Amerikos valstybės pareigūnai daug kartų viešai teigė, kad Rusijos, Kinijos ir kitų šalių programišiai įsilaužė ir paliko kenkėjiškų kompiuterinių programų dalyje JAV svarbiausios infrastruktūros sričių, „taip ruošdamos kovos lauką“ kibernetiniams išpuoliams, kurių metu gali būti išjungta elektra ar internetas didžiuosiuose miestuose. Daugelis mano, kad JAV pasielgė taip pat su savo priešininkais. „NBC News“ gauti dokumentai bei aukšto rango JAV žvalgybos pareigūno pastabos patvirtina, kad taip pasielgta su Rusija.

JAV valstybės pareigūnai ir toliau nerimauja, kad Rusija gali surengti kibernetinį išpuolį ir mėginti sužlugdyti kitą savaitę vyksiančius Amerikos prezidento rinkimus. JAV žvalgybos pareigūnai nesitiki, kad Rusija smogtų svarbiausiai infrastruktūrai (daugelio nuomone, tai sukeltų karą), tačiau jie tikisi kibernetinio išpuolio, pavyzdžiui, netikrų dokumentų paskelbimo ar suklastotų paskyrų socialiniuose tinklalapiuose, per kurias būtų skleidžiama klaidinga informacija. Penktadienį programišius „Guccifer 2.0“, kuris, JAV pareigūnų teigimu, yra iš Rusijos žvalgybos, socialiniame tinklalapyje pagrasino stebėti JAV rinkimus „sistemos viduje“. Kaip praėjusį ketvirtadienį pranešė „NBC News“, JAV vyriausybė telkia pajėgas užkirsti kelią grėsmei būdu, kuris neturi precedento prezidento rinkimuose. Kibernetiniai ginklai būtų dislokuoti tik tokiu atveju, jei JAV patirtų didelio masto puolimą, teigia pareigūnai. JAV kariniai pareigūnai dažnai apibendrintai teigia, kad Amerika turi pažangiausių pasaulyje kibernetinių pajėgimų, bet jie išsamiau nekomentuoja griežtai klasifikuojamų kibernetinių ginklų. Strateginių ir tarptautinių studijų centro kompiuterių ekspertas Jamesas Lewisas sako, kad JAV įsilaužia į priešiškų valstybių, kaip antai, Kinija, Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja kompiuterines infrastruktūras. Jo nuomone, tai vyksta daug metų ir yra panašu į karinę žvalgybą, kuri sena kaip žmogiškieji konfliktai. „Tai tiesiog kibernetinė (karinės žvalgybos) versija“, – teigė jis. 2014 m. Nacionalinio saugumo agentūros vadovas admirolas Mike‘as Rogersas kongrese sakė, kad JAV priešininkai užsiima elektronine žvalgyba, kad galėtų bet kada sužlugdyti industrines kontrolės sistemas, kuriomis vadovaujama viskam – pradedant chemijos laboratorijomis, baigiant vandens valymo įrenginiais. „Visa tai skatina manyti, kad tai tėra laiko klausimas – „kada“, o ne „ar“ ištiks kas dramatiško“, – tada pareiškė jis. M. Rogersas neminėjo, kad Amerika pati įsilaužia į priešininkų sistemas, tačiau Nacionalinio saugumo agentūra reguliariai įsilaužia į užsienio sistemas, rinkdama žvalgybinius duomenis – o tai labai panašu į įsilaužimą, siekiant palikti kibernetinių ginklų pirmtakus, teigė į atsargą išėjęs pulkininkas, buvęs teisinių klausimų patarėjas Kibernetinių veiksmų štabe (angl. CYBERCOM) Gary‘is Brownas. „Užsitikrini prieigą prie sistemos, įsitvirtini sistemoje, o tada gali daryti su sistema, ką tik nori“, – sakė jis. – Dažniausiai renkama informacija, bet tą pačią prieigą galima pasitelkti ir kur kas agresyvesniems veiksmams.“ G. Brownas ir kiti pareigūnai pastebėjo, kad Baracko Obamos administracija labai nenori imtis veiksmų kibernetinėje erdvėje, net ir, pačios administracijos teigimu, po kelių Rusijos programišių įsilaužimų ir nutekėjusios informacijos, kuria siekiama daryti įtaką Amerikos prezidento rinkimams. Tiesa, B. Obamos administracijos pareigūnai įspėjo Rusiją dėl galimų bandymų daryti įtakos kitą savaitę vyksiantiems šalies prezidento rinkimams, sakė pareigūnai „NBC News“. Aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnai teigė – jei Rusija inicijuotų didelį kibernetinį išpuolį prieš svarbią infrastruktūrą, Amerika imtųsi veiksmų ir išjungtų kai kurias Rusijos sistemas – tai būtų aktyvi gynyba. Buvęs NATO vadas Europoje admirolas Jamesas Stavridisas sakė, kad Amerika yra puikiai pasirengusi duoti atsaką bet kokiam kibernetiniam išpuoliui. „Manau, turėtume padaryti tris dalykus, jei būtų įvykdytas didelis kibernetinis išpuolis, – sakė jis. – Pirma – gintis. Antra, paskelbti: „Mes paviešinsime tai, kas nutiko, kad bet kokios tokio pobūdžio kibernetinės klastos būtų atskleistos. Trečia, turime duoti atsaką. Mūsų atsakas turėtų būti proporcingas (išpuoliui).“ JAV kibernetiniai išpuoliai kariniame kontekste ar kaip slapti veiksmai nėra beprecedenčiai. 2003 m. per invaziją į Iraką JAV šnipai įsibrovė į Irako sistemas, išsiuntė raginančias pasiduoti žinutes Irako generolams ir laikinai išjungė elektrą Bagdade. Manoma, kad 2009 ir 2010 m. Amerika, dirbdama su Izraeliu, padėjo dislokuoti tai, kas žinoma kaip „Stuxnet“ – kibernetinis ginklas, skirtas sunaikinti Irano branduolines centrifugas. Šiuo metu JAV Kibernetinių veiksmų štabas rengia kibernetines operacijas prieš „Islamo valstybę“, pvz., pasitelkia socialinius tinklalapius, kad atskleistų teroristų buvimo vietą, išsiųstų parodijuojamus įsakymus ir sukeltų sąmyšį, teigė esami ir buvę JAV žvalgybos pareigūnai. Tik viena bėda, pareigūnų teigimu, kad kibernetinio konflikto doktrina, – kas yra šnipinėjimas, kas yra vagystė, kas yra karas, – nėra išvystyta. „Kibernetinis karas neapibrėžtas, – sakė G. Brownas. – Yra normos, kurias stengiamės įtvirtinti, tačiau žmonės jas laužo.“ Rusijoje sureagavo į pranešimą apie JAV kibernetinį išpuolį Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pakomentavo pranešimą, kad amerikiečių kariniai programišiai įsilaužė į Rusijos energetikos sistemą, telekomunikacijų ryšius ir Kremliaus vadovavimo sistemas. „Priemonių užtikrinti kibernetinį saugumą ir informacinį saugumą imamasi tokiu lygiu, koks šiuo metu reikiamas, taip pat (atsižvelgiant) į grėsmes, skambančias mums oficialiu lygiu iš kitų šalių atstovų (lūpų)“, – pareiškė D. Peskovas. Agentūra BNS taip pat cituoja Rusijos užsienio reikalų ministeriją, kuri tikisi sulaukti oficialaus atsakymo iš Vašingtono. „Dėl pastarojo meto pranešimų žiniasklaidoje apie amerikiečių kariškių įsilaužėlius, prasiskverbiančius į Rusijos telekomunikacijų ir elektros tinklus, taip pat į „Kremliaus valdymo sistemas“, tikimės atsakymo su šios informacijos teisiniu įvertinimu iš JAV vyriausybės struktūrų, įskaitant Baltuosius rūmus ir Valstybės departamentą“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. „Oficialaus atsakymo iš Amerikos administracijos nebuvimas leis manyti, kad Jungtinėse Valstijose egzistuoja valstybinis kibernetinis terorizmas. Jeigu grasinimai, skelbiami per Amerikos žiniasklaidą, bus įvykdyti, Maskva turės visas teises pareikšti atitinkamas pretenzijas Vašingtonui“, – sakė ji.

