is – Čia tavo Lietuva

Alkoholio monopolis prekybininkų nedžiugina: atleis žmonių, kels kainas

Čia tavo Lietuva — Wed, 02 Nov 2016 19:03:56 +0000

„Valstiečių“ planui sukurti valstybinį prekybos alkoholiu monopolį Lietuvoje nedžiugina prekybos tinklų. Tiesa, jie kalba nuosaikiai ir tik puse lūpų prasitaria apie to pasekmes, tačiau prekybininkų asociacijos vadovas Laurynas Vilimas žodžių į vatą nevynioja – dėl to gali kilti kainos, gali tekti atleisti dalį žmonių, o kai kurios mažos parduotuvės tiesiog išnyks.

Jeigu Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ryšis kurti alkoholio monopolį, kaip kad yra numatyta ir jų rinkiminėje programoje, visi svaigalai iš prekybos centrų bus perkelti į Lietuvos valstybei priklausančias parduotuves. Dėl to, tikėtina, sumažės lankytojų srautai, prekybos tinklai praras pelną, kurį gauna iš alkoholio pardavimo. Jeigu pelno eilutė prekybininkams nepatiks, jie galbūt ryšis ir kainų didinimui, kad kompensuotų praradimus. Prekybininkai detalių analizių, kaip juos paveiks alkoholio skyrių panaikinimas, nėra atlikę. Tačiau prognozės, žinoma, nėra džiugios.

Prioritetas – parduoti alkoholio greitai ir patogiai

Prekybos tinklai, paprašyti nurodyti galimas alkoholio monopolio sukūrimo pasekmes, apie savo apyvartas ir pelnus nėra linkę kalbėti skaičiais. Kone visi akcentuoja, kad labiausiai dėl to nukentės vartotojai. „Galimybė įsigyti alkoholinius gėrimus ir kitas maisto prekes vienoje prekybos vietoje mūsų parduotuvėse mūsų pirkėjams iš tiesų kuria pridėtinę vertę. Leidžia jiems įsigyti visas norimas prekes ir tai padaryti greitai ir patogiai“, – 15min sakė „Maximos“ Korporacinių reikalų departamento direktorius Rosvaldas Gorbačiovas.

Mažieji prekybininkai, parduotuvės, praradusios dalį pajamų, turėtų didinti kainas kitų produktų ir taip prarastų savo konkurencinį pranašumą prieš didesnius prekybos tinklus, kurie galbūt galėtų kitaip amortizuoti, kompensuoti pajamų ir pelno iš alkoholio praradimą, – kalbėjo L.Vilimas.

Dėl to alkoholio monopolis sukeltų pirkėjams, pratusiems viską rasti vienoje vietoje, nepatogumų. Dėl to sumažėtų pirkėjų srautai. Kiek, per anksti prognozuoti. Patogumą labiausiai akcentuoja ir „Norfa“, tiesa, jos atstovas žiniasklaidai Darius Ryliškis užsimena ir apie sumažėjusį pelningumą: „Kaip ir nuo daugelio prekių pardavimų, lieka tam tikras pelnas. Bet pagrindinis momentas – kai viskas parduodama po vienu stogu, tai yra patogu visiems. Ir pardavėjui gerai, ir pirkėjui gerai.“ „Lidl“ 15min sakė, kad nuodugnios analizės, kokį poveikį galėtų padaryti šios srities teisinio reglamentavimo pokyčiai, nėra atlikusi, „Rimi“ šia tema kalbėti apskritai nenorėjo, o „Iki“ tik abstrakčiai aiškino, kad „visi pokyčiai turi būti atliekami remiantis įstatymais, Konstitucija ir taip, kad teiktų didžiausią naudą visai visuomenei.“

Prekybininkai ir teisininkai jau yra pabrėžę, kad monopolio sukūrimas prieštarauja Konstitucijai. Nors prekybos tinklų atstovai ir nelinkę viešai kritikuoti tokių „valstiečių“ užmojų, juos vienijančios Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas žodžių į vatą nevyniojo – prekybininkų pelnas bus mažesnis, taigi, tikėtina, didės ir kainos.

Dalies parduotuvių tiesiog neliks?

