Panašu, kad TVF nepaisys raginimų nutraukti paramą prezidento Aliaksandro Lukašenkos Vyriausybei, kurią Vakarai kaltina sukčiavimu praėjusių metų prezidento rinkimuose ir žiauriu susidorojimu su po jų kilusiais protestais, bloomberg.com.

Prezidentas Joe Bidenas praėjusį mėnesį Baltuosiuose rūmuose susitiko su Lietuvoje gyvenančia opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja, o JAV – didžiausia TVF akcininkė – šią savaitę, praėjus lygiai metams po suklastotų prezidento rinkimų, išplėtė ekonomines sankcijas Baltarusijai.

Baltarusijos atvejis iliustruoja, kaip kai kurie JAV priešiški autoritariniai režimai gaus naudos iš rekordinio dydžio 650 milijardų dolerių siekiančių specialiųjų skolinimosi teisių arba SDR, kurios yra paskirstomos tarp TVF narių maždaug proporcingai jų ekonomikos dydžiui.

Nors amerikiečiai tvirtina, kad tai nėra tiesa, Rusija teigia, kad iš Sirijos parsivežė geros būklės „Tomahawk“ sparnuotąją raketą, naudotą prieš cheminių ginklų saugyklas. Rusijos karininkai netgi teigia, kad ši raketa jiems padės pagerinti savo šalies raketas. Bet ką iš tikrųjų galima sužinoti iš nesprogusios sparnuotosios raketos?

„Neseniai daviau įsakymą JAV karinėms pajėgoms atlikti tikslius smūgius taikiniams, susijusiems su Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado cheminių ginklų galimybėmis. Bendra operacija su Prancūzija ir Jungtine Karalyste dabar jau yra pradėta“, – kreipdamasis į šalies gyventojus sakė prezidentas D. Trumpas.

D. Trumpo kalba:

https://twitter.com/realDonaldTrump/status/984967457315139586

"Tonight, France, the United Kingdom, and the United States took decisive action to strike the Syrian chemical weapons infrastructure… Together, we have sent a clear message to Assad and his murderous lieutenants that they should not perpetrate another chemical weapons attack." pic.twitter.com/rgVvQG05Or

— Department of State (@StateDept) April 14, 2018

JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas sakė, kad dabar viskas priklauso nuo Sirijos prezidento Basharo al-Assado: jei jis po šios „labai stiprios žinutės“ padarys išvadas dėl cheminių ginklų naudojimo, tai bus vienkartinis atvejis.

Smūgiai sirijoje

https://youtu.be/DTz5so0Albw

Liudininkai Damaske pasakoja, kad dangų nušvietė didžiulės liepsnos. AP reporteris sakė, kad dangus nusidažė ryškia oranžine spalva.

https://twitter.com/Nidalgazaui/status/984966629195960320

Theresa May: kitos išeities nėra
Kaip teigė Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May, jokios kitos išeities, kaip tik pasiųsti raketas, nėra.

Visas Theresa May pranešimas

The Prime Minister @theresa_may has made a statement on Syria: https://t.co/bBfYyowUIo pic.twitter.com/QlTeFXmOkt

— UK Prime Minister (@10DowningStreet) April 14, 2018

Turkijos lyderio pareiškimas
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sveikina Vakarų smūgius Sirijos lyderio Basharo al Assado režimui ir vadina juos „tinkamu atsaku“ į „nežmoniškas“ Damasko atakas.

„Mes laikome šią operaciją tinkama“

„Režimas pamatė, kad pastarosiomis dienomis intensyvėjančios jo atakos prieš disidentus … nebus paliktos be atsako“

– per savo valdančiosios partijos susitikimą Stambule sakė R. T. Erdoganas.

Penktagonas

Visi smūgiai Sirijoje buvo šimtu procentų taiklūs

صباح الصمود..

رئاسة الجمهورية العربية السورية pic.twitter.com/hhIZT6cOTe

— Syrian Presidency (@Presidency_Sy) April 14, 2018

Kremlius: Rusija griežtai smerkia smūgius

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas JAV ir sąjungininkų smūgius pavadino „agresijos aktu“.

