Garsus Amsterdamo universiteto stygų teorijos specialistas, prof. Erikas Verlinde, publikavimui parengė naują tyrimą, kuriuo pademonstravo revoliucinį požiūrį į gravitacijos prigimtį.

2010 metais prof. E.Verlinde pasaulį nustebino pasiūlydamas visiškai naują gravitacijos teoriją. Pasak mokslininko, gravitacija nėra fundamentali gamtos jėga, o atsirandantis reiškinys. Lygiai kaip temperatūra randasi iš mikroskopinių dalelių judėjimo, taip ir gravitacija randasi iš pokyčių fundamentaliuose informacijos bituose, saugomuose pačioje erdvėlaikio struktūroje.

Niutono informacijos dėsnis

Savo 2010 metų straipsnyje apie gravitacijos kilmę ir Niutono dėsnius E.Verlinde parodė, kaip antrasis Niutono dėsnis, nusakantis, kaip nuo medžių krenta obuoliai, o palydovai sukasi planetos orbitoje, gali būti išvestas iš erdvėlaikį sudarančių mikroskopinių elementų. O dabar, išplėtojęs savo ankstesnį darbą ir papildęs jį kitų mokslininkų darbais profesorius parodo, kaip galima suprasti keistą žvaigždžių elgesį galaktikose nenaudojant niekaip tiesiogiai neužfiksuotos tamsiosios materijos.

Išoriniai galaktikų (taip pat mūsiškio Paukščių Tako) regionai apie centrą sukasi kur kas greičiau nei galėtų pagal dabartinę gravitacijos teoriją, skaičiuojant tik įprastinę materiją – žvaigždes, planetas, tarpžvaigždines dujas. Trūksta labai stambaus gravitacine jėga pasižyminčio elemento, tad fizikai šią spragą pasiūlė užpildyti tamsiąja materija. Panašu, kad mūsų Visatoje tamsioji materija yra dominuojanti materijos forma, sudaranti net 80 proc. visos masės. Tiesa, kol kas tamsioji materija egzistuoja tik teoriškai – nepaisant itin aktyvių pastangų ją aptikti, tiesioginių jos stebėjimo rezultatų kaip nėra, taip nėra.

Tamsiosios materijos nereikia

Anot E.Verlinde, taikant jo naująją atsirandančios gravitacijos teoriją galaktikų sukimąsi galima paaiškinti ir be jokios tamsiosios materijos. Naujame akademiniame darbe, kurio publikavimui parengta versija patalpinta „ArXiv“ svetainėje, E.Verlinde parodė, kaip jo gravitacijos teorija tiksliai prognozuoja žvaigždžių sukimosi apie Paukščių tako centrą (ir kitų galaktikų žvaigždžių sukimosi apie savo galaktikos centrus) greitį.

„Turime įrodymų, kad šis naujas požiūris į gravitaciją iš tiesų atitinka stebėjimo rezultatus. Panašu, kad dideliu mastu gravitacija tiesiog nesielgia taip, kaip prognozuoja A.Einsteino teorija“, – tikina fizikas.

Iš pirmo žvilgsnio E.Verlinde teorija gali pasirodyti panaši į tokias modifikuotas gravitacijos teorijas, kaip 1983 metų MOND (MOdified Newtonian Dynamics, sukurta Mordehajaus Milgromo). Tačiau MOND „pritempia“ teoriją tam, kad ji atitiktų realaus stebėjimo rezultatus, o E.Verlinde teoriją pradėjo kurti nuo fundamentalių principų. „Tai yra visiškai kitoks išeities taškas“, – savo teoriją gina E.Verlinde.

