• Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų: 0
• Iki šiol iš viso atlikta tyrimų dėl įtariamo koronaviruso: 47
• Laukiama rezultatų dėl: 12 mėginių
• NVSC turimi duomenys apie keliavusius į Kiniją ir Šiaurės Italiją (stebima jų sveikatos būklė): 2787 asmenų.

Šiuo metu teritorijomis, kur vyksta COVID-19 plitimas visuomenėje, priskiriamos šios: Kinija (visos provincijos), Šiaurės Italijos regionas (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionai), Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras. 

Kaip apsisaugoti?

Siekiant apsisaugoti nuo koronavirusinių infekcijų rekomenduojama laikytis standartinių ligos plitimą mažinančių priemonių: dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, neliesti rankomis veido ir akių, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę), laikytis saugaus maisto ruošimo (ypač naudojant termiškai neapdorotą mėsą, kiaušinius), vengti artimo sąlyčio su visais, kam yra pasireiškę kvėpavimo takų ligos simptomai, pavyzdžiui, kosulys, čiaudulys.

Šaltinis: www.sam.lrv.lt

„China Aerospace Science and Technology Corporation“ paskelbė ketinanti išsiųsti astronautus į Marsą.

„Astronautų siuntimas suteiks geresnes galimybes rasti gyvybės pėdsakų Marse“, – „China Daily“ teigė kosmoso technologijų tyrėjas Pangas Zhihao.

„Yra teorijų, teigiančių, kad prieš milijardus metų Marsas, aplinkos atžvilgiu, buvo labai panašus į Žemę“, – teigia Pangas.

Pranešime taip pat pažymima, kad tai yra „pirmas kartas istorijoje, kai Kinijos kosmoso pramonė viešai paskelbė apie planuojamą misiją į Raudonąją planetą“.

Ir kaip viskas turėtų vykti?

Pirmoji kelionės stotelė turėtų būti Mėnulis. Kaip praneša „Space.com“, praėjusį mėnesį Kinija pademonstravo naujos kartos erdvėlaivį, kurį planuojama panaudoti astronautų siuntimui į Mėnulį ir atgal dar 2020-ųjų metų pabaigoje.

Ir tik vėliau, įveikus daugybę iššūkių, būtų keliaujama į Marsą. Anot Pango, kelionė į Marsą gali „užtrukti daugiau nei 500 dienų“ ir tokia misija dar gali būti neįgyvendinta iki pat 2050-ųjų.

Reikės įveikti ne tik technologinius iššūkius, bet ir tokias astronautams kylančias grėsmes, kaip „kaulų mineralų tankio sumažėjimą, kosmoso radiaciją ir psichinę sveikata“, – pridūrė Pangas.

Įdomu tai, kad NASA dar oficialiai nepaskelbė kada planuoja savo misiją į Marsą. Balandžio mėn. paskelbtoje ataskaitoje buvo padaryta išvada, kad NASA organizuojama „kelionė į Marso orbitą galėtų būti vykdoma ne anksčiau kaip 2037-aisiais metais ir jei tik nereikės didelės technologijų plėtros, neatsiras delsos, išlaidų padidėjimo ir rizikų dėl bendro biudžeto trūkumų“.

Žinoma, 2050-ieji yra toli ir per visus šiuos metus gali nutikti pačių įvairiausių dalykų. Ir pirmiausiai dar reikia sugebėti saugiai, greitai ir be didesnių iššūkių nukeliauti iki Mėnulio, prieš pradedant planuoti kelionę į Marsą.

Tačiau Kinijai ambicijų, lėšų, intelektinių ir žmogiškųjų išteklių tikrai netrūksta. Jei NASA vadovybei dar reikia lėšų poreikiu įtikinėti aukščiausius JAV valstybės vadovus, tai visiems puikiai žinoma, kad Kinijoje viskas paprasčiau – tereikia šios šalies vadovybei kažko užsinorėti ir pinigai jau tampa ne problema, o tik priemonė tikslui pasiekti.

