Maždaug 1960-aisiais, per Karibų krizę, kuomet JAV ir Sovietų Sąjunga sparčiai ginklavosi atominiais ginklais, netoli Karmėlavos pradėjo kilti Sovietų karinė rakėtų bazė. Dideliuose miško masyvuose atsiradęs karinis objektas buvo labai gerai įslaptintas, tad retas apie tai žinojo.

Šiuo metu visiškai apleista ir gamtos pasiglemžta teritorija Šaltojo karo metu buvo labai slapta zona, apie kurią žinojo vienetai. Joje buvo laikomas branduolinis ginklas, kuris bet kurią akimirką galėjo būti paleistas į Vakarų Europos valstybes.

Milžiniškoje teritorijoje buvo įrengtas kareivių miestelis su visa reikalinga infrastruktūra, o pačioje raketų bazėje buvo 4-ios raketų paleidimo aikštelės, kurios vienu metu galėjo paleisti tiek pat vidutinio nuotolio branduolinių raketų.

Vidutinio nuotolio branduolinės raketos R-12 galėdavo pasiekti taikinį esanti už 2 tūkst. kilometrų. Palyginimui, šis branduolinis ginklas buvo net 160 kartų galingesnis, nei antrojo pasaulinio karo metu ant Hirošimos numesta atominė bomba.

Pabandykite įsivaizduoti – jei šis ginklas būtų detonuotas Kauno centre, tuomet sprogimas viską sunaikintų spinduliu nuo Kauno pilies iki Soboro, nepalikdamas galimybės žmonėms išgyventi. Sprogimo banga būtų tokia stipri, jog zonoje nuo Domeikavos iki Garliavos visi pastatai būtų sugriauti, o ten esantys žmonės patirtų labai sunkius ir mirtinus sužalojimus. Radiacijos šiluminis spindulys, dėl kurio žmonės patiria trečiojo nudegimo laipsnį, tęstųsi net 18 kilometrų – nuo Rumšiškių iki Kulautuvos.

Belieka tik džiaugtis, kad šie ginklai taip ir nebuvo panaudoti, o 1990 metais Karmėlavos raketinė bazė galutinai išformuota, o branduolinės galvutės buvo išvežtos nukenksminti ir sunaikinti į Rusiją, Lesnajos raketų naikinimo bazę.

Šiuo metu bazė visiškai apleista, o dauguma pastatų konstrukcijų dingusios. Pastatai pavojingai apgriuvę, tad ten lankantis reikia būti itin atidžiam. Teritorijoje iš esančių daiktų galima spręsti, kad čia glaudžiasi benamiai, o esančioje didelėje aikštelėje, mėgsta apsilankyti ir automobilių greičio mėgėjai, kurie bando savo vairavimo įgūdžius.

Kokia pirmoji mintis kyla mintyse išgirdus prezidento Valdo Adamkaus vardą? Šis klausimas buvo užduotas 90-iai kauniečių, tarp kurių – plaukikė Rūta Meilutytė, dainininkas Merūnas Vitulskis, buvęs krepšininkas Šarūnas Jasikevičius ir daugelis kitų.

Veržli jaunystė prieš solidžią patirtį. „Grynoji“ politika prieš verslininkišką politiką. Tokia jau artėjančiais Seimo rinkimais pakvipusi Lietuva: anūkai auklėja senelius ir atvirkščiai.

Pirmasis kandžiais žodžiais smogė G.Landsbergis. Praėjusį šeštadienį Kaune vyko TS-LKD tarybos posėdis, kurio metu buvo pristatytas konservatorių kandidatų 2016 metų Seimo rinkimuose sąrašas. Kandidatuoti Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje nusprendė ir G.Landsbergis.

Vertindamas politinę padėtį šalyje TS-LKD pirmininkas įgėlė Kauno merui V.Matijošaičiui.

„Kaunas iš tiesų nusipelnė gyventi geriau, turėti geresnį merą, nei mokesčius mokėti vengiantį verslininką, kuris važinėja gatvėmis prabangiu raudonu automobiliu, dar užsidėjęs žmones niekinančius numerius“, – sakė G.Landsbergis, turėdamas galvoje nešvankiai iššifruojamas V.Matijošaičio automobilio numerio raides BBD. Šie žodžiai buvo skirti kauniečiams rinkėjams. Ar jie juos išgirdo, nežinia, bet pats V.Matijošaitis išgirdo tikrai. Ir šį trečiadienį išplatino viešą atsakymą G.Landsbergiui, signataro, Atkuriamojo Seimo pirmininko, buvusio europarlamentaro Vytauto Landsbergio anūkui.