Holografinio principo taikymas

Gali būti, kad stovime ant naujo mokslinės revoliucijos slenksčio, kuris iš esmės pakeistų mūsų požiūrį į erdvės, laiko ir gravitacijos prigimtį

Vienas iš E.Verlinde teorijos ypatumų – holografinio principo taikymas. Holografinį principą išvystė Gerardas ‘t Hooftas (Utrechto universiteto mokslininkas, 1999 metais apdovanotas Nobelio premija ir E.Verlinde mokytojas) bei Leonardas Susskindas (Stenfordo universitetas). Pagal holografinį principą, visa informacija visoje Visatoje gali būti aprašyta ant gigantiškos įsivaizduojamos sferos, gaubiančios Visatą. Tiesa, E.Verlinde savo teorijoje teigia, kad šis principas nėra visiškai tikslus – dalis Visatos informacijos yra saugoma pačioje Visatos erdvėje.

Papildomas informacijos elementas reikalingas norint aprašyti dar vieną „tamsųjį“ Visatos elementą – tamsiąją energiją, kuri, kaip manoma, lemia greitėjantį Visatos plėtimąsi. Tyrinėdamas šios papildomos informacijos poveikį greitėjančiam Visatos plėtimuisi. E.Verlinde priėjo stulbinančios išvados. Jeigu įprastinę gravitaciją galima užkoduoti naudojant informaciją, esančią įsivaizduojamoje sferoje aplink Visatą, kaip kad parodyta jo 2010 metų straipsnyje, pridėjus papildomą informaciją į Visatos erdvę gaunama jėga, kuri puikiai atstoja tamsiosios materijos efektą.

Stovime ant mokslinės revoliucijos slenksčio?

Gravitacijos fizikiniam aprašymui iš tiesų stipriai trūksta naujo požiūrio – kad ir tokio, kaip pasiūlė E.Verlinde – nes dabartinė gravitacijos teorijos versija yra sunkiai suderinama su kvantine fizika. Abi šios teorijos, kurias galima vadinti XX a. fizikos pažibomis, negali galioti vienu metu. Sunkumai kyla tada, kai svarstoma apie ekstremalias sąlygas, esančias ties juodosiomis skylėmis ar buvusias Didžiojo sprogimo metu. „Daugelis fizikų-teoretikų, tokių kaip aš, kuriame pakoreguotą teoriją ir iki šiol pasiekta tikrai nemenka pažanga. Gali būti, kad stovime ant naujo mokslinės revoliucijos slenksčio, kuris iš esmės pakeistų mūsų požiūrį į erdvės, laiko ir gravitacijos prigimtį“, – sakė E.Verlinde.

Noras įvesti tiesioginius merų, seniūnų rinkimus blokuotas pusglušių Seime, nes atsiras sveika konkurencija, nauji nekorumpuoti kadrai, kurie norės išvėdinti kabinetinius bezdalus.

Tokie ,,matj tvajū” amžini merai kaip Šakiuose, Radviliškyje, Lazdijuose yra sąstingio duobkasiai. Tai – miestai šmėklos, kur dar puikaus savaitraščio dėka Radviliškyje gyvybė rusena, bet Šakiai, Lazdijai – Černobylis2.

Kokie kriterijai renkant seniūno pavaduotojus? Patirtis, įdirbis. Štai mano miestelyje naujas seniūnas, bet nei viešo prisistatymo, kas pavaduoja, skambina į namus buvusiajai, kuri ramiai nori leisti pensijos dienas. Ar reikia išmokti ir ateiti į darbą, ar svarbu postas, visa kita kaip nors? Tokiems personažams kaip Grybauskaitė, Pabedinskienė idėjos yra ,,terra incognito” Jaunimas savo pilietinio pasyvumo dėka leido viešpatauti nekompetencijai, protekcionizmui. Kad Jurbarko autobusų parke vyko „brudakai” visi seniai kalbėjo, bet kas bus nauju direktoriumi – tyla rajono spaudoje nors užmušk. Suprantu liberalus pakritikuoti Jurbarke žaidimas su minomis, bet konservatoriai, nieko nebeliko – klubas, kavinė, bet ir tie matomai pagrasina žiniasklaidą teismais. Seniūnaičių rolė nesuvokiama? Jiems priklausytų tvarkyti senus avarinius medžius, pakeles, kad nelabai žinoma kas jie tokie, kas juos rinko? Paskambinus į informaciją, Jurbarkas būk tai Kauno jau Lesto ar kokie ten perkūnai, nes pas mus reformos – kaip panos stringai, keičiami kas savaitę. Atvyksta elektrikai, pasako nemano bėdos, susimokėk už pakrapštymus 40 eurų ir tiek. Idiotai sumanė Jurbarko policiją prijungti Marijampolei, KURI KITOJE GEOGRAFINĖJE PLOTMĖJE. Kokia logika, jeigu ten keli autobusai vyksta 100 km kažkur?