„Prekybos sektoriui tai reikštų sumažėjusias apyvartas, sumažėjusį pelną, nes prekė, jeigu jau ją parduodi, tai tikriausiai ją parduoti su kažkokiu pelningumu“, – 15min sakė L.Vilimas. Dėl to kai kuriose parduotuvėse, ypač turint omenyje smulkųjį verslą, sumažėtų darbo krūvio ir tektų mažinti etatų skaičių. „Mažosios parduotuvės kentėtų labiausiai. Vieniems tai reikštų neišgyvenimą, kitiems – labai stiprų pelno ir pajamų sumažėjimą, dėl ko ir darbuotojų poreikis atitinkamai sumažėtų“, – sakė L.Vilimas. Tikėtina, kad dėl tokio sprendimo augtų kitų produktų kainos.

„Mažieji prekybininkai, parduotuvės, praradusios dalį pajamų, turėtų didinti kainas kitų produktų ir taip prarastų savo konkurencinį pranašumą prieš didesnius prekybos tinklus, kurie galbūt galėtų kitaip amortizuoti, kompensuoti pajamų ir pelno iš alkoholio praradimą“, – aiškino jis. Kainas veikiausiai didintų ir didieji prekybos tinklai, tačiau pokytis nebūtų toks žymus. „Iš vartojimo krepšelio išėmus tam tikrą prekę ar jų grupę, tavo kaštai nepasikeičia, jie išlieka tokie patys. Vadinasi, parduodant mažiau produktų reikia padengti tokius pačius kaštus tiesiog su mažiau pajamų. Kaip tą daro verslas – padidina kainas, kad susirinktų atitinkamą pajamų kiekį ir išlaikytum pagal savo strategiją tam tikrą pelningumą. Vienintelė logiška opcija, tik didieji prarastas pajamas gali paskirstyti ant 20 tūkst. savo asortimente esančių prekių, o mažos parduotuvės turi šimtus“, – sakė L.Vilimas.

Kokie permainų vėjai pūstels į Lietuvos krepšinio rinktinę?

Atkaklusis statusas — Tue, 23 Aug 2016 13:39:42 +0000

Jonas Kazlauskas pasitraukia iš stratego posto per 4 metus iškovojęs 2 medalius. Mažai šaliai tai – pagirtina, sveikintina, optimistiška. Tačiau profesionaliame sporte prisirišimas prie sentimentų yra pavojingas reikalas. Čia vietos nostalgijai nėra – pasitraukei – dėkui, einame į priekį toliau.

Dabar gi, prasideda insinuacijos: kas pakeis šį specialistą. Manau net neverta spekuliuoti. Rimas Kurtinaitis, kuris perspaudė Maskvos Chimki žaidėjus fiziškai, jau nebegalėjo pakovoti? Ar vyrukai ir 2017 vasarą, ars kaip jaučiai girdėdami priekaišto šūkalionių tiradas? Tad mano galvai geriau mažiau nusipelnęs, bet etiškas, su tolerancija ir susivaldymu treneris toks kaip Dainius Adomaitis, Algirdas Brazys, ar Rūtenis Paulauskas. Tačiau, regint LKF pūtimo į vieną dūdą politiką, kad pabijota konkuruoti su Saboniu, nereik abejoti, kad Kurtinaitis seniai paskirtas treneriu.

Pamąstymai plačiau:

1. LKF blokuoja komunikavimą su visuomene, gali siūlyti kiek nori, ką nori – ir visa tai atsimuš į biurokratinio suvokimo užtvaras…

2. Kur sąrašas kiek trenerių ne specialistų gali užsiimti moterų krepšinio populiarinimu Lietuvoje: toks titras buvo INFO TV -bet apie LKF, krepšinio koncepciją dar bus publikacija.

Kokiu rakursu vertinti Joną Kazlauską? Kaip metodininkas, derinių taikytojas, reiklumo propaguotojas, lyginant su Garastu, serbų mokykla. Kaip novatorius, universalumo skatintojas, savo stuburo turėtojas – silpniausia asmenybė kokią pažįstu.

Motyvuoju, nes pats esu krepšinio treneriu, analitiku, tiesa esame svainių ir giminių kraštu, tad be protekcionizmo, bent jau sporte, karjeros rimtos niekaip nepadarysi.

1. Žaidėjai turėjo funkcijas per nustatytą žaidimo laiką, netoleruotos klaidos, greitos baudos.

2. Esant kritinei situacijai pritaikomi deriniai, atsarginių suolelis yra parengtyje. Bet tik tiek… Jono Kazlausko Achilo kulnu visada bus tiesiog piktybinis savikritiškumo jausmo nebrandinimas, kaip sakė kažkas iš jo aplinkos, net pats Garastas, jis neskaito ką apie jį rašo ir tai yra silpnumo požymiu, tu privalai generuoti ir pozityvą ir negatyvą, kitaip esi seno sukirpimo strategu. Itin savo klaidas nagrinėti mėgo Butautas, Kemzūra, Sireika.

