai yra susiję su tam tikromis politinėmis partijomis.

Pavyzdžiui, jokia paslaptis, kad Centro sąjunga buvo ta katapulta, kuri dalyvauti rinkimuose padėjo Valdui Adamkui. D. Grybauskaitė irgi buvo paslaptinga kandidatė, bet paaiškėjo, kad ji turi aiškias politines pažiūras ir jos politinės preferencijos yra centro dešinė, ir centro dešinės partijos tiesiogiai ar mažiau tiesiogiai rėmė jos rinkimų kampanijas, ypač per antrą kadenciją, kai Liberalų sąjūdis aiškiai atsistojo į prezidentės pusę“, – LRT.lt dėstė A. Krupavičius.

Kaip teigia T. Dapkus, partijų stovėjimas už kandidato nugaros yra svarbus dalykas, nes jos turi struktūras, resursus, agitatorius ir t.t.: „Prisiminkime V. Adamkaus kaip nepartinio kandidato kovą su Rolandu Paksu. V. Adamkus buvo labai populiarus, bet R. Pakso kampanija buvo agresyvi, jis turėjo struktūras, o V. Adamkui nepadėjo silpna liberalų ir konservatorių parama. Reikalingos stiprios struktūros vietose, lyderių parama. Partijų parama yra svarbi.“

Tačiau, anot VDU profesoriaus, Lietuvoje nėra gera situacija su partinių kandidatų pasirinkimu, nes dauguma partijų yra mažos, o tai esą reiškia, kad jų viduje nėra konkurencijos.

„Sunku rasti patrauklių kandidatų. Daug ką lemti galėtų charizma, bet charizmatiškų politikų Lietuvoje nėra daug. Ko gero, politikas, kuris galėjo pretenduoti į charizmatiškumą, buvo Algirdas Brazauskas XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pirmoje pusėje, o daugiau tokių politikų mes neturime“, – apibendrino A. Krupavičius.

Politologo teigimu, politikui reikia aiškios politinės programos, todėl partija tam esą galėtų suformuoti tam tikrą ideologinę tapatybę. „Naujajam Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui taip pat reikėjo apsibrėžti politines nuostatas, todėl kūrė savo partiją, kuri turėtų gana aiškią ideologinę kryptį, kad politiniame lauke [jis] nebūtų bevardis. Bevardžiams varžytis su partiniais kandidatais yra gana sunku“, – tvirtino A. Krupavičius.

Kaip pasielgs D. Grybauskaitė?

Nors prezidento rinkimai įvyks 2019-ųjų gegužę, kandidatų rikiuotė turėtų pradėti dėliotis jau kitąmet, sako apžvalgininkai. Politologo A. Krupavičiaus skaičiavimu, kandidatai, priklausomai nuo jų žinomumo, skirtingu laiku paskelbs apie savo kandidatavimą rinkimuose.

„Mažiau žinomiems ar stiprios organizacinės atramos neturintiems kandidatams reikės gerokai ilgesnių rinkimų kampanijų, kad visuomenei įrodytų, jog jie apskritai gali būti tinkami kandidatai. Jie arenoje turėtų pasirodyti tikrai ne paskutinę minutę, o likus metams ar 9 mėnesiams iki rinkimų. Nuo 2008-ųjų vidurio buvo kalbama apie D. Grybauskaitę, o ji apsisprendė 2009-ųjų žiemos pabaigoje. Bet iš esmės visuomenėje kaip potenciali kandidatė ji buvo vertinama nuo 2008-ųjų“, – prisiminė politologas.

Pasak jo, per ankstyva rinkimų kampanija gali ir pakenkti, pavyzdžiui, kai visuomenė per anksti pradeda kalbėti apie asmens kandidatavimą, nors jis eina aukštas ir reikšmingas pareigas. „Bet, kadangi šiuose rinkimuose nebus perrinkimo, kandidatai į rinkimus kampanijas turėtų pradėti anksčiau, nei praėjusiuose rinkimuose. Dabar turėsime santykinai lygių kandidatų varžybas. Nors sąrašas nėra aiškus, būtent jo neaiškumas kuria prielaidą, kad visi kandidatai turės gana neblogas starto galimybes“, – pridūrė A. Krupavičius.