Čia pateikiamas visas viešas V.Matijošaičio atsakymas G.Landsbergiui. Jame teigiama, kad V.Matijošaitis yra geras Kauno meras, nors ir važinėja raudonu automobiliu, pažymėtu numeriu BBD:

Turiu du anūkus. Kai jie ko nors nesupranta ar nežino, pasisodinu ant kelių ir visada jiems paaiškinu tai, ko jie nesupranta. Bet ką daryti, jei kažko nežino ir tą savo nežinojimą viešai demonstruoja žinomiausias Lietuvos anūkas?

Išsilavinusiam žmogui, juo labiau europarlamentarui, turėtų būti gėda nežinoti, kad Europos Sąjungoje kiekvienas mokesčius moka toje šalyje, kurioje dirba. Įdomu, ar europarlamentaras nepamiršo, kam mokesčius moka patys Europos Parlamento nariai, gaunantys šimtatūkstantinius atlyginimus? Perfrazuodamas žinomiausią Lietuvos anūką, leisiu sau paklausti – galbūt lietuviai nusipelnė geresnių ir daugiau išmanančių europarlamentarų?

Bet jeigu jau užsiminėte, p. Gabrieliau, kad kauniečiai nusipelnė geresnio mero, priminsiu Jums, kiek tų pačių kauniečių sumokėtų mokesčių būtų iššvaistyta, jeigu viskas Kaune toliau vyktų pagal senąją konservatorišką tvarką.
Jeigu viskas po praėjusių rinkimų toliau būtų vykę pagal konservatorišką tvarką, niekas nebūtų su kelininkais nusiderėjęs gatvių tvarkymo įkainių (30 proc.) ir niekas nebūtų vien iš to miestui sutaupęs beveik 1 mln. eurų. Jeigu Kaune po rinkimų niekas nebūtų pasikeitę, galiu lažintis – niekas nebūtų pradėjęs mažinti per dvi kadencijas išsipūtusio biurokratinio savivaldybės aparato, kas miestui kasmet leis sutaupyti mažiausiai po 2 mln. eurų.

Jeigu Kaune viskas toliau vyktų pagal konservatorišką tvarką, ar kas nors būtų suinteresuotas, kad „Kauno energija“ pati galėtų gaminti daugiau šilumos, taip apribodama privačių katilinių apetitą (primenu – nuo praėjusių metų spalio šildymas atpigo 23 proc., o tokia ekonomija per metus sudarys daugiau kaip 10 mln. eurų sutaupytų kauniečių pinigų).

Jeigu Kaune viskas toliau būtų vykę pagal konservatorišką tvarką, ar kas nors būtų sustabdęs žinomiausio Lietuvos anūko žmonos „verslo planą“, kai ši savo privačiam darželiui už pusdykį norėjo išsinuomoti tos pačios „Kauno energijos“ patalpas?

Galėčiau vardinti ir toliau, p. Gabrieliau, bet gal nereikia. Nuo balandžio Kaune konservatorišką tvarką pakeitė nauja komanda, miesto reikalus tvarkanti racionaliau, efektyviau ir skaidriau.

Taip, Kaunas tikrai geras miestas. Tačiau kokius galėtume įžvelgti Vilniaus pliusus? O ar atpažįstame Kauno minusus? Lietuvos savivaldybių indekse Vilnius užima pirmąją vietą, o Kaunas lieka tik penktas. Vertinant ūkio subjektų įsigytų verslo liudijimų skaičių, Kaunas nusileidžia Vilniui. Todėl galima daryti prielaidą, kad verslininkai mieliau renkasi sostinę, o ne Kauną. Žvelgiant į grynąją emigraciją, į Vilnių atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta, o Kaune situacija kitokia – čia daugiau išvyksta nei atvyksta.

Keista, bet iki šiol Metų meru nė karto nebuvo išrinktas Vilniaus ar Kauno vadovas. Atrodytų, kad didžiausius miestus turėtų valdyti protingiausios galvos ir geriausi šeimininkai, bet rinkėjai mano kitaip. Ši taisyklė tik šiemet sulaužyta. Metų meru išrinktas V. Matijošaitis, o trečioji vieta atiteko R. Šimašiui. Iki šiol aštuntus metus rengiamuose rinkimuose laimėdavo Druskininkų, Neringos arba Birštono vadovai. Ir tik vieną kartą iš didžiųjų miestų buvo pasisekę Klaipėdai.  Beje, Kauno mero darbą vidutiniškai vertina 38% kauniečių, o 32% – gerai.