3. Dabar jau sutinkama, kad fizinis parengimas buvo silpnas, neparuoštas ir kyla klausimas kodėl tai nebuvo daroma? Kodėl reikėjo kankintis ir sulošti per 2 mėnesius net 10 kovų? Vardan ko? Kad žaidėjai taptų „nuvarytais kuinais“? Juk jeigu tu nuolatos eksperimentuoji – vadinasi niekada nebūsi tikru dėl galutinio rezultato. O JAV rinktinei užteko susirinkti liepos 19. Ir štai koks efektas!

4. Krepšinis Rio aiškiai parodė nebereikia šabloninio krepšinio, žaidėjas privalo viską mokėti ir varytis kamuolį, preciziškai pataikyti baudas, kuo mažiau daryti klaidų. O ar tai sugeba padaryti išgarbintasis Robertas Javtokas?

Ar jis pelnė 24 taškus, varinėdamas kamuolį ir rodydamas „ragų“ derinį? O juk tokie centrai, kaip Pau Gasol, Raduljica taip sugeba!

Teisus Vladas Garastas! jau tada, pasiruošimo fazėje reikėjo atlikti žaidėjų topometrinius, biomedicininius tyrimus, diferencijuoti užduotis, kuo daugiau video peržiūrų – įsisąmoninti, kad krepšinis yra itin greitas – ką įrodė ir brazilai, kad gavus kamuolį, tik reidais galima iš karto užduoti toną, o ne vienas meta – kiti žiūri kas bus. Nereikia šokinėti pakartoti metimo. Jau po konvulsinių rungtynių su brazilais žinojau – nemeluokit ekspertai – tai yra nekomandinio tipo, o pavienių individualių bandymų ir Manto Kalniečio aukos rinktinė. Jokia ne centrų ekipa, nes nebuvo dirbama su jų universalumu, atletiškumu, nebuvo reikalauta žaisti komandiniai su įžaidėjais puolime.

Ir kodėl gi komentatorius Vaidas Čeponis stebėjosi: kokią rolę atliko Robertas Javtokas? Ar jis buvo paimtas į rinktinę parodai, fotosesijoms?

4. Meluoti negarbinga. Jonas Kazlauskas, iš pirmo įspūdžio, yra inertiškas žmogus. 2013-taisiais, vos praėjus grupių etapą, sensacingai pasiėmus sidabrą, kaip jis tada pasakė: „Ši rinktinė privalo būti 10 metų, nieko nekeičiant. Bet atėjo 2014, 2015-jieji, o kur dingo Delininkaitis, Jasaitis? Netgi Kaukėnas po puikaus sezono Italijoje, galėjo dar mostelėt rinktinėje savo puikia artilerija, eklektika. Niekas neslepia, kad Javtokas paimtas iš pagarbos, o gal dėl pažinčių…

Nes – užmuškit mane, bet tai – visiškai neturintis krepšinio intelekto žmogus.

Jei į rinktinę reikia kviesti geriausius, kodėl į sąrašą neįtrauktas naudingiausias LKL žaidėjas Šulskis? O gal Kazlauskas nepažįsta ir jam nėra matyti ir Lydeka, Dulkys, Biruta, Bendžius?

5. Jei žiūrite YouTube, įraše minutės pertraukėles metu pamatysite įdomių, bet su sveika logika prasilenkiančių Kazlausko bajerių…

Kova su Australija: „Kas jums visiems pasidarė ir ko kelnes pridėjot? Krepšinis – ne pasaulio pabaiga! Jei vaikštot pasipūtę, tai man ir aikštelėje viską parodykit! Sakiau jie stumia – jūs stumdykit [girdėjosi rėkimas]“.

Ką gali pagalvoti kiekvienas, bent kiek nutuokiantis apie krepšinį?

Kazlauskas – strategas be plano ir be namų darbų paruošimo. Ir kam sodini žaidėjus, jei juos skatinti stumdytis? Gal tada regbis geriau sektųsi? Jei krepšinis – ne pasaulio pabaiga, tai gal ir ne tragedija tas pralaimėjimas: kam šauki vienaip, o kitaip nori?

Laukiu… norisi novatoriško, tik greitą, vulkaninį žaidimą propaguojančio stratego, rašančio krepšinio metodiką, po čempionatų atostagaujančio po 2 mėnesius…

O kokia jūsų nuomonė? Pakomentuokite, prašom. Visiems bus į naudą.