Valstiečiai jei skirs Skvernelį premjeru, tai siūlyt reiktų Jurbarko policija – Biržuose, VMI – Trakai, Sodra – Utena. Nes tokio neturinčio pragmatinio mąstymo policininkėlio sunku besurasti.

„Pagalvokite apie tai, – kalbėjo B. Obama rinkimų mitinge Mičigano valstijoje. – Praėjusį savaitgalį jo paties komanda nusprendė jam nebeleisti naudotis „Twitter“. Bet jeigu artimiausi jo patarėjai nepatiki jam teisės rašyti komentarus, tai kaip mes galime jam patikėti branduolinius kodus?“

B. Obama vėl pareiškė, jog, jo įsitikinimu, D. Trumpas „dėl temperamento yra netinkamas“ ir „nepakankamai kvalifikuotas“ tam, kad užimtų aukščiausią postą Jungtinėse Valstijose.

Be Mičigano, JAV prezidentas B. Obama pirmadienį dar ketina kalbėti rinkimų mitinguose Naujajame Hampšyre ir Pensilvanijoje, kur jis agituos už Demokratų partijos kandidatę į Amerikos prezidento postą Hillary Clinton. B. Obama pareiškė, kad „šiandien aš tikriausiai paskutinį kartą dalyvauju rinkimų kampanijoje“.

13.10 val. Bendrajame pagalbos centre bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 buvo gautas pranešimas apie tai, kad Lentvario seniūnijoje, ties Rykantų kaimu, autostrados Vilnius–Kaunas 26 km, dega du krovininiai automobiliai.

Į įvykio vietą išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus apskrities greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Laura Valauskienė redakciją informavo, kad 13.35 val. gaisras buvo lokalizuotas.

Degantys vilkikai ir jų krovinių nuolaužos avarijos vietoje visiškai blokavo automobilių eismą Vilniaus kryptimi.

Apie žmones, nukentėjusius per eismo įvykį, duomenų nėra.

ATNAUJINTA: 14:09

Amerikos valstybės pareigūnai daug kartų viešai teigė, kad Rusijos, Kinijos ir kitų šalių programišiai įsilaužė ir paliko kenkėjiškų kompiuterinių programų dalyje JAV svarbiausios infrastruktūros sričių, „taip ruošdamos kovos lauką“ kibernetiniams išpuoliams, kurių metu gali būti išjungta elektra ar internetas didžiuosiuose miestuose. Daugelis mano, kad JAV pasielgė taip pat su savo priešininkais. „NBC News“ gauti dokumentai bei aukšto rango JAV žvalgybos pareigūno pastabos patvirtina, kad taip pasielgta su Rusija.

