„Dirbome mieste 5 metus, turėdami didelį norą, viziją Kaune keleivius vežti moderniai ir šiuolaikiškai. Vis tik pamatėme, kad teikdami socialinę paslaugą negalime tikėtis komercijos ir patiriami nuostoliai yra per dideli. Dėkojame keleiviams, kurie iki šiol rinkosi maršrutinius taksi kelionėms mieste. Miestas viešąjį transportą puikiai vysto savarankiškai, perkami nauji autobusai, troleibusai. Jaučiamės, kad mūsų misija yra atlikta ”, – teigė bendrovės „Kautra“ direktorius Linas Skardžiukas.

Anot Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Pauliaus Kero, įstatymai neleidžia savivaldybei subsidijuoti nuostolingos maršrutinių taksi paslaugos. Todėl siekiant kuo mažesnių nepatogumų kauniečiams, maršrutinius taksi Kauno gatvėse pakeis nauji autobusų maršrutai, kiti bus dažninami arba pratęsiami.

Mobilizuotos pajėgos

„Atsižvelgdami į  padidėjusias paslaugų apimtis dirbantiems vairuotojams atostogas planuojame taip, kad būtų užtikrintas visokeriopas keleivių aptarnavimas bei būtų patenkinti vairuotojų atostogų poreikiai“, – sakė bendrovės „Kauno autobusai“ Transporto eksploatacijos direktorius Rimas Stankaitis.

Maršrutinių taksi vairuotojais taip pat bus pasirūpinta – dalis jų pereis dirbti į “Kauno autobusų” įmonę, dalis liks dirbti „Kautros“ tarpmiestiniuose maršrutuose.

R. Stankaičio teigimu, nuo rugsėjo keleivius Kauno gatvėmis pakvies keliauti naujais mažos talpos autobusais. Juose galios visos lengvatos, kuriomis šiuo metu naudojasi autobusų ir troleibusų keleiviai.

Siekiant užtikrinti didesnį keleivių saugumą bei išlaikyti maršruto reguliarumą, naujieji mažos talpos autobusai keleivius įlaipins ir išlaipins tik stotelėse.  Rinkdamiesi šiai dienai įprastą galimybę per 30 min. nuo kelionės pradžios persėsti į kitą transporto priemonę, keleiviai į visas viešajam transportui priklausančias transporto priemones (troleibusus, didelės ir mažos talpos autobusus) per 30 min. galės persėsti nemokamai. Viešojo transporto tinkle likus vieningai bilietų rūšių ir kainų sistemai, visame viešajame transporte bus taikoma dabar veikianti lengvatų sistema.

Svarbi informacija

Nuo birželio 15 d. iš pardavimų išimamas terminuotas maršrutinių taksi bilietas, tad turintys terminuotą bilietą juo galės naudotis iki liepos 1 d. Pinigų suma turima kortelėje galės būti išnaudota žymėti bilietus autobusuose ir troleibusuose.

Daugiau informacijos apie naujus maršrutus ir tvarkaraščius nuo liepos 1 d. kviečiame ieškoti interneto svetainėse: www.kaunoautobusai.lt, www.kvt.lt bei www.stops.lt/Kaunas Informaciją nemokamu telefonu 8 800 20 000 teiks kauniečių aptarnavimo centras „Mano Kaunas“.

„Žiedo pralaidumas iki šiol buvo didesnis nei R. Kalantos gatvės. Todėl pritaikėme nesudėtingą, bet efektyvų sprendimą – prieš sankryžą išplatinome gatvę ir dabar į žiedą iš R. Kalantos gatvės galima įvažiuoti ne dviem, o trimis eismo juostomis“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas.

Nedideli, bet reikšmingi pokyčiai pernai palietė ir vadinamąjį Kauno pilies žiedą. Jame įrengus stulpelius atskirti transporto priemonių srautai, atvykstantys iš Jonavos gatvės. Linkuvos ir Varnių gatvių sankryžoje sumontavus guminius stulpelius buvo atskirtos kryptys ir įvestas aiškesnis eismo organizavimas.

