Viadukas buvo remontuojamas, kai netikėtai įgriuvo į A14 greitkelį ir prispaudė juo važiuojantį nissan Qashqai automobilį. Turimais duomenimis juo vyko vyras ir žmona iš Askoli Pičeno provincijos.

Gelbėtojai visą naktį bandė pasiekti sniego lavinos užverstą viešbutį netoli Gran Saso kalnų, Abruzzo regione.

„Yra daug žuvusių“, – teigė kalnų gelbėjimo tarnybos vadovas Antonio Crocetta.

Manoma, kad „Rigopiano“ viešbutyje tuo metu buvo apie 30 žmonių. Įlūžus stogui vietiniai gyventojai informavo gelbėjimo tarnybas, tačiau lavina užvertė ir kelius, tad viešbutį pasiekė tik anksti ryte.

Pranešama, kad Vidurio Italiją ir naktį purtė nedidelės galios žemės drebėjimai. Trečiadienį dieną ją sukrėtė 5,7 balų žemės drebėjimas.

„Rigopiano“ viešbutyje tragedijos metu iš viso buvo 29 žmonės: 22 svečiai, jų tarpe – du maži vaikai, 7 darbuotojai. 2 išgelbėti. Italijos televizijai „RAI” gelbėtojai telefonu pranešė: „Matome degančias šviesas. Bet į mūsų šauksmus niekas neatsako“.

Italijos televizijai RAI gelbėtojai telefonu pranešė: „Matome degančias šviesas. Bet į mūsų šauksmus niekas neatsako“.

Italijos civilinės gynybos specialistai aiškina, jog viešbutį užgriuvusią milžinišką sniego griūtį išjudino stiprūs požeminiai smūgiai. Nuo vidurnakčio iki šio ryto Abruzze žemė drebėjo iš viso 82 kartus. Lyg tyčia, žemės drebėjimo išvakarėse Vidurio Italijoje prasidėjo neregėtas snygis: šimtai tūkstančių gyventojų liko be elektros, užpustyti keliai. Televizijos žinių reportažai iš Abruzzo baugina: tokios žiemos Italijoje niekas neprisimena.

Apeninų slidinėjimo kurortai yra žymiai mažiau lankomi lyginant su Italijos Alpėmis. Į Gransasą – tai aukščiausia 2912 metrų viršukalnę – vyksta atostogauti daugiausiai patys italai ir pradedantieji slidininkai. Čia nėra daug „juodųjų trasų“, turizmo infrastruktūra išvystyta menkiau, mažesnės kainos. Pastaruoju metu Abruzzo regioną po truputį atranda ir užsieniečiai. Juos vilioja Adrijos jūros kurortai, gastronominio turizmas – puikus vynas, sūriais, alyvuogių aliejus.

„Iš tikrųjų, vokiečiai čia atvažiuos su pėstininkų kovos mašinomis, taip pat su tankais“, – žurnalistams Briuselyje sakė J. Olekas po NATO gynybos ministrų posėdžio.

Siekiant atgrasyti Rusiją, vokiečių vadovaujamas batalionas Lietuvoje bus dislokuotas kitų metų pradžioje.

Ministras patvirtino, kad bataliono sudėtyje bus vokiečių tankai „Leopard 2“, tačiau kitos atvežamos technikos nedetalizavo. Prie Lietuvoje kuriamo 1000-1200 karių bataliono taip pat prisidės Beniliukso šalys, Norvegija, Kroatija ir Prancūzija.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas teigia, kad Aljansas daro pažangą, formuodamas batalionus, kuriuos ruošiamasi dislokuoti Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Pasak jo, jei  pasiruošimų tempas išliks kaip dabar, koviniai daliniai į šias šalis bus pasiųsti kaip planuota – ateinančių metų pradžioje.

Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras neseniai patvirtino, kad svarstoma kartu su šiuo batalionu Lietuvoje dislokuotos ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“. Krašto apsaugos ministras sakė, kad dėl to sprendimas dar nepriimtas.

https://www.youtube.com/watch?time_continue=47&v=WrZni_qAorQ

„Mes visada kalbamės apie oro gynybą. Patys turime trumpojo nuotolio sistemas, planuojame pirkti vidutinio nuotolio sistemas, o apie ilgojo nuotolio variantą visada diskutuojame. Tačiau tai nebūtinai tiesiogiai susiję su šiuo batalionu“, – sakė J.Olekas.

