Ekstremalių situacijų valdyme laikomasi požiūrio, kad „kiekviena nelaimė yra visuotinė“. Iki 1950-ųjų ekstremaliųjų situacijų valdymu JAV daugiausiai užsiėmė ne pelno siekiančios organizacijos, savanoriai ir ugniagesiai, tačiau dabar tai tapo itin svarbia vyriausybės atsakomybe.

Šalyje šiandien veikia Federalinė ekstremaliųjų situacijų valdymo agentūra (angl. Federal Emergency Management Agency ), kuri koordinuoja valdžios, visuomeninių organizacijų ir privačių įmonių pastangas užtikrinti kuo mažesnį nelaimių poveikį žmonių kasdienybei ir materialinei nuosavybei.

Agentūra taip pat atsakinga už skubų reagavimą į stichines ir žmogaus sukeltas nelaimes, jų prevenciją, greitą įprasto gyvenimo ritmo atstatymą bei žalos mažinimo strategijas.

Pasak N. Kapucu, UCF Viešojo administravimo mokyklos direktorius, vertėtų išanalizuoti, kokios esminės politinės priemonės gali būti pritaikytos ir Lietuvoje.

„Piliečių įtraukimas, specialistų ruošimas, suaugusiųjų švietimas ir rengimas, mokinių edukacija tam, kad nuo mažens žinotų, kaip pasiruošti ir reaguoti į nelaimes – visi šie dalykai gali būti pritaikomi įvairiose šalyse“, – teigia Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (KTU SHMMF) lankęsis ir Viešojo administravimo programos magistrams paskaitą skaitęs N. Kapucu.

Problemos skirtingos, o sprendimo būdai – universalūs

Vienas iš būdų mokytis vieniems iš kitų – tai bendradarbiavimas tarp akademinių bendruomenių. „Svarbu nepamiršti, kad JAV gana dažnai atsiduria ekstremaliose situacijose. Vien 2017 m. įvyko gausybė gaisrų, uraganų, potvynių, todėl šalis labai daug investuoja į nelaimių valdymą“, – sako dr. N. Kapucu.

JAV priešgaisrinės tarnybos (angl. U.S. Fire Administration ) duomenimis, 2015 m. šalyje kilo 1 mln. 345,5 tūkst. gaisrų, nusinešusių 3280 žmonių gyvybes ir atnešusių 14,3 mlrd. JAV dolerių materialinių nuostolių.

Pasak Nacionalinio aplinkosaugos informavimo centro (angl. National Centers for Environmental Information , NOAA) 2017 m. šalyje kilo daugiau nei 66 tūkst. gamtos gaisrų, kurie nuniokojo beveik 4 mln. hektarų žemės (palyginimui, tai sudaro 60 proc. Lietuvos ploto).

NOAA taip pat informuoja, jog per pastaruosius 25 metus uraganai ir tropinės audros JAV pareikalavo daugiau kaip 2600 gyvybių ir atnešė mažiausiai 500 mlrd. JAV dolerių nuostolių.

Infografikai:

https://infogram.com/gaisrai-jav-1hmr6gkvgkdz2nl

https://infogram.com/jav-gaisru-statistika-1h0n25dq1mrz6pe

Būtent todėl, pasak N. Kapucu, JAV yra nemažai mokslo institucijų, įskaitant ir Centrinės Floridos universitetą, kurios siūlo ekstremalių situacijų valdymo studijų programas ar kursus.

Pirmąkart Lietuvoje apsilankęs UCF profesorius džiaugiasi jau ketverius metus trunkančiu bendradarbiavimu su KTU ir teigė pirmųjų į Floridą atvyksiančių KTU studentų laukiantis jau po kelerių metų.

„Tarptautinis universitetų bendradarbiavimas ypatingai svarbus, kadangi mokslininkai, dirbantys įvairiose pasaulio vietose, sukaupia vertingas žinias, įžvalgas ir tyrimų rezultatus. Taip galima pažvelgti į savo nagrinėjamą situaciją iš kitokios perspektyvos“, – tvirtina N. Kapucu.

