<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>kosmoso naujienos &#8211; Čia tavo Lietuva</title>
	<atom:link href="https://ctl.lt/tema/kosmoso-naujienos/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://ctl.lt</link>
	<description>Aktualijos - Pasaulis - Mokslas - Technologijos - Sportas - Sveikata - Eismas</description>
	<lastBuildDate>Fri, 26 Aug 2016 08:08:48 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=7.0</generator>

<image>
	<url>https://ctl.lt/wp-content/uploads/2015/09/cropped-ctl-80x80.png</url>
	<title>kosmoso naujienos &#8211; Čia tavo Lietuva</title>
	<link>https://ctl.lt</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>Ketvirtadienį mokslininkai gali pranešti apie arčiausiai Žemės atrastą potencialiai gyvenamą planetą</title>
		<link>https://ctl.lt/ketvirtadieni-mokslininkai-gali-pranesti-apie-arciausiai-zemes-atrasta-potencialiai-gyvenama-planeta/</link>
					<comments>https://ctl.lt/ketvirtadieni-mokslininkai-gali-pranesti-apie-arciausiai-zemes-atrasta-potencialiai-gyvenama-planeta/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Čia tavo Lietuva]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 26 Aug 2016 08:08:48 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Kosmosas]]></category>
		<category><![CDATA[kosmoso naujienos]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://www.ctl.lt/?p=1902</guid>

					<description><![CDATA[Jau šį ketvirtadienį galime pagaliau sužinoti vieno labiausiai jaudinančių astronominių gandų detales – galimą gyvenamosios planetos, kuri sukasi&#8230;]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong>Jau šį ketvirtadienį galime pagaliau sužinoti vieno labiausiai jaudinančių astronominių gandų detales – galimą gyvenamosios planetos, kuri sukasi aplink artimiausią Saulės kaimynę Kentauro Proksimą, atradimą, rašo sciencealert.com</strong></p>
<div class="content row-12">
<div class="article fontsize_M" data-id="673143">
<div class="text">
<div class="article_content">
<p>Šiuo metu artimiausia potencialiai gyvenama egzoplaneta (planeta, esanti už Saulės sistemos ribų), yra Wolf 1061c, kuri nuo Žemės nutolusi per 14 šviesmečių. Tai – 126 trln. kilometrų, o Kentauro Proksimos nuotolis yra 4,25 šviesmečio.</p>
<p>Nedidelis galimai atrastos planetos atstumas, matuojant kosminiais masteliais, ir yra didžiausia astronomų sujudimo priežastis. Nuo Žemės tokiu atstumu nutolusią planetą, kuri yra Kentauro Alfos žvaigždžių sistemoje, būtų galima lengvai tyrinėti nuotoliniais instrumentais.</p>
<p>Kentauro Alfa yra arčiausiai Žemės esanti žvaigždžių sistema, įsikūrusi Kentauro žvaigždyne. Ji buvo atrasta 1915-aisiais ir yra sudaryta iš trijų žvaigždžių – Kentauro Alfos A, Kentauro Alfos B ir Kentauro Proksimos – mažos raudonosios nykštukės.</p>
<div class="content row-12">
<div class="article fontsize_M" data-id="673143">
<div class="text">
<div class="article_content">
<p>Per 4,4 šviesmečio nutolusias Kentauro Alfą A ir Kentauro Alfą B netgi galima matyti naktiniame danguje – Kentauro Alfa A yra ketvirta ryškiausia žvaigždė naktiniame danguje.</p>
<p>Kentauro Proksima nuo mūsų planetos nutolusi per 4,25 šviesmečio. Ji per maža, kad matytume danguje, tačiau gali slėpti didžiausią paslaptį.</p>
<p>Manoma, kad aplink ją besisukanti „mistinė planeta“ turi uolingą paviršių, ir nuo žvaigždės nutolusi tokiu atstumu, kad joje galėtų egzistuoti vanduo – tai du esminiai faktoriai ieškant potencialiai gyvenamų planetų.</p>
<p>Kol kas apie potencialų atradimą žinoma tik dėl nutekintos informacijos iš anoniminio tyrėjo, dirbančio Europos Pietų observatorijoje, o vienintelis apie tai pranešęs leidinys yra Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“.</p>
<p>Ketvirtadienį Europos Pietų observatorija Vokietijoje rengs spaudos konferenciją neįvardinta tema. Manoma, kad konferencijos metu bus papasakota apie Kentauro Proksimos planetą.</p>
<p>Taigi kas nutiks, jei mokslininkai patvirtins apie naujos planetos atradimą?</p>
<p>Nuo Žemės per 39,900,000,000,000 km – 271 kartą didesnį atstumą nei Žemė nuo Saulės, nutolusi planeta būtų per toli, kad artimiausiu metu ją galėtume aplankyti, tačiau ją būtų galima pakankamai gerai ištyrinėti nuotoliniais instrumentais.</p>
<p>Europos Pietų observatorija spaudos konferenciją organizuoja 15 val. Lietuvos laiku</p>
</div>
</div>
</div>
</div>
</div>
</div>
</div>
</div>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://ctl.lt/ketvirtadieni-mokslininkai-gali-pranesti-apie-arciausiai-zemes-atrasta-potencialiai-gyvenama-planeta/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Dienos foto: kaip atrodo Saulės magnetinis laukas</title>
		<link>https://ctl.lt/kaip-atrodo-saules-magnetinis-laukas/</link>
					<comments>https://ctl.lt/kaip-atrodo-saules-magnetinis-laukas/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[rimantas]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 19 Mar 2016 13:20:32 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Kosmosas]]></category>
		<category><![CDATA[Mokslas]]></category>
		<category><![CDATA[astronomija]]></category>
		<category><![CDATA[astronomija ir kosmonautika]]></category>
		<category><![CDATA[elektrinis laukas]]></category>
		<category><![CDATA[infraraudonieji spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[kosmoso naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[magnetas]]></category>
		<category><![CDATA[magnetinės audros]]></category>
		<category><![CDATA[magnetinis laukas]]></category>
		<category><![CDATA[marsas]]></category>
		<category><![CDATA[nuotraukos]]></category>
		<category><![CDATA[planetos]]></category>
		<category><![CDATA[Saulė]]></category>
		<category><![CDATA[saulės aktyvumas]]></category>
		<category><![CDATA[saulės aktyvumas siandien]]></category>
		<category><![CDATA[Saulės sistema]]></category>
		<category><![CDATA[saules sistemos planetos]]></category>
		<category><![CDATA[šiandien]]></category>
		<category><![CDATA[šiltnamio efektas]]></category>
		<category><![CDATA[Visata]]></category>
		<category><![CDATA[Žemė]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://www.geekit.lt/?p=459</guid>

