Ekonomikos ir inžinerijos mokslų daktaras K. Schwabas, plėtodamas ketvirtosios pramonės revoliucijos koncepciją parašė knygą „Ketvirtoji pramonės revoliucija“, kuri spalio 12 d. bus pristatyta Metų ekonomikos forume 2017, Vilniuje.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesoriaus Rimanto Gataučio įsitikinimu, tokios knygos tampa kryptimi, kelrodžiu mokslininkams ir sprendimų priėmėjams. „Ši knyga – minčių šaltinis, penas  mąstytojams, mokslininkams. Remiantis  šios knygos idėjomis, galima plėtoti įvairius tyrimus, koncepcijas“, – neabejoja R. Gatautis.

Garbės daktaras – universiteto ambasadorius

KTU Senato pirmininkas R. Krušinskas pažymi, kad Universitete jau kurį laiką diskutuojama apie ketvirtosios pramonės revoliucijos svarbą ir skvarbą Lietuvoje: „Bendradarbiaujant su Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK), kuri inicijavo šios pasaulinio lygio asmenybės atvykimą į Lietuvą, KTU Senate priėmėme sprendimą dėl KTU garbės daktaro vardo suteikimo būtent profesoriui K. Schwabui.“

Jo moksliniai darbai yra dažnai cituojami KTU studentų: tiek doktorantų disertacijose, tiek magistrantų darbuose. Pasak R. Krušinsko, žvelgiant į ateitį, ne tik mokslinių tyrimų, bet ir Universiteto tarptautinio žinomumo kontekste, tarp KTU ambasadorių – garbės daktarų – turėti ir profesorių K. Schwabą, yra didelė garbė.

• Krušinskas skuba pabrėžti, kad K. Schwabo tapimas KTU garbės daktaru – kur kas daugiau nei tik prestižas: „Stipresnis ryšys su tokiu iškiliu žmogumi leidžia pasvarstyti apie naujas galimybes: kaip pateikti daugiau informacijos apie Lietuvą Pasaulio ekonomikos forume, paskatinti investuotojų atėjimą į Lietuvą, kalbėti apie naujausias mokslo žinias, paremtas aktualia informacija.“

Darbai turėjo įtakos pasaulio politikai

Pasaulio ekonomikos forumo (angl. „World Economic Forum“) steigėjas ir valdybos pirmininkas K. Schwabas yra pasakęs, kad didžiausias šiandienos pokytis yra tas, kad ne jaunoji karta mokosi iš senosios, o priešingai – jaunimas suteikia vyresniesiems žinių apie šiandieninį pasaulį.

Vykstant ketvirtajai pramonės revoliucijai, kurios koncepciją plėtojo, tyrė ir savo knygoje aprašė K. Schwabas, atsižvelgiant į technologijų vystymosi iššūkius, įmonės turi skaitmenizuotis, įvertindamos tai, jog drastiškai keisis gamybos ir verslo modeliai.

Kalbėdamas apie 45-ąjį KTU garbės daktarą, R. Gatautis pažymi, kad tai žmogus, davęs tam tikrą toną, pagal kurį dabar bando „žygiuoti“ tiek Europos Sąjunga, tiek atskiros pasaulio valstybės.

„Tai, ką K. Schwabas nuveikė mokslo pasaulyje, taip pat turi labai stiprų atgarsį ir poveikį politikoje. Pasiremdamos jo atliktais arba inicijuotais tyrimais, stambiausios pasaulio valstybės įgyvendina strateginius žingsnius, jo išvadomis grindžiamos politinės darbotvarkės, pavyzdžiui, Davoso forumo Šveicarijoje“, – teigė R. Gatautis.

Kviesdamas akademinę bendruomenę ir plačiąją visuomenę į garbės daktaro regalijų įteikimą ir atvirą K. Schwabo paskaitą Universitete, R. Gatautis akcentuoja tiesioginio ryšio svarbą. „Jeigu žmogų domina ekonomika, antreprenerystė, konkurencingumas, ketvirtoji pramonės revoliucija, apsilankymas K. Schwabo paskaitoje yra galimybė tai suprasti giliau arba pažinti naujai“, – sakė jis.

„Nors mokslininkai vengia vieni kitus apibūdinti šiuo žodžiu, tokių žvaigždžių kaip Klausas Schwabas į Lietuvą atvyksta vienetai“, – nepraleisti progos sudalyvauti neeiliniame renginyje ragino R. Gatautis.

Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaro regalijos profesoriui Klausui Schwabui bus įteiktos spalio 13 d. 11.00 val. KTU Kultūros centro Didžiojoje salėje (Laisvės al. 13, Kaunas). 14.00 – 14.45 val. toje pačioje salėje prof. K. Schwabas skaitys atvirą paskaitą „Leadership Challenges in the age of the Fourth Industrial Revolution“ (liet. „Lyderystės iššūkiai ketvirtosios pramonės revoliucijos amžiuje“).