Normandijos tankų muziejaus aukcione parduoda 130 objektų, o tarp įdomiausių – keli amerikietiški tankai ir savaeigiai pabūklai. Prognozuojama, kad 1943 metais „Cadillac“ fabrike pagamintas lengvasis tankas „M3A1 Stuart“ bus parduotas už 80–140 tūkst. eurų. Taip siūloma įsigyti du vidutiniuosius tankus „M4 Sherman“, apginkluotus 75 mm patranka ir 105 mm haubica (prognozuojama kaina – 200–400 tūkst. eurų). Norintys įsigyti 1944-ųjų gamybos savaeigį pabūklą „M7B2 Priest“ turi būti pasiruošę pakloti 100–108 tūkst. eurų.

Per rugsėjo 18-ąją vyksiantį aukcioną, organizuojamą bendrovės „Artcurial“, 1944-ųjų laidos visureigį „Jeep MB“ tikimasi parduoti už maždaug 25 tūkst. eurų, o karinį buldozerį „Caterpillar D-8“ – už 4–6 tūkst. eurų. Tarp pigesnių daiktų galima nusipirkti Antrojo pasaulinio karo laikų uniformomis aprengtų manekenų. Tankų vairuotojus ir JAV karinių jūrų pajėgų lėktuvų pilotus vaizduojantys manekenai parduodami po maždaug 200 eurų.