Sakoma – visi Kauno intelegentai iškeliauja į Vilnių. Nors tai nėra gryna tiesa, bet ir ne melas. Aktoriai Kostas Smoriginas ar Eglė Mikulionytė visuomet pabrėžia, kad jie – iš Šančių, tačiau jų gyvenimas ir kūryba jau daug metų susieti su Vilniumi. Dainininkė Arina ar režisierius Ričardas Rickevičius kažkada atrodė augte suaugę su Kauno gatvėmis ir bohemiškomis erdvėmis, bet jie pakėlė sparnus sostinės link ir kelio atgal, regis, nebesidairo. Kaip ir režisierius Jonas Vaitkus. Arba savo kaunietišką praeitį mėgstantis prisiminti muzikologas Viktoras Gerulaitis bei kaunietiškos kilmės neakcentuojantis dizaineri Juozas Statkevičius. Kaip ir politikas E. Vereikis: „Noriu pabrėžti – aš ne vilnietis. Aš iš Kauno, iš Šančių. Čia – visi mano prisiminimai, geriausi ir skaudžiausi. Todėl sakau ir sakysiu, kad mano miestas – Kaunas. Tai, kad gyvenu kaime prie Vilniaus, mano nuostatos nekeičia”. Tikriausiai todėl ir sakoma, kad šiuolaikinis vilnietis – tai kauniečio ir kaimiečio mišinys.

,,Kodėl būtent Vilniuj įsikūrė Lietuvos Seimas, Vyriausybė ir net Vilniaus savivaldybė? Todėl, kad piktoji dvasia ieško sau vietų, kur tamsiau. Kaune greitai gautų galą. Kita vertus, kaunietis nenori vilniečio nė akyse regėt. Todėl ir nutiestas aplinkkelis, greitkelis… Atseit varykit jūs, vilniečiai, kuo greičiau prie jūros ir girdykit ten savo žirgus. Mat Vilniaus apylinkių gyventojai dar  nuo Vytauto laikų garsėjo išskirtiniu kvailumu ir jodavo žirgų girdyt net prie Juodmarių. Neteko girdėt, kad taip elgtųsi bent vienas kaunietis. (…) Vilniečiui nuo Kauno atsiveria plačiausios perspektyvos. Nori – brauki Marijampolėn, nori – į Kėdainius, Raseinius, Šiaulius ir Vakarus… (…) O pabandykim įsivaizduoti, kad neatsargus kaunietis keliavo, keliavo… Ir atsidūrė Vilniuj. (…) Jis, kaip ir visi kauniečiai, veržiasi į priekį. Tačiau kur yra Vilniaus priekis? Brėžiame tiesiąją nuo Kauno per Vilnių ir tolyn… Kurgi mūsų šaunuolis nukeliaus? Į Šumską, Astraviecą ir Ašmiany… O ką ten sveikam žmogui veikt?“ – taip savo poziciją išreiškia Juozas Erlickas.

Vilniečiai teigia, kad Kaunas – tai degalinė tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Atidžiau pasižvalgius po kelio ruožą, jungiantį Vilniaus ir Klaipėdos greitkelį, galima drąsiai pasakyti, kad degalinių gausos čia tikrai nėra. Tad Kauno lyginimas su degaline neatitinka tikrovės.

,,Aš tikrai myliu Kauną ir nebijau apie savo meilę kalbėti. Myliu Kauną juo labiau, nes žinau, kad yra įprasta mano gimtojo miesto nemėgti ir visaip iš jo šaipytis (…) Visi iš eilės, kalbėdami apie pigaus skrydžio siaubus, pasakoja apie tai „kiek lėktuve buvo kauniečių“: jei daug, tada tai jau tikrai nelaimė, atostogos sugadintos. (…) Jei Kauną aptversim spygliuota viela, kiekvienas žinos, už ką sėdi“. (…) . „Šūdas ne sviestas, Kaunas ne miestas“. Nei apie Ukmergę, nei apie Raseinius, nei apie Jurbarką niekas nieko panašaus nekalba. (…) O žinote, kodėl taip yra? (…) Kauno žmonės turi geriausių lietuviškų bruožų (blogiausių irgi, bet mažiau negu kitų miestų gyventojai – todėl apie blogiausius šiandien nerašysiu), ir tie bruožai tokie ryškūs, nuspalvinti tokiu pasitikėjimu savo jėgomis ir gera nuotaika, kad kitiems Lietuvos gyventojams, matyt, dažnai pabunda nevisavertiškumo kompleksas, kai bendrauja su kauniečiais. Be to, kauniečiai labiau, nei kiti Lietuvos žmonės, yra panašūs į amerikiečius“ – teigia jūsų visų gerai pažįstamas A. Užkalnis.

Pabaigsiu kaip Užkalnis – ,,Einu ir galvoju – aš didžiuojuosi, kad esu kaunietis“. O Jūs?

Rytas Žitkus, Kauno Pilėnų pagrind. mokykla, 5 kl.