Atidaryti naujosios NATO būstinės ir susipažinti su sąjungininkais į Briuselį kitais metais atvyks galingiausios pasaulio kariuomenės vyriausiasis vadas, kuris yra vadinęs Aljansą atgyvenusiu ir žadėjęs išvis jo išsižadėti, jei kitos narės deramai nemokės.

Bet tada, kai jo žodžius jam rašė patarėjai, kaip antai prieš gerą mėnesį per susitikimą su Lenkijos kilmės Čikagos rinkėjais, D. Trumpas kalbėjo kitaip.

„Kaip prezidentas gerbsiu Lenkijos auką už laisvę. Mes pasišventę stipriai Lenkijai. Labai pasišventę, visiškai pasišventę. Taip pat ir stipriai Vidurio Europai, kaip saugumo ir laisvės tvirtovei“, – tada kalbėjo D. Trumpas.

Jamesas Carafano, ekspertas iš respublikonus remiančio įtakingo Vašingtono instituto, pats ne kartą mokęs D. Trumpą užsienio politikos, teigia, kad sunku apie politiką ar lyderystės stilių spręsti vien iš priešrinkiminių kalbų.

„Dirbau su D. Trumpo valdžios perėmimo komanda, ne kartą instruktavau poną D. Trumpą nacionalinio saugumo klausimais. Nepasirodė, kad jis labai skirtųsi nuo kitų lyderių. O kad žmonės visko prikalba per rinkimų kampaniją… Jei pasakyčiau, kad pirmiausia jie taip kalba, kad būtų išrinkti, sakytumėt – na, žinoma. Tik štai su daugeliu kitų kandidatų žmonės iš karto ne viską priima už gryną pinigą. O dėl D. Trumpo – žmonės nieko kito nėra matę, tik kampanijos šūkius. Labai sunku apie politiką ar lyderystės stilių spręsti vien iš priešrinkiminės retorikos“, – tikina „The Heritage Foundation“ ekspertas.

D. Trumpą nuspėti išties nelengva, ypač, kai priešrinkiminė retorika tokia prieštaringa.

„Norime, kad NATO būtų stiprus. Tai reiškia, kad norime, jog daugiau šalių sektų Lenkijos pavyzdžiu. Jei visos prisidėtų tiek, kiek Lenkija, visi mūsų sąjungininkai būtų saugesni“, – prieš gerą mėnesį kalbėjo D. Trumpas.

Bet šioje chaotiškoje kampanijoje nepaaiškėjo tikroji nuomonė, nes Estijos vis vien neginti žada būsimasis Amerikos diplomatijos vadovas – buvęs JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Newtas Gingrichas.

„Pirma gerai apie tai pagalvočiau. Estija yra Sankt Peterburgo priemiesčiuose. Rusija greičiausiai neperžengs sienos su savo kariuomene. Rusija pasielgs taip, kaip pasielgė Ukrainoje. 40 procentų Estijos yra rusiška. Jie gali staiga pareikšti, kad su jais blogai elgiamasi. Tada suformuos savanorių būrius. Nesu tikras, kad rizikuočiau branduoliniu karu dėl tokios vietos, kuri yra Sankt Peterburgo priemiesčiai“, – sakė N. Gingrichas.

D. Trumpo valdžios perėmimo komandos konsultantas J. Carafano ramina.

„Apie užsienio politiką jis prišneka, nes mano, kad yra stiprus derybininkas. Taigi siekia įtvirtinti pozicijas ar primesti derybinį stilių. Bet iš esmės, kalbant apie užsienio politikos kertinius akmenis, tarp abiejų kandidatų esama bendrumų. Abu suinteresuoti NATO stiprybe“, – tikina J. Carafano.

Bet net jei naujasis JAV vadovas nebūtinai puls broliautis su Rusijos prezidentu, netgi jei atsargiai elgsis su branduoliniu ginklu, netgi jeigu nepuls griauti dešimtmečiais susiklosčiusios Amerikos užsienio politikos, didžioji grėsmė bus, kad jo neprognozuojamas valdymas atves į virtinę vidinių Amerikos krizių, ir ji neturės nei laiko, nei ryžto krizėms užsienyje spręsti ir padėti sąjungininkams.

Putinas: Donaldai! Atpažįstu tavo numerį, kuris nušvito mano mobiliajame telefone. Kaip reikalai? Dar kartą sveikinu!

Trumpas: Dėkui, Vladimirai! Ragana kalėjime, po kelių dienų nusiųsime ją ant laužo.

Putinas: Teisingai, Donaldai. Ji to nusipelnė, nenaudėlė. Kuo galiu padėti tau, drauge?