NATO tarptautiniai batalionai nuo kitų metų taip pat bus dislokuoti Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.

Po Aljanso gynybos ministrų susitikimo NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas sakė, jog prie Latvijoje kuriamo bataliono prisidės Albanija, Italija, Lenkija, Slovakija. Šiam vienetui vadovaus Kanada.

Kuriant Jungtinės Karalystės vadovaujamą vienetą Estijoje dalyvaus Danija ir Prancūzija. Lenkijoje prie JAV kuriamo bataliono prisidės britai ir rumunai.

„Daug valstybių labai konkrečiai paskelbė prisidėsiančios prie tarptautinių batalionų“, – žurnalistams Briuselyje sakė J. Stoltenbergas.

„Mūsų pajėgos bus iš tikrųjų tarptautinės, siunčiančios vienareikšmišką signalą – NATO yra vieninga“, – kalbėjo jis.

NATO lyderiai per liepą Varšuvoje vykusį Aljanso viršūnių susitikimą susitarė, kad bus rotuojamos pajėgos visose trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, siekiant užtikrinti, kad jos nebus paliktos vienos, jei Rusija mėgintų surengti intervenciją, panašią į įvykdytą Ukrainoje.

Pasak V. Katkaus, ne visai tikslu kalbėti apie besiartinančią naują krizę, nes senoji vis dar nesibaigusi, tik naujų paskolų pagalba nustumta 10 metų.

„Prieš mėnesį Jungtinių Tautų (JT) ekonomikos ekspertai paskelbė ataskaitą apie tai, kad šiuo metu pasaulyje vyksta trečias finansinės krizės etapas. Pirmuoju etapu įvardijamas JAV nekilnojamojo turto kainų burbulas 2007-aisiais, antruoju – ES vyriausybių skolų krizė.

Kadangi tai – finansinė krizė, ji yra susijusi su bankiniu sektoriumi, didėjančiu paskolų portfeliu ir tame paskolų portfelyje didėjančiomis blogomis paskolomis. Pagal JT ataskaitą, šiuo metu skolos visame pasaulyje sudaro apie 152 trln. JAV dolerių, tai yra daugiau nei 200 proc. viso pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvos skola, pavyzdžiui, palyginti su BVP, sudaro tik 40 proc. Tačiau nuo 2007 m. pirmojo krizės etapo skolų pasaulyje padaugėjo 30 proc. – jos auga, niekur nedingo“, – kalba finansų analitikas.

Akys krypsta į Aziją ir Italiją

DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka sako, kad Baltijos šalys su valstybių skolomis susitvarkė neblogai, tačiau augantis kitų šalių skolos lygis gali būti naujo krizės smūgio priežastis. Nuosmukį taip pat gali lemti finansinio sektoriaus problemos arba geopolitinė įtampa. Jei geopolitinė įtampa labai smarkiai padidėtų, J. Rojakos teigimu, įvykiai galėtų imti klostytis panašiai, kaip prieš 2008-ųjų finansų krizę.

„Labai dažnai krizės nustatomos tik tada, kai jos jau įvyksta. Šiuo metu nerimo židinių yra labai daug, bet drąsiai sakyti, kad yra susiformavęs grėsmingas burbulas atskiruose sektoriuose arba veiklose, negalima.

Tačiau dirgiklių, kurie galėtų tai paskatinti, esama.  Tai – pertvarka JAV, pagrindinėse euro zonos šalyse (netrukus rinkimai ir Vokietijoje, Prancūzijoje), „Bexitas“. Tad netikėtų padarinių, kurie ir gali būti tas lakmuso popierėlis, gali būti ne vienas. Nors kol kas rinkose yra daugiau prastesnių lūkesčių, nei panikos“, – teigia J. Rojaka.

Savo ruožtu V. Katkus pažymi, kad atskiruose regionuose ir šalyse blogųjų paskolų dalies rodikliai yra labai problemiški, o kai kur gali būti netgi fatališki, turint mintyje kitas dideles jų finansines problemas.

