Noras įvesti tiesioginius merų, seniūnų rinkimus blokuotas pusglušių Seime, nes atsiras sveika konkurencija, nauji nekorumpuoti kadrai, kurie norės išvėdinti kabinetinius bezdalus.

Tokie ,,matj tvajū” amžini merai kaip Šakiuose, Radviliškyje, Lazdijuose yra sąstingio duobkasiai. Tai – miestai šmėklos, kur dar puikaus savaitraščio dėka Radviliškyje gyvybė rusena, bet Šakiai, Lazdijai – Černobylis2.

Kokie kriterijai renkant seniūno pavaduotojus? Patirtis, įdirbis. Štai mano miestelyje naujas seniūnas, bet nei viešo prisistatymo, kas pavaduoja, skambina į namus buvusiajai, kuri ramiai nori leisti pensijos dienas. Ar reikia išmokti ir ateiti į darbą, ar svarbu postas, visa kita kaip nors? Tokiems personažams kaip Grybauskaitė, Pabedinskienė idėjos yra ,,terra incognito” Jaunimas savo pilietinio pasyvumo dėka leido viešpatauti nekompetencijai, protekcionizmui. Kad Jurbarko autobusų parke vyko „brudakai” visi seniai kalbėjo, bet kas bus nauju direktoriumi – tyla rajono spaudoje nors užmušk. Suprantu liberalus pakritikuoti Jurbarke žaidimas su minomis, bet konservatoriai, nieko nebeliko – klubas, kavinė, bet ir tie matomai pagrasina žiniasklaidą teismais. Seniūnaičių rolė nesuvokiama? Jiems priklausytų tvarkyti senus avarinius medžius, pakeles, kad nelabai žinoma kas jie tokie, kas juos rinko? Paskambinus į informaciją, Jurbarkas būk tai Kauno jau Lesto ar kokie ten perkūnai, nes pas mus reformos – kaip panos stringai, keičiami kas savaitę. Atvyksta elektrikai, pasako nemano bėdos, susimokėk už pakrapštymus 40 eurų ir tiek. Idiotai sumanė Jurbarko policiją prijungti Marijampolei, KURI KITOJE GEOGRAFINĖJE PLOTMĖJE. Kokia logika, jeigu ten keli autobusai vyksta 100 km kažkur?

Valstiečiai jei skirs Skvernelį premjeru, tai siūlyt reiktų Jurbarko policija – Biržuose, VMI – Trakai, Sodra – Utena. Nes tokio neturinčio pragmatinio mąstymo policininkėlio sunku besurasti.

Vėliau, 2008 metais, A. Šiukštos įmonė laimėjo net tris didelius jo sesers V. Petiukonienės valdomų Pavilnių ir Verkių regioninių parkų skelbtus viešųjų pirkimų konkursus. Jie buvo skelbiami parkuose įrengtų statinių remonto darbams ir teritorijų priežiūros paslaugoms bei Naujosios Vilnios pilkapynų, Pūčkorių piliakalnio ir Rokantiškių piliavietės tvarkybos darbams. Trijų konkursų vertė – 1 milijonas 362 tūkstančiai eurų. Ant viešųjų pirkimų procedūrų visur yra tuometinės V. Petiukonienės pavaduotojos, dabar jau Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorės, Zentos Ražanauskienės parašai.

Vėliau konkursuose sekėsi visur

2008 metų konkursais pelningi pirkimai Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose pasibaigė, bet įmonės sėkmė viešuosiuose pirkimuose saugomų teritorijų sistemoje – ne. Duomenų portalo Freedata.lt duomenimis, įmonė pradėjo dažnai laimėti VSTT bei kitų Lietuvos parkų skelbiamus viešųjų pirkimų konkursus.

V. Petiukonienė ir tuometinė VSTT direktorė Rūta Baškytė kadaise, dar senesniais laikais, yra kartu dirbusios tuose pačiuose Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose, taigi tikrai yra pažįstamos. Neaišku, kokios priežastys padėjo įmonei sėkmingai pasirodyti viešųjų pirkimų konkursuose, tačiau įmonei „Rekreacinė statyba“ tikrai pradėjo sektis.

2009 metais V. Petiukonienės brolio įmonė laimėjo du konkursus skirtinguose parkuose. Nemuno kilpų regioniniame parke laimėjo konkursą infrastruktūrai įrengti, kurio vertė – šiek tiek daugiau nei 300 tūkstančių eurų. Šiame konkurse visi keturi pigesnę kainą siūlę dalyviai buvo atmesti. Taip pat tais pačiais metais įmonė laimėjo Žemaitijos nacionalinio parko skelbtą konkursą automobilių stovėjimo aikštelei įrengti. Sutarties vertė – 1735 eurai. Įmonė pasiūlė mažiausią kainą.

