Inžinierius Antonas Škaplerovas teigia, kad planinės patikros metu, kuomet buvo imami TKS išorinių paviršių mėginiai, buvo aptiktos bakterijos. Kosmonautai įsitikinę, kad jų ten nebuvo, kuomet kosminė stotis buvo iškelta į orbitą ir jos tikrai negalėjo atkeliauti su krovinius ir naujus įgulos narius gabenančiais erdvėlaiviais. Tai iš kur atsirado tos bakterijos? Škaplerovas yra įsitikinęs, kad jų kilmė nėra žemiška.

Kosmonautai kartais ima tepinėlių mėginius nuo TKS išorės. Šįkart buvo bandoma pasiekti kampus, briaunas ir tarpus, kuriuose, kaip ir buvo tikimasi, galėtų būti kokių nors sankaupų. Ir, žinoma, tos sankaupos buvo rastos. Kosmonautai teigia, kad bakterijos žmonėms nėra pavojingos ir mėginiai jau yra išsiųsti į laboratorijas Žemėje, kur jų kilmė bus galutinai patvirtinta. Škaplerovas teigia, kad tikriausiai bakterijos atkeliavo iš kosmoso, ne iš Žemės, tačiau yra priežasčių šiuo klausimu išlaikyti skeptiškumą.

Žemiškos bakterijos jau anksčiau buvo aptiktos ant išorinio TKS korpuso. Dalis jų atkeliavo su erdvėlaiviais, dalis buvo iškelta žemės jonosferos. Mokslininkai taip pat atlikinėjo eksperimentus su bakterijomis ir išsiaiškino, kad jos astronautams, keliaujantiems į kitas planetas, kels kur kas didesnių problemų nei žmonėms Žemėje. Buvo nustatyta, kad erdvėje be gravitacijos bakterijos lengviau prisitaiko prie aplinkos ir tampa atspariomis mūsų naudojamiems vaistams.

Tai kodėl Škaplerovas šįkart yra įsitikinęs, kad rastos bakterijos atkeliavo iš kažkur kitur? Jis tikrai žino apie ankstesnius atradimus, juolab, kad rusų kosmonautai taip pat tyrė anksčiau su kroviniais atkeliavusias bakterijas. Jis taip pat žino, kad kai kurie organizmai gali išgyventi kosmoso vakuumą ir šaltį. Visgi, jis mano, kad bakterijos tose vietose, kur buvo surastos, galėjo atsirasti dviem būdais: atkeliauti su TKS moduliais arba atskrieti iš kosmoso platybių. Pirmąjį variantą Škaplerovas yra linkęs atmesti, nes yra įsitikinęs, kad stoties statymo metu ten bakterijų nebuvo. Visgi, tikrąją kilmę dar turės patvirtinti laboratorijos.

Modulį „Tiangong 2“ ketvirtadienį vakare iš Dziučiuano palydovų paleidimo centro Gobio dykumos pakraštyje šiaurės Kinijoje iškėlė raketa „Long March 7“.

Planuota kitą mėnesį paleisti erdvėlaivį „Shenzhou 11“ su dviem taikonautais, kurie turėtų pereiti į kosminę stotį ir išbūti joje apie mėnesį. Kosminė stotis, kurios pavadinimas reiškia „Dangaus rūmai“, laikomas svarbia pakopa misijai į Marsą išsiųsti šio dešimtmečio pabaigoje.

„Tiangong 2“ bus panaudota „sistemų, astronautų vidutinės trukmės apsilankymų, taip pat degalų papildymo išbandymui“. Dar joje bus atliekami medicinos ir įvairių kosminių technologijų bandymai.

Pirmasis pilotuojamo Kinijos kosminio laivo skrydis įvyko 2003 metais. Tada Kinija tapo trečiąja tai padariusia šalimi po Rusijos ir JAV.

Pirmasis modulis „Tiangong 1“ buvo iškeltas į orbitą 2011-ųjų rugsėjį ir po to atliko tris automatinius susijungimus su nepilotuojamais erdvėlaiviais „Shenzhou“.
Pirmasis pilotuojamo Kinijos kosminio laivo skrydis įvyko 2003 metais. Tada Kinija tapo trečiąja tai padariusia šalimi po Rusijos ir JAV. Pekinas sparčiai vysto savo kosminę programą, vadovaujamą kariškių ir pabrėžiančią didėjantį šalies vaidmenį tarptautinėje arenoje, jos technologinius pajėgumus ir valdančiosios Komunistų partijos gebėjimą sukurti gerovę valstybėje, anksčiau kentėjusioje nuo didelio skurdo.

Kinija planuoja maždaug 2020 metais įkurti nuolatinę orbitinę bazę, o galiausiai – pasiųsti žmones į Mėnulį. Nuo 2003 metų Kinija pasiuntė į kosmosą iš viso 10 astronautų (aštuonis vyrus ir dvi moteris), kurie šalyje vadinami taikonautais, per penkias atskiras misijas. Į orbitą taip pat buvo iškeltas kosminis modulis „Tiangong 1“. Pirmieji du Kinijos Mėnulio tyrimų zondai buvo paleisti 2007 ir 2010 metais.