The joint airstrike operation in Syria was "precise, overwhelming and effective" says the Pentagon pic.twitter.com/pXqds19PfS

— Sky News (@SkyNews) April 14, 2018

Šiaurės Korėja, regis, nuolatos arba vykdo tarpžemyninių balistinių raketų bandymus, arba juos planuoja. Kol kas naujienų šia tema nėra, tačiau JAV jau rimtai vertina grėsmę, iš kurios prieš kelerius metus tik juokėsi. JAV turi sistemas, ginančias nuo tokių raketų, tačiau visada svarstomi visi įmanomi gynybos būdai. Pavyzdžiui, ar naikintuvas gali numušti balistinę raketą?

JAV sukurtos antžeminės priešraketinės sistemos yra vertinamos įvairiai. Viena vertus, bandymai parodė, kad jos gali veikti tiksliai, tačiau ekspertai pastebi, kad Šiaurės Korėjos smūgis būtų netikėtas ir neprognozuojamas. Neaišku ir kiek tiksliai JAV karo ekspertai išmano Šiaurės Korėjos kovinių galvučių galimybes. Taigi, svarstoma nuo raketų gintis ir iš oro – JAV naikintuvai greitai turės patobulintas oras-oras tipo raketas, kurios, galimai, padės gintis nuo tarpžemyninių raketų?

Justinas Bronkas, JAV karinės aviacijos ir oro mūšių ekspertas, teigia, kad iš tiesų technologiškai tai nėra taip jau sudėtinga. Bronko teigimu, pakaktų šiek tiek pakeisti turimų oras-oras raketų programinę įrangą, kad jos įgytų teorinę galimybę kovoti prieš balistines raketas. Greičiausiai tokias galimybes galėtų įgyti F35 naikintuvas, tačiau šis ginklas neišvengiamai turėtų didelių trūkumų.

Visų pirma, F35 turėtų atsidurti netoli balistinės raketos dar jos paleidimo stadijoje. Taigi, šiuo atveju naikintuvai turėtų veikti ne virš JAV, o netoli Šiaurės Korėjos. Taigi, misija savaime būtų pavojinga, o sėkmės tikimybė, pavadinkime, teorinė. F35 naikintuvai jau yra dislokuoti Japonijoje dėl paaštrėjusios situacijos Korėjos pusiasalyje. Skaičiuojama, kad jie suspėtų nuskrieti į tinkamą tašką paleisti ginklus į balistinę raketą, tačiau laiko tarpas sėkmei būtų labai mažas. Kur kas tikslingiau būtų Šiaurės Korėjos raketą numušti iš laivo paleista raketa. F35 tokioje misijoje padėtų koreguodamas raketos trajektoriją, padidindamas sėkmės tikimybę.

JAV THAAD sistema bandymuose pasirodo tiesiog puikiai, tačiau yra tinkama tik trumpo ir vidutinio nuotolio balistinėms raketoms naikinti. Kitaip tariant, THAAD negali apginti JAV teritorijos nuo Šiaurės Korėjos raketų. Kita vertus, JAV sąjungininkai regione džiaugiasi THAAD dislokavimu. JAV nuo ilgo nuotolio raketų saugosi kita sistema, žinoma GMD („Ground-based Midcourse Defense“). Pastaroji dar gegužę pratybose sėkmingai atrėmė raketą, paleistą iš 4200 mylių atstumo. Problema ta, kad GMD sėkmės statistika nedžiugina – ji pasiekia savo tikslą tik 55 % atvejų.

JAV taip pat planuoja panaudoti lazeriais apginkluotus dronus, kurie užkirstų kelią net pradėti ataką. Visgi, neatmetama ir tiesioginio prevencinio smūgio tikimybė. Tai regioną ir neramina labiausiai. Kiek kartų Šiaurės Korėja dar bandys tarpžemynines raketas, kol JAV nuspręs, kad pakaks?

Praėjo geri penki Donaldo Trumpo prezidentavimo mėnesiai. Amerikos priešai ir draugai pratinasi prie naujos eros, kurioje Vašingtonas žengia pirmuosius žingsnius stipriai savotišku ir sunkiai nuspėjamu keliu – „Amerika – pirmiausia“.