JAV valstybės pareigūnai ir toliau nerimauja, kad Rusija gali surengti kibernetinį išpuolį ir mėginti sužlugdyti kitą savaitę vyksiančius Amerikos prezidento rinkimus. JAV žvalgybos pareigūnai nesitiki, kad Rusija smogtų svarbiausiai infrastruktūrai (daugelio nuomone, tai sukeltų karą), tačiau jie tikisi kibernetinio išpuolio, pavyzdžiui, netikrų dokumentų paskelbimo ar suklastotų paskyrų socialiniuose tinklalapiuose, per kurias būtų skleidžiama klaidinga informacija. Penktadienį programišius „Guccifer 2.0“, kuris, JAV pareigūnų teigimu, yra iš Rusijos žvalgybos, socialiniame tinklalapyje pagrasino stebėti JAV rinkimus „sistemos viduje“. Kaip praėjusį ketvirtadienį pranešė „NBC News“, JAV vyriausybė telkia pajėgas užkirsti kelią grėsmei būdu, kuris neturi precedento prezidento rinkimuose. Kibernetiniai ginklai būtų dislokuoti tik tokiu atveju, jei JAV patirtų didelio masto puolimą, teigia pareigūnai. JAV kariniai pareigūnai dažnai apibendrintai teigia, kad Amerika turi pažangiausių pasaulyje kibernetinių pajėgimų, bet jie išsamiau nekomentuoja griežtai klasifikuojamų kibernetinių ginklų. Strateginių ir tarptautinių studijų centro kompiuterių ekspertas Jamesas Lewisas sako, kad JAV įsilaužia į priešiškų valstybių, kaip antai, Kinija, Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja kompiuterines infrastruktūras. Jo nuomone, tai vyksta daug metų ir yra panašu į karinę žvalgybą, kuri sena kaip žmogiškieji konfliktai. „Tai tiesiog kibernetinė (karinės žvalgybos) versija“, – teigė jis. 2014 m. Nacionalinio saugumo agentūros vadovas admirolas Mike‘as Rogersas kongrese sakė, kad JAV priešininkai užsiima elektronine žvalgyba, kad galėtų bet kada sužlugdyti industrines kontrolės sistemas, kuriomis vadovaujama viskam – pradedant chemijos laboratorijomis, baigiant vandens valymo įrenginiais. „Visa tai skatina manyti, kad tai tėra laiko klausimas – „kada“, o ne „ar“ ištiks kas dramatiško“, – tada pareiškė jis. M. Rogersas neminėjo, kad Amerika pati įsilaužia į priešininkų sistemas, tačiau Nacionalinio saugumo agentūra reguliariai įsilaužia į užsienio sistemas, rinkdama žvalgybinius duomenis – o tai labai panašu į įsilaužimą, siekiant palikti kibernetinių ginklų pirmtakus, teigė į atsargą išėjęs pulkininkas, buvęs teisinių klausimų patarėjas Kibernetinių veiksmų štabe (angl. CYBERCOM) Gary‘is Brownas. „Užsitikrini prieigą prie sistemos, įsitvirtini sistemoje, o tada gali daryti su sistema, ką tik nori“, – sakė jis. – Dažniausiai renkama informacija, bet tą pačią prieigą galima pasitelkti ir kur kas agresyvesniems veiksmams.“ G. Brownas ir kiti pareigūnai pastebėjo, kad Baracko Obamos administracija labai nenori imtis veiksmų kibernetinėje erdvėje, net ir, pačios administracijos teigimu, po kelių Rusijos programišių įsilaužimų ir nutekėjusios informacijos, kuria siekiama daryti įtaką Amerikos prezidento rinkimams. Tiesa, B. Obamos administracijos pareigūnai įspėjo Rusiją dėl galimų bandymų daryti įtakos kitą savaitę vyksiantiems šalies prezidento rinkimams, sakė pareigūnai „NBC News“. Aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnai teigė – jei Rusija inicijuotų didelį kibernetinį išpuolį prieš svarbią infrastruktūrą, Amerika imtųsi veiksmų ir išjungtų kai kurias Rusijos sistemas – tai būtų aktyvi gynyba. Buvęs NATO vadas Europoje admirolas Jamesas Stavridisas sakė, kad Amerika yra puikiai pasirengusi duoti atsaką bet kokiam kibernetiniam išpuoliui. „Manau, turėtume padaryti tris dalykus, jei būtų įvykdytas didelis kibernetinis išpuolis, – sakė jis. – Pirma – gintis. Antra, paskelbti: „Mes paviešinsime tai, kas nutiko, kad bet kokios tokio pobūdžio kibernetinės klastos būtų atskleistos. Trečia, turime duoti atsaką. Mūsų atsakas turėtų būti proporcingas (išpuoliui).“ JAV kibernetiniai išpuoliai kariniame kontekste ar kaip slapti veiksmai nėra beprecedenčiai. 2003 m. per invaziją į Iraką JAV šnipai įsibrovė į Irako sistemas, išsiuntė raginančias pasiduoti žinutes Irako generolams ir laikinai išjungė elektrą Bagdade. Manoma, kad 2009 ir 2010 m. Amerika, dirbdama su Izraeliu, padėjo dislokuoti tai, kas žinoma kaip „Stuxnet“ – kibernetinis ginklas, skirtas sunaikinti Irano branduolines centrifugas. Šiuo metu JAV Kibernetinių veiksmų štabas rengia kibernetines operacijas prieš „Islamo valstybę“, pvz., pasitelkia socialinius tinklalapius, kad atskleistų teroristų buvimo vietą, išsiųstų parodijuojamus įsakymus ir sukeltų sąmyšį, teigė esami ir buvę JAV žvalgybos pareigūnai. Tik viena bėda, pareigūnų teigimu, kad kibernetinio konflikto doktrina, – kas yra šnipinėjimas, kas yra vagystė, kas yra karas, – nėra išvystyta. „Kibernetinis karas neapibrėžtas, – sakė G. Brownas. – Yra normos, kurias stengiamės įtvirtinti, tačiau žmonės jas laužo.“ Rusijoje sureagavo į pranešimą apie JAV kibernetinį išpuolį Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pakomentavo pranešimą, kad amerikiečių kariniai programišiai įsilaužė į Rusijos energetikos sistemą, telekomunikacijų ryšius ir Kremliaus vadovavimo sistemas. „Priemonių užtikrinti kibernetinį saugumą ir informacinį saugumą imamasi tokiu lygiu, koks šiuo metu reikiamas, taip pat (atsižvelgiant) į grėsmes, skambančias mums oficialiu lygiu iš kitų šalių atstovų (lūpų)“, – pareiškė D. Peskovas. Agentūra BNS taip pat cituoja Rusijos užsienio reikalų ministeriją, kuri tikisi sulaukti oficialaus atsakymo iš Vašingtono. „Dėl pastarojo meto pranešimų žiniasklaidoje apie amerikiečių kariškių įsilaužėlius, prasiskverbiančius į Rusijos telekomunikacijų ir elektros tinklus, taip pat į „Kremliaus valdymo sistemas“, tikimės atsakymo su šios informacijos teisiniu įvertinimu iš JAV vyriausybės struktūrų, įskaitant Baltuosius rūmus ir Valstybės departamentą“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. „Oficialaus atsakymo iš Amerikos administracijos nebuvimas leis manyti, kad Jungtinėse Valstijose egzistuoja valstybinis kibernetinis terorizmas. Jeigu grasinimai, skelbiami per Amerikos žiniasklaidą, bus įvykdyti, Maskva turės visas teises pareikšti atitinkamas pretenzijas Vašingtonui“, – sakė ji.