Trumpas: Vladimirai, man nelengva tai pripažinti, bet mano komandoje nėra nei vieno žmogaus, kuris bent ką išmanytų vidaus politikoje. Man reikia tavo pagalbos.

Putinas: Žinoma, aš padėsiu. Mes gi draugai.

Trumpas: Tu pasiruošęs tapti mano patarėju? Aš pasiruošęs pasiūlyti tau šešėlinio patarėjo pareigas nacionalinio saugumo srityje.

Putinas: Be problemų! Aš su malonumu priimsiu tavo pasiūlymą ir netgi nepaimsiu nei kapeikos! Na, žinoma, tu gali pastatyti Maskvoje Trumpo Bokštą ir perduoti man 50 proc. akcijų.

Trumpas: Manyk, kad reikalas išspręstas. Dabar pereikime prie reikalo. Pirmiausia, Kuba. Man pasakojo, kad tas prakeiktas negras pradėjo santykių su Rauliu Castro normalizavimą, procesas jau pajudėjo. Man reikia tai sustabdyti.

Putinas: Lengviau nebūna, Donaldai. Atiduok man Kubą, ji vėl taps Rusijos kolonija.

Trumpas: Vladimirai, tu išties pasirengęs padaryti tai dėl manęs?

Putinas: Žinoma. Manau, tu neprieštarausi, jeigu tuo pačiu mes susigrąžinsime Ukrainą, Lenkiją, Latviją, Estiją…

Trumpas: Dėl Dievo meilės. Jos tavo!

Putinas: NATO nesikiš?

Trumpas: Nuo rytdienos, mielas Vladimirai, NATO nutraukia savo egzistavimą. Tai buvo vienas iš priešrinkiminių pažadų, kuriuos, jei pameni, aš daviau tavo patarimu. Grįžtant prie priešrinkiminių pažadų, aš turiu dar vieną problemą. 3 tūkst. kilometrų ilgio siena, kurią turiu pastatyti prie sienos su Meksika, kainuos brangiau, nei aš galvojau.

Putinas: Turiu sprendimą. Sieną gali finansuoti dešimtys milijonų tavo tautiečių, kurie, kai tu laimėjai rinkimus, paprašė politinio prieglobsčio Meksikoje. Tačiau kol kas siūlau tau galų gale padaryti tai, ką Kennedy sutrukdė mums padaryti 1962 metais.

Trumpas: Kennedy? Turi galvoje aktorių, suvaidinusį šventiką puikiame filme su Chucku Norrisu „The Delta Force“?

Putinas: Ne, prezidentą, kurį nužudė.

Trumpas: A, taip, kažką prisimenu. Na, negąsdink manęs taip, Vladimirai, po galais, tu gi žinai, kad aplink mane visur priešai!

Putinas: Nesijaudink, Donaldai. Jei nori, atleisk asmens sargybinius iš to juodaodžio specialiųjų tarnybų, ir aš duosiu tau puikią komandą iš KGB.

Trumpas: Tu net neįsivaizduoji, koks aš tau dėkingas!

Putinas: Štai ir susitarėme. Tačiau, grįžtant prie Kubos, aš, kaip tavo patarėjas tarptautinės politikos klausimais, rekomenduoju leisti dislokuoti rusų branduolines raketas saloje. Žinoma, mes nukreipsime jas ne į JAV, bet į Meksiką. Ir mes aiškiai duosime suprasti Meksikos valdžiai, kad, jeigu nors vienas prekiautojas narkotikais ar prievartautojas kirs JAV sieną, Mechiko miestas dings nuo Žemės paviršiaus.

Trumpas: Aš žinojau, kad tu mūsų žmogus, Vladimirai! Gerai sugalvota!

Putinas: Na, o kas liečia Siriją…

Trumpas: O, taip. Kažką girdėjau. Regis, ji turi bendrą sieną su Rusija?

Putinas: Būtent. Tad štai, patrauk savo karius iš ten, užmiršk tą istoriją, leisk mano aviacijai sutrinti į miltus Alepą ir sunaikinti visus žmones teritorijose, kurias kontroliuoja teroristai.

Trumpas: Tačiau juk tai buvo mano slaptas kovos su „Islamo valstybe“ planas.

Putinas: Gerai, gerai. Mes sunaikinsime juos kartu. Tačiau paskui leisk man palikti savo marionetinę valdžią, vadovaujamą Assado.

Trumpas: Assado? Čia kažkoks nusmurgęs musulmonas?

Putinas: Nusmurgęs musulmonas, tačiau maniškis, Donaldai.

Trumpas: Susitarėme. Pasiimk sau. Labai tau dėkui už viską, Vladimirai. Aš dar kreipsiuos į tave.