Europos, Azijos ir Artimųjų Rytų valstybių vyriausybės tiriamuoju žvilgsniu stebi kintančius Amerikos prioritetus ir žvalgosi alternatyvių lyderystės ir partnerystės šaltinių, beveik neabejodamos, kad Amerika nusprendė kiek atsitraukti, naujienų portale cnn.com rašo politikos apžvalgininkas Stephenas Collinsonas.

D. Trumpo nepopuliarumas užsienyje verčia pasaulio lyderius atidžiau įvertinti savo pačių užimamas politines pozicijas, prieš pažadant Amerikos prezidentui savo artimą draugystę – net jei iš principo jie pageidautų, kad Vašingtonas išsaugotų savo vis dar pasaulinės reikšmės įtaką ir išliktų liberalios rinkos ekonomikos ir demokratijos garantu.

D. Trumpo administracijos neapdairumas?

Visos vyraujančios nuotaikos netrukus atsiskleis – šią savaitę D. Trumpas vėl svečiuojasi Europoje. Straipsnio autorius primena, kad vos prieš kelias savaites įvykęs pirmasis jo vizitas šiame žemyne Vašingtono ir kai kurių ilgamečių jo sąjungininkų santykiuose paliko nemalonių įtrūkimų.

Vizitą D. Trumpas pradeda Lenkijoje, kuri iš jo tikisi kuo aiškiausio NATO saugumo garantijų patvirtinimo. Paskui D. Trumpas vyks į Vokietijoje rengiamą G-20 viršūnių susitikimą, kur jo sutikimas gali būti ne itin šiltas ir draugiškas dėl sprendimo pasitraukti iš Paryžiaus klimato susitarimo.

D. Trumpo administracija atmeta teiginius, esą tai ji kalta dėl sumenkusio Amerikos kaip lyderės vaidmens, argumentuodama tuo, kad prezidento vizitai į užsienį, nesibaigiantys susitikimai ir dažni skambučiai užsienio šalių prezidentams ir ministrams pirmininkams rodo aktyvų Amerikos įsitraukimą į tarptautinius reikalus.

Tačiau po to, kai D. Trumpas pademonstravo abejingumą daugiašaliams prekybos santykiams ir parodė nepagarbą daugiašalėms institucijoms ir susitarimams, įtakingiausi įvairių šalių – nuo Vokietijos iki Irako ir nuo Kanados iki Azijos valstybių – politikai savo vizijose vis dažniau ima regėti daugelio anksčiau savaime suprantama laikytos JAV lyderystės susilpnėjimą sprendžiant visuotinės svarbos reikalus.

„Tas, kuris mano, kad šio pasaulio problemas galima išspręsti izoliacionizmu ir protekcionizmu, labai smarkiai klysta“, – praėjusią savaitę parlamentui sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, turėdama galvoje D. Trumpo nusiteikimą.

Padėtis gerai matoma ir iš arti, ir iš toli

Padėtį seka ir geografiškai artimiausia Amerikos sąjungininkė Kanada. Praėjusį mėnesį parlamente sakydama kalbą, šios šalies užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland nuoširdžiai padėkojo Amerikai už tai, kad ji „tikrai – nepamainoma šalis“, užtikrinusi 70 metų trukusią taiką ir klestėjimą. Tačiau ji pripažino, kad katino dienos artėja prie pabaigos.

„Tai, kad mūsų draugė ir sąjungininkė ima kvestionuoti savo, kaip pasaulinės lyderės, mantijos vertę, labai aiškiai rodo, kad atėjo laikas apsibrėžti savą – aiškią ir nepriklausomą – kryptį, – sakė Ch. Freeland. – Kanadai ši kryptis turi reikšti po karo susiklosčiusios daugiašalės tvarkos atnaujinimą, vadinasi, ir sutvirtinimą.“

Kad Amerika traukiasi šalin nuo pasaulinių reikalų, jaučia ne tik ilgamečiai jos sąjungininkai. Karinei lyderystei labiau prijaučianti D. Trumpo administracija nuvertino ne tik visos diplomatijos, bet Valstybės departamento reikšmę, ir tai nėra nepastebima.

Praėjusią savaitę CNN žurnalistei Christiane Amanpour Irako viceprezidentas Ayadas Allawis sakė, kad, jo nuomone, Jungtinės Valstijos „nedalyvauja“ pastangose išlaikyti visuotinį saugumą ir kad yra „susidaręs pasaulinės lyderystės vakuumas“.