„Kalbant apie mūsų švietimo institucijų reformą, nėra nieko, kas turėtų likti nepakeista“, – taip 2015-aisiais kalbėjo Kinijos švietimo ministerijos Nacionalinio tyrimų centro direktorius Wang Fengas. Vyriausybės politika, prie kurios įgyvendinimo prisideda permainų siekiantys įstaigų vadovai ir mokytojai, jau pradeda duoti gerų rezultatų.

Tipinės Kinijos mokyklos klasės dėmesio centre – mokytojas. Vaikai susodinti eilėmis, priekyje – geriau besimokantieji, gale – prasčiau. Pirmųjų metų mokymo programa orientuota į matematiką ir kinų kalbą, o visiško raštingumo – kuris apibrėžiamas kaip 3,5 tūkst. skirtingų rašmenų mokėjimas mintinai – iš moksleivių tikimasi vidurinėje mokykloje.

Vyresniųjų klasių moksleiviai mokykloje per dieną praleidžia aštuonias valandas. Dar daug valandų jie skiria namų darbams ir pasirengimui įvairiems testams. Straipsnio autorė nurodo, kad, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų moksleiviai mokykloje kasdien praleidžia pusantros valandos mažiau, o ir namų darbams jie skiria net aštuoniomis valandomis per savaitę mažiau negu kinų moksleiviai.

Skatinamas kitoniškumas ir kūrybiškumas

Kinų švietimo sistemoje vyrauja didžiulė konkurencija. Iš devynių milijonų moksleivių, laikančių nacionalinius stojamuosius į koledžus, 2–3 milijonams nepasiseka. Žinojimas, kad viskas priklauso tik nuo to, kaip bus išlaikyti egzaminai, gali visam laikui atimti iš jauno žmogaus norą toliau tobulėti jį dominančioje srityje ir užkirsti jam kelią į tyrinėjimų ir kūrybiškumo pasaulį, įsitikinusi L. Chu.

Tačiau 10-ies metų švietimo reformos plane, kuris parengtas 2010-aisiais, teigiama, kad mokyklos turi kurti „aplinką, palankią nepriklausomam mąstymui“. Pasak Rytų Kinijos pedagoginio universiteto profesoriaus Yang Xiaowei, vyriausybė jau yra leidusi kelioms mokykloms iki 20 proc. mokymo programos susidaryti savarankiškai. Kai kurie mokyklų direktoriai nusprendė į savo mokymo programas įtraukti mokslinio bei matematinio kūrybiškumo ugdymo dalykus ir įsitraukė į eksperimentinio mokymo projektus, o štai vienas Šanchajuje įsikūrusios mokyklos vadovas sumanė kartą per savaitę mokinius iš pamokų išleisti anksti, kad jie turėtų laiko savarankiškai „susipažinti su pasauliu“.

„Moksleiviai turi išsiugdyti asmenybę“, – sako vienos Pekino mokyklos mokytojas Chong Dai, pabrėždamas, kad prieš porą dešimtmečių tokia mintis niekam nebūtų net į galvą atėjusi, mat visas mokymasis buvo grindžiamas nuolatiniu to paties kartojimu.

Vaikštinėdama mokyklos, kurioje dirba Ch. Dai, koridoriais, straipsnio autorė L. Chu teigia atkreipusi dėmesį, kad daugelis dalykų čia jai labiau primena Ameriką negu Kiniją. Pavyzdžiui, ji sako pastebėjusi, kad niekur nesimato iškabintų mokinių reitingų lentelių, kaip būdavę įprasta anksčiau, vadovėliai palikti vietoje, o ne išsinešti namo, klasės įrengtos tokio dydžio, kad jose tilptų ne daugiau kaip 25 moksleiviai. Reklamuojamas, pasak jos, net psichinės sveikatos klubas – tarsi vožtuvas akademinei įtampai nuleisti. Rinktis kinų moksleiviai taip pat turi iš ko – jiems siūlomi plaukimo, alpinizmo, lėkščiasvydžio užsiėmimai.