Baryšnikov tuometiniame KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakultete (dabar – Elektros ir elektronikos fakultetas) bakalauro laipsnį įgijo 2007 m.

„Tesla“ technikos specialistu dirbantis R. Baryšnikov sako, kad šios pareigos – pagrindinis ryšių „punktas“ tarp regioninių „Tesla“ serviso centrų ir inžinierių komandų.

„Pagrindinės mano pareigos yra techninis serviso centrų palaikymas, sudėtingų diagnostinių klausimų, operacijų sprendimas, – pasakoja KTU absolventas. – Darbo dienos būna gana įvairios. Vis dėlto, nemažai laiko tenka praleisti prie kompiuterio, nes dauguma užduočių galima išspręsti nuotoliniu būdu.“

Pašnekovas pažymi, kad kartais tenka ir pakeliauti, lankant „Tesla“ servisų centrus Norvegijos regione, kuriame dirba, arba pagrindinę Europos būstinę Olandijoje, Tilburge.

„Darbo laikas yra gana lankstus, o kada papietauti pasirenku, atsižvelgdamas į situaciją darbe“, – sako R. Baryšnikov.

Užsienio kalbų mokėjimas – privalumas

Darbas nuolat augančioje „Tesla“ kompanijoje KTU absolventui patinka tuo, kad nėra monotoniškas, nuolat atsiranda nauji, įdomus projektai, prie kurių galima prisidėti.

„Tesla“ kompanijos darbuotojai turi labai geras karjeros galimybes įvairiose srityse, – teigia R. Baryšnikov. – Darbą „Tesla“ iš tiesų galiu pavadinti savo svajonių darbu.“

Paklaustas, ar būdamas studentu turėjo svajonę dirbti pasaulinio lygio kompanijoje „Tesla“, absolventas patikina, kad tokių vilčių nepuoselėjęs. „Kai baigiau studijas, „Tesla“ buvo tik įkūrimo stadijoje ir plačiajai visuomenei nelabai žinoma kompanija“, – prisimena R. Baryšnkov.

Jo teigimu, pirmame pokalbyje dėl darbo, tuomet „Tesla Motors“ pavadinimu veikusi įmonė, buvo gana maža ir Europoje turėjo tik nedidelę komandą.

„Pokalbyje dalyvavo aukšto lygio vadybininkai ir inžinieriai, kurie turėjo įvertinti mano technines žinias. Vėliau teko dalyvauti dar keliuose įdarbinimo etapuose – lengva tikrai nebuvo“, – atvirauja pašnekovas.

Baryšnikov nuomone, tapti „Tesla“ komandos dalimi jam padėjo ne tik teorinės žinios, įgytos studijų metu, bet ir didelis praktinių žinių bagažas, sukauptas dirbant su automobiliais bei geras kelių užsienio kalbų žinojimas.

Šimtai atvirų pozicijų

Kartu su R. Baryšnikov „Tesla“ padalinyje Norvegijoje dirba ir daugiau lietuvių: keli serviso mechanikai, serviso priėmėja, o kitose šalyse yra lietuvių dirbančių „Tesla“ gamykloje bei IT srityje.

KTU absolventas pažymi, kad su kolegomis sutaria puikiai ir randa laiko susitikimams neformalioje aplinkoje, kartu organizuoja pietus ir t.t.

Norintiems pradėti savo karjerą „Telsa“ kompanijoje, R. Baryšnikov siūlo apsilankyti „Tesla“ karjeros puslapį, kur galima pasirinkti net iš kelių šimtų pozicijų įvairiausiose srityse ir šalyse: nuo autopiloto sistemų iki energetikos inžinieriaus, IT specialisto ar pardavimų vadybininko.

„Tereikia turėti tinkamą žinių bagažą ir gerą išsilavinimą“, – šypsosi KTU absolventas.

Seną elektromobilį planuoja iškeisti į „Tesla“

Dirbant elektromobilių gamybos kompanijoje „Tesla“, KTU absolventui neretai tenka sulaukti klausimo dėl paties vairuojamo automobilio – gal tai „Tesla“?

Pasak R. Baryšnikov, darbo reikalais vairuoti įvairius „Tesla“ automobilius tenka gana dažnai, tačiau KTU absolvento šeima turi įsigijusi mažesnį elektromobilį, kuriuo vyksta į darbus.

„Visgi, kompanijai pradėjus „Model 3“ gamybą, planuojame pakeisti šiuo metu turimą elektromobilį į naujausią „Tesla“ modelį“, – ateities planais dalinosi pašnekovas.

Paklausus, kur save ir savo karjerą mato po 5 metų, R. Baryšnikov susimąsto: „Taip sparčiai augant ir keičiantis kompanijai, labai sunku nuspėti, kas bus po 5 metų. Visgi, norėčiau ir toliau dirbti inžinerijos srityje.“