Nuo 2019 m. bus pradėta vykdyti bendra KTU ir UCF viešojo administravimo bakalauro jungtinio laipsnio studijų programa Viešasis valdymas, kuri KTU studentams suteiks galimybę studijuoti kartu su amerikiečiais ir įgyti JAV diplomą.

„Aplankęs tyrėjus Kaune įsitikinau, kad jie – savo srities profesionalai, todėl abi šalys turi galimybę vieni iš kitų pasisemti vertingų žinių“, – palankiai apie Lietuvos mokslininkus atsiliepė N. Kapucu.

Pagal „Erasmus+“ mainų programą N. Kapucu, tikimasi, jau šį rudenį, kaip kviestinis lektorius, dėstys Politikos ir saugumo bakalauro bei Viešosios politikos ir saugumo magistrantūros studentams.

Ruošiantis krizėms svarbi ir komunikacija, ir lyderystė

Daugelis šalių dažniausiai neskiria didelių investicijų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms, nes tokio masto nelaimės kai kur pakankamai retos. Nepaisant to, valstybės investuoja į švietimą, o mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai ekstremalių situacijų valdymo planuotojams labai praverčia.

Jais remiantis lengviau kurti sėkmingas nelaimių prevencijos, rizikos mažinimo strategijas, numatyti greito reagavimo į nelaimes būdus.

Be to, sėkmingam ekstremaliųjų situacijų valdymui didelę reikšmę turi ir visuomenės švietimas, nes įvykus nelaimei socialinis kapitalas ypatingai svarbus neturint didelio biudžeto.

„Floridoje yra vienas iš didžiausių ir geriausių JAV nelaimių valdymo centrų. Jei nevyksta jokia nelaimė, jame dirba tik 5 žmonės, kurie remdamiesi mokslininkų tyrimais ruošia dokumentus, rengia pratybas, koordinuoja veiksmus su kitomis tarnybomis ir įstaigomis, pvz., mokyklomis ar transporto įmonėmis“, – pasakojo N. Kapucu.

Tačiau nelaimių atveju, jo teigimu, vadovai dirba su įvairiomis agentūromis, vyriausybių darbuotojais, todėl komunikacija, koordinacija ir bendradarbiavimas tampa neatsiejama darbo dalimi.

Su ekstremalių situacijų valdymu susijusi ir lyderystė. „Geros politinės priemonės bus naudingos tik tada, jei bus sėkmingai įgyvendintos. Tam būtini lyderiai, todėl savo studijų programose ir kursuose didelį dėmesį skiriame lyderystės ugdymui“, – kalbėjo N. Kapucu.

Pasak profesoriaus, norėdami gerai sukoordinuoti daug įvairių agentūrų ir organizacijų darbą, nelaimių valdymo planuotojai privalo turėti gerus strateginio planavimo įgūdžius, o kritinėse situacijose gebėti greitai priimti sprendimus ir bendradarbiauti su žmonėmis iš įvairių sričių.

Kauno technologijos universiteto korporatyvinių ryšių direktorė Ornela Ramašauskaitė

Pastaruoju metu vėl sustiprėjo prieš Kauno technologijos universitetą (KTU) ir jo rektorių Petrą Baršauską nukreipta organizuota šmeižto kampanija, kuri persikelia į socialinius tinklus.

Šią savaitę „YouTube“ ir „Facebook“ tinkluose pasirodė dar vienas buvusio KTU studento, kuriam dėl nepažangumo buvo neleista gintis baigiamojo magistro darbo, vaizdo klipas, kuriame kvestionuojamas P. Baršausko habilitacinis darbas. Reikia pabrėžti, kad mokslinis darbas atitiko visus jo rengimo metu taikytus reikalavimus. Habilitacinį darbą vertino ir patvirtino habilitacijos komisija, todėl visi su juo susiję klausimai turi būti skirti komisijai.