„Mes supratome, kad kinams įprastas tradicinis autoritarinis mokymas turi daugybę ydų ir nukrypsta nuo mokymo esmės – žmogų praturtinti, – sako Ch. Dai. – Mūsų mokytojai yra [moksleivių] draugai.“

Tokį posūkį L. Chu vertina kaip labai netikėtą ir svarbų. Juk dar visai neseniai šios mokyklos dušuose buvo atsisakyta karšto vandens, argumentuojant tuo, kad šaltas vanduo padeda ugdyti valią ir ištvermę, rašo ji.

Įgyvendinant reformą paprastinamas ir stojimas į aukštesnės mokymosi pakopos įstaigas. Antai kai kuriems Šanchajaus moksleiviams bus suteikiamos dvi progos bandyti išlaikyti koledžo stojamuosius. Priėmimo į universitetus tvarka taip pat reikšmingai keičiama.

Nepaisant visų trūkumų, kinų švietimo sistema turi ir privalumų, tik daugelis kritikų linkę jų nepastebėti. Kinijoje įprasta, kad vaikui dar labai ankstyvame amžiuje suteikiamas tvirtas žinių pagrindas. Pasak L. Chu, tai gali būti raktas į sėkmę, lydėsiančią žmogų visą gyvenimą. Kognityvinių mokslų specialistai teigia, kad tikrasis mokymasis nevyksta, jei žinios nėra įtvirtinamos ilgalaikėje atmintyje. Tik įsisavinę esminę informaciją vaikai gali atverti savo aktyviąją atmintį gilesniam mąstymui – taip pat ir kūrybiškumui.

2012 m. Šanchajaus moksleiviai, dalyvaujantys naujosios švietimo reformos bandomajame projekte, atliko Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtą problemų sprendimo testą ir užėmė šeštą vietą, gerokai pranokdami EBPO vidurkį.

Kinai – vieni konkurencingiausių pasaulyje

Aukštos kvalifikacijos kinų specialistai puikiai jaučiasi aplinkoje, reikalaujančioje būti versliems ir originaliems. Svetur dirbančių kinų pasiekimai tiesiog stulbina, rašo L. Chu. Etninių kinų startuoliai yra vieni pagrindinių Silicio slėnio kūrėjų, Amerikoje patentus registruojantys neįtikėtinu tempu. Kinija – pasaulinė lyderė tokiose pramonės srityse kaip dirbtinis intelektas, dronų gamyba ir mobilieji mokėjimai. Šiemet Kinijos startuolių sektoriuje užregistruota beveik tiek pat technologijų vienaragių kiek Jungtinėse Valstijose ir daugiau negu Europoje.

Kaip pažymi straipsnio autorė, įgyvendinant reformą vis dėlto susiduriama ir su nemažomis kliūtimis. Įsišaknijęs autoritarizmas ir egzaminų našta neleidžia žmogui atsiskleisti. Maža to, Kinijos komunistų partijos iniciatyva mokymo programa darosi vis labiau politizuota. Kinijos valdžia tuo pačiu metu ir vykdo politinę indoktrinaciją, ir skatina ugdyti kritinį mąstymą. Ar šiuos du dalykus įmanoma suderinti, autorė teigia abejojanti.

Svarbu ir tai, kad reforma aprėpia daugiausia miestų mokyklas, o kaimo vietovėse besimokantys moksleiviai, panašu, dar ilgai liks reformos nepaliesti. O kol kas finansinių išteklių nestokojančios šeimos ir toliau siunčia savo vaikus mokytis ir studijuoti į užsienį.

Apibendrindama L. Chu vis dėlto pažymi, kad švietimo srityje kinai juda teisinga kryptimi. Ankštoje pasaulinėje mokslo ir užimtumo rinkoje jie darosi vis konkurencingesni.