Kovo 11-osios gatvės ir V. Krėvės prospekto žiedinėje sankryžoje įvažiavimai į žiedą perorganizuoti iš vienos eismo juostos į dvi. Šis pokytis, teigiama savivaldybės pranešime, įnešė daugiau aiškumo vairuotojams ir padidino žiedo laidumą. Papildoma eismo juosta panaikinus salelę įrengta ir Tvirtovės alėjos bei Savanorių prospekto sankirtoje.

„Savanorių ir Pramonės prospektų sankryžoje įrengta papildoma eismo juosta sukti į Pramonės prospektą atvažiuojant nuo Karmėlavos pusės. Be to, šiuo metu baigiama įrengti papildoma juosta kairiajam posūkiui į Šiaurės prospektą atvažiuojant nuo miesto centro, – apie vairuotojų gyvenimą lengvinančias naujoves pasakojo Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

– Birželio 23-osios žiede įrengta papildoma eismo juosta važiuoti link Taikos prospekto. Raudondvario plento ir Kėdainių gatvės sankryža išplatinta atskiriant eismo juostą kairiajam posūkiui.“

Šiuo metu taip pat baigiama išplatinti Pramonės ir Partizanų gatvių sankryža įrengiant dvi eismo juostas kairiajam posūkiui į Pramonės prospektą. Raudondvario plente buvusios salelės sąskaita įrengta antra eismo juosta kairiajam posūkiui į A5 greitkelį.

Penktadienį po vidurdienio – masinė avarija magistraliniame kelyje. Susidūrus transporto priemonėms į medikų rankas perduota paauglė.

Žiemiškų pramogų po atviru dangumi išsiilgusius kauniečius pasiekė geros žinios –  Santakos parke pradedama lieti milžiniška čiuožykla. Stačiakampio formos, 800 kv. m ploto čiuožyklai oro temperatūros svyravimai didelės įtakos neturės – galimybę čiuožinėti bet kokiu oru užtikrins šaldymo įranga. Čiuožyklą planuojama atidaryti šį trečiadienį.

40 metrų ilgio ir 20 metrų pločio praėjusį savaitgalį pradėtą įrenginėti ledo čiuožyklą planuojama atidaryti šios savaitės viduryje. Pramogų erdvė įsikurs greta Santakos stadiono. Pačiūžų neturintys kauniečiai neturėtų nusiminti – greta čiuožyklos bus galima išsinuomoti pagaląstas pačiūžas.

„Visi žinome, kokia nenuspėjama yra lietuviška žiema. Šįmet apsidraudėme nuo gamtos išdaigų ir kauniečiams dovanojame receptą gerai nuotaikai. Kviečiame visus žiemos pramogų išsiilgusius kauniečius aktyviai naudotis čiuožykla“, – sakė Kauno tarybos Sporto, turizmo ir laisvalaikio komiteto pirmininkas Andrius Palionis.

Pasak Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjo Mindaugo Šivicko, skirtingai nei anksčiau, naujajai čiuožyklai oro temperatūra didelės įtakos neturės.

„Ledo šaldymo sistema veiks esant teigiamai temperatūrai. Vienintelis trukdis gali būti lietus, bet tikimės, kad žiema pagaliau parodys savo veidą. Šiuo metu visa sistema, reikalinga ledo šaldymui yra paruošta. Ledo liejimo darbus ketiname užbaigti iki savaitės vidurio. Čiuožykla veiks iki sausio mėnesio pabaigos“, – teigė M. Šivickas.

Nemokama čiuožykla bus apšviesta, o čiužinėjančius kauniečius linksmins skambanti muzika. Čiuožykloje planuojama surengti parodomąsias ledo ritulio ir dailiojo čiuožimo varžybas. 800 kvadratinių metrų ploto čiuožykloje vienu metu galės čiuožti apie 150 žmonių. Darbo dienomis čiuožykla veiks nuo 12 iki 21 val., o savaitgaliais – nuo 10 iki 22 val.