„Skaičiuojama, kad Kinijoje blogosios paskolos yra maždaug 15-16 proc. BVP dydžio, Indijoje – apie 10 proc. Arčiau mūsų yra viena labai problemiška šalis, kurioje blogosios paskolos sudaro apie 20 proc. BVP, tai – Italija. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai nėra svarbu, tačiau reikia pridėti tai, kad Italijos vyriausybės paskolos dydis yra trečias pagal dydį pasaulyje ir sudaro apie 2,5 trln. eurų“, – kalba V. Katkus.

Pasak jo, jei krizė ištiktų Italijoje, ji persimestų į kitas šalis, o tai gali pradėti vykti gruodžio mėnesį. Gruodį Italijoje yra numatytas konstitucinis referendumas, ir jei vyriausybė jį pralaimėtų, ateitų nauja, kuri sako skelbsianti referendumą dėl pasitraukimo iš euro zonos.

„Ji jį skelbs ar neskelbs, išeis ar neišeis, bet tikrai išgąsdins investuotojus. Tačiau, nepasisekus gruodžio mėnesį vyksiančiam referendumui, politinė krizė peraugtų į finansinę, persimestų į silpną bankinį Vokietijos sektorių, pasiektų ir Lietuvą“, – aiškina finansų analitikas.

Krizės poveikio Lietuvai išvengti nepavyks

Baltijos šalys yra nedidelės ir atviros, tad krizės poveikio išvengti nepavyks, tikina J. Rojaka. Tačiau didelis dabartinės ir prieš tai buvusios situacijos skirtumas, pasak ekonomistės, yra tai, kad per buvusią krizę dar turėjome litą.

„Todėl pradėjo labai didėti palūkanų normos, ir tai apsunkino gyvenimą daugeliui įmonių ir gyventojų. Dabar šio situaciją galinčio apsunkinti aspekto nebėra, ir tai jau yra gerai. Antra, mūsų biudžeto, einamosios sąskaitos deficitai yra pakankamai subalansuoti.

Šiuo atžvilgiu mes atrodome stipriau, bet tai nereiškia, kad esame izoliuoti ir pakankamai užsigrūdinę tam, kad nepajustume neigiamų padarinių. Mūsų ekonomikos augimo variklis iš esmės turėtų būti eksportas ir atvirumas, tačiau, jei nerimas apima mūsų pagrindinius partnerius, tikėtis kažkokio proveržio eksporte ir investicijose būtų naivu“, – kalba J. Rojaka.

V. Katkus tikina, kad, kalbant apie Lietuvą, krizės sąvokos kol kas naudoti neverta, tačiau apie didelį augimo sulėtėjimą – taip.

„Beveik visi komerciniai bankai, Lietuvos bankas, Finansų ministerija augimo prognozes praeitą mėnesį sumažino beveik trečdaliu, palyginti su metų pradžioje prognozuotu augimu. Augimas šiais metais gali siekti maždaug 2,3 proc., ir tai reiškia, kad visas augimas jau įvyko pirmąjį pusmetį.

Kitais metais numatomas 2,5–2,7 proc. augimas. Smūgį jam, be minėtųjų sukrėtimų per bankus iš Italijos, dar suduos ir „Brexitas“. Skaičiuojama, kad iš Lietuvos per artimiausius 14 mėnesių su „Brexitu“ susiję procesai turėtų atimti apie 0,3 proc. augimo (apie 120 mln. Eurų)“, – pažymi V. Katkus.

Smaugtis diržais nebereikės?

Lietuvą pasiekus 2008-ųjų krizei, teko gerokai susiveržti diržus, buvo karpomi atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos. Ekonomistai sako kol kas negalintys įvardyti, kokį kelią pasirinks vyriausybė, užklupus sunkumams, tačiau skausmingo diržų veržimosi scenarijaus nenumato, nors skolintis tektų.

„Be jokios abejonės, žmonėms tas krizės poveikis pasireikštų mažesnėmis pajamomis. Valstybė gautų mažiau pajamų, gamybinės įmonės ir valdžios sektorius susidurtų su deficitu, kurį reikėtų dengti. Kadangi sukauptų rezervų, kaip Estija,  mes neturime, tektų skolintis, ir skolą užkrauti tiek dirbantiems dabar, tiek kitoms kartoms – mūsų vaikams“, – sako J. Rojaka.