Šaltinis: lrt.lt

„Tiangong-1“ buvo iškeltas 2011 metais. 2012-2013 metais stotį aplankė dvi astronautų įgulos, kurios treniravosi dirbti nesvarumo būsenoje bei tikrino stoties įrenginius. Kinijai neleidžiama naudotis Tarptautine Kosmine Stotimi dėl to, kad jos kosminė programa yra tampriai susijusi su karinėmis ginkluotės programomis, tačiau supervalstybė yra pasiryžusi jau 2023 metais orbitoje pradėti statyti naują kosminę stotį. Tačiau ir „Tiangong-1“ dar nesugrįžo į žemę. Kas nutiks su šiuo kosmine šiukšle tapusiu palydovu?

Net ir po to, kai „Tiangong-1“ paliko paskutinė įgula, Kinijos mokslininkai palaikė stoties gyvybę, stebėdami jos parametrus. Buvo norima nustatyti visas klaidas, kad jų būtų galima išvengti kuriant tikrąją ilgametę kosminę stotį. Viskas sekėsi gerai, tačiau atėjo laikas „Tiangong-1“ atsisakyti ir 2016 metais jai leista po truputį kristi, kad ji sudegtų Žemės atmosferoje. Kinai teigia, kad iki šiol stebi „Tiangong-1“ ir užtikrins jos saugų sudegimą, tačiau praeitų metų rugsėjį pasklido kalbos, kad kinai stoties trajektorijos visiškai nekontroliuoja ir tam nebeturi galimybių, vildamiesi, kad „Tiangong-1“ sudegs kaip planuota. Bet ar sudegs?

JAV ekspertai pastebi, kad kai kurios „Tiangong-1“ dalys, tokios kaip raketiniai varikliai, yra per daug didelės ir sunkios, kad sudegtų atmosferoje – jos pasieks žemės paviršių. Ir tai įvyks ne šiaip mažų metalo gabalėlių krušos pavidalu – nenustatytose vietose kris 100 kg sveriantys gabalai. Įsivaizduokite, kokią žalą gali padaryti didžiuliu greičiu į žemę skriejantys 100 kg sveriantys įkaitę metalo gabalai, kurių net nukritimo vietos neįmanoma tiksliai prognozuoti. Pačiu blogiausiu atveju, nepavyktų net evakuoti žmonių. Kinija vis dar skelbia, kad taip nenutiks, nes šalies mokslininkai stebi „Tiangong-1“ trajektoriją.

Iš pradžių buvo skelbiama, kad „Tiangong-1“ sudegs šių metų pabaigoje. Dabar skaičiavimai buvo patikslinti – stotis turėtų dalinai arba, jei pasiseks, visiškai sudegti 2018-ųjų sausį-vasarį. Ilgesnis nei numatyta tarnavimo laikas ir yra pagrindinė priežastis, kodėl kinai nebegali kontroliuoti savo kosminės stoties. Buvo planuojama, kad po 2013 metų, kuomet „Tiangong-1“ paliko paskutinė įgula, ji orbitoje išbus ne daugiau nei 2,5 metus. Tačiau šis laikas buvo pratęstas dar metams ir dabar raketiniai varikliai nebeveikia, nes buvo intensyviai naudojami orbitai išlaikyti.

Ir nors nuo nulio surinkti išmanųjį telefoną neskamba kaip lengva užduotis, Allen’ui daug didesniu iššūkiu tapo kalbos barjeras. Ne visi vietiniai moka anglų kalbą, o paaiškinti ko ieško, kiniškų žodžių taip pat ne visada užteko.

Vis dėlto, aplankęs daugybę gatvės prekeivių, elektronikos parduotuvėlių ir kioskų, Allen’as – trisdešimt septynerių programinės įrangos inžinierius, dar visai nesenai dirbęs Google kompanijoje, visus telefono komponentus galiausiai nusipirko. Įdomu tai, kad nemaža jų dalis, kaip antai pagrindinė plokštė, Touch ID sensorius ar kamera buvo originalūs Apple gaminiai.