Pasak T. Dapkaus, neaišku, kaip per prezidento rinkimus elgsis D. Grybauskaitė.

„Ar ji parems vieną kandidatą, ar kelis kandidatus, o kitus pasmerks arba pareikš prieš juos neigiamą nuostatą? O gal ji bus neutrali, kas būtų abejotina, žinant jos aktyvumą? Ji yra populiari politikė, ir daliai visuomenei jos nuomonė yra svarbi. Kita vertus, mūsų visuomenė yra linkusi į pokyčius ir netgi tuos politikus, kuriuos vertina teigiamai, labai dažnai pakeičia į kitus, nes nori pokyčių. Jei kažkas pradės akcentuoti, kad D. Grybauskaitės parama vienam iš kandidatų yra trečia D. Grybauskaitės kadencija, klausimas, kaip į tai reaguos visuomenė. Nueinančio prezidento dalyvavimas rinkimuose visada gana prieštaringas. Matėme Baracko Obamos paramą Hillary Clinton – tai nepadėjo“, – lygino T. Dapkus.

Vardija galimus kandidatus

Lietuvos centro partijos pirmininkas parlamentaras Naglis Puteikis tapo pirmuoju oficialiai iškeltu kandidatu artėjančiuose prezidento rinkimuose. N. Puteikis šiuose rinkimuose jėgas išbandys jau antrą kartą.

Apžvalgininko T. Dapkaus manymu, galimos kandidatūros priklausys nuo to, kaip keisis politikų reitingai. Šiandien matome vienus reitingus ir potencialius kandidatus, o po kurio laiko visa tai esą gali stipriai pasikeisti.

„Žinome, kad konservatorių partija darys atvirus rinkimus. Manau, kad Ingrida Šimonytė turi didelius šansus būti iškelta kandidate. Vygaudas Ušackas yra partijos narys, ar jis varžysis? Konservatorių partijoje kandidatu gali būti ir Žygimantas Pavilionis. Pas socdemus turbūt yra Lino Linkevičiaus noras kandidatuoti, bet vėlgi – kokios jo galimybės? Populiarumą išlaiko ir Vilija Blinkevičiūtė, bet ar ji išdrįs kandidatuoti? Gali būti ir netikėtų kandidatų. Kalbama apie „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininką ir generalinį direktorių Dalių Misiūną kaip nepriklausomą ar naujo judėjimo kandidatą. Tai iš tiesų yra skirtingi politikai, su skirtingomis patirtimis ir galimybėmis“, – LRT.lt komentavo T. Dapkus.

Apžvalgininko manymu, rinkimų kampanija jau yra tam tikra prasme prasidėjusi, nes esą aštrėja kritika premjerui Sauliui Skverneliui. „Anksčiau opozicijos kritika buvo labiau nukreipta į Ramūną Karbauskį, o dabar akcentuojamas S. Skvernelis. Akivaizdu, kad rinkimų kampanija prieš galimus kandidatus įsibėgėja“, – tvirtino T. Dapkus.

Politikos ekspertai viešojoje erdvėje yra teigę, kad, jei rinkimai įvyktų artimiausiu metu, juos greičiausiai laimėtų premjeras S. Skvernelis, išlaikantis aukštus, nors ir vis tirpstančius, reitingus. Pats S. Skvernelis yra teigęs, kad jau apsisprendė dėl dalyvavimo Lietuvos prezidento rinkimuose 2019-ųjų gegužę, tačiau ar juose dalyvaus, neatsakė.

„Aš priėmęs sprendimą, o paskelbsiu paskutinę dieną, kada bus galima tą paskelbt“, – sakė ministras pirmininkas.

Savo ruožtu VDU profesorius A. Krupavičius teigia, kad šiandieninės reitingų tendencijos yra itin nepalankios dabartiniam premjerui.

„Įsivaizduokime, kad po trijų mėnesių vyksta prezidento rinkimai. Tikrai atsirastų kandidatų, kurie būtų įdomūs ir konkurencingi. Šiuo atveju S. Skvernelis būtų tas kandidatas, kuris praranda savo populiarumą. S. Skvernelio laukia labai sunkus laikotarpis. Premjero kėdė jau dabar yra karšta ir gali būti dar karštesnė. Viena gera žinia jam – kol kas nesimato kitų stiprių kandidatų“, – LRT.lt kalbėjo A. Krupavičius.