Putinas: Nėra už ką, Donaldai. Malonu padėti. Iki greito.

Trumpas: Iki susitikimo, Vladimirai. Manau, tu supranti, kad tai puikios draugystės pradžia.

Valstijos, kurių rezultatai gali lemti visų rinkimų baigtį: Florida, Arizona, Nevada, Pensilvanija, Ohajas, Šiaurės Karolina, Naujas Hempšyras, Virdžinija ir Mičiganas.

Iš viso rinkikų komisijoje yra 538 balsai, tad norint laimėti rinkimus, reikėjo surinkti mažiausiai 270 jų balsų.

USA Today apie rinkimus:

10:36 val. Skandalingasis Filipinų lyderis Rodrigo Duterte, kuris spaudoje pastaruoju metu aštriai atsiliepdavo apie B. Obamą, pasveikino D. Trumpą su pergale ir ragino gerinti JAV bei Filipinų santykius.

Buvęs Kukluksklano lyderis Davidas Duke`as socialiniame tinkle taip pat pasveikino naująjį JAV prezidentą ir pridėjo, kad už jį balsavo „jo žmonės“.++

This is one of the most exciting nights of my life -> make no mistake about it, our people have played a HUGE role in electing Trump! #MAGA pic.twitter.com/HvJyiJYuVa

— David Duke (@DrDavidDuke) November 9, 2016

09:54 val. D. Trumpo teigimu, jam skambino H. Clinton, kuri pasveikino D. Trumpą su pergale, jis savo ruožtu pasveikino oponentę su atkaklia kova.

„Turėtume jai būti dėkingi ir skolingi už darbą, kuri jį padarė“, – sakė naujasis JAV prezidentas. Savo padėkos kalboje D. Trumpas pabrėžė, kad jam svarbu jausti visos šalies palaikymą.

Jis taip pat teigė, kad ieškos galimybių bendradarbiauti, o ne kurti konfliktus.

15 val. 37 min. Balsavo Hillary Clinton

Savo apylinkėje Niujorko valstijoje jau balsavo demokratų kandidatė H.Clinton ir jos vyras, buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas.

Aplink susirinkę rinkėjai pasveikino garsią porą, o H.Clinton pamojavo ir vėliau paspaudė ranką keliems rinkėjams.

Apklausos rezultatai:

Our latest polls-only forecast gives Clinton a 72% chance to win the presidency: https://t.co/2uB2oq8m9u pic.twitter.com/U5JB7MUK6B

— FiveThirtyEight (@FiveThirtyEight) November 8, 2016

Daugiau statistikos galite rasti čia

Kokia siūloma fiskalinė politika? Koks kandidatų požiūris į kovą su žmonijos įtaka klimato kaitai? Kaip modernizuoti rūdijančią infrastruktūrą? Ką daryti su švietimu? Kaip keisis ar nesikeis JAV užsienio politika?

Žinoma, po antradienio paaiškės ne tik naujasis, 44-asis JAV prezidentas, bet ir tai, ar keisis Kongreso šeimininkai.

Jei tiek Senate, tiek Atstovų Rūmuose toliau dominuos respublikonai, o prezidente bus išrinkta H.Clinton, daugelis jos idėjų tokiomis gali ir likti.

Vidaus politikoje JAV prezidentas neturi tiek daug galių kaip dažnai manoma ir teigiama per kampaniją – kartais net atrodo, kad įstatymų leidžiamoji valdžia Amerikoje neegzistuoja. Daugiausiai pokyčių iš Baltųjų rūmų šeimininkų paprastai galima laukti užsienio politikoje. O šiuo atveju skirtumas tarp H.Clinton ir D.Trumpo tikriausiai net negalėtų būti didesnis.

Mokesčiai

H.Clinton nusiteikusi sumažinti pajamų nelygybę didindama mokesčius turtingiesiems. Ji siūlo papildomą 4 proc. mokestį pajamoms, viršijančioms 5 mln. JAV dolerių, taip pat – didesnį kapitalo prieaugio mokestį.

H.Clinton žada didinti mokesčius, tris ketvirtadalius jų mokės 1 proc. daugiausia uždirbančių amerikiečių.

Be to, ji siekia svariau apmokestinti apribotos rizikos fondų vadovų pajamas, susitvarkyti su įstatyminėmis spragomis ir padidinti nekilnojamojo turto mokestį. Galiausiai siūloma padidinti išlaidas sveikatos apsaugos ir švietimui.

Kaip skelbia nepriklausomas Mokesčių politikos centras, nors H.Clinton žada didinti mokesčius, tris ketvirtadalius jų mokės 1 proc. daugiausia uždirbančių amerikiečių.