Nežinia kaip jie ten atsidūrė. Galbūt tai sugedusių ir dalimis parduodamų telefonų komponentai, tačiau sprendžiant iš gausos, daug didesnė tikimybė, kad tai perdirbti nukreiptų telefonų dalys, kurios perdirbimo legaliai, ar nelabai legaliai, išvengė.

Kitos telefono dalys kėlė abejonių. Allen’as nebuvo visiškai garantuotas dėl korpuso: jei jo būta neoriginalaus, tai pagamintas tikrai kokybiškai. Likusios dalys buvo aiškiai neoriginalios.

Galbūt todėl buvo susidurta su šiokiais tokiais neatitikimais.  Surinkus prietaisą, garso mygtukai nesispaudė kaip priklauso, tačiau situacija greitai buvo išspręsta po jais įterpus mažas metalines atramėles.

Galiausiai Allen’as surinko 16 GB, rožinės spalvos iPhone 6 modelį su iOS 9 operacine sistema. „Pats pagaminau šį iPhone’ą” – aplinkiniams sako Allen’as, tačiau visi gūžčioja pečiais ir nieko nesupranta. Juk, kad ir kaip pažiūrėtumėte, telefonas neatrodo savadarbis.

Projektas užtruko du mėnesius. Detalėms iš viso buvo išleista apie 300 dolerių.

Detalių pirkimo ir gamybos procesą galite pamatyti vaizdo įraše.

Tačiau toli gražu ne visi žmonės jaučia ekonomikos augimą. Tai puikiausiai liudija milijonas žmonių, Kinijos sostinėje gyvenantys po žeme, buvusiose slėptuvėse nuo bombų.

Italų fotografas Antonio Faccilongo sukūrė dokumentinių nuotraukų ciklą, pavadintą Atomic Rooms, įamžinantį ten gyvenančių žmonių gyvenimą. Tai – ne kokie nors valkatos ar piktybiškai dirbti atsisakantys žmonės, o studentai, vidiniai migrantai iš prasčiau išsivysčiusių Kinijos regionų, žemas pajamas gaunantys darbininkai ir kiti žmonės, vos suduriantys galą su galu ir priversti ieškoti pigiausio būdo pragyventi.

Dešimt tūkstančių atominių slėptuvių likusių po Šaltojo karo, išdėstytų po visą miestą, yra kone vienintelė šiems žmonėms prieinama gyventi vieta. Valstybė slėptuves aštuntojo dešimtmečio metais ėmė pardavinėti arba nuomoti įvairioms organizacijoms ir kompanijoms. Didelė jų dalis, naujųjų šeimininkų buvo paverstos nedideliais, belangiais būstais. Tokio būsto mėnesio nuomos kainos siekia viso labo 40 – 100 dolerių.

Fotografas, siekdamas užfiksuoti bunkerių gyventojų kasdienybę patyrė daug sunkumų, mat valdžia deda visas pastangas siekdama, kad šios nefasadinės Kinijos pusės niekas nepamatytų. Antonio aplankė 30 bunkerių, tačiau prie visų iš jų budėdavo apsaugininkai, kurie nė už ką į vidų neįleisdavo užsieniečių, tuo labiau žurnalistų ar fotografų.

Taigi, jis tykodavo ir laukdavo kol apsaugininkai praras budrumą, arba rasdavo kitą įėjimą ir į slėptuvių vidų įsmukdavo slapčia.

Tai ką rado viduje nenustebino. Daugelis kambarių primena studentų bendrabučius: kambaryje – kelios spintos, lova ir praktiškai jokios laisvos erdvės. Skirtumas tik tas, kad tuose kambariuose dažnai susigrūdę gyvena net keliolika žmonių ir juose nėra nė vieno lango. Ir dar, savaime suprantama, skiriasi oras. Jis toks drėgnas, kad fotografui iš pradžių buvo labai sunku kvėpuoti.

Kita į akis krintanti detalė – daugelyje slėptuvių nėra virtuvės, arba įrengta improvizuota virtuvėlė kuriame nors laisvesniame kampe, o ir dvokiančiu tualetu naudojamasi kartu su kitais gyventojais.