Kol verslininkai suka galvas, kaip spręsti problemą, savivaldos politikai ir aplinkosaugininkai perspėja – nenustebkit, jei kitas degių ir smarvę skleidžiančių medžiagų kalnas iškils greta jūsų.

Kur dėti atliekas?

„Visaginas priklauso Utenos regionui. Įgyvendinant ES reikalavimus kiekviename regione buvo įkurti sąvartynai – regionų atliekų tvarkymo centrai. Mes priklausome Utenos regiono atliekų tvarkymo centrui (URATC). Visos surinktos atliekos išvežamos ten. Ten atliekos yra rūšiuojamos. Kietojo atgautojo kuro frakcija sandėliuojama taip pat Utenos sąvartyne. Mes žinome, kad tai taip pat yra didelė problema vietos gyventojams. Ta frakcija skleidžia kvapą ir yra kenksminga. Dabar jau ir Utenos žmonės kyla į kovą.

Be to, kietasis atgautasis kuras yra labai degus. Deginti jis turi būti vežamas į Klaipėdą, kur jau taip pat nepakanka pajėgumų. Dabar šios kenksmingos atliekos vežamos į Visaginą.

„Ir negalvokite, kad tai tik mūsų miesto problema. Mes nežinome, kur kitose savivaldybėse kyla tokie nelegalūs sąvartynai. Lietuvoje neveikia nacionalinė atliekų tvarkymo sistema. Tokių atliekų kasdien vis daugėja ir jų tiesiog nėra kur dėti“ –  pasakojo Visagino merė Dalia Štraupaitė.

Pasak jos, dėl šios problemos jau buvo kreiptasi į premjerą, Sveikatos apsaugos, Aplinkos ir Teisingumo ministerijas. „Iš mūsų savivaldybės teritorijos ši kenksminga medžiaga bus išvežta, bet tai visos valstybės klausimas. Šio kuro judėjimą sunku kontroliuoti. Į Visaginą jis atkeliavo pažeidžiant teisės aktus. Bendrovė „Vespila“ šią medžiagą priima iš bendrovės „Energesman“, nors neturi leidimo tvarkyti ir sandėliuoti tokių atliekų. Jai leidžiama užsiimti tik medžiagų transportavimu ir jas ji gali laikyti iki 3 dienų. „Vespila“ neturėjo teisės priimti nei vieno tokių atliekų automobilio. Patalpos turi būti specialiai pritaikytos tokių kenksmingų medžiagų sandėliavimui. „Vespilos“ patalpos buvo visiškai nepritaikytos, nebuvo tinkamos ventiliacijos, neįrengta tinkama priešgaisrinė apsauga. Ten bet kada gali kilti gaisras, o ši medžiaga yra labai degi. Kyla didžiulis pavojus visuomenei“, – dėstė merė.
Pasak jos, Visagino priešgaisrinė gelbėjimo valdyba rugpjūčio 17 d. bendrovei „Vespila“ surašė administracinių teisės pažeidimų aktą ir skyrė baudą.

Sakė, kad veža gėles

„Premjeras sudarė darbo grupę. Situacija susidomėjo ir teisingumo ministras. Dabar situacija tokia, kad Lietuvoje gali bet kurioje savivaldybėje išdygti tokie nelegalūs sąvartynai. Su savivaldybėmis niekas nederina tokių medžiagų vežimo. Blogiausia, kad tokias medžiagas galima įvežti slapta. Bet kuris privatus asmuo, turintis kažkokį angarą, į savivaldybės teritoriją gali vežti pavojingas atliekas. Čia reikia skambinti visais pavojaus varpais. Mūsų atveju taip ir buvo. Būtume nieko nesužinoję, bet pasiskundė šalia esanti įmonė, kurios darbuotojai ėmė blogai jaustis, jiems skaudėjo galvas, buvo jaučiamas blogas kvapas. Atliekos vežamos maišuose. Panašiai, kaip pakelėse aptraukiamas šienas. Gyventojai kreipėsi į mane, į tarybos narius ir mes pradėjome sekti. Fotografavom, stebėjom, kvietėm policiją. Jie sakė, kad veža gėles. Mes įėjome į vidų, pamatėme, kas ten yra iš tiesų. Lietuvoje tokių kenksmingų atliekų yra susikaupę kalnai. URATC direktorius sako, kad jau problemos kyla Utenoje, nes Klaipėda perkrauta, nėra kur išvežti. Tiesiog nespėjama, o atliekos toliau kaupiasi“, – pasakojo D.Štraupaitė.