Kur naujovių nebus galima įrengti, atsiras 101 aikštelė su kietu pagrindu trinkelių danga ant žemės, tokie bus žalios arba tamsios spalvos. Bendrovės „Autokausta“ projektų vadovas Artūras Budreika aiškino, kad konteineriai yra skirti rūšiuoti: buitinėms atliekoms, plastikui, popieriui ir kartonui, stiklui atskirai mesti. „Ar visur spalvoti konteineriai bus pakeisti dar neaišku, nes tarkim Senamiestyje, Naujamiestyje turim ribojimus, tačiau sieksime, kad atliekos būtų po žeme, o ne ant žemės“, – teigė A. Budreika.

Projekto vertė – 4,48 mln. eurų, didžiąją dalį finansuoja ES, iš jų 15 proc. – Kauno miesto savivaldybė.

Konteineriai įrengti net 1,6 m po žeme (antžeminė dalis 1,2 m), tad lįsti į juos nepatariama, problema, jei ir netyčia vertingas daiktas koks įkris – išsiimti jau nepavyks, nes viso konteinerio gylis – 2,8 m.

Kauno miesto tarybos Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininko Visvaldo Varžinsko teigimu, naujieji konteineriai pasitarnaus, nes atliekos lauke nebebus išbarstytos, konteineriai nebeužims brangios vietos kiemuose, o šiukšlės nukeliaus po žeme. „Šių konteinerių gamintojas tikino, kad esame pirmieji iš Lietuvos didmiesčių, kurie įrenginėja tokius konteinerius. Tiekėjo teigimu, pagal apimtis ir skaičius mes esame akivaizdūs lyderiai Baltijos jūros regione, su tokiu kiekiu visame mieste. (…) Esame Šiaurės Europa, reikia susitvarkyti, pradedant nuo savo namų“, – teigė V. Varžinskas.

Naujųjų konteinerių net 60 proc. talpos bus užkasta po žeme, virš žemės jie bus iškilę 1,2 m. Pagrindinis jų pliusas – kad mažiau sklis blogo kvapo, o žemės šaltis stabdys bakterijų plitimą. Šiukšlių išėmimas irgi nesukels problemų: į konteinerio betoninę kapsulę dedamas daugkartinis maišas iš polipropileno, jį šiukšliavežė iškels su kranu bei transportuos.

„Neseniai atlikta gyventojų apklausa parodė, kad apie 60 proc. gyventojų rūšiuoja šiukšles, o kliūtis tą daryti – infrastruktūros trūkumas bei konteineriai būna ir išvartyti, ne laiku išvežamos atliekos, o čia didžioji dalis konteinerio yra po žeme, jie tvarkingi, šiukšlių išvežimas bus retesnis, tai leis sutaupyti apie 15-20 proc. išvežimo kaštų. Svarbu ir sanitariniai aspektai: vasarą atliekos neges, žiemą neužšals“, – teigė V. Varžinskas.

Beje, konteinerio korpusas ir apdailos medžiagos atsparios vandeniui, atmosferos pokyčiams, temperatūrų kaitai. Planuojama, kad naujieji konteineriai tarnaus bent kelis dešimtmečius.

Montavimo darbus atlieka „AutoKausta”.

Kauno miesto bendrajame plane Vilijampolę ir Marvelę jungiantis tiltas buvo numatytas dar prieš dešimtmetį. Tiesa, šis projektas visą šį laiką dūlėjo giliai stalčiuose.

Sumažins spūstis

„Svarbiausias pokytis pastačius tiltą yra susijęs su didžiuliais automobilių srautais, kurie dabar piko metu apgula miesto centrą ir senamiestį. Naujasis tiltas nukraus šiuos eismo srautus. Ženkliai pagerės Šilainių ir Vilijampolės gyventojų susisiekimas su kitomis miesto dalimis“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Didžiausiu intensyvumu Kaune šiuo metu pasižymi Birštono ir Šv. Gertrūdos gatvių sankryža. Kėdainių tiltas didžiausią transporto krūvį nuims būtent nuo šios vietos, taip pat – nuo vadinamojo pilies žiedo.

„Nors iki Vilniaus kamščių Kaunui dar toli, tačiau žiūrint į ateitį ir matant Kauno augimo tempus, šio tilto būtinumas – akivaizdus“, – pabrėžė G. Petrauskas.