Savo ruožtu D.Trumpo planas dėl mokesčių JAV vyriausybei per 10 metų kainuotų iki 3,9 trilijonų dolerių pajamų – tiek lėšų būtų netekta dėl kandidato užmojų sumažinti korporacinius mokesčius ir panaikinti nekilnojamojo turto mokestį.

Konservatyvaus Mokesčių fondo skaičiavimais, 1 proc. turtingiausių amerikiečių pajamos išaugtų daugiau nei 10 proc., o ketvirtadalis mažiausiai uždirbančių amerikiečių uždirbtų vos 1,9 proc. daugiau.

Manoma, kad D.Trumpui įgyvendinus savo planus JAV valstybės skola pasiektų 105 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Darbo vietų kūrimas

D.Trumpas tikina per dešimtmetį sukursiantis 25 milijonus naujų darbo vietų. Jo teigimu, per daug darbo vietų, ypač pramonėje, prarandama kitoms šalims – Meksikai ar Kinijai.

D.Trumpas tikina per dešimtmetį sukursiantis 25 milijonus naujų darbo vietų.

Magnatas planuoja sumažinti pelno mokestį nuo dabartinio 35 proc. tarifo iki 15 proc. ir teigia, kad darbo vietų kūrimas paspartės investavus į infrastruktūrą, sumažinus prekybos deficitą ir panaikinus reguliavimo priemones.

H.Clinton darbo vietų kurtų investuodama į aukštąsias technologijas, moderniąją pramonę, atsinaujančiąją energetiką ir smulkųjį verslą. Demokratų kandidatės teigimu, nepriklausomi ekspertai skaičiuoja, kad pagal jos planą JAV būtų sukurta 10 mln. naujų darbo vietų.

Imigracija

Imigracija – D.Trumpo kampanijos arkliukas. Nepaisydamas gausios kritikos, respublikonų kandidatas ir toliau tvirtina, kad tapęs prezidentu pastatys tvorą, kuri drieksis palei visą JAV ir Meksikos pasienį.

Be to, D.Trumpas teigia, kad į Ameriką įsileis mažiau legalių imigrantų, nors anksčiau jau atsitraukė nuo savo raginimų jėga išvaryti iš JAV daugiau nei 11 mln. nelegalių imigrantų.
Galiausiai jis yra paskelbęs, kad reikėtų į JAV bent laikinai neįsileisti visų musulmonų.

H.Clinton neketina atšaukti Baracko Obamos prezidentinių įsakų, kuriais siekiama normalizuoti dokumentų neturinčių imigrantų ir jų šeimų statusą. Kandidatė nori įvykdyti kruopščią imigracijos reformą – suteikti dokumentų neturintiems imigrantams nuolatinį leidimą gyventi, o vėliau ir JAV pilietybę.

Demokratė prieštarauja dabar JAV egzistuojančioms privačioms nelegalių imigrantų sulaikymo stovykloms, o D.Trumpo minimo tvorą vadina „kvailu būdu užtikrinti saugumą pasienyje“.

Užsienio politika

Dirbdama JAV valstybės sekretore, o ir anksčiau Niujorko senatore, H.Clinton buvo vadinama užsienio politikos „vanage“. Ji rėmė JAV invaziją į Iraką, nors vėliau teigė, kad gailisi dėl tokios savo pozicijos.

Be to, H.Clinton agitavo surengti aviacijos kampaniją Libijoje, o dabar ragina aktyviau veikti Sirijoje.

Ji siūlo nustatyti neskraidymo zoną ir apginkluoti nuosaikius sirus sukilėlius. Tiesa, sausumos pajėgų į Siriją nesiųstų. Ji taip pat pritaria kurdų pešmergų kovotojų apginklavimui.

H.Clinton tvirtina, kad JAV turėtų neskubėti trauktis iš Afganistano, ir tvirtai remia NATO. Jos manymu, Aljansas vienija sąjungininkus Europoje ir veikia kaip efektyvi Rusijos atgrasymo priemonė.

D.Trumpas anksčiau yra pritaręs Irako karui, bet pastaraisiais metais prieštarauja bet kokiems JAV kariniams veiksmams Vidurio Rytų regione.

D.Trumpas anksčiau yra pritaręs Irako karui, bet pastaraisiais metais prieštarauja bet kokiems JAV kariniams veiksmams Vidurio Rytų regione. Jis teigia, kad pagerintų santykius su Rusija ir jos prezidentu Vladimiru Putinu, ir šiemet pribloškė sąjungininkus NATO pareikšdamas, jog jie turėtų skirti daugiau biudžeto lėšų savo pačių gynybai, nes priešingu atveju jis „svarstytų“, ar JAV atskubėtų į pagalbą karinės krizės atveju.