Bet netikros naujienos – tai ne vienintelis dalykas, kuris egzistuoja tik virtualioje erdvėje. Populiariausiame pasaulio socialiniame tinkle pilna ir netikrų, neegzistuojančių žmonių paskyrų, dėl kurių pobūdžio ir paskirties tikrieji vartotojai savo platinamos informacijos kiekį ir pobūdį turėtų kiek įmanoma labiau riboti. Ypatingai reikėtų vengti dalijimosi tokia informacija:

Paso ar vairuotojo pažymėjimo nuotraukos

Žmonės turi silpnybę socialiniame tinkle skelbti, kad jie gyvena gerai. Jeigu per „Facebook“ nepraneši apie atostogas (žinoma, su nuotraukomis) – vadinasi, neatostogavai. Jei neparodysi savo vairuotojo pažymėjimo nuotraukos – vadinasi, taip ir neišmokai vairuoti. Bent jau tokios mintys gali suktis kai kurių žmonių galvose. Bet, žinant, kad nebūtinai visi jūsų draugai per „Facebook“ yra tikri draugai gyvenime, saugiau būtų to nedaryti: pažymėjimą ar pasą nėra labai sudėtinga padirbti, o tapatybės vagystės – labai dažnas ir daug žalos galintis padaryti nusikaltimas.