Vietos institucijos prieš kelerius metus paskelbė požemines gyvenamąsias vietas nelegaliomis ir net buvo ketinimų jų įnamius išgyvendinti. Tačiau kur? Vidutiniškai uždirbančiam žmogui prireiktų daugiau nei pusšimtį metų taupyti, kad galėtų nusipirkti savo būstą, atidedant visus uždirbtus pinigus.

Ir nors valstybė suvokia problemą ir bando ją spręsti siūlydama kelis šimtus tūkstančių būtų nuomai, tai tėra lašas jūroje. Skaičiuojama, kad kiekvienam tūkstančiui siūlomų būstų tenka apie milijoną jo neturinčiųjų arba negalinčiųjų sau to leisti.

O ateityje bus dar blogiau – per ateinančius kelerius metus tikimasi, jog į miestus migruos dar apie 200 milijonų žmonių. Taigi, panašu, jog Kinijos požeminėse slėptuvėse gyvenimas virs dar ilgai.

Penktosios kartos naikintuvą sukūrė Čengdu mieste įsikūrusi Aviacijos pramonės korporacija ir į orą jie pakilo dar 2011 metais. Taktinės ir techninės Chengdu J-20 „Juodojo erelio“ charakteristikos vis dar įslaptintos. Naikintuvas įtartinai panašus tuo pat metu į rusų MiG 1.44 ir amerikiečių F-22, o oro paėmimo angų išdėstymas ir uodegos geometrija primena F-35.

Nematomasis lėktuvas J-20 pagamintas pagal „anties“ schemą: pora kilių po fiuzelažu ir variklių išdėstymas analogiškas kaip MiG 1.44, o kabinos gaubtas ir priekinė dalis nukopijuota nuo F-22. Remiantis kai kuriais duomenimis, jame sumontuoti rusiški ketvirtos kartos naikintuvams skirti turboreaktyviniai dviejų kontūrų varikliai AL-31F-M2, kurie buvo nurašyti ir kuriuos įsigijo kinų kariškiai. Naikintuvo ilgis – 20,3 m, sparnų mojis – 12,9 m, maksimali kilimo masė – 36,3 t.

Su pirmuoju „Juodojo erelio“ prototipu buvo atliekami aerodinaminės komponuotės ir nematomumo technologijų bandymai, su antruoju prototipu buvo testuojama lėktuvo radioelektronika, o taip pat hidraulinės ir pneumatinės sistemos. Trečiasis ir ketvirtasis prototipas į orą nebuvo keliami ir su jais buvo atliekami statiniai bandymai, o su likusiais buvo atliekami galutiniai lėktuvo sistemų veikimo testai.

Artimiausiu metu planuojama lėktuvuose sumontuoti kiniškus reaktyvinius variklius WS-15. Dabar Chengdu J-20 oficialiai priimtas į Kinijos liaudies respublikos karinių oro pajėgų ginkluotę. Taip Kinija tapo antrąja pasaulio šalimi – po JAV – savo ginkluotėje turinčia penktosios kartos naikintuvus. Kinams pavyko aplenkti Rusiją, Japoniją, Indiją, Iraną ir Turkiją.

Naujas kinų palydovas „Mozi“, pirmasis pasaulyje kvantinio ryšio palydovas, pradėtas naudoti sausio 18 dieną, sėkmingai užbaigus testus. Bandymų programoje buvo tikrinamas palydovinės sistemos darbas, bandymai apkrovomis ir įvairių kosminio aparato ryšio su antžeminiais kompleksais kanalų veikimas. Verta paminėti, kad „Mozi“ turėjo būti pradėtas naudoti dar pernai metų lapkritį, tačiau paskui terminai pakeisti.