Tokie D.Trumpo žodžiai sukėlė nerimo Rytų Europoje, kur daugelis šalių yra skurdžios ir neskiria gynybai 2 proc. BVP.

Kita vertus, jis laikosi kietos linijos kalbėdamas apie kovą su grupuote „Islamo valstybė“ ir kelis kartus yra paskelbęs, kad JAV turėtų Sirijoje bei Irake dislokuoti dešimtis tūkstančių sausumos karių.

Pabėgėliai

D.Trumpo manymu, ilgametė JAV politika priimti pabėgėlius iš krizės ištiktų regionų yra grėsmė šalies nacionaliniam saugumui. Jis neretai skelbė internete paplitusias klastotes, esą daugelis pabėgėlių iš Sirijos yra jauni vyrai.

Magnatas norėtų įšaldyti pabėgėlių priėmimą, kol nebus patvirtintos „ekstremalaus tikrinimo“ procedūros. D.Trumpas mano, kad Vidurio Rytų šalys turėtų nustatyti daugiau saugumo zonų pabėgėliams.

Tuo tarpu H.Clinton ragina priimti daugiau sirų pabėgėlių. Šiuo metu kiekvienais metais priimama 10 tūkst. sirų, o demokratė norėtų, kad skaičius pasiektų 65 tūkst.

Ji irgi įspėja, kad atvykėlius reikia atidžiai tikrinti, bet pažymi, kad dabar galiojančios procedūros itin sudėtingos ir labai ilgai užtrunka. H.Clinton teigimu, Amerika yra istorinis žmonių, bėgančių nuo represijų, smurto ir karo, prieglobstis, o tai, anot jos, turi nesikeisti.

Klimato kaita

Aplinkosaugos klausimais H.Clinton linija atitinka visos Demokratų partijos pozicija. Ji teigia, kad pasaulinis atšilimas yra grėsmė JAV nacionaliniam saugumui ir remia griežtesnį energetikos pramonės reguliavimą.

Ji prieštarauja naftos gręžinių kasimui Aliaskoje ir kompanijos „Keystone“ naftotiekio tiesimui. Tiesa, H.Clinton erzina kai kuriuos aplinkosaugininkus, nes atsisako palaikyti moratoriumą skalūnų dujų išgavimui.

Gi D.Trumpo tinklalapyje apskritai nėra nė vieno pareiškimo apie aplinkosaugą. Tiesa, savo kalbose jis nepritaria apinkosaugos normų reguliavimui, kurias esą nustato „ekstremalių pažiūrų politiniai aktyvistai“.

Milijardierius taip pat siekia sumažinti Aplinkos apsaugos agentūros finansavimą, o mokslinį faktą, kad pasaulinį atšilimą lemia žmonijos veikla, vadina melu. D.Trumpas teigia, kad „atšauktų“ istorinį Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos.

Kas lemia kalbas apie galimą rinkimų klastojimą ir kiek realaus pagrindo jos turi? Norint rasti atsakymą į šiuos klausimus, visų pirma verta išsiaiškinti, koks yra balsavimo rinkimų dieną procesas JAV. Apie tai – šiame 15min straipsnyje.

Kaip vyksta balsavimas JAV?
Viena išskirtinė JAV balsavimo sistemos savybė – ji yra labai decentralizuota, o balsavimo metodai skirtingose valstijose ar netgi tų pačių valstijų viduje skirtingose apygardose skiriasi.

Tarkime, bet kurioje Lietuvos vietoje balsavimas vyksta vienodai: rinkėjai ateina į rinkimų apylinkę, gauna popierinį balsavimo biuletenį, jį balsavimo kabinoje užpildo ir įmeta į balsadėžę. JAV viskas kitaip.

18 JAV valstijų balsavimas vyksta naudojant popierinius biuletenius. 6-iose į pagalbą pasitelkiamos balsavimo mašinos: rinkėjas, priėjęs prie balsadėžėje įrengtos mašinos, turi pasirinkti, už ką balsuoja. 23 valstijose abu šie balsavimo metodai derinami. Likusiose trijose JAV valstijose balsavimas vyksta tik paštu.

Kaip atrodo kiekvienas iš šių metodų?

Valstijose, kuriose balsuojama pažymint pasirinkto kandidato vardą popieriniame biuletenyje, balso atidavimas vyksta panašiai kaip Lietuvoje. Tiesa, skirtumas yra toks, kad dažniausiai net ir tokių biuletenių balsai JAV nėra skaičiuojami žmonių: visi biuleteniai yra sudedami į specialią mašiną ir joje nuskenuojami. Tada mašina suskaičiuoja, kiek rinkėjų atidavė balsą už vieną ir kiek – už kitą kandidatą.