„Amerika turi […] grįžti prie savo, kaip tarptautinės veikėjos, svarbios tarptautinės veikėjos, vaidmens“, – sakė jis.

O štai Amerikos varžovai šioje vietoje įžvelgia nišą. Likus kelioms dienoms iki prezidento D. Trumpo inauguracijos, Davoso pasaulio ekonomikos forume Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pateikė gana netikėtą pasaulio viziją, pareikšdamas, kad jo vadovaujama šalis galėtų imtis laisvosios prekybos, globalizacijos ir kovos su klimato kaita – sričių, kuriose lyderės pozicija iki šiol priklausė Jungtinėms Amerikos Valstijoms, – prižiūrėtojo vaidmens.

„Patinka tai ar ne, visuotinė ekonomika yra didelis vandenynas, iš kurio neišbrisi“, – Šveicarijos kalnų kurorte susirinkusiems delegatams kalbėjo Xi Jinpingas.

„Amerika – pirmiausia“ ar „Amerika – viena“?

Pastarosiomis dienomis, artėjant Kataro atskirtį nulėmusio konflikto dėl teroristų finansavimo atomazgai, D. Trumpas kalbėjosi su JAV sąjungininkų lyderiais Persijos įlankoje, taip pat aptarinėjo reikalus su partneriais Vokietijoje ir Italijoje.

„Amerika – pirmiausia“ […] nereiškia „Amerika – viena“, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Herbertas Raymondas McMasteris. – Prezidentas D. Trumpas patvirtino įsipareigojimą Amerikos aljansams, nes tvirti aljansai padeda stiprinti Amerikos saugumą ir apsaugoti Amerikos interesus.“

Nors būsima Amerikos užsienio politikos kryptis užsieniui nėra visiškai aiški, Vašingtonas vis dėlto atliko ir keletą aiškių manevrų. Pirma, gerokai sustiprėjo Amerikos pasipriešinimas Iranui Artimuosiuose Rytuose – šis persiorientavimas, kaip pastebi straipsnio autorius S. Collinsonas, neabejotinai susijęs su D. Trumpo apsilankymais Saudo Arabijoje ir Izraelyje.

Tačiau tuo pačiu metu galima teigti, rašo jis, kad, pavyzdžiui, Sirijos atžvilgiu nesimato jokios konkrečios D. Trumpo administracijos strategijos, nepaisant, kad pavyko išnaikinti pagrindinius vadinamosios „Islamo valstybės“ židinius. Iranas, jausdamas Rusijos užnugarį, jau regi šiitų įtakos pusmėnulį, kuris drieksis nuo Teherano per Iraką ir Siriją iki Libano ir pakeis galios pusiausvyrą regione. Kaip aktyviai D. Trumpo administracija planuoja priešintis tokiam scenarijui – kartu su Saudo Arabija, Persijos įlankos valstybėmis, Egiptu ir Jordanija, lieka neaišku.

Kalbant apie reikalus Azijoje, branduolinės ir raketų krizės akivaizdoje D. Trumpas užmiršo savo atšiaurumą Kinijai, kad tik įtikintų Pekiną labiau pasistengti sutramdyti pastovumu nepasižyminčią savo bičiulę Šiaurės Korėją. Vis dėlto D. Trumpas, ko gero, nusprendė, kad pastangos bergždžios, ir ne tik įvedė sankcijas Kinijos bankui, bet ir patvirtino 1,4 mlrd. JAV dolerių (apie 1,2 mlrd. Eurų) vertės ginkluotės pardavimo Taivanui projektą, taip dar labiau padidindamas įtampą su Pekinu.

Dėl didelio D. Trumpo nepopuliarumo pasaulio lyderiams darosi politiškai sudėtinga jį remti. Neseniai „Pew Global Attitudes“ surengta apklausa parodė, kad D. Trumpą visame pasaulyje palaiko itin nedaug žmonių. Tik Rusijoje ir Izraelyje juo pasitikima labiau nei ankstesniu prezidentu Baracku Obama.