Nuomonės išsiskyrė

15min gavo Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento raštą, kuriame nurodoma, kad bendrovei „Vespila“ Aplinkos apsaugos agentūra išdavė leidimą tvarkyti ir iki 3 metų sandėliuoti atliekas, nors Atliekų tvarkytojų valstybės registre įmonė nėra užregistravusi šio atliekų tvarkymo būdo. Pasak Visagino merės, bendrovė jau įpareigota atliekas išgabenti. Tuo tarpu „Vespilos“ direktorius Osvaldas Povilaitis 15min teigė, kad gauto leidimo pakanka, o bendrovei bando pakenkti kaimynai. „UAB „Vespila“ gavo leidimą laikyti kietąjį atgautąjį kurą. Taršos leidimą išdavė Aplinkos apsaugos agentūra, todėl, mūsų manymu, mes nieko nepažeidėme, priimdami atliekas ir jas laikydami. Atliekų saugojimui yra paskirtas visas sandėlis, kuris yra pramoninėje zonoje, aplinkui nėra gyventojų. Nusprendėme atliekas laikyti patalpose, kuriose atliekos yra visiškai apsaugotos nuo aplinkos poveikio, nors tokias atliekas galima laikyti ir lauke. Uždarose patalpose laikomos atliekos neturi visiškai jokio neigiamo poveikio aplinkai.

Šios atliekos yra visiškai nepavojingos, jos netgi mažiau yra pavojingos nei šiukšlės, esančios gyventojų šiukšliadėžėse, nes patenkant pas mus, jos yra perrūšiuotos, ir visi daiktai, negalintys būti kietajame atgautajame kure, yra pašalinami.

Planuojama atliekas laikyti iki trijų metų. Per tą laikotarpį Lietuvoje bus pastatyti įrenginiai, kurie bus pritaikyti tokių atliekų deginimui, tuomet sukauptos atliekos bus perduodamos į šiuos įrenginius ir ten sudeginamos“, – paaiškino jis. Pasak O.Povilaičio, bendrovės pagrindinė veikla yra gelžbetonio įrangos valdymas. Atliekų tvarkymo veikla įmonė tik spėjo pradėti derybas su keliais galimais klientais ir priėmė tik kelias atliekų siuntas. „Įmonė atliekų tvarkymo veiklą pradėjo vykdyti tik nuo šių metų rugpjūčio ir po nepilnų dviejų savaičių sulaukė kontroliuojančių įstaigų antplūdžio, kurios bet kokiomis priemonės bando sustabdyti įmonės veiklą. Įtariame, kad skundus visoms kontroliuojančioms įstaigoms parašė mūsų kaimynai AB „Aksa“, su kuriais buvo ilgai bylinėjamasi dėl įrenginių užgrobimo. UAB „Vespila“ laimėjo visas bylas prieš AB „Aksa“, tačiau ir toliau yra visokeriopai trukdoma mums vykdyti savo ūkinę veiklą, net blokuojami keliai ir neleidžiama mums privažiuoti prie savo sandėlių. Dėl šių pažeidimų jau kreipėmės į teisėsaugos institucijas“, – sakė pašnekovas.

Deginti nėra kur

Bendrovės „Energesman“ atstovas Mindaugas Povilauskas 15min teigė, kad į Visaginą turėjo iškeliauti 200 tonų kietojo atgautojo kuro frakcijos, tačiau vežimai sustabdyti: „Šiuo metu Lietuvoje susidarė tokia situacija, kad pasileidus visiems regioniniams mechaniniams ir mechaniniams-biologiniams komunalinių atliekų apdorojimo įrenginiams yra pagaminamas perteklinis kietojo atgautojo kuro kiekis – pagaminama daugiau tokio kuro, negu šiuo metu yra sudeginama energijai gauti.

Po rūšiavimo likusios netinkamos pakartotinai panaudoti ir perdirbti energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, įskaitant kietąjį atgautąjį kurą, bus naudojamos energijai gauti atliekoms deginti skirtuose įrenginiuose Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune. Tačiau tokie įrenginiai šiuo metu veikia tik Klaipėdoje. Po rūšiavimo gauto kietojo atgautojo kuro negalima šalinti sąvartyne, todėl šiuo metu galima jį laikyti iki bus pastatytos atliekas deginantys įrenginiai.“

Pasak jo, UAB „Energesman“ yra apklaususi įmones, kurios turi teisę tvarkyti iš atliekų gautą kurą, ir sudarė sutartis su keliomis įmonėmis dėl atliekų tvarkymo. Tarp tokių įmonių yra ir UAB „Vespila“. „UAB „Energesman“ yra perdavusi UAB „Vespila“ apie 200 tonų kietojo atgautojo kuro, tačiau šiuo metu UAB „Vespila“ nevykdant įsipareigojimų UAB „Energesman“ yra pareiškusi pretenzijas dėl sutarties reikalavimų pažeidimų (transporto prastovų, nesugebėjimo priimti atliekų) ir atliekų vežimas į Visaginą sustabdytas“, – nurodė M.Povilauskas. Pasak jo, UAB „Energesman“ iš atliekų pagamintą kurą perduoda sutartiniais pagrindais. Už tolimesni atliekų laikymą ir galutinį sutvarkymą yra atsakinga UAB „Vespila“. Vadovaujantis valstybiniu atliekų tvarkymo planu, įmonė privalo šias atliekas laikyti iki bus sukurti atliekų deginimo pajėgumai. Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad UAB „Energesman“ vykdo tik nepavojingų komunalinių atliekų tvarkymo veiklą. Į įmonę patenka tik nepavojingos atliekos, kurios susidaro kiekvieno gyventojo namuose ir yra išmetamos į šiukšlių konteinerį. Gautos atliekos yra dar perrūšiuojamos atskiriant antrines žaliavas (plastiką, stiklą, popierių ir metalą), taip pat atskiriamos ir virtuvės maisto likučiai. Iš atliekų pagamintame kure pasilieka tik seni drabužiai, netinkamas perdirbti plastikas ir popierius.

Klausimėlis.

Ar ištiks šokas Birštono svečius, kai jie palygins kainas Premjero A.Butkevičiaus dukters „banginuko bulkučių“ kromelyje Birštone?

Taigi, palyginkite kainas Vokietijoje ir Lietuvoje patys:

( pateikiame portale Alfa.lt spausdinamą kainų palyginimo lentelę )

O kokios „bulkučių“ kainos Lietuvos premjero Algirdo Butkevičiaus dukros I.Vaitasės vardu Birštone įkurtoje maitinimo paslaugų verslo kavinėje Birštone ?

Foto montaže panaudoti Marijos Smirnovaitės ( musiuko.com) ir R.Daukanto ( DELFI (R.Daukanto pieš.) piešiniai

   Kaip rašo „Kauno diena“ , ( pastraipos citata ) „I.Vaitasės maitinimo paslaugų verslas įsikūrė mieste, kur vadovauja socialdemokratai. Jų partijos lyderis – I.Vaitasės tėvas A.Butkevičius – mėgsta svečiuotis Birštone. Pavyzdžiui, 2013 m. birželį jis lankėsi miesto šventėje, 2015-aisiais – atidarant „Eglės” sanatoriją, kuriai anksčiau priklausė ir poliklinikos pastatas, šių metų sausį – Birštono gimnazijoje ir dalyvavo daugiafunkcio sporto centro statybos pradžią simbolizuojančios kapsulės įkasimo ceremonijoje.“

 Daugiau pie „bulkučių kromelį“ Birštone skaitykite čia: http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/kaip-birstone-isikure-premjero-dukters-verslas-742626#ixzz458rvGTuH

Taigi, kiek kainuoja bulkutės Vokietijoje?

Foto montaže panaudoti Marijos Smirnovaitės ( musiuko.com) ir R.Daukanto ( DELFI (R.Daukanto pieš.) piešiniai