Kai kuriose valstijų rinkiminėse apygardose tokios mašinos stovi tiesiog balsavimo vietose ir popierinių biuletenių niekur gabenti nereikia, kitose apygardose balsų skaičiavimas vyksta prieš tai visus valstijos biuletenius suvežus į vieną vietą. Vis dar esama ir tokių apygardų, kuriose balsus skaičiuoja ne kompiuteris, o žmonės, pasitelkę popierių ir rašiklį.

6 JAV valstijose pasitelkiama visiškai kitokia – tiesioginio įrašymo elektroninė sistema. Šiose valstijose rinkėjai popierinių biuletenių negauna. Užtat balsavimo kabinose stovi specialios balsavimo mašinos. Kai kurios jų yra su liečiamais ekranais, kitos – su mechaniniais mygtukais, tačiau visoms joms bendra tai, kad rinkėjas savo balsą įveda elektroniniu būdu, pasirinkdamas vieną iš ekrane matomų kandidatų.

Kai kurios tokios mašinos turi įdiegtus spausdintuvus, kurios, rinkėjui įvedus balsą, taip pat anonimiškai atspausdina jo pasirinkimą ir išsaugo jį specialioje balsavimo mašinoje įrengtoje saugykloje. Esant abejonėms balsavimo rezultatais, tokie balsai gali būti perskaičiuoti rankiniu būdu ir įsitikinta, kad mašinos parodyti rezultatai yra teisingi.

23 JAV valstijose abu aukščiau paminėti būdai yra derinami – rinkėjas gali rinktis, ar pažymėti popierinį biuletenį, ar balsuoti pasitelkiant elektroninę balsavimo mašiną.

Trijose JAV valstijose – Kolorade, Vašingtone ir Oregone – balsavimas vyksta tik paštu. Registruotiems rinkėjams paštu atsiunčiami balsavimo biuleteniai, šie juos užpildo ir išsiunčia taip pat paštu. Šį metodą pasirinkusios valstijos teigia, kad jis sutaupo pinigų ir padidina balsavimo aktyvumą.

Kur slypi rezultatų klastojimo grėsmė?

Daugelis elektroninių mašinų, kurios pasitelkiamos tiek balsuojant, tiek skaičiuojant balsus, buvo pradėtos naudoti XX a. pirmojo dešimtmečio pradžioje. Po 2000 m. JAV prezidento rinkimų tuo metu plačiai paplitusios mechaninės balsavimo mašinos buvo „nurašytos“ kaip nepatikimos ir daugelis JAV valstijų perėjo prie elektroninės balsų skaičiavimo sistemos.

Tačiau, kaip portalui „Wired“ teigė kompiuterinių sistemų saugumo specialistas Lawrence’as Nordenas, perėjimas prie elektroninio balsavimo sistemų, nors ir išsprendė daug anksčiau egzistavusių problemų, tuo pačiu sukūrė naujų.

Šios problemos yra tokios, kurių galima tikėtis iš bet kokio dešimties metų senumo kompiuterio. Pavyzdžiui, daugelis nuo XXI a. pr. JAV naudojamų elektroninių balsavimo mašinų naudoja „Windows XP“ operacinę sistemą, o „Microsoft“ šiai sistemai saugumo atnaujinimo papildinio neišleido nuo 2014 m.

Nors kol kas nesama jokių įrodymų, kad kas nors kada nors būtų bandęs nuotoliniu būdu įsilaužti į balsavimo mašinas, bandymai parodė, kad bent dalis jų gali būti paveiktos įvykdant koordinuotą ataką

2015 m. Virdžinijos valstija atsisakė kelių tūkstančių elektroninio balsavimo mašinų po to, kai šios nepraėjo saugumo testo. Kaip sakė vienas testo dalyvis: „bet kas galėjo nuotoliniu būdu prisijungti prie mašinos ir pakeisti balsavimo rezultatus, tam nereikėjo gilių techninių žinių“. Kreiptis į mašinas gaminusią bendrovę taip pat buvo neįmanoma: ji prieš kurį laiką bankrutavo.

Virdžinija – labiausiai ekstremalus pavyzdys, tačiau ekspertai nuogąstauja, kad ir kitos mašinos gali būti pažeidžiamos: Virdžinija tiesiog yra vienintelis atvejis, kur buvo atlikti bandymai ir aiškiai įrodyta, kokia bloga yra situacija.

Tiesa, elektroninės balsavimo mašinos vis dar nėra taip jau plačiai paplitusios. Trys ketvirtadaliai JAV rinkėjų balsuos užpildydami popierinį biuletenį. Tik penkiose JAV valstijose balsavimui naudojamos vien tik elektroninės mašinos be galimybės esant reikalui rankiniu būdu patikrinti balsavimo rezultatus.