JAV pajėgos smogė Sirijos režimo taikiniams keršydamos už „Basharo al Assado režimo” cheminę ataką, per kurią žuvo daugybė civilių ir vaikų, praneša CNN.

Kandį, kurią kai kas vadina drugeliu, tikriausiai iš pagarbos naujajam JAV prezidentui, 2017 m. sausį atrado ir aprašė kanadietis biologas ir entomologas Vazrikas Nazaris (Vazrick Nazari). Jis ją rado Kaliforniją ir Meksiką apimančiame regione. V.Nazaris ištyrinėjo šešis patinėlius ir vieną patelę ir įsitikino, kad tai – iki šiol mokslui nežinomi drugių būrio atstovai. Po to mokslininkas kandžiai sugalvojo vardą, nes turi tam teisę: pagal nusistovėjusią tradiciją vardą gyvai būtybei suteikia tas, kas ją pirmas atrado ir aprašė. V.Nazaris nusprendė, kad gelsvi žvyneliai ant vabzdžio galvos primena garsiąją Donaldo Trampo (Donald Trump) šukuoseną ir tuo jie yra panašūs. Neopalpa donaldtrumpi – taip buvo pavadinta kandis.

Neoficialų vardą gavo ir vikšras

Neopalpa donaldtrumpi – reta kandis, ją būtina saugoti. Kaip ir JAV prezidentą. Mokslininkas tikisi, kad garsus vardas padės vabzdžiui išgyventi dabartinėmis sudėtingomis ekologinėmis sąlygomis. Beje, D.Trampas jau anksčiau yra įkvėpęs entomologus. 2016 m., kai 45-asis JAV prezidentas buvo dar tik kandidatas – pastebimas, nors ir ne populiariausias, – su juo buvo palygintas Peru džiunglėse gyvenantis vikšras Megalopyge opercularis, pasižymintis įspūdinga plaukuota danga. Tiesa, niekas jo nepervardino, bet kuoduotoji būtybė buvo pradėta vadinti Trumpapillar – „trampikšru”.

Pagerbtas ir kitas prezidentas

Per dvi kadencijas trukusį prezidentavimą Barakas Obama (Barack Obama) taip pat kelis kartus pelnė garbę pasidalinti savo vardu su gyvūnijos ir augalijos pasaulių atstovais. Tosanoides obama – taip dabar vadinama žuvytė, kurią netoli Havajų salų atrado JAV nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų valdybos (NOAA) ekspedicija 2016 m. birželį. Taip mokslininkai įvertino B.Obamos pastangas aplinkosaugos srityje. Vardas Aptostichus barackobamai suteiktas naujai vorų rūšiai, aptiktai Kalifornijoje. Voras nedidelis – kūnelis tik 3 cm ilgio. Agresyvus ir gudrus, rausia urvelius, kuriuos pridengia stogeliu, o prie jo pritvirtina voratinklio gijas. Vos tik grobis – smulkus vabzdys – jas paliečia, barakobama iššoka iš po stogelio ir jį stveria. Keris Knudsenas (Kerry Knudsen) iš Kalifornijos universiteto įvertino B.Obamos mokslui ir švietimui teikiamą paramą. Ir jo garbei pavadino naują kerpių rūšį, atrastą 2007 m. Caloplaca obamae – taip buvo pavadinta kerpė.

Mirė darbe

Rusijos diplomatas išėjo iš gyvenimo būdamas darbo poste.

„Vitalijaus Ivanovičiaus Čiurkino giminėms ir artimiesiems nuoširdžiausią užuojautą“

URM atstovė Marija Zacharova išreiškė užuojautą dėl diplomato mirties.

V.Čiurkinas mirė Niujorko Presbiterionų ligoninėje skelbia „New York Post“. Leidinio duomenimis, mirtis diplomatą ištiko dėl širdies problemų.

V.Čiurkinas į ligoninę iš Rusijos generalinio konsulato Niujorke jau buvo atvežtas be sąmonės. Po kelių valandų, nepaisant medikų pastangų atgaivinti, jis mirė.

Naują situaciją pasikeitus JAV administracijai „Vakaro žinios“ aptarė su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru, politikos apžvalgininku Rolandu Paulausku.