Sulaukė 11 darbų

Kėdainių tilto projektavimo konkursą organizuojanti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) lapkričio mėnesį sulaukė 12 projektinių pasiūlymų, kurių vienas buvo atmestas kaip neatitinkantis konkurso sąlygų. Konkursui pateikti architektų darbai eksponuojami Architektų namų (Vilniaus g.22) palėpėje. Darbus taip pat galima išvysti internete, adresu laskaunas.lt Konkurso laimėtojas įgis teisę rengti techninį tilto projektą.

„Techninio projekto parengimas, atžvelgiant į statinio sudėtingumą, gali užtrukti iki metų laiko. Vėliau iki pusmečio truks statybos darbų konkursas. Jeigu nebus trukdžių, realios statybos galėtų prasidėti už pusantrų metų“,- sakė G. Petrauskas.

Architektai neslepia, jog pastačius tiltą sustiprės ryšiai tarp abipus Nemuno esančių teritorijų, bus sukurta nauja Vilijampolės – Užnemunės erdvė, sudaranti prielaidas plėstis miesto centrui vakarų kryptimi bei praturtinanti upių pakrančių urbanistiką. Specialistų nuomone, pastatyti tiltui prireiks maždaug trijų metų, o kaina gali siekti iki 30 mln. eurų.

Vertins komisija

Artėjantį pirmadienį, gruodžio 4 dieną, 15 valandą Architektų namuose vyks viešas projektų aptarimas dalyvaujant recenzentams Sauliui Lukošiui ir doc. dr. Tomui Grunskiui. Antradienį konkurso darbus vertins komisija, kurią sudaro žinomi architektai, Kauno savivaldybės administracijos specialistai, kitų sričių žinovai: komisijos pirmininkė Jūratė Merkevičienė Gintaras Petrauskas, Lolita Rakevičienė, Loreta Janušaitienė, Šarūnas Kiaunė, Mindaugas Pakalnis, Rolandas Palekas, Andrius Skiezgelas, Rimgaudas Miliūkštis

Projektų eilės paskelbimas ir vokų su devizo šifrais atplėšimas vyks gruodžio 12 dieną, 12 val. Architektų namuose. Tuomet ir paaiškės konkurso nugalėtojai.

Tačiau festivalio organizatoriai tuo neapsiriboja.

„Montuojame milžiniškas plokštes Rotušės aikštėje, kur šeštadienį vyks kalėdinės eglės įžiebimo šventė. Ant daugiau nei 1000 kv. metrų plotą užimančių stiklinių paviršių šoks vaizdo projekcijos. Puošiame ir Kalėdų eglę programuojamais burbulais“, – pasakoja „Leggato“ projektų vadovas Jonas Banevičius.

SGM LD burbulai – apšvietimo aparatai, valdomi nuotoliniu būdu, kurie pagal scenarijų keis savo spalvą, reaguodami į šventės metu vykstantį spektaklį. Pasak projekto autorių, tokia išmani girlianda dar nėra puošusi nei vienos eglės Lietuvoje.

Kalėdinės eglės įžiebimas Kaune numatomas gruodžio 2 d. 18 val. Prie Kalėdų eglės įžiebimo šventės derinamas ir Kauno šviesų festivalio grafikas. Šeštadienio vakarą nušvis Kauno valstybinis muzikinis teatras.

„Tai vienas iš gražiausių Kauno architektūros pavyzdžių. Savyje jis sugėręs tiek emocijų, istorijų, likimų… Juk mūsų dar nebuvo – jis stovėjo, mūsų nebus – jis vis dar stovės“, – emocingai pasakoja festivalio šviesų dailininkas Arvydas Genys.

Pasak menininko, jo pagrindinė užduotis – šviesos ir šešėlių pagalba atskleisti pastato istoriją: išryškinti jo grožį, architektūrines detales, iškelti į paviršių giliausius sluoksnius, kitus paslėpti.

„Besikeičiant šviesos paveikslams gimsta vis nauja istorija. Pastatas atgyja, tarsi gimsta iš naujo. Tai nepakartojamas jausmas tiek žiūrovams, tiek mums – dirbantiems su šviesomis“, – sako A. Genys.