Atostogų planai

Problemų galite prisidaryti ne tik platindami savo paso ar vairuotojo pažymėjimo skaičius, bet ir atostogų planus. Jeigu netikrų paskyrų prižiūrėtojai užmatys, kad su jais pasidalinote informacija apie tai, kad po poros savaičių ketinate vykti kur nors į Naująją Zelandiją, pasekmės gali būti liūdnos. Plėšikai aiškiai žinos, kada jūsų nebus namie ir gali nuspręsti jus aplankyti – ir nesvarbu, kad paprašėte kaimynų kas porą dienų užsukti pamaitinti katiną.

Banko informacija

Virtualiems vagims, taip ir tykantiems įkišti savo purviną leteną į svetimą kišenę, nepakanka vien atsiskaitomosios sąskaitos numerio ir banko filialo kodo. Bet tokių duomenų paviešinimas draugo „Facebook“ paskyroje nėra pati geriausia idėja. Programišiai gali išsiaiškinti ir kitą informaciją, reikalingą norint prieiti prie jūsų sąskaitos. Leidinys „Time Money“ skelbė, kad esama žmonių, kurie per „Facebook“ ar „Instagram“ giriasi net ir savo atlyginimu. Apie tokius galima pasakyti tik tiek, kad kvailį (ir jo darbdavį) ir bažnyčioje muša…

Laimingi loterijos bilietai

Perte (Australija) gyvenanti Chantelle buvo be galo laiminga, kai žirgų lenktynėse laimėjo 825 dolerius. Tokia laiminga, kad į „Facebook“ įdėjo asmenukę su laimingu bilietu. Deja, bilieto brūkšninis kodas buvo nufotografuotas pakankamai kokybiškai, kad kažkuris iš jos virtualių „draugų“ tą kodą nuskenuotų ir pirmesnis suskubtų atsiimti išmokos.

Namų adresas

Nepatikėsite, bet internete yra begalės žmonių, kurie noriai dalijasi savo namų adresu. Žinoma, tai nėra taip pavojinga, kaip atskleisti savo paso numerį, bet ir šiuos duomenis galima panaudoti prieš jus. Tad ir į savo adreso nuslėpimą reikėtų vertinti pakankamai rimtai. Geriausia, kas gali nutikti jį parodžius visam pasauliui – tai eilės tiesioginės rinkodaros vadybininkų prie jūsų durų.

Bet kokia informacija apie savo vaikus

Savo paskyros sienoje matyti nesibaigiantį draugų vaikų nuotraukų srautą gali būti erzinantis dalykas. Bet jei esate tas draugas, kuris fotografuoja savo vaikus ir juos rodo internetu, susimąstyti reikėtų ne tik apie savo draugų požiūrį, bet ir apie saugumą. Pažiūrėkite į savo paskyros privatumo nuostatas – ar tikrai norite, kad jūsų vaikų nuotraukas žiūrinėtų bet koks nepažįstamas žmogus?

Nusiskundimai dėl darbo ar vadovo

Tokio dalyko tikriausiai net ir sakyti nereikėtų, tačiau pasakojimai apie žmones, kurie neteko darbo dėl to, jog viešai reiškė savo nepasitenkinimą darbu ar vadovu, niekaip nesibaigia. Tokiame skaidriame pasaulyje, kaip kad šiandieninis, kai kurias temas reikia palikti asmeniniam pokalbiui akis į akį. Savo darbo galite nekęsti, bet už jį mokamas atlyginimas juk nėra blogiausia kas gali nutikti, ar ne?