2010 metais dalyvaujant grupėje su dar dviem įmonėm laimėtas labai solidus konkursas, skelbtas Anykščių regioninio parko infrastruktūros kūrimui, kurio vertė – 875 tūkstančiai eurų. Taip pat individualiai infrastruktūra kurta ir Ventos regioniniame parke, sutarties vertė – daugiau nei 145 tūkstančiai eurų. Šiame konkurse buvo atmesti keturi kiti tiekėjai, visi siūlė mažesnę kainą, tačiau nepagrindė per daug mažos kainos. Įmonė tais metais laimėjo ir dar vieną Kauno marių regioninio parko skelbtą konkursą kadagyno tvarkymui, jo vertė – 104 tūkstančiai eurų.

Taip pat 2010 metais A. Šiukštos įmonė laimėjo dar du VSTT skelbtus konkursus, kurių bendra vertė – daugiau nei 86 tūkstančiai eurų. Viename iš konkursų buvo atmesti kiti 3 tiekėjai, nes jie neatitiko konkurso reikalavimų ir įmonės pasiūlymas liko vienintelis.

2011 metais įmonė laimėjo net aštuonis VSTT skelbtus konkursus įvairiems darbams, kurių vertė – daugiau nei 400 tūkstančių eurų. Nemažoje dalyje konkursų buvo rinktasi iš vienintelio pasiūlymo.

2012-ieji metai taip pat A. Šiukštos įmonei buvo labai sėkmingi. Įmonė laimėjo konkursą Salantų regioninio parko dvaro tvarkymo darbams, kurio vertė daugiau nei milijonas eurų, taip pat laimėjo Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos skelbtą konkursą, kurio vertė taip pat perkopė milijoną eurų. Dar šiais metais įmonė laimėjo keturis VSTT konkursus įvairiems darbams, kurių bendra suma siekia 921 tūkstantį eurų. Taip pat buvo laimėtas ir Anykščių regioninio parko konkursas medžių lajų tako komplekso sukūrimui, vertė – beveik 145 tūkstančiai eurų. Šiame konkurse iš viso buvo vos du dalyviai, vienas buvo atmestas, nes neatitiko kvalifikacijos. Taip pat įmonė laimėjo beveik 35 tūkstančių eurų vertės konkursą, kurį skelbė Žemaitijos nacionalinis parkas.

Nuo 2013 metų įmonės laimėtų konkursų saugomų teritorijų sistemoje mažėja. 2013 metais laimėtas vienas VSTT konkursas apžvalgos bokštų įrengimui, suma – kiek daugiau nei 20 tūkstančių eurų. 2014 metais įmonė laimėjo paskutinį didelės vertės konkursą Salantų regioninio parko lankytojų centro įrengimui, kurio vertė – beveik 702 tūkstančiai eurų. 2015 metais laimėtas vienas gana mažos vertės VSTT konkursas dėl papildomų Salantų parko lankytojų centro įrengimo darbų. Rinktasi iš vieno tiekėjo, suma – 7 tūkstančiai eurų.

Po 2014-ųjų V. Petiukonienės brolio įmonė nustojo laiminėti konkursus, tais pačiais metais ir R. Baškytė pasitraukė iš VSTT direktorės pareigų, tačiau valdininkai situaciją aiškina kiek kitaip, kad tiesiog pasibaigė Europos sąjungos finansavimas, nes didžioji dalis šių pinigų yra europiniai.

Bendra laimėtų pirkimų vertė – 7 milijonai eurų

V. Petiukonienės brolio A. Šiukštos įmonės „Rekreacinė statyba“ bendra laimėtų sutarčių saugomose teritorijose vertė yra apie 7 milijonai eurų.

Ši įmonė patenka į didžiausių visų laikų VSTT tiekėjų dešimtuką, vien iš šios tarnybos laimėtų sutarčių vertė siekia beveik du milijonus eurų. Iš Pavilnių ir Verkių regioninių parkų, kuriuos valdė sesuo, A. Šiukštos įmonė laimėjo pirkimų už 1 milijoną 361 tūkstantį eurų. Ši įmonė yra didžiausias visų laikų Pavilnių ir Verkių regioninių parkų tiekėjas.