Savo ruožtu V. Katkus pažymi, kad 2008-ųjų nuopuolio scenarijaus kol kas svarstyti pakankamo pagrindo nėra. Be to, pasak pašnekovo, skolos ir jų aptarnavimo sąnaudos Lietuvai išaugtų ne taip smarkiai, kaip 2008 metais.

2008–2009, kaip primena J. Rojaka, tiek Latvija, tiek Lietuva pasirinko diržų veržimosi kelią. Tačiau skirtumas buvo tas, kad Latvija rinkosi skolinimąsi iš tarptautinių institucijų, o Lietuva – tarptautinėse rinkose.

„Galutiniame rezultate labai didelio skirtumo tarp pasirinktų kelių nėra. Galbūt Tarptautinio valiutos fondo įsikišimas Latvijos atveju šiek tiek ryžtingiau veikė link atskirų sektorių reformų. Ten diržų veržimasis vyko kiek kitaip – ne vien per pensijas, darbo užmokesčius, valdžios sektorių, bet ir per mokestinę sistemą. Latvijoje buvo padidinti kai kurie mokesčiai, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, tačiau mainais į tai pinigus jie gavo pigiau.

Mūsų įsiskolinimas augo kaip ant mielių dėl to, kad mes pačiu nepalankiausiu metu skolinomės finansų rinkose, bet mums tai leido patiems pasirinkti finansinio drausmingumo priemones“, – kalba R. Rojaka.

Kol kas apie žemės drebėjimo padarinius ir aukas jokių žinių nėra.

„Reuters“ korespondentas Romoje patvirtino, kad smūgiai buvo jaučiami ir Italijos sostinės istorinėje dalyje, kurioje yra daug senų į paveldo sąrašą įtrauktų pastatų.

Italijos nacionalinis geofizikos institutas pranešė, kad 5,4 balo požeminių smūgių židinys buvo 9 km gylyje Mačeratos vietovėje centriniame Markės regione.

JAV Geologijos tarnyba nurodo, kad žemės drebėjimas užfiksuotas 66 kilometrų atstumu nuo Perudžos miesto.

Rugpjūčio pabaigoje žemės drebėjimas buvo supurtęs Italijos vidurio regioną. Tuomet 6-6,2 balo stiprumo požeminiai smūgiai pareikalavo apie 300 žmonių aukų.

Apskaičiuota, kad ši stichinė nelaimė padarė 4 mlrd. eurų žalą, o 1,4 tūkst. žmonių tebegyvena laikinuose būstuose.

Trečiadienį požeminiai smūgiai buvo juntami Peskaros, Ankonės ir L’Akvilos miestuose.

Pastarasis 2009 metais buvo smarkiai sugriautas kito žemės drebėjimo, nusinešusio per 300 žmonių gyvybių.

Pajutę drebančią žemę, daug žmonių apimti panikos išbėgo iš namų. Romoje šie smūgiai irgi supurtė langus bei duris.

Gavo neantspauduotus biuletenius

„Praėjusią savaitę sulaukiau Seimo narių rinkimų biuletenio. Vakar www.itlietuviai.lt Facebook paskyroje pamačiau informaciją, raginančią pasitikrinti, ar mūsų biuleteniai – su Apylinkės rinkimų komisijos ar Vyriausiosios rinkimų komisijos antspaudu. Pasirodo, mano – neantspauduotas, kaip supratau iš įvairių komentarų internete, kitų Italijos lietuvių – taip pat ne. Kol kas nesulaukėme jokio Ambasados paaiškinimo. O laiko balsuoti turime tik iki spalio 9 d. imtinai. Kaip nutiko toks nesusipratimas, nesuprantama, ypač žinant, kokie šie rinkimai yra svarbūs išeivijos lietuviams“, – rašoma Italijos lietuvės laiške, atsiųstame portalui 15min. Apsilankius oficialiame Lietuvos ambasados Italijoje puslapyje, jokios informacijos nepavyko rasti. Tiesa, „Itlietuviai.it“ „Facebook“ paskyroje išties cituojamas Lietuvos ambasados Italijoje pranešimas apie per klaidą išsiųstus neantspauduotus biuletenius. Juos gavę asmenys raginami skubiai elektroniniu paštu susisiekti su ambasada, kad būtų išsiųsti nauji biuleteniai.

