kometa – Čia tavo Lietuva

„Mokslo sriuba“: nusileidimas kometoje – viena įspūdingiausių žmonijos kosminių misijų

Čia tavo Lietuva — Sun, 03 Jun 2018 12:36:51 +0000

Misija nuskristi į kometą buvo sugalvota dar prieš ketvirtį amžiaus. Tuomet Europos kosmoso agentūros mokslininkai, padedami kolegų iš JAV, ėmėsi konstruoti misijai skirtus kosminius aparatus. Po dešimtmetį trukusio kruopštaus darbo, 2004 metais, erdvėlaivis „Rosetta“ su visa įranga buvo pagaliau paleistas į kosmosą. Jo taikinys – kelių kilometrų skersmens Čuriumovo-Gerasimenko kometa, skriejanti Saulės sistemoje.

Erdvėlaivio kelionė iki šio dangaus kūno užtruko dar beveik dešimt metų. Priartėjusi prie kometos „Rosetta“ paleido robotą-zondą „Philae“. Nepaisant nesklandumų, jis sugebėjo pasiekti kometos paviršių ir taip kometa tapo jau septintuoju dangaus kūnu, kuriame pabuvojo žmonių sukurti objektai.

Zondas „Philae“ nesuveikė taip, kaip buvo planuota. Nepaisant to, misijos metu duomenų buvo surinkta tiek daug, kad mokslininkai dar daug metų turės ką analizuoti.

„Rosetta“ padarytos itin aukštos raiškos nuotraukos leido pirmą kartą pamatyti kometą iš taip arti. Be to, kometoje esančio ledo tyrimai parodė, kad vanduo Žemėje visgi atsirado ne dėl kometų – priešingai nei buvo iki tol manyta. Tikimasi, kad tolimesni tyrimai padės dar geriau suprasti, kas yra kometos, iš kur jos atsirado ir kaip vyko Saulės sistemos evoliucija.

Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT KULTŪRĄ, o išalkus dar – svetainėje www.mokslosriuba.lt.

Taip arti Saulės neapsilanko joks kitas asteroidas

Čia tavo Lietuva — Mon, 09 Jan 2017 15:27:46 +0000

Vienas objektas, turintis kometos ir asteroido savybių, yra 3200 Fajetonas. Kartais jis priartėja dvigubai arčiau Saulės, nei Merkurijus – taip arti Saulės neapsilanko joks kitas asteroidas.

Dar 2010 metais nustatyta, kad šis kūnas turi ir kometos savybių, pavyzdžiui, didelį debesį dulkių aplink save. O dabar paaiškėjo, kad tas debesis yra lėto objekto irimo požymis.

Dar kiek anksčiau 2016-aisiais nustatyta, kad priartėję per 10 Saulės spindulių atstumą nuo Saulės, asteroidai subyra į gabalus, bet toks atstumas yra per didelis, kad suirimą paaiškintume potvyniniais efektais.

Tokio „superkatastrofiško“ subyrėjimo priežastys gali būti trys: Saulės spinduliuotė išgarina asteroidą; pabėganti medžiaga priverčia asteroidą suktis taip greitai, kad gravitacija nebeatlaiko; arba garinami medžiagos telkiniai susprogdina asteroidą iš vidaus.

Dulkių debesis aplink Fajetoną leidžia spręsti, kad teisingas paaiškinimas yra pirmas arba trečias.

Gali būti, kad Fajetonas yra ties subyrėjimo riba, bet jos vis neperžengia – truputį apibyra, tada vėl susijungia į vientisą gabalą, ir taip skrajoja jau ne vienerius metus.

Tyrimo rezultatai pristatyti Kalifornijoje, JAV astronomų sąjungos Planetų mokslo grupės susitikime.

Prie Žemės artėja kometos dvynės, jos praskries rekordiškai mažu atstumu

Čia tavo Lietuva — Mon, 21 Mar 2016 13:02:39 +0000

Pirmą kartą po 1983 m. pro Žemę rekordiškai arti praskries kometa. Ir ne ne viena, o identiškų kometų pora. 252P/LINEAR kirs astronomų regos lauką pirmadienį, kovo 21 d. už 5,2 mln. kilometrų. Tuo tarpu P/2016 BA14 pro Žemę skries kovo 22 d. 3,5 mln. kilometrų atstumu, praneša NASA.

Kometos 252P/LINEAR ilgis siekia 230 metrų. Arčiausiai mūsų planetos ji bus pirmadienį popiet. Kometa P/2016 BA14 arčiausiai mūsų planetos skries antradienį 15.30 val.

Kuo svarbios šios kometos

Šios kometos yra svarbios mokslui dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, P/2016 BA14 atrasta gana neseniai, šių metų sausio 22 d. Ji užfiksuota teleskopų sistema PanSTARRS, esančia Havajuose.

Antras svarbus aspektas – kometos labai panašios viena į kitą, beveik dvynės. P/2016 BA14 skrieja paskui 252P/LINEAR, aptiktą 2000 m. balandžio 7 d. LINEAR sistemos (Lincoln Near Earth Asteroid Research). Abiejų kometų trajektorijos – tiesiog identiškos. Todėl mokslininkai iškėlė hipotezę, kad anksčiau jos buvo vienu kosminiu kūnu.

Rekordinis atstumas

Dar vienas svarbus aspektas – tai trečias rezultatas, matuojant mažiausią atstumą, kuriuo pro Žemę yra praskrieję dangaus kūnai per visą žmonijos istoriją. Arčiau mūsų planetos yra skriejusi D/1770 L1 (Lexell) — 1770 m. ir C/1983 H1 (IRAS-Araki-Alcock) – 1983 m.

252P/LINEAR ir P/2016 BA14 pavojaus Žemei nekelia. Stebėdami jų artėjimą prie Žemės mokslininkai bandys tyrinėti fizines dangaus kūnų savybes.