Iš Valstybinio Kernavės kultūrinio parko įmonė laimėjo pirkimų už daugiau nei milijoną eurų, iš Salantų regioninio parko – už 1 milijoną 787 tūkstančius eurų.

Iš Nemuno kilpų regioninių parkų laimėta konkursų suma siekia daugiau nei 300 tūkstančių eurų. Anykščių regioninio parko tai taip pat didžiausias tiekėjas, laimėjęs pirkimą grupėje už 875 tūkstančius eurų bei individualiai už beveik 145 tūkstančius eurų. Ventos regioninių parkų konkursų suma siekė 145 tūkstančius eurų. Kauno marių regioninio parko konkursų įmonė laimėjo už 104 tūkstančius eurų.

UAB „Rekreacinė statyba” paslaugų užsakovai

Įmonės „Rekreacinė statyba“ direktorius bei buvusios Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorės V. Petiukonienės brolis sunkiai prisiminė pelningus pirkimus. „Žinokite man atrodo, kad čia ne mes įrenginėjome Pavilnių ir Verkių parkuose viską, o kita įmonė“, – iš pradžių kalbėjo A. Šiukšta. Patikslinus, jog pagal viešųjų pirkimų duomenis yra laimėti trys konkursai, direktorius pradėjo prisiminti: „Gal kažkokią smulkmenikę ir esame darę. Takus atrodo esame įrenginėję. Teisingai, esame įrenginėję Pučkorių piliakalnį.“ Paaiškinus, kad sudarytų sutarčių suma su Pavilnių ir Verkių regioniniais parkais siekia daugiau nei milijoną eurų, o tuo metu parkų direktore buvo jo sesuo ir paklausus, ar čia nėra ryšio, A. Šiukšta teigė: „Sunku pasakyti, ar nėra ryšio. Konkursus jeigu laimėjome. Bet man reikėtų pasižiūrėti.“

R. Baškytė teigė žinojusi, kad įmonė priklauso V. Petiukonienės broliui

R. Baškytė teigė, kad jai yra žinoma įmonė „Rekreacinė statyba“, ji taip pat pripažino žinanti, kad įmonės vadovas yra V. Petiukonienės brolis.

„Dalyvavo viešuosiuose pirkimuose ir laimėjo. Nelabai daug kas dirbo toje srityje, ne visus konkursus jie laimėjo. Jie daugiausiai vykdo lauko informacinės sistemos įrengimo darbus, paveldo objektų įrengimą kaip laiptai, takai ir t.t.“, – kalbėjo R. Baškytė. Pasak jos, pastaruosius metus įmonė konkursų nelaimėjo, nes baigėsi Europos Sąjungos finansavimas: „Baigėsi Europos sąjungos lėšų naudojimas, dabar pradėsime naujus, manau, kad jie vėl dalyvaus. Pasibaigė vienas Europos Sąjungos finansavimo etapas ir dabar mes neturime lėšų ir tokios apimties konkursų neskelbiame. Dabar teikiame paraišką ir kai ji bus palaiminta, tada vėl prasidės.“ Su Pavilnių ir Verkių laikinąja direktore Z. Ražanauskiene susisiekti nepavyko.

A. Stanislovaitis: faktai įdomūs, bet nieko neįrodo

VSTT naujasis vadovas Albertas Stanislovaitis DELFI teigė, kad ši įmonė ateityje neturės jokių privilegijų skelbiant konkursus. Jis aiškino, kad pateikti faktai yra įdomūs, tačiau nieko neįrodo.

„Kad UAB „Rekreacinė statyba“ buvo tarp stambiausių VSTT tiekėjų, aš žinau. Komentuoti, kodėl taip įvyko, yra sudėtinga. Tikiuosi, kad viskas buvo atlikta viešųjų pirkimų įstatymo rėmuose. Galiu tik patvirtinti, kad vykdomuose ar vysiančiuose ateityje pirkimuose ši bendrovė jokių privilegijų neturi ir neturės“, – laiške rašė A. Stanislovaitis.

Pasak jo, faktai apie V. Petiukonienės brolio įmonę yra įdomūs, bet nieko neįrodo: „Aš linkęs remtis faktais, bet ne spėjimais. Jūsų pateikti faktai yra įdomūs, bet neįrodo, kad tikrai buvo neteisėta veikla.“

Merginos sesuo Neringa pasakojo, kad mergina iš namų išėjo šį rytą 7:40 val. ir paliko atsisveikinimo raštelį, kuriame sakė, kad namo nebegrįš. Artimųjų teigimu, toks elgesys jai nebūdingas, mergina iš namų dingsta pirmą kartą, tiesa, pastaruoju metu Greta turėjo problemų, susijusių su mokslais. Apie įvykį iškart pranešta Kauno policijai.