Kinijos mokslų akademiją atstovaujantis akademikas Pan Jianwei pranešė, kad visos palydovo sistemos veikia normaliai. Jei viskas vyks taip, kaip planuoja kinų mokslininkai, iki 2030-ųjų gali būti sukurtas pasaulinis kvantinių ryšių tinklas, ir Kinija taps neginčijamu šios srities lyderiu.

Kosminis aparatas „Mozi“ pradėtas kurti 2011 metais, o pernai metų rugpjūtį į heliosinchroninę 500 km aukščio orbitą 600 kilogramų palydovą iškėlė raketa nešėja „Didysis žygis -2D“.

Pirmuosius duomenis kvantinio ryšio palydovas perdavė netrukus po paleidimo – 2016 m. rugpjūtį. Tada antžeminės stotys gavo apie 202 megabaitus geros kokybės duomenų. Paminėsime, kad kvantiniai ryšiai, naudojantys Heizenbergo neapibrėžtumo principą, neginčijamai pranašesni už įprastus informacijos šifravimo metodus. Pašalinė trečioji šalis negali prisijungti prie duomenų kanalo: bandant įsilaužti į kvantinį kanalą, tuo metu perduodama informacija bus sunaikinama.

Mozi – Senovės Kinijos filosofas, gyvenę ~470–390 m.p.m.e. Mąstytojas žinomas, visų pirma, kaip mokymo apie visuotinę meilę kūrėjas. Taip pat manoma, kad Mozi atliko pirmuosius optikos eksperimentus žmonių civilizacijos istorijoje.

Šaltinis: technologijos.lt

„Vernee“ organizuojamos akcijos „$80 off New Year Flash Sale! Snap Android 7.0 upgraded Vernee Mars“ esmė tokia. Nuo sausio 10 d. iki sausio 17 d. „Vernee Mars“ telefonas bus parduodamas su ženklia nuolaida. Perkant iš Kinijos, jo kaina sieks 169.99€ – pristatymas į Lietuvą nemokamas, bet užtruks apie mėnesį laiko.

Norintiems greičiau, reikėtų pirkti iš Europos sandėlio – pristatymas užtruks apie tris dienas, tačiau kaina sieks 199.99€. Bet kuriuo atveju, tai kur kas pigiau, nei įprastinė išmaniojo kaina – 249.99€. Už tokią kainą iš viso bus parduodama 999 vienetai išmaniųjų telefonų. Europos masteliu tai nėra taip ir daug, tad susidomėjus, daug gaišti nepatartina.

Antra, visi europiečiai kviečiame sudalyvauti žaidime. Elektroniniu adresu campaign@vernee.cc nusiųskite laišką, kuriame anglų kalba parašykite savo nuomonę apie „Vernee Mars“ (kodėl jis patinka, kuo jis geras, o gal žinote kaip jį galima dar labiau patobulinti). 5 įdomiausių nuomonių autoriai gaus nemokamai po vieną „Vernee Mars“.

Kuo ypatingi „Vernee Mars“ išmanieji

Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį, jog net garsiausi ir brangiausi flagmanai ne visi turi „Android 7.0“, tad šis kompanijos atnaujinimas tikrai įspūdingas. Be to, kompanija pasiryžusi ir toliau atnaujinti „Android“ versijas savo išmaniuosiuose, tad net ir flagmanų vengiantys pirkėjai galės patys įvertinti visus naujausių operacinių sistemų privalumus.

O kas naujo pačioje „Android 7.0“? Visų pirma, joje atsirado daugiafunkcinis režimas, leidžiantis bendrame ekrane vienu metu valdyti kelias programas. Taip pat yra ir daugybė kitokių, itin patogių valdymo naujovių, pvz.,  tiesioginis atrašymas nuo šiol galimas tiesiai iš pagrindinio ekrano, o ištraukiamas greitųjų nustatymų skydelis tapo plonesnis ir visuomet matomas. Be to, „Android 7.0“ labiau taupo energiją ir dar geriau išnaudoja išmaniojo telefono techninę įrangą.