Aukščiau minimas asmuo galimai yra susijęs su jau kelerius metus nuosekliai šmeižto kampaniją vykdančia asmenų grupe, kurią sudaro keletas esamų ir buvusių KTU darbuotojų, pasitelkiančių profsąjungas, įvairias marginalines organizacijas, įtakai pasiduodančius žmones, linkusius aktyviai ir iniciatyviai viskuo piktintis.

Pažymėtina, kad kai kurie šių asmenų aktyviai reiškiasi internetiniuose portaluose, kuriuos LR Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM įvardina kaip prorusiškus, todėl, galimai, jie gali turėti ne tik asmeninių priežasčių neigiamai atsiliepti Universiteto ir jo vadovo atžvilgiu.

Pažeisti Universiteto reputaciją siekiama išnaudojant visus įmanomus būdus ir formas. Skundais dėl Tarybos, rektoriaus rinkimų, ISM sandorio, rektoriaus mokslinės veiklos (nesėkmingai) užverstos teisėsaugos institucijos, etikos sargai, Seimo komitetai, įvairios komisijos, išnaudojamos profsąjungos, siuntinėjami pranešimai akademinei bendruomenei, politikams, žiniasklaidai… .

Su planu A nepasiekus tikslo – sukiršinti vidinę bendruomenę, atbaidyti studentus, pastaruoju metu imamasi plano B: aktyviai ir agresyviai žengiama į socialinių tinklų erdvę – „YouTube“, „Facebook“. Tai yra gerai apgalvotas žingsnis, nes naujausios pasaulinės tendencijos (pasiekusios ir Lietuvą) rodo, jog būtent virtuali erdvė yra palankiausia vieta propagandai ir šmeižtui, viešinant ir platinant netikras naujienas („fake news“).

Svarbu pastebėti, kad nors netikras naujienas apie Universitetą skleidžiantys veidai keičiasi, „informacijos“ šaltinis išlieka tas pats.

Kodėl organizuoto puolimo taikiniu tapo KTU? Nes savo pavyzdžiu įrodė, jog strategiškai svarbius sprendimus reikia priimti laiku, drąsiai ir žvelgiant į ateitį, reaguojant į dinamišką pasaulinę aplinką, sparčiai besikeičiančią rinką, žaibiškai besivystančias technologijas. O tai yra nesuderinama su siekiu išlaikyti status quo, kuris palankus ginantiems siaurus asmeninius arba konkrečios aukštosios mokyklos interesus, net jei atliekami veiksmai prieštarauja LR Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos koordinuojamam pertvarkos procesui.

Galima būtų nekreipti dėmesio į marginalų veiksmus, tačiau jų veiklos atkaklumas ir nuoseklumas iškelia daug klausimų: ar sutapimas, kad šmeižto kampanija suintensyvėja prieš svarbius Universitetui ar aukštojo mokslo pertvarkos įvykius? Ar tai nėra siekis kelti sumaištį ir chaosą vienoje svarbiausių valstybės sričių – švietime? Galbūt tokius veiksmus inicijuoja mūsų nedraugiškas didysis kaimynas, kuris, kaip ir silpnieji universitetai, nesuinteresuotas kokybiška švietimo sistema Lietuvoje?

KTU veiklos pagrindas – skaidrumas, akademinis sąžiningumas. Tai yra svarbiausia siekiant aukštos mokslo ir studijų kokybės, sėkmingai konkuruojant tarptautinėje erdvėje, ugdant ateities Lietuvos lyderius. Neabejojame, kad visuomenė jau yra pakankamai brandi ir nesileis suklaidinama, didžiuliame kasdieniame informacijos sraute atpažindama tikras ir netikras naujienas. Taip pat visuomet reikia prisiminti, kad gyvename teisinėje valstybėje, kurioje teisingumą vykdo teisėsaugos institucijos, o ne kiekvienas to panorėjęs.