Merginos sesuo feisbuke prašo pagalbos:

„Dingo mano sesė Greta Gerulaitytė! Jei kas matėt, prašau praneškit man!!!! Tikriausiai bus KAUNE!! Prašau visų pasidalinkit šia nuotrauka ir padėkit surasti!! Ji atrodė kaip šioje nuotraukoje! Dėvėjo ilgą pilkos spalvos paltą, juodus džinsus ir baltus adido kedus!! Prašau padėkit surasti! Ir būtinai pasidalinkit!! Kiekviena minutė svarbi.“

Mergina aukšta, liekno kūno sudėjimo, žaliaakė, ilgų, šviesiai rudų plaukų, buvo apsirengusi ilgą pilkos spalvos paltą, juodus džinsus ir baltus „Adido“ sportbačius, su savimi pasiėmė juodą kuprinę.

Merginos sesuo Neringa portalą „Kas vyksta Kaune“ informavo, kad iki 15 val. mergina dar neatsirado. Ji patikslino, kad mergina telefono nepasiėmė. Ji ieškoma. Merginą matę žmonės, raginami pranešti policijai.

Maždaug 1960-aisiais, per Karibų krizę, kuomet JAV ir Sovietų Sąjunga sparčiai ginklavosi atominiais ginklais, netoli Karmėlavos pradėjo kilti Sovietų karinė rakėtų bazė. Dideliuose miško masyvuose atsiradęs karinis objektas buvo labai gerai įslaptintas, tad retas apie tai žinojo.

Šiuo metu visiškai apleista ir gamtos pasiglemžta teritorija Šaltojo karo metu buvo labai slapta zona, apie kurią žinojo vienetai. Joje buvo laikomas branduolinis ginklas, kuris bet kurią akimirką galėjo būti paleistas į Vakarų Europos valstybes.

Milžiniškoje teritorijoje buvo įrengtas kareivių miestelis su visa reikalinga infrastruktūra, o pačioje raketų bazėje buvo 4-ios raketų paleidimo aikštelės, kurios vienu metu galėjo paleisti tiek pat vidutinio nuotolio branduolinių raketų.

Vidutinio nuotolio branduolinės raketos R-12 galėdavo pasiekti taikinį esanti už 2 tūkst. kilometrų. Palyginimui, šis branduolinis ginklas buvo net 160 kartų galingesnis, nei antrojo pasaulinio karo metu ant Hirošimos numesta atominė bomba.

Pabandykite įsivaizduoti – jei šis ginklas būtų detonuotas Kauno centre, tuomet sprogimas viską sunaikintų spinduliu nuo Kauno pilies iki Soboro, nepalikdamas galimybės žmonėms išgyventi. Sprogimo banga būtų tokia stipri, jog zonoje nuo Domeikavos iki Garliavos visi pastatai būtų sugriauti, o ten esantys žmonės patirtų labai sunkius ir mirtinus sužalojimus. Radiacijos šiluminis spindulys, dėl kurio žmonės patiria trečiojo nudegimo laipsnį, tęstųsi net 18 kilometrų – nuo Rumšiškių iki Kulautuvos.

Belieka tik džiaugtis, kad šie ginklai taip ir nebuvo panaudoti, o 1990 metais Karmėlavos raketinė bazė galutinai išformuota, o branduolinės galvutės buvo išvežtos nukenksminti ir sunaikinti į Rusiją, Lesnajos raketų naikinimo bazę.

Šiuo metu bazė visiškai apleista, o dauguma pastatų konstrukcijų dingusios. Pastatai pavojingai apgriuvę, tad ten lankantis reikia būti itin atidžiam. Teritorijoje iš esančių daiktų galima spręsti, kad čia glaudžiasi benamiai, o esančioje didelėje aikštelėje, mėgsta apsilankyti ir automobilių greičio mėgėjai, kurie bando savo vairavimo įgūdžius.

Aptarti laukiančių iššūkių ir bendrų veiksmų antradienį pas Kauno rajono merą Valerijų Makūną atvyko Karmėlavos oro uosto direktorius Bruno Kasparas su komanda.

Oro uosto pardavimų vadovas Žygimantas Šeštokas tvirtino, kad keleivių srautai Karmėlavos oro uoste didėja: šiemet jų bus maždaug 670 o kitąmet – 710 tūkst. Dar maždaug 350 tūkst. keleivių prisidės iš Vilniaus.