VRK ramina: suskaičiuoti bus visų balsai

Už balsavimą užsienyje atsakingas VRK darbuotojas Mindaugas Skačkauskas 15min patvirtino, kad dalis Italijos lietuvių išties gavo neantspauduotus Seimo rinkimų balsavimo biuletenius. Jo teigimu, to priežastis – žmogiškas balsavimo komisijos neapsižiūrėjimas, o išsiųstų neantspauduotų biuletenių skaičius nėra didelis – apie dvidešimt. „Kaip mums paaiškino ambasados Italijoje balsavimo komisijos pirmininkas, yra keliolika, iki dvidešimt maždaug, gal dvidešimt keli tokie biuleteniai. Visai nedaug. Tie, kurie susisiekė su ambasada Italijoje, jiems buvo persiųsti iš naujo rinkimų dokumentai. Bet dalis nesusisiekė ir tiesiog išsiuntė tuos neantspauduotus rinkimų biuletenius“, – sakė M.Skačkauskas.

Pasak VRK darbuotojo, įvertinusi situaciją VRK nutarė nurodyti rinkimų komisijai Italijoje galiojančiais laikyti ir neantspauduotus biuletenius, gautus paštu. Tokius biuletenius gavę lietuviai, kurie dar nesikreipė dėl naujų biuletenių atsiuntimo, gali nebesivarginti ir tiesiog balsuoti išsiųsdami gautą biuletenį.

„Kadangi čia yra būtent balsavimo komisijos klaida dėl neapdairumo, mes nurodėme, kad kai skaičiuos balsus, juos laikyti galiojančiais. Nes čia toks ekstra atvejis, ir mes pasitikime rinkėjais, kad nieko blogo ten nenutiks. Rinkėjų, gavusių neantspauduotus biuletenius, nėra daug. Norime nuraminti tuos rinkėjus, kad tikrai jų balsai bus įskaičiuoti”, – teigė M.Skačkauskas. VRK narys pažymėjo, kad net ir neturintys atspaudų balsavimo biuleteniai yra tikri, su visomis apsaugos priemonėmis.

Į ambasadą kreipėsi 8 žmonės

Lietuvos ambasados Italijoje duomenimis, norą balsuoti paštu pareiškė 195 Lietuvos Respublikos piliečiai, iš jų neatspauduotus biuletenius gavo tik dalis.

„Šiuo metu į ambasadą yra kreipęsi 8 Lietuvos piliečiai, jiems skubos tvarka šiandien buvo išsiųsti nauji rinkimų biuleteniai. Atkreipiame dėmesį, kad pažymėti paštu balsuojančių rinkėjų biuleteniai gali būti išsiųsti iki spalio 9 d. įskaitytinai. Jei ant voko spaudo vėliausia data bus spalio 9 d., tokie biuleteniai bus laikomi galiojančiais”, – teigiama Lietuvos ambasados Italijoje atsiųstame komentare.

Ambasada atsiprašo už sukeltą nepatogumą ir prašo Lietuvos piliečių, gyvenančių Italijoje, kurie gavo neantspauduotus rinkimų biuletenius, skubiai telefonu +39068559052 ar elektroniniu paštu kons.it@urm.lt kreiptis į Lietuvos ambasadą.

Gelbėjimo darbai vyksta

„Žuvo mažiausiai 120 žmonių”, – cituoja Renzi TASS. Vis dar daug žmonių laikoma dingusiais be žinios.

Gelbėtojai mano, kad valant griuvėsius, žuvusių skaičius didės.

6,1 balo žemės drebėjimas įvyko 48 kilometrų į šiaurę nuo L’Akvilos, 18 km į šiaurės rytus nuo savivaldybės Maltinjano ir 116 km į šiaurės rytus nuo Romos miesto. Drebėjimo epicentras buvo 10 km gylyje. Antrasis žėmės drebėjimo smūgis, 5,4 balų stiprumo, buvo užfiksuotas Umbrijos srityje.