Be to, daugiau negu pusė valstijų po rinkimų atlieka auditą: sutikrina, kad mašinų užfiksuotų balsų skaičius ir popieriuje atspausdintų balsų skaičius sutaptų. Ekspertai sutaria, kad toks auditas leidžia užtikrinti pasitikėjimą rinkimų rezultatais.

Tačiau taip elgiasi ne visos valstijos. Tos valstijos, kuriose balsuojama tik elektroniniu būdu ir balsai nėra saugomi ant popieriaus, audito po rinkimų esant abejonėms atlikti tiesiog techniškai negalės.

Kodėl visos valstijos nepereina prie patikimesnių sistemų?

Ekspertai pažymi, kad tam kliudo du dalykai – pinigų ir politinės valios stygius. Jau yra sukurtos daug patikimesnės elektroninės mašinos su geresne apsauga, bet tik kelios valstijos investavo į jų įsigijimą. Laikomasi principo: kol senos mašinos veikia ir rimtų sistemos sutrikimų nepasitaikė, nėra kur skubėti jų keisti.

„Trūksta pinigų. Mūsų apklausti rinkimus organizuojantys pareigūnai sako, kad valstijų valdžia nenori remti naujų mašinų įsigijimo, nes nemato tam poreikio. Valdžia sako: kreipkitės, jei iškils kokių nors problemų“, – sako L.Nordenas.

„Wired“ pažymi: kuo ilgiau bus delsiama, tuo didesnė tikimybė, kad problemos iškils. Viena šiek tiek guodžianti aplinkybė – elektroninės balsavimo mašinos tiek pat nepatikimos, kiek ir dabar, buvo ir per praėjusius rinkimus, tačiau nesama jokių įrodymų, kad kas nors būtų bandęs tuo pasinaudoti.

Ar Rusija gali bandyti klastoti JAV rinkimų rezultatus?

Rusija yra kaltinama prisidėjusi prie įsibrovimo į Demokratų nacionalinio komiteto pašto serverius. Jei V.Putinas išties žengė taip toli, kad paviešintų privačius JAV demokratų partijos lyderių elektroninius laiškus, ar jis gali bandyti ir klastoti rinkimų rezultatus? Ekspertai mano, kad tai labai mažai tikėtina.

„V.Putinas nėra draugiškas, bet jis nėra ir kvailas. Jei jie tikrai ketino kaip nors paveikti balsavimo mašinas ir balsus skaičiuojančią programinę įrangą, jie nebūtų išplatinę demokratų elektroninių laiškų“, – sako Ryanas Manessas, JAV Šiaurės rytų universiteto ekspertas, besispecializuojantis tarptautiniuose kiberkonfliktuose ir Rusijos užsienio politikoje.

R.Manesso teigimu, paviešinti elektroniniai laiškai atkreipė pasaulio dėmesį į Rusiją. Jei ši valstybė išties bandytų tiesiogiai kištis į JAV rinkimus, ji sulauktų atpildo. Be to, sako R.Manessas, V.Putino pagrindinis tikslas greičiausiai buvo tiesiog „sutepti“ H.Clinton reputaciją, o ne iškelti D.Trumpą. Ir tai padaryti jam pavyko.

Ar masinis rezultatų klastojimas gali pavykti?

Tai vėlgi labai mažai tikėtina. CNN pabrėžia, kad nors atskirai imant mašinos ir gali turėti saugumo spragų, nei viena balsus skaičiuojanti mašina nėra prijungta prie interneto, jos nėra ir sujungtos viena su kita.

Tai reiškia, kad net ir radus būdą išnaudoti elektroninių balsavimo mašinų saugumo skyles, tai dar ir turi būti padaryta labai dideliu mastu, paveikiant ne kelias, o šimtus ar tūkstančius mašinų.

„Tiesiog „nulaužiant“ rinkimų mašinas visų rinkimų rezultatų suklastoti neįmanoma. Sistema yra per daug decentralizuota, kad vienas veikėjas ar grupė galėtų įnešti reikšmingą pokytį“, – sako Nicholas Weaveris, Berklio universiteto mokslininkas ir kibersaugumo ekspertas.

Ekspertai taip pat pažymi, kad daugelis apygardų, besiruošiančių organizuoti rinkimus, pasiruošia ir galimoms problemoms bei numato problemų sprendimo planus. Apie tai nėra daug kalbama viešai, bet keleto apygardų rinkimų komisijų nariai atskleidė, kad yra pasiruošę planui B – jei elektroninės balsavimo mašinos imtų gesti.