					<description><![CDATA[JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pristatė unikalų mūsų žvaigždės Saulės vaizdą, rodantį Saulės magnetinį lauką. Pagrindinė&#8230;]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<h3 id="jav-nacionaline-aeronautikos-ir-kosmoso-administracija-nasa-pristate-unikalu-musu-zvaigzdes-saules-vaizda-rodanti-saules-magnetini-lauka" style="text-align: center;"><strong>JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pristatė unikalų mūsų žvaigždės Saulės vaizdą, rodantį Saulės magnetinį lauką.</strong></h3>
<p style="text-align: center;"><img fetchpriority="high" decoding="async" class="aligncenter wp-image-461 size-full" src="http://www.geekit.lt/wp-content/uploads/2016/03/saules-magnetinis-laukas-2.jpg" alt="saules magnetinis laukas 2" width="800" height="622" /></p>
<p>Pagrindinė nuotrauka padaryta šių metų kovo mėnesio 12 dieną su prietaisais sumontuotais Saulės dinamikos observatorijoje (SDO) – NASA kosmoso transporto priemonėje, sukurtoje studijuoti Saulę. Observatorija buvo paleista 2010 metų vasario 11, o jos pagrindinis tikslas yra gauti duomenys apie mūsų žvaigždė įtaką Žemės planetai ir ją supančiai erdvei.</p>
<p style="text-align: center;">
<p style="text-align: left;">Ant pagrindinio vaizdo nubrėžtos magnetinių laukų jėgos linijos sumodeliuotos magnetinių laukų skaičiavimo būdu. Ryškios sritys Saulės paviršiuje – magnetiškai aktyvios sritys. Jėgos linijos leidžia mums matyti, kaip laukai yra susiję vieni su kitais.</p>
<p style="text-align: left;"><a href="https://ctl.lt/wp-content/uploads/2016/03/saule-1.jpg"><img decoding="async" class="aligncenter size-full wp-image-3565" src="https://ctl.lt/wp-content/uploads/2016/03/saule-1.jpg" alt="saule" width="236" height="220" /></a></p>
<p><em>Pridursime</em>, kad SDO skraidina tris tiriančius įrenginius , leidžiančius gauti dvylika skirtingų tipų vaizdus. Gautos fotografijos turi 4096 × 4096 taškų skiriamąją gebą, kuri leidžia mokslininkams stebėti Saulės šviesulio paviršių 0,6 kampinės sekundės dydžiu. Observatorija perduoda vaizdus į Žemę kas 12 sekundžių.</p>
<p>Šaltinis. <a href="http://www.3dnews.ru/news/">http://www.3dnews.ru/news/</a></p>
<p>Paruošė: RiSiMa</p>
<p> </p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://ctl.lt/kaip-atrodo-saules-magnetinis-laukas/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