– D.Trampas nuo pat pirmosios prezidentavimo dienos kaltinamas „protekcionistine politika“. Tačiau kas blogo, jeigu šalies vadovas siekia sugrąžinti gamybą į savo šalį, mažinti bedarbių skaičių, skatinti vietos gamintojus kurti darbo vietas?

– Pirmiausia pažvelkime į tuos jo oponentus… Kadangi didžioji pasaulio žiniasklaida iš esmės yra globalistų rankose, tai nieko keisto, kad jiems tai nepatinka. Bet jeigu kas nors paklaustų žmonių, kitaip suvokiančių pasaulį, tai nebūtų ir ką kritikuoti… Todėl reikia analizuoti, kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje. Patinka tai kam nors, ar ne, bet žmonės tiesiog pavargo nuo fantazijų, kurių neįmanoma realizuoti. Pavyzdžiui, mums aiškinama, kad nėra skirtumų tarp vyro ir moters, kad galima išauginti vaikus kažkokiuose šiltnamiuose, kur nėra jokio smurto ir jokių neigiamų emocijų, kad turi būti multikultūralizmas – esą privažiuos čia visokių svieto perbėgėlių ir mes gražiai sutarsime, o jie integruosis… Visa tai yra absurdiškos fantazijos, neturinčios nieko bendra su tikrove. Ir štai dar viena fantazija: esą galima iškelti gamybą iš savo šalies ir nuo to mums bus geriau.

– Tuomet reikia turėti pinigų spausdinimo stakles…

– Tai ir yra visas reikalas: šitas fantazijas buvo galima puoselėti tik dėl to, kad Vakarų civilizacija turi tą pinigų spausdinimo mašiną. Todėl jie galėjo fantazuoti keliasdešimt metų, prifantazavo, o atsiradusias problemas spręsdavo tuščių pinigų spausdinimu. Na, iškėlė Amerika gamybą į Aziją, liko galybė žmonių be darbo, o kad jie neprotestuotų ir galėtų išgyventi, tam yra panaudota 20 trilijonų dolerių skola… Ar gali tokius fokusus daryti ir visos kitos šalys? Žinoma, kad ne – pinigus spausdinti gali tik tie, kurie turi rezervines valiutas. Bet dabar paaiškėjo, kad ir tie rezervinių valiutų turėtojai taip pat negali šitaip gyventi be galo, nes ta skola pasidaro tokio masto, kad vien tik jos tvarkymas užima labai didelę dalį biudžeto. Iš kur tos dabartinės problemos su palūkanų normomis, kai pinigus skoliniesi arba visai veltui, arba tau netgi primoka? Todėl, kad jeigu pakelsi palūkanų normas, tai valstybių skolos tvarkymas tiek išauga, kad biudžetai tiesiog nepatempia… Kitaip sakant, keliasdešimt metų fantazavome, tas fantazijas realizavome spausdindami tuščius pinigus, bet dabar jų tiek yra prispausdinta, kad visi seniausiai susipainiojo tiek finansuose, tiek moraliniuose dalykuose… Bet pasaulyje vis tiek išliko normalių žmonių, kurie atlaikė visą šitą spaudimą ir štai dabar jie Jungtinėse Valstijose pagaliau išsirinko žmogų, kuris šneka jų kalba.

– Tai ir pakalbėkime apie šio žmogaus pirmuosius atliekamus darbus. Ką jie mums pasako apie tolesnes perspektyvas?

– O koks buvo vienas pirmųjų jo veiksmų? Ogi iš valdiško prezidento internetinio puslapio dingo nuorodos į seksualinių mažumų propagandinį puslapį, į klimato kaitos puslapį ir vadinamosios „žaliosios energetikos“ puslapį. O kas yra ta „žalioji energetika“? Tai yra dar viena fantazija. Žinoma, yra ir saulės, ir vėjo energetika, bet mums melavo ir dar dabar iš inercijos meluoja, kad tai yra pigi energija. Netiesa. Tai yra labai brangi energija. Bet yra veikėjų, kurie daro iš to biznį, todėl iš tų spausdinamų pinigų buvo galima finansuoti visus tuos „žaliosios energetikos“ projektus. Ir štai D.Trampas, kaip verslininkas, kuris realiau žiūri į gyvenimą, visas tas fantazijas pašalino. Atkreipčiau dėmesį į jo inauguracinę kalbą, kur nė karto nebuvo pavartotas žodis „demokratija“. Ir visa tai po šitiek dešimtmečių kalbų apie „demokratijos vertybes“…

– Vadinasi, demokratija tėra dar viena fantazija?