Visgi „Android 7.0“ nėra vienintelė „Vernee Mars“ stiprybė. Šis aukštosios raiškos (1920×1080) 5,5 colių įstrižainės ekraną turintis „Vernee Mars“ išmanusis telefonas išsiskiria itin našiu ir energiją taupančiu aštuonių branduolių 64 bitų centriniu procesoriumi „Helio P10“, aprūpintas „Mail-T860“ vaizdo plokšte bei 32 GB vidine atmintimi (TF kortele galima praplėsti dar 128 GB), o kas svarbiausia, turi net 4 GB dydžio RAM atmintinę. Kaip biudžetiniam telefonui, tai įspūdingas RAM kiekis.

Verta paminėti ir visiškai metalinį šio išmaniojo telefono korpusą bei neįtikėtinas ryšio galimybes. Metalinis korpusas apima 98% galinės telefono dalies, o likę 2% – nedidelis plastiko gabalėlis, pridengiantis ryšio anteną ir taip apsaugantis nuo ryšio trukdžių. Kalbant apie ryšį,  „Vernee Mars“ išsiskiria ne tik integruotu 4G ryšio moduliu, bet ir įdiegtu 2,4 GHz ir 5 GHz dažnio ruože veikiančiu WiFi moduliu, palaikančiu IEEE 802.11ac standartą.

Dar viena išskirtinė šio išmaniojo telefono savybė – piršto atspaudų skaitytuvas integruotas telefono šoninėje sienelėje. Tai retai sutinkamas sprendimas, bet labai patogus, kuomet norima greitai atrakinti telefoną nepriklausomai nuo to, ar jis paguldytas ant ekrano, ar ant galinio dangtelio.

Taip pat „Vernee“ didžiuojasi ypatingai plonu šio telefono ekrano rėmeliu, kuris siekia tik 1 mm.

Net ir išrankiausią pirkėją nustebinti turėtų „Vernee Mars“ galinėje dalyje panaudotas „ SONY IMX258“ 13 megapikselių foto kameros sensorius, o lietimui jautraus ekrano itin gerą tikslumą užtikrina „Sharp TDDI“ technologija.

Verta paminėti ir 3000 mAh talpos ličio polimerų bateriją, kurią iki 50% ribos galima pakrauti vos per pusvalandį – tam naudojamas „Vcharge“ techninis sprendimas.

Visą straipsnį skaitykite čia

Tuo tarpu 8 yra mėgstamiausias kinų skaičius, kadangi jis yra gerovės, pilnatvės ir tobulumo simbolis. Daugelis mano, kad materialinių poreikių tenkinimas yra viena tobulumo sudedamųjų dalių, o tam skirti kiti skaičiai – keturi vienetai 11:11. Šiuo „magišku“ deriniu kinai džiaugiasi ypač audringai.

Apskritai, šie skaičiai dažniausiai reiškia lapkričio 11 dieną, kuri Kinijoje vadinama viengungių diena. Manoma, kad šią dieną likimas skatina naujus kontaktus bei padeda palaikyti gerus verslo ir asmeninius santykius. Kinijos verslininkai nusprendė nepraleisti šanso suteikti galimybę susitikti vienišiems žmonėms ir jau kelerius metus sutraukia šimtus tūkstančių žmonių didžiuliuose išpardavimuose.

Lapkričio 11-oji Kinijoje yra amerikiečių Juodojo penktadienio sinonimas. Šią dieną kinų prekybos centrai rengia įvairias akcijas ir išpardavimus, o labiausiai viliojantys pasiūlymai pasirodo internete. Beje, pirmą kartą toks išpardavimas įvyko 2009 metais „Taobao“ internetinėje svetainėje.

Praėjus 6 metams, šis renginys tapo tradicija, kurios kompanija „Gearbest“ taip pat negalėjo ignoruoti. Jie pirkėjams siūlo žymias nuolaidas nešiojamiems kompiuteriams, išmaniesiems telefonams, VR šalmams ir kitai elektronikai. Šioje šventėje gali sudalyvauti ir jūs, paspaudę šią nuorodą.