Laukiant išaugusių keleivių srautų, 2017-ųjų vasarą greta dabartinio oro uosto terminalo bus įrengtos dar dvi papildomos laikinos išvykimo ir atvykimo vietos: A terminalas, skirtas keleiviams išvykti (3 445 kv m) ir C terminalas, skirtas keleiviams atvykti (1000 kv m). Laikiname A terminale bus įrengta 16 registracijos stalų ir 4 registracijos savitarnos kioskai, 6 įlaipinimo vartai, 4 patikros punktai. Taip pat – verslo klubas, parduotuvės, kavinės, prekių automatai.

Savo automobiliu į Kauno oro uostą atvykstantiems keleiviams bus įrengta papildoma 700 vietų automobilių ilgalaikio stovėjimo aikštelė.

„Daugiau skrydžių iš Karmėlavos mus džiugina, tačiau turime užtikrinti, kad keleiviai jaustųsi patogiai ir būtų saugūs. Ne mažiau svarbu, kad naudą pajustų ir Karmėlavos seniūnijos gyventojai“, – kalbėjo V. Makūnas.
Meras pasakojo, kad jau prasidėjo Ramučių Centrinės gatvės rekonstrukcija, planuojamos naujos transporto jungtys LEZ teritorijoje.

Kitąmet vyks ir pagrindinės Karmėlavos transporto arterijos – Vilniaus gatvės tvarkymo darbai. Čia planuojama įrengti šaligatvius, apšvietimą, lietaus nuotekų surinkimo sistemą, pakeisti gatvės dangą.

Pasitarimo dalyviai sutarė: visus darbus reikia suplanuoti taip, kad jie netrukdytų sklandžiai dirbti oro uostui.
Meras patikino, kad oro uoste nuolat budės greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Mero pavaduotojas Kęstutis Povilaitis žadėjo pasirūpinti, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka ir peržiūrėtas šviesoforų darbas.

Oro uoste darbą pradėjo transporto koordinatorius. Su miesto savivaldybe sutarta, kad keleivius į Kauną kas pusvalandį vežios specialus autobusas, taip pat dažniau važinės 29 maršruto autobusas.

B. Kasparas pasiūlė oro uosto ir savivaldybės vadovams susitikti reguliariai. „Įvairių problemų iškyla nuolat, todėl svarbu tartis ir jas kartu spręsti“, – tvirtino direktorius.

Liepos pabaigoje Kauno verslininkas Ugnius Kiguolis pakliuvo į autoįvykį, kuris pritraukė daugybės žmonių dėmesį. Palangoje į viešbutį prabangiu „Ferrari“ automobiliu vykęs Ugnius susidūrė su ne mažiau praštmatniu BMW M4.

Tokiu pavyzdžiu gali tapti viena iš kampanijos gerųjų iniciatyvų – jau šiandien Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksianti motyvacijos konferencija „No Limits“, kurioje dalyvaus ir milijonus žmonių įkvėpęs neįgalus Nikas Vujičičius.

„Už saugią Lietuvą“ ambasadorė Daiva Žeimytė, moderuosianti šį renginį, ėmėsi iniciatyvos, kad į konferenciją galėtų atvažiuoti tos moterys, kurios savo gyvenime susiduria su tikrai dideliais sunkumais ir joms ypač trūksta įkvepiančio pavyzdžio. Žurnalistės pastangomis organizuota kelionė ir padovanoti bilietai Kauno rajono ir Vilniaus krizių centrų globojamoms moterims, Tulpiakiemio (Ukmergės r.) vaikų dienos centro įkūrėjai ir socialinei darbuotojai, miestelio mamoms.

„Motyvacija yra labai stiprus dalykas. Kartais užtenka vienos knygos ar vieno žmogaus istorijos, kad suprastum, jog nieko nėra neįmanomo. Labai noriu, kad moterys, kurios dalyvaus šioje konferencijoje, iš jos grįžtų kitokios – laisvesnės, laimingesnės ir labiau pasitikinčios savimi. Labai noriu, kad tos moterys, kad ir kokia sunki jų kasdienybė, būtų stiprios ir išliktų savimi. Nors nepažįstu tų moterų, tačiau žinau, kad jos nuostabios, ir labai myliu jas. Man pačiai didelė garbė suteikti joms galimybę paklausyti tokių žmonių kaip N. Vujičičius“, – sako D. Žeimytė.