– O argi ne? Todėl ir sakau, kad šiandien pasaulyje susiduria dvi kategorijos žmonių, o JAV tėra tik katalizatorius šiame procese. Lietuvoje vyksta lygiai tas pats: vieni gyvena savo fantazijų pasaulyje ir nori sukurti tai, ko iš principo būti negali. O kita dalis žmonių kentėjo, kol pagaliau gavo savo prezidentą, ir tikrai išeis jo ginti, jeigu to prireiks. Šio proceso tęsinys dabar bus Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje…

– Na, o kokius šių procesų padarinius pamatysime ar pajausime mes? Ar pas mus viskas liks po senovei – tiesiog mūsiškiai lauks, kuri pusė nugalės?

– Matau tuos procesus gerokai sudėtingiau. Pagrindinis D.Trampo uždavinys yra sustabdyti Kinijos vystymąsi. Juk kad ir ką jis galvotų ir ką darytų, problemos tai niekur nedingo. Jeigu JAV šiandien nustos spausdinti pinigus, jos iškart sprogs iš vidaus.

– Sprendžiant iš D.Trampo žodžių ir pirmųjų veiksmų, galbūt jis ketina to atsisakyti ne iš karto, o laipsniškai, grąžindamas gamybą į savo šalį ir surinkdamas daugiau mokesčių?

– Galbūt… Bet jeigu jis viską bandys daryti staigiai ir greitai, tuomet nieko nebus. Juk jis kalba ne tik apie federalinį rezervą. Jis kalba, kad reikia atlikti ir naują Rugsėjo 11-osios tyrimą… Jis muša per pagrindus, o kiekviena valstybė ir kiekviena visuomenė stovi ant tam tikrų istorinių pamatų, net jeigu jie yra išgalvoti. Bet kol visuomenė tiki, tol valstybė stovi ant tų pamatų, kad ir kokie jie būtų, kai tik tuos pamatus pradedi judinti, viskas griūva… Puikiausias pavyzdys – Tarybų Sąjunga, kur atėjo Gorbačiovas ir pradėjo griauti tikėjimo pamatus, kol neliko šalies. Jeigu D.Trampas elgsis visose srityse labai staigiai ir radikaliai, tai jis gali tapti JAV Gorbačiovu… Klausimas, ar jam tai leis daryti… Dar prieš metus sakiau, kad jam turėtų paaiškinti protingi žmonės gražiais kostiumais, ką jis gali daryti, o ko – negali. Bet vėlgi problemos lieka tos pačios: toliau gyventi iš pinigų spausdinimo ir skolos augimo jau negalima. Įsiklausykime, ką sako D.Trampas. Jis didins kariuomenę, jis investuos į naują ginkluotę ir kartu mažins mokesčius bei skolą. Klausimas: iš kur jis visam tam gaus pinigų? Juk gamybos grąžinimas yra labai ilgas procesas, kuris dar neaišku, kuo pasibaigs…

– Bet grįžkime prie Lietuvos. Ko mums tikėtis iš tų naujų D.Trampo užmojų? Ar mūsų politiniam elitui negriūva žemė po kojomis – juk mūsiškiai iki šiol keiksnoja D.Trampą, nes laimėjo „ne tas“…

