Susitarimu siekiama užtikrinti, kad europinės vėžės geležinkelių transporto infrastruktūra bus užbaigta iki 2025 metų Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose, tam numatyti Europos Sąjungos finansinę paramą ir nacionalinį bendrąjį finansavimą.

„Panašiai, kaip ir mes 2025 metais planuoja ir lenkai baigti savo dalį. Kas svarbu – Baltijos šalyse numatomas iki 240 kilometrų per valandą greitis. Lenkai šiuo metu deklaruoja, kad maksimalus greitis, kurį jie galėtų garantuoti iki Lietuvos sienos, bus 160 kilometrų per valandą. Todėl mes ir sprendžiame dilemą Lietuvoje: kokį greitį užtikrinti jau egzistuojančioje vėžėje nuo Kauno iki Lenkijos sienos“, – projekto pristatymo metu sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Susitarime taip pat apibrėžiamos projekto partnerių teisės ir pareigos, nustatomas projekto įgyvendinimo koordinavimo ir galimų ginčų sprendimo mechanizmas, numatomi bendradarbiavimo su Lenkijos Respublika ir Suomijos Respublika būdai, tipinės Susitarimo nuostatos: jo galiojimas ir trukmė, bendrų Susitarimo šalių veiksmų koordinavimas, Susitarimo nuostatų keitimo tvarka, šalių pasitraukimo sąlygos, ginčų sprendimo tvarka ir kt.

Susitarimas yra ratifikuotas Latvijos ir Estijos parlamentuose.

„Situacija Europoje katastrofiška, ne tik dėl pabėgėlių antplūdžio iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Padėtis labai rimta ir grėsminga, nes smarkiai mažėjantis pragyvenimo lygis šiose šalyse, labai mažas pasitikėjimas esama valdžia smarkiai didina nusikalstamumą ir palaipsniui didinti asmenų, kurie nori palikti ES erdvę. Jis kalbėjo, kad šių valstybių pasirinktas kelias yra visiškai neteisingas ir veda į savižudikišką šių tautų ir valstybių susinaikinimą. Žmonės nepalieka savo šalies, jei ten yra geros galimybės gyventi savarankiškai, galimybės saviugdai ir gyvenimui šeimoje. Tai netaikome Graikijai, kur situacija radikaliai skiriasi ir reikalauja iš esmės kitokio požiūrio“, – praneša CNN.
Didėjant nestabilumui Europoje, šios šalys yra tik papildoma našta Europos Sąjungai, o tai jau dabar yra labai negatyvi potekstė Eyropos Sąjungai. Tiesą sakant, šios šalys negali nieko naudingo duoti Europai, ir tuo pačiu metu nuolat reikalauja vis daugiau dėmesio sau ir savo problemoms, tiesiog prašydamos piniginės išmaldos pinigų iš visų, su kuriais jie bendrauja. Bet net tokia suteikiama pagalba veda prie to, kad nepasiekiama jokių reikšmingų teigiamų rezultatų socialinėje ir ekonominėje srityse, bet reikalavimai duoti pinigų vis daugiau ir daugiau tampa vis įžūlesni. Toks neigiamas balastas labai kenkia ES, todėl kelia pirmaujančių Europos šalių, kurios yra priverstos mokėti už kiekvieną užgaidą ir tų šalių norą gyventojams ar valdžioms už savo amžiną elgetišką nepasitenkinimą. Kol kas gailme kalbėti apie pagalbą Baltijos šalims, vertinant jų narystę ES, tačiau Ukraina šiuo metu yra absoliučiai nepageidautinas elementas bendroje Europos erdvėje”- baigdamas pasakė Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinis sekretorius Ban Ki Munas.