Įspūdingiausią šviesų žaismą ant Kauno muzikinio teatro fasado galima bus stebėti nuo šeštadienio vakaro iki pirmadienio ryto. Tačiau šviesos nebus išjungtos iki pat Naujųjų metų. Švelnūs potėpiai glostys pastatą visą gruodį.

Šiais metais Kauno šviesų festivalis savo prožektorius kreipė į S. Daukanto pėsčiųjų tiltą, Įgulos bažnyčią (Soborą), Kauno pilį, Istorinę Lietuvos Respublikos Prezidentūrą Kaune. Kitiems metams festivalio komanda turi dar ambicingesnių užmanymų.

Festivalio iniciatorė Kauno miesto savivaldybė. Įgyvendina – šviesos instaliacijų pradininkė Lietuvoje bendrovė „Leggato“.

https://www.facebook.com/asta.liubertiene/posts/1749602538407403

dalijamės gražiu istoriniu pasakojimu ir šių dienų aktualijomis. Prisegame autentiškas nuotraukas, kuriose matyti senovė ir dabartis. Mums labai patiko naujakurių pasakojimas apie rastą šimtus metų skaičiuojančią pasagą statybose ir apleisto Kauno rajono renesansas. Tikime, patiks ir jūsų skaitytojams.

Būsime dėkingi už publikaciją.

Iš griuvėsių prisikėlęs Kauno Šančių gyvenamasis rajonas tampa kosmopolitiška erdve gyventi 

Renesansą išgyvenantys Kauno Žemieji Šančiai jau lyginami su prestižiniu menininkų rajonu tapusiu sostinės Užupiu. Naujam gyvenimui prikeltas buvęs karinis miestelis tapo vienu moderniausiu Kauno kvartalu, kurio naujakurius užbūrė ne tik didybe alsuojantys erdvūs šiuolaikiški butai, bet ir netikėtai rastos žinutės iš praeities. Šis kvartalas yra įrodymas, kad Lietuvoje įmanoma ne tik atstatyti senovinius kompleksus, bet ir istorinėms vietoms pritaikyti ultramodernius sprendimus, kurie tampa strategine miesto plėtra, ir nenaudojami miesto plotai vėl atgyja.

Apleistų kareivinių renesansas

XIX amžiaus pabaigoje Kaunas carinės Rusijos valdžios sprendimu buvo paverstas strategiškai svarbia karine tvirtove, kuri pasižymėjo tam laikotarpiui būdinga prancūziška architektūra, moderniais statybos sprendimais, dėl kurių pastatai išliko iki šių dienų.

Po Nepriklausomybės sovietų kariuomenei teko palikti šalį. Karinės bazės fortuose buvo panaikintos, o antrą šimtmetį skaičiuojantys kariniai statiniai pradėti saugoti kaip paveldo objektai.

Architektai apgailestauja, kad Lietuvoje ilgą laiką buvo baiminamasi restauruoti tokius pastatus. Galbūt dėl patirties stokos, o gal ir dėl atsargos jų dar labiau nesugadinti.

Todėl istoriškai svarbi vieta, kaip ir daugelis kitų, metų metus buvo apskritai neliečiama.

Tačiau verslininkai galiausiai pastebėjo apleistų Kauno kareivinių kvartalo perspektyvas ir primirštą karinę tvirtovę pamažu pavertė moderniu gyvenamuoju kvartalu, pavadintu „Juozapavičiaus 13“.

2016 metais Austėja Landsbergienė buvusių kareivinių teritorijoje įkūrė Karalienės Mortos mokyklą. Netrukus duris atvėrė prekybos centras, vaikų darželis, saugioje ir uždaroje teritorijoje iškilo išskirtiniai kotedžai. Iš viso restauruojami ir naujam gyvenimui prikeliami aštuoni buvusių kareivinių pastatai, taip pat pastatyti keturi visiškai nauji.

Caro laikus menantys prancūziško stiliaus statiniai po beveik 130 metų išgyveno renesansą ir tapo tikru lobiu autentikos ir unikalumo ieškantiems šiuolaikiškiems Kauno miesto gyventojams.

Pirmieji naujakuriai

Patys pirmieji kvartalo naujakuriai buvo Pauliaus Urbelio šeima, kurią sužavėjo ne tik strategiškai patogi vieta, bet ir autentiški istoriniai raudonų plytų pastatai aukštomis lubomis ir dideliais langais.

„Autentiškumas mums yra didelis pliusas. Kadangi pats domiuosi architektūra, man didelę reikšmę renkantis būstą turėjo faktas, kad šis kvartalas yra architekto Gintauto Natkevičiaus projektas.

„Juozapavičiaus 13“ pavadinčiau prestižiniu rajonu su nauja infrastruktūra, apšvietimu, apsauga, darželiu ir mokykla, parduotuve, dviračių takais ir už poros kilometrų ošiančiu Panemunės šilu. Renesansą išgyvenančius Šančius dabar galima sulyginti su menininkų rajonu tapusiu sostinės Užupiu“, – prisipažįsta pirmasis istorinėje vietoje įsikūrusio naujo kvartalo gyventojas.

Žinutės iš praeities

Autentiškos gyvenamosios erdvės su vyru ieškojo ir buvusių kareivinių teritorijoje įsikūrusiame kvartale apsigyvenusi Radvilė. Jauna šeima čia gyvena keletą mėnesių ir kiekvieną dieną šią vietą įsimyli vis labiau.

„Istoriniai pastatai sukuria ypatingą aurą. Pavyzdžiui, mūsų kotedže yra išsaugota didžiulė autentiška arka. Butas alsuoja didybe, kuri būdinga tų laikų architektūrai. Man labai žavu, kad kai kurių pastatų išsaugotos ne tik raudonos plytos, bet ir tam tikros detalės iš praeities.

Pavyzdžiui, buvusių arklidžių pastato sieną puošia žiedelis, prie kurio buvo rišami arkliai. Kol dar buvo nebaigtos statybos, netoli mūsų kotedžo draugai atsitiktinai rado šimto metų senumo pasagą. Tai išties neįtikėtina! Ją mums padovanojo įkurtuvių proga. Ši žinutė iš praeities yra tarsi mažas mūsų namų laimės simbolis“, – gyvenimu istorinėje vietoje džiaugiasi kaunietė.

Reikšmingas Lietuvos mastu

Architektas Gintautas Natkevičius džiaugiasi, kad naujam gyvenimui prikeltas „Juozapavičiaus 13“ kvartalas yra labai reikšmingas ne tik Kaunui, bet ir visai šaliai.

„Tai įrodymas, kad Lietuvoje įmanoma ne tik atstatyti senovinius kompleksus, bet ir istorinėms vietoms pritaikyti ultramodernius sprendimus“, – tikina apleistam Šančių kvartalui gyvybę suteikęs architektas.

1. Natkevičius neslepia, kad buvo nepaprastai įdomu, nors ir nelengva kurti projektą nesugriaunant to, kas yra vertinga ir turi istorijos prieskonį.

Pritraukia investuotojus

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus vadovė Asta Kiaunienė antrina, kad reikėtų ne tik išsaugoti istoriją ir vertybinius dalykus, bet ir sujungti paveldą su šiuolaikine architektūra.

Ji pastebi, kad renesansą išgyvenantys Šančiai tapo itin populiaria vieta netradicines erdves mėgstantiems menininkams ir verslo subjektams.

„Menininkai įsikuria buvusiose apleistose teritorijose, kurios galbūt kitiems atrodo nepatrauklios, tačiau būtent tas išskirtinumas ir tampa vietovės vizitine kortele. O galiausiai ir koziriu.

Nes įdomios, menininkų atrastos vietos pritraukia gyvybę, o su ja ir investuotojus. Tokie rajonai, kuriuos pirmieji atranda menininkai, tampa prestižiniais visame pasaulyje. Meniška akis turbūt tikrai mato daugiau“, – iš griuvėsių prisikėlusių Šančių ateinančiu aukso laiku neabejoja Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus vadovė.

Darželis prieš ir po

Didžiosios kareivinės

Juozapavičiaus13 gyvenvietė

Mokykla prieš ir po