– Štai čia ir slypi esmė: norint gyventi taip, kaip JAV gyveno iki šiol, reikia ir toliau emituoti dolerį. Šitai dolerio emisijai pirmiausia grasina Kinija, todėl D.Trampas ir jo aplinka visiškai atvirai sako: mums nepavyko sugriauti Rusijos ir Kinijos draugiškų santykių, vadinasi, reikia keisti taktiką – pradėti draugauti su Rusija ir traukti ją nuo Kinijos link savęs. Šioje situacijoje mes patenkame į itin kvailą padėtį, dėl ko aš visus įspėjau jau prieš keletą metų. Vyksta geopolitinis žaidimas ir aš nenoriu, kad Lietuva atsidurtų nugalėtojo rankose, kuris vėliau už mus spręstų mūsų likimą. Dabar įsivaizduokime: JAV sprendžia savo problemas su Kinija, o Rusija kažko iš amerikiečių paprašo… Tai dabar tegul kiekvienas sau atsako sąžiningai: kas į ką bus išmainyta? Be jokių skrupulų, nesvarstant nė sekundės mes būsime atiduoti bet kam, kas tik padėtų JAV išspręsti jų problemas. Jau dabar svarstomi tokie susitarimai, Kisindžeris apie tai šneka viešai ir D.Trampas inauguracinėje kalboje pasakė, kad gerbs kitų valstybių interesus, t.y. įtakos zonas. Tai kurioje vietoje mes dabar atsiduriame su visa mūsų pastarųjų kelerių metų politika?

– Klausimas, ar tie geopolitiniai veiksniai apskritai priklauso nuo mūsų politikos? Kad ir ką mūsiškiai kalbėtų, kad ir kur jie orientuotųsi, didieji klausimai kartu su jais nesprendžiami.

– Priklauso ir nuo mūsų. Jau prieš kelerius metus prognozavau, kad po visų šitų geopolitinių perversmų Lietuva gali: a) visiškai prarasti valstybingumą; b) turėti tokį valstybingumą, kaip turėjo Lenkija po karo; c) turėti suomiškojo tipo valstybingumą pokaryje. Ir štai nuo mūsų priklauso, kokio tipo valstybingumą sugebėsime turėti arba iš viso neturėti. Tai priklauso nuo to, kaip mes elgsimės. O mes elgiamės pagal patį blogiausią scenarijų, koks tik yra įmanomas, sukeldami maksimalią grėsmę savo valstybingumui. O dabartinė situacija taip ir klostosi: jeigu Maskva norės kažko iš mūsų, tai mainais už šiek tiek šaltesnius santykius su Kinija Vašingtonas atiduos viską.

– Tai gal būtent dėl to mūsų vadinamasis „elitas“ toliau koneveikia D.Trampą?

– Be abejo. Tik ar ne mūsiškiai patys kalti, įvarę save į tokį siaurą galimų veiksmų koridorių, nepalikdami sau jokios išeities, nematydami pasaulio plačiau, pernelyg pasitikėdami tik vienu žaidėju? O aš visada sakiau: šitas žaidėjas žaidžia tik savo žaidimą, jis pirmiausia rūpinsis savo interesais, o ne mūsų. Iš pradžių mes buvome reikalingi kaip gyva žuvelė, gaudant Rusijos lydeką. Dabar nauja Valstijų administracija keičia taktiką ir jeigu jiems reikės, tai tą gyvą žuvelę atiduos nė nemirktelėję. Bet ne viskas taip paprasta. Įsivaizduokime, kad rusai nesutinka aukoti savo gerėjančių santykių su Kinija. Štai čia yra įdomiausias klausimas: kaip elgsis Rusija, nes jau dabar aišku, kad rusus vilios, siekiant atitraukti nuo draugystės su Kinija. Tarp Rusijos elito yra labai daug žmonių, kurie iš karto sutinka su tokiu sprendimu, nes jie yra provakarietiškai nusiteikę, o visi jų turtai yra Vakaruose, todėl jie tik ir laukia progos susitaikyti su JAV ir jeigu tam reikia paaukoti interesus Kinijos kryptimi, jie iškart aukos. Dar D.Trampas nieko nepasiūlė, o jie jau dabar agituoja aukoti tuos kinus. Bet kita dalis rusų elito sako, kad D.Trampas atėjo tik ketveriems metams ir dar klausimas, ar jis tiek išbus, o Kinija bus visą laiką… Todėl ir rusai turės sau atsakyti: kur yra teisingas strateginis pasirinkimas? Jeigu rusai neaukos santykių su Kinija, tada JAV neliks nieko kito, kaip tęsti B.Obamos ir visų kitų buvusių administracijų politiką. Tada Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje kariuomenės bus kur kas daugiau nei dabar. Taigi viskas priklausys nuo to, kaip JAV susitars su Rusija dėl Kinijos.

Parengta pagal  dienraštį „Vakaro žinios“