Nukopijuotas svetimų žinučių turinys

Tikriausiai esate su tokiais pranešimais susidūrę – „Facebook“ tinkle kartkartėmis galima sutikti žinučių apie tai, kad „Facebook“ bus apmokestintas, kad plinta koks nors virusas arba kad ištiks nelaimė, jeigu tos žinutės nenukopijuosi ir neišplatinsi kaip asmeninės. Iš pirmo žvilgsnio tai yra nekalti pranešimai, tačiau negalima atmesti tikimybės, kad juos paskleidė kokios nors rinkodaros kompanijos arba programišiai, taip platinantys „phishing“ tipo atakoms naudingą informaciją. Ir net jeigu žinutės turinys nėra žalingas tiesiogiai, tokios žinutės labai erzina.

Studento pažymėjimo nuotraukos

Įstojote į universitetą? Puiku! Tėvus ir draugus tokia informacija tikrai gali nudžiuginti. Bet jeigu apie tai skelbsite viešai rodydami savo studento pažymėjimą, tai „Facebook“ pamėgę nusikaltėliai sužinos jūsų vardą, išvaizdą ir vietą, kur praleisite didelę dalį savo laiko. Geriausiu atveju jūsų atžvilgiu gali būti bandoma „prasukti“ kokį nors sukčiavimo planelį.

Poryt 9 val. vakare važiuosiu į kiną žiūrėti „Pjūklo keteros“!

Smagu, kad turite laiko pramogoms. Bet būkite protingi – neskelbkite, kur ketinate būti konkrečiu laiku. Taip pat sėkmingai galėtumėte įsijungti GPS sekiklį, nusikaltėliams parodantį jūsų buvimo vietą. Dėl tos pačios priežasties venkite „tagintis“ įvairiose vietose, ypač – dažniau lankomose. Jums nebūtinai geros ateities linkintys žmonės pagal pažymėtas vietas gali sudaryti elgesio modelį.

Intymios asmeninės nuotraukos

Kad ir kokie griežti būtų „Facebook“ paskyros privatumo nustatymai, bet kada gali nutikti blogų dalykų – pavyzdžiui, piktavaliai žmonės gaus prieigą prie jūsų paskyros. O tada jūsų intymias nuotraukas pamatys žmonės, kurie niekada neturėjo jų matyti. Ir blogiausia, kas gali nutikti – šios nuotraukos gali išplisti tiek, kad jas pamatys ir tėvai, ir draugai, ir kolegos.

Apie įtartinus pinigų pervedimus FNTT dažniausiai praneša kredito įstaigos.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas įpareigoja finansų įstaigas ir kitus subjektus FNTT teikti informaciją apie įtartinas klientų pinigines operacijas. Šios operacijos išaiškinamos atidžiai stebint kliento veiklą, nustatant jo veiklai nebūdingus požymius.

FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko Sigito Šileikio teigimu, pernai gauta 480 pranešimų apie įtartinas operacijas, šiemet per 9 mėnesius – 373.

Remiantis šiais pranešimais, praėjusiais metais sustabdytas maždaug 9 mln. eurų pervedimas, iš jų apie 5,5 mln. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Operacijoms, kurių suma viršija 15 tūkst. eurų grynaisiais pinigais, taikoma automatizuota analizė, kitų operacijų atveju skaičiuojamas rizikos laipsnis, pateikiami rizikingiausių operacijų sąrašai.

„Gautų pranešimų apie įtartinas operacijas skaičius nemažėja. Ši informacija analizuojama ir perduodama pagal kompetenciją FNTT ikiteisminio tyrimo padaliniams ir kitoms institucijoms, pavyzdžiui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, policijai, Valstybės saugumo departamentui. O daugiausia paklausimų dėl įtartinų operacijų pernai siuntėme į Latvijos tarnybas“, – sakė S. Šileikis.