Šis muziejus, prieš trejus metus atsidarė Kaco miestelyje Normandijos pakrantėje, kur 1944 metų birželio 6-ąją įvyko didžiulė sąjungininkų išsilaipinimo operacija. Vis dėlto įstaiga nusprendė užsidaryti, nes šiemet lankytojų sumažėjo 30 procentų. Pasak muziejaus vadovų, lankomumas sumažėjo dėl teroro atakų, įvykdytų Prancūzijoje per pastaruosius dvejus metus. „Atvyksta mažiau žmonių dėl terorizmo problemų Prancūzijoje“, – sakė muziejaus įkūrėjas Patrickas Nerrant’as, buvęs Prancūzijos oro pajėgų pilotas. Kadangi šis muziejus privatus, jis negauna tokios pačios paramos kaip didesnės valstybinės institucijos, pridūrė įkūrėjas. P.Nerrant’as ir du jo sūnus pradėjo kolekcionuoti Antrojo pasaulinio karo techniką 9-ame dešimtmetyje ir restauravo apie 20 tankų bei kitokių mašinų. Jų muziejuje eksponuojama per 40 karinių mašinų, taip pat tūkstančiai kitų su Antruoju pasauliniu karu susijusių objektų. Be to, muziejaus teritorijoje yra aerodromas. P.Nerrant’as pripažino, kad dėl mašinų variklių keliamo triukšmo „vietos gyventojai pateikė kelis skundus“. Visgi jis nepraranda ūpo ir pasiliko dalį žemės sklypo, kur ketina atidaryti mažesnį muziejų.

   Nesenai savo straipsnyje rašėme apie nenumaldomą ir Europos Sąjungos inspiruojamą pabėgėlių srautą iš Rytų šalių. Kaip jis atsiranda? Pabrėšime tik tai, kad pabėgėlius skirstome į 2 kategorijas.

  Pirmoji – žmonės NATO bombardavimų Jugoslavijoje, Irane, Irake, Libane, Libijoje, Sirijoje ar Ukrainoje netekę savo namų ir pragyvenimo šaltinio bėga kuo toliau nuo karo zonos, ir tai yra natūralu. Taip buvo visais laikais laikais.

  Antroji – dirbtinai kuriamas srautas, kai įvairios džichadistinės teroristinės gerai paruošos grupuotės integruojamos į natūralių pabėgėlių srautą, ir jau nuo Jugoslavijos ir Tarybų Sąjungos sunaikinimo laikų 1991 – 2000 metais aprūpinamos taktine ir strategine ginkluote, kad būtų galima valyti visos Europos, Vidurio ir Rytų teritorijas, naikinti nepageidautinas rases, tautas ir valstybes.

  Taigi, Europoje yra daugiau negu 900 „neįžengiamų“ rajonų, kuriuose gyvena gausios imigrantų bendruomenės. Vengrijos vyriausybė aštriu tonu paskelbė, kad sieks užsitikrinti didesnį palaikymą savo pozicijai, nukreiptai prieš Europos Sąjungos planus perskirstyti migrantus Bendrijos šalyse.

  Tų teritorijų, kuriose gyvena „daugybė imigrantų“ – pavyzdžiui, Danijoje, Prancūzijoje, Londone, Stokholme arba Berlyne – vietos valdžia „beveik arba visiškai nekontroliuoja“, o „šalies šeimininkės normų ten beveik nepaisoma“, sakoma viename tinklalapyje paskelbtame pranešime.

   Paklaustas, koks buvo tos informacijos šaltinis, Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltán Kovács (Zoltanas Kovačas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad pranešimas pagrįstas „internete viešai prieinamais duomenimis“, bet daugiau detalių nepateikė.

   Tame pačiame tinklalapyje, įkurtame visai nesenai, artėjant Vengrijoje antroje šių metų pusėje vyksiančiame referendume dėl ES migrantų perskirstymo kvotų plano, taip pat buvo „įmontuotas“ tiksintis laikrodis, rodantis, kad į Europą kas 12 sekundžių atvyksta naujas migrantas.

   „Privalomos Europos kvotos didina terorizmo grėsmę Europoje ir kelia pavojų mūsų kultūrai, – sakoma tinklalapyje. – Neteisėti migrantai nevaldomai plūsta per sienas, todėl mes nežinome, kas jie tokie ir kokie jų ketinimai. Nežinome, kiek jų yra užsimaskavę teroristai.“

   Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybė rugsėjį balsavo prieš ES planą paskirstyti 160 tūkst. prieglobsčio ieškotojų Bendrijos šalyse pagal kvotų sistemą, o gruodį palaikė Slovakijos pateiktą teisinį ieškinį.

   Iki šiol ES perkėlė tik 1,1 tūkst. pabėgėlių, o Vengrija nepriėmė nei vieno iš jų. Jeigu pasitvirtins prognozės, kad Vengrijos rinkėjai referendume atmes ES kvotas, tai bus dar vienas skaudus smūgis šiai stringančiai schemai.