Be to, rinkimų rezultatus greičiausiai nulems trijų vadinamųjų „svyruojančių valstijų“ – Floridos, Ohajo ir Pensilvanijos – rinkėjų pasirinkimas. Visose jose naudojamos elektroninės balsavimo mašinos yra laikomos patikimomis. Floridoje ir Ohajuje po rinkimų vykdomas mašinų auditas, o Ohajo įstatymai netgi numato, kad jei kandidatus skiria mažas balsų skirtumas, balsai privalo būti perskaičiuojami rankiniu būdu.

Tai kodėl tada amerikiečiai nerimauja?

CNN ir „Wired“ kalbinti ekspertai pažymi, kad nerimą jie vis dėlto jaučia. Tačiau ne dėl to, kad rinkimų rezultatai gali būti suklastoti. Juos gąsdina nuolatinis šios temos eskalavimas visuomenėje, skatinantis nepasitikėjimą balsavimo sistema. Pasak jų, nepasitikėjimo atmosferos visuomenėje kūrimas ir yra tikrasis skleidžiančių kalbas apie JAV balsavimo sistemos nepatikimumą tikslas.

D.Trumpas jau ne kartą kartojo, kad rinkimų rezultatai gali būti klastojami, jis yra sakęs, kad tikrai pripažins rinkimų rezultatus, tik jeigu laimės. Jei rinkimuose triumfuos H.Clinton, D.Trumpas gali pasirinkti būtent balsavimo mašinas kaip lengvą taikinį.

Be to, ekspertai pažymi, kad rinkimų procesui pakenkti galima ne tik klastojant rinkimų rezultatus. Hipotetiškai svarstant, keleto mašinų sugadinimas rinkimų rezultatų nepakeistų, bet sukeltų dar didesnį nepasitikėjimą sistema.

„Kai kalbama apie bandymą daryti įtaką rinkimų rezultatams per balsavimo mašinas, daugelis įsivaizduoja, kad kažkas tiesiog klastotų rezultatus. Tačiau žalos galima padaryti ir paprastesniais būdais. Galima tiesiog priversti mašinas neveikti arba veikti labai lėtai. Tai taip pat sukeltų daug problemų: daug žmonių tiesiog negalėtų balsuoti“, – sako L.Nordenas.

Be to, net jei ir viskas veiks kaip turėtų veikti, negalėjimo perskaičiuoti rinkėjų balsus rankiniu būdu kai kuriose valstijose problema išlieka. Tai reiškia, kad abejonių rinkimų rezultatais, net jei jos bus niekuo nepagrįstos, patikimai paneigti nebus galima. Tai gali paskatinti tolesnį nepasitikėjimo valdžia augimą tarp amerikiečių.

Demokratų kandidatė Hillary Clinton įgijo labai ankstyvą persvarą 2016 metų JAV prezidento rinkimuose, kai Naujojo Hampšyro miestelyje Diksvil Noče keturiais balsais prieš du įveikė respublikoną Donaldą Trumpą.

Balsavimas šios valstijos miesteliuose Diksvil Noče, Harts Lokeišene ir Milsfilde prasidėjo antradienį tuojau po vidurnakčio vietos (7 val. Lietuvos) laiku ir baigėsi, kai balsus atidavė visi rinkėjai. Šių miestelių gyventojau turi galimybę pirmieji pareikšti savo valią per rinkimus, įdėmiai stebimus viso pasaulio.

Diksvil Nočas, esantis maždaug už 30 km nuo Kanados sienos, didžiuojasi, kad nuo 1960 metų jame vyksta pirmasis balsavimas JAV rinkimuose, bet tai yra laikoma labiau įdomybe nei šaliai kelią parodančiu dalyku.

Clay Smithas buvo pirmasis iš septynių žmonių, atidavusių savo balsus, vos tik laikrodžiai pradėjo skaičiuoti pirmąsias rinkimų dienos minutes. Aštuntasis miestelio gyventojas balsavo iš anksto.

Kaip rodo rezultatai, paskelbti praėjus kelioms minutėms po balsavimo pabaigos, šiame miestelyje H.Clinton surinko pusę balsų; vienas balsas teko libertarinių pažiūrų kandidatui Gary Johnsonui, o 2012 metų respublikonų kandidatas į prezidentus Mittas Romney gavo vieną balsą kaip pasirenkamai įrašytas kandidatas.

Pagal Naujojo Hampšyro įstatymus, bendruomenės, turinčios mažiau kaip 100 rinkėjų, gali gauti leidimą atidaryti balsavimo apylinkes vidurnaktį ir jas uždaryti, kai tik visi registruoti rinkėjai atiduoda savo balsus.

Keliose JAV Rytų pakrantės valstijose pagrindinis balsavimas prasidės 6 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku.