ATHENA – 30 kilovatų lazerinė sistema, kuri gali būti greitai nutaikoma ir panaudojama. „Lockheed Martin“ pademonstravo vieną iš ATHENA paaudojimo galimybių – dronų naikinimą. Ateities karuose bepiločiai orlaiviai vaidins didžiulį vaidmenį, todėl ateities ginklai tam turi būti paruošti. ATHENA puikiai tinka numušinėti dronams, nes gali greitai nusitaikyti, o pats lazerio spindulys yra nesusekamas. Sudeginus orlaivio uodegą ar sparnus, jis tiesiog nukrenta ir sudūžta. Tačiau ATHENA nėra tokia jau silpna sistema – jai įkandamas ir metalas.

Kiek anksčiau „Lockheed Martin“ pademonstravo, ką ATHENA gali padaryti su pikapu. Automobilis buvo kampu sumontuotas ant platformos ir su užkurtu varikliu laukė savo lemties. ATHENA lazeris išlydė kapotą ir variklis galiausiai nutilo. Taip buvo bandomos lazerio galimybės susitvarkyti su metaliniais taikiniais. Juk pasaulio vandenynuose tokia sistema labai praverstų kovojant su kitais laivais, šnipinėjančiais ar koviniais dronais.

„Lockheed Martin“ jau nuo metų pradžios kartoja, kad ATHENA yra paruošta kovinėms užduotims, nors kol kas dar nieko negirdėti apie sistemos pritaikymą prie kokio nors laivo ar antžeminės technikos vieneto. Dar daugiau – ateityje ATHENA gali būti montuojama ir prie karinių orlaivių – sragtasparnių ar net lengvų atakos lėktuvų.

„Lockheed Martin“ jau kuria ir 60 kW lazerį, kuris veiks didesniais atstumais ir dar greičiau išlydys metalines ar sudegins kompozitines priešo ginkluotės dalis. Lazeriniai ginklai turi daugybė privalumų. „Lockheed Martin“ prie jų montuoja greito nutaikymo įrankius, bokštelis sukiojasi 360 laipsnių kampu, o pats lazeris yra kur kas pigesnis nei kulkos.

Aišku, tol, kol yra energijos, tokia sistema gali veikti be priekaištų – jai kulkos niekada nesibaigia. O priešui lazeriniai ginklai yra prastos naujienos, nes jų spindulio neįmanoma susekti ar pamatyti, o panaudojimas yra labai lankstus. Trūkumai – pati sistema yra gana brangi ir reikalauja didelio energijos kiekio.

Taip yra todėl, kad kvantinis internetas kauptų duomenis individualiose šviesos dalelėse – fotonuose, o ne šviesos impulsuose, kurie dabar naudojami informacijos perdavimui per optinius kabelius.

Šviesos spinduliu perduodama informacija gali būti perimta ir perskaityta, o fotonų negalima išmatuoti jų nesunaikinant, taigi bet koks įsilaužimas būtų neįmanomas.

Šviesos spinduliu perduodama informacija gali būti perimta ir perskaityta, o fotonų negalima išmatuoti jų nesunaikinant, taigi bet koks įsilaužimas būtų neįmanomas.

Deja, sukurti kvantinį internetą – sunki užduotis. Mokslininkai ilgus metus aiškinasi, kaip efektyviai perduoti atskirų fotonų srautus, arba „kvantinę šviesą“.

Dabar mokslininkų komanda iš Stanfordo universiteto kaip tik tai ir padarė, sukurdama kvantinės šviesos šaltinį, kuris gali tapti kvantinių jungčių pamatais, skelbia sciencealert.com.

Šviesos šaltinis perduodamas nanoskalės lazeriu, kuris šviesą siunčia per galio arsenido lustą. Šis lustas veikia tarsi filtras, per kurį perėjusi klasikinė šviesa sukuria ir kvantinę šviesą.

Sistema veikia gerai, tačiau iki šiol mokslininkams kildavo problemų priimant išsiųstą signalą.

„Problema ta, kad kvantinė šviesa yra kur kas silpnesnė nei ta, kuri atkeliauja iš modifikuoto lazerio – ją sunku „pagauti“, – aiškino tyrimo vadovė Jelena Vuckovic. – Taigi mes sukūrėme būdą, kaip filtruoti nepageidaujamą šviesą. Tai leido perskaityti kvantinius signalus kur kas geriau.“

Šis šviesos filtro mechanizmas veikia panašiai, kaip pašalinį triukšmą izoliuojančios ausinės, kurios foninį triukšmą panaikina leidžiant panašaus dažnio garsus, kaip ir triukšmo šaltinio.

Tik J.Vuckovic eksperimento metu vietoje garso naudota šviesa.

„Dalis iš modifikuoto lazerio sugrįžtančios šviesos yra tarsi triukšmas, kuris mums trukdo pamatyti kvantinę šviesą, – sakė vienas tyrėjų Kevinas Fisheris. – Mes jį neutralizavome ir tokiu būdu pastiprinome paslėptą kvantinį signalą.“

Dabar mokslininkai kuria įrenginio prototipą, kuris būtų panaudotas kvantinio interneto pamatų kūrimui.