Abiem vyrams skirtos realios laisvės atėmimo bausmės – vaiko tėvas ir jo draugas A. Ch. siunčiami už grotų, bei A. Ch. papildomai nubaustas už pornografijos laikymą ir platinimą (50MGL) 1883€ bauda. Subendrinus bausmes jiems skirtos vienodos bausmės – po šešerius metus pataisos namuose. Nukentėjusiam berniukui abu nuteistieji solidariai turės atlyginti 20 tūkst. eurų neturtinės žalos. Šis teismo sprendimas per 20 dienų gali būti apskųstas.

Kaltinamajame akte du kauniečiai – 32 metų vaiko tėvas ir 36-erių A. Ch. – kaltinami sunkiais nusikaltimais prieš mažametį. Teigiama, kad nusikalstamą veiką vyrai tęsė net trejus metus. Kauniečiams pareikšti kaltinimai dėl kvalifikuoto seksualinio prievartavimo, mažamečio asmens tvirkinimo ir disponavimo pornografinio turinio dalykais. Berniuko tėvas ir A. Ch. kaltinami tuo, kad 2011-2014 m. savo namuose, mažamečio asmens akivaizdoje tenkino savo lytinę aistrą. Taip pat pasinaudodami bejėgiška vaiko būkle dėl mažametystės, seksualiai jį prievartavo. A. Ch. taip pat kaltinamas tuo, kad internetu parsisiuntė ir draugui priklausančiame kompiuteryje laikė pornografinio turinio medžiagą, kurioje atvaizduojami vaikai. Minėtą medžiagą A. Ch. taip pat ir platino.

Nuteisti pagal šiuos straipsnius:

Abu kaltinamieji nuteisti pagal šiuos straipsnius: BK 153 str. BK 150 str. 4d. BK 11str. 6d., o A.Ch. papildomai pagal BK 309str. 2d. 1883€ bauda.

Šiuo metu jie dar yra laisvėje, nes per 20 dienų nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Prasidėjus bylai susirgo psichinėmis ligomis. 

Prasidėjus bylai vaiko tėvas ir jo draugas A.Ch. pradėjo dažnai lankytis psichiatrinėse ligoninėse nuo Kauno iki Alytaus. Bandė įrodyti kad jie yra neveiksnūs.

Papildysime…

„Kaune jau tapo įprasta, kad tie, kas nenori pokyčių mieste, prisirakina. Jei kas nors norite prisirakinti prie šito vaiduoklio, tai turite tris savaites. Duobėtos gatvės, kiauri langai, šiukšlini sklypai užknisdavo juodai, va taip gyvenom ne taip seniai“, visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ Facebook paskyroje paskelbtame vaizdo įraše deklamuoja dabartinis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

V.Matijošaitis vaizdo klipe kviečia visus miestiečius tvarkytis ir kurti taip laukiamus pokyčius Kaune.

Primename, kad buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas su bendražygiais buvo prisirakinęs prie Kauno centrinio knygyno. Taip jis siekė atkreipti dėmesį į miesto valdžios konkurso būdu išnuomojamą knygyną, kurį valdė miesto savivaldybė.

„Kitą savaitę pradedami pasirengimo darbai ir po kelių savaičių pastatas bus griaunamas“, – patvirtino „Vičiūnių grupės“ komunikacijos vadovas Mindaugas Snicorius. Kada prasidės statybos ir kas ten iškils, įmonės atstovas žadėjo pristatyti penktadienį.

Praėjusių metų pabaigoje Kauno mero Visvaldo Matijošaičio valdoma bendrovė „Vičiūnių grupė“ įsigijo Kauno centre esantį apleistą nebaigtą statyti viešbutį „Respublika“. Tuomet „Vičiūnių grupės“ valdoma bendrovė „Kauno saulėtekis“ iš įmonės „Kauno arka“ už neatskleidžiamą sumą nusipirko Karaliaus Mindaugo prospekte esantį pastatą.

Anksčiau skelbta, kad čia bus statomi biurai ir viešbutis, tačiau įmonės atstovas spaudai po nepatvirtino.

1988 metais pradėtos „Respublikos“ statybos įstrigo 1993-aisiais. Nuo to laiko kelis kartus keitėsi jo savininkai, tačiau statybos nebuvo atnaujintos.

Vietoj nugriauto „Respublikos“ viešbučio, kurį įsigijo „Vičiūnų grupė“, žadama įkurti biurų pastatą, taip pat perkelti ir visą „Vičiūnų grupės“ administraciją.