Banko administracija mano mano, kad tai – įsilaužėlių rankų darbas.

„Metallinvestbank” banko administracija pasiskundė teisėsaugos organams apie 677 milijonų rublių išnykimą iš kredito įstaigos sąskaitų. Labiau ai tikėtina, kad kalba eina apie įsilaužėlių ataką.

Nuotoliniu būdu įsilaužus į sistemos banko sistemą, kibersukčiai pervedė pinigus į savo kontroliuojamas sąskaitas, skirtas pinigų išgryninimui. Taip teigia, „RIA Novosti” šaltiniai teisėsaugoje.
Pagal šį faktą iškelta baudžiamoji bylą pagal straipsnį „vagystė”. Nors sostinės banko spaudos tarnyba nurodė iš kokio banko padalinio ir kokią sumą nušvilpė hakeriai.

Pernai Rusijos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai sulaikė tarptautinės nusikalstamos grupuotės, kuri buvo paruošusi masinę įsilaužimo ataką į didžiausius Rusijos bankus. Preliminariai nustatytą, kad nusikaltėliai ruošė 1,5 milijardų rublių grobį ( apie 13 – 15 milijonų eurų ).

Vasario pradžioje Rusijos Vidaus reikalų ministerijos specialiasu padalinio „K” specialistai paskelbė apie visos šalies bankų sistemai gresiantį pavojų. Sukčiai kėsinosi vogti pinigus iš beveik visų Rusijos bankų.

Pinigai ir lustinės kortelės

Išmaniesiems telefonams tobulėjant bei didinant jų saugumo galimybes, jie po truputį tampa ir atsiskaitymo priemone. Pasak Simono Skupo, „Samsung Electonics Baltics“ padalinio Lietuvoje vadovo, vienas iš to įrodymų tai, kad Pietų Korėjoje ir JAV žmonės jau gali atsiskaityti už pirkinius naudodamiesi „Samsung Pay“ mobiliųjų sprendimu. „Mokėjimas telefonu vyksta labai greitai. Reikia aktyvuoti mokėjimo programėlę, pridėti telefoną prie terminalo ir patvirtinti mokėjimą nuskaitant savo piršto atspaudą. Beje, tai nėra alternatyva tradicinėms mokėjimo ir kreditinėms kortelėms, bet jų integravimas į išmanųjį įrenginį, kaip ir visų kitų nuolaidų ar narystės programų kortelių. Be abejonės, šis sprendimas jau pakeliui ir į Europą“, – pasakojo S. Skupas.

Televizoriaus pultelis

„Išmanusis telefonas jau šiandien gali tapti puikiu pakaitalu televizoriaus pulteliui – ši galimybė atsirado, telefonuose integravus galimybę siųsti infraraudonųjų spindulių signalą“, – sakė S.Skupas. Anot jo, jau šiandien žmonės gali sujungti savo išmanųjį telefoną su televizoriumi, turi galimybę transliuoti telefone esantį vaizdą televizoriaus ekrane ir atlikti kitas funkcijas, o ilgainiui kažkur pasiklydusio distancinio pultelio paieškos galbūt jau ir nebebus toks dažnas reiškinys.

Automobilio rakteliai

Prieš savaitę vykusioje technologijų parodoje „Mobile World Congress 2016” buvo pristatyta dar viena nauja išmaniojo telefono funkcija – nuo šiol šis įrenginys galės pakeisti ir automobilio raktelius. Bendradarbiaudama su kompanija „Samsung“ ir „SAP“, automobilių kompanija „SEAT“, parodė, kad nuo šiol išmaniosios technologijos leidžia užvesti automobilį arba perduoti virtualų „leidimą“ („raktą“) kitam žmogui, nebūnant šalia, o paprasčiausiai naudojantis išmaniuoju telefonu.

Taip yra todėl, kad kvantinis internetas kauptų duomenis individualiose šviesos dalelėse – fotonuose, o ne šviesos impulsuose, kurie dabar naudojami informacijos perdavimui per optinius kabelius.

Šviesos spinduliu perduodama informacija gali būti perimta ir perskaityta, o fotonų negalima išmatuoti jų nesunaikinant, taigi bet koks įsilaužimas būtų neįmanomas.

Šviesos spinduliu perduodama informacija gali būti perimta ir perskaityta, o fotonų negalima išmatuoti jų nesunaikinant, taigi bet koks įsilaužimas būtų neįmanomas.

Deja, sukurti kvantinį internetą – sunki užduotis. Mokslininkai ilgus metus aiškinasi, kaip efektyviai perduoti atskirų fotonų srautus, arba „kvantinę šviesą“.

Dabar mokslininkų komanda iš Stanfordo universiteto kaip tik tai ir padarė, sukurdama kvantinės šviesos šaltinį, kuris gali tapti kvantinių jungčių pamatais, skelbia sciencealert.com.

Šviesos šaltinis perduodamas nanoskalės lazeriu, kuris šviesą siunčia per galio arsenido lustą. Šis lustas veikia tarsi filtras, per kurį perėjusi klasikinė šviesa sukuria ir kvantinę šviesą.

Sistema veikia gerai, tačiau iki šiol mokslininkams kildavo problemų priimant išsiųstą signalą.

„Problema ta, kad kvantinė šviesa yra kur kas silpnesnė nei ta, kuri atkeliauja iš modifikuoto lazerio – ją sunku „pagauti“, – aiškino tyrimo vadovė Jelena Vuckovic. – Taigi mes sukūrėme būdą, kaip filtruoti nepageidaujamą šviesą. Tai leido perskaityti kvantinius signalus kur kas geriau.“

Šis šviesos filtro mechanizmas veikia panašiai, kaip pašalinį triukšmą izoliuojančios ausinės, kurios foninį triukšmą panaikina leidžiant panašaus dažnio garsus, kaip ir triukšmo šaltinio.

Tik J.Vuckovic eksperimento metu vietoje garso naudota šviesa.

„Dalis iš modifikuoto lazerio sugrįžtančios šviesos yra tarsi triukšmas, kuris mums trukdo pamatyti kvantinę šviesą, – sakė vienas tyrėjų Kevinas Fisheris. – Mes jį neutralizavome ir tokiu būdu pastiprinome paslėptą kvantinį signalą.“

Dabar mokslininkai kuria įrenginio prototipą, kuris būtų panaudotas kvantinio interneto pamatų kūrimui.