Rusijos viešoji erdvė pastarąsias savaites pateikia vis naujų nerimą keliančių ženklų. Kalbos apie bunkerius ir maisto racioną, rusų politikų perspėjimai apie branduolinius smūgius Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir jų sąjungininkėms. Ar Rusija išties ruošiasi karui?

Naujos slėptuvės nuo bombardavimo

Maskvos gyvenamųjų namų rajonuose pasklido pranešimas, kurį vėliau išplatino ir opozicijos atstovas Aleksejus Navalnas. Jame gyventojų prašoma prisidėti 500 rublių (8 JAV doleriais) prie naujos slėptuvės statybų.

Pranešima pabrėžiama, kad Rusijai grėsmę gali sukelti priešiškų valstybių – JAV ir jos sąjungininkų NATO – branduolinis bombardavimas. Tiesa, vėliau pasirodė, kad šis pranešimas greičiausiai buvo tik bandymas išvilioti pinigus iš patiklių ir viešosios erdvės paranojos įbaugintų maskviečių.

Nepaprastųjų situacijų maisto racionas

Sankt Peterburgo miesto valdžia patvirtino planą, kuriuo įpareigojama ekstremalios situacijos metu 5 milijonams miesto gyventojų užtikrinti 300 gramų duonos davinį dvidešimčiai dienų.

Tiesa, daugelis ekspertų laiko tik viešųjų ryšių triuku, priverčiančiu atsiminti Antrojo pasaulinio karo laikų Leningrado blokadą. Tuo metu nacių kariuomenė 900 dienų laikė apgultyje badaujančius miesto gyventojus.

„Tai dvigubai didesnis racionas nei Leningrado blokados metu“, – rašė karo analitikas Aleksandras Golcas. „Aišku, kodėl jie skiria tik dvidešimčiai dienų. Turint galvoje modernią ginkluotę, ilgiau šio raciono ir neprireiktų“, – ironiškai pabrėžė analitikas.

Karo reikalaujantys politikai

Rusijos liberaldemokratų lyderis Vladimiras Žirinovskis pareiškė, kad jei JAV išrinks prezidente Hillary Clinton, tai reikš karą.

Skambėtų grėsmingai, jei tai nebūtų V.Žirinovskis. Šis politikos klounas jau reikalavo aneksuoti Aliaską, užimti Baltijos valstybes ir Lenkiją, okupuoti Gruziją.

Nepaisant to, kad V.Žirinovskio partija turi 39 vietas Valstybės Dūmoje, šis Donaldą Trumpą mėgstantis ekscentrikas neturi realios politinės galios ir balsuoja pagal Kremliaus paliepimą.

Naujų karių samdymas

Rusijos vyriausybė patvirtino įstatymo projektą, kuris suteiks galimybę didinti karinių pajėgų skaičių, pasirašant 6 mėnesių tarnybos sutartis su rezervistais ar veteranais.

Karo analitiko A.Golco teigimu, šis įstatymas apibrėžia „nepaprastųjų situacijų“ laikotarpį ir tikriausiai būtų naudojamas gamtos kataklizmų ar vietinių neramumų metu.

Tiesa, įstatyme taip pat įtrauktas punktas „taikos ir saugumo išsaugojimas“, reiškiantis, kad šių samdomų karių veikla galima ir užsienio šalyse. „Negalime atmesti galimybės, kad Kremlius rengia plataus masto sausumos operaciją Sirijoje“, – teigė A.Golcas.

Jo manymu, tai leistų Kremliui išvengti pažado sulaužymo. Vladimiras Putinas nuo pat karinės operacijos Sirijoje pradžios tikino, kad Rusija nesiųs savo šauktinių. Šiuo atveju, tai būtų profesionalūs kariai.

Raketų dislokavimas Kaliningrade

Rusija perkėlė branduolinį užtaisą nešti galinčias „Iskander“ raketas į Baltijos valstybių pašonę.

Šios žinios paskatino kai kuriuos komentatorius prabilti apie galimą branduolinio karo pavojų. Baltijos valstybės ir Lenkija išreiškė suprantamą nerimą, kurį kelia tokios pavojingos ginkluotės dislokavimas už vos kelių šimtų kilometrų nuo valstybių sostinių.

Rusijos gynybos ministerijos atstovas, generolas majoras Igoris Konašenkovas pabandė nuraminti Vakarus, teigdamas, kad tai tik pratybų žingsnis, o viena iš raketų yra tyčia dislokuota taip, kad ją galėtų stebėti JAV žvalgybiniai palydovai.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija šį žingsnį įvertino kaip nemalonų, bet nenaują derybinės taktikos ir bandymo įbauginti žingsnį.

Iki šiol Kryme Rusija naudojo senesnes „S-300“ sistemas. Gandų apie naujų sistemų dislokavimą buvo dar liepą. Tuomet Rusijos kariuomenės 18-ojo zenitinio raketinio pulko vado pavaduotojas Jevgenijus Oleinikovas teigė, kad sistemos turėtų būti iškrautos Feodosijoje ir ten pasilikti visam laikui.

Vos prieš dvi dienas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo imtis pačių griežčiausių gynybos priemonių Kryme. Rusijos saugumo tarnyba (FST) neseniai pareiškė, kad jos pajėgos sutrukdžiusios Ukrainos karinei žvalgybai surengti „teroro aktą“ Kryme ir atmušusios Kijevo pajėgų puolimą. Ukraina tokius Rusijos kaltinimus kategoriškai neigia.  Krymui, po gyventojų referendumo, prisijungus prie Rusijos Federacijo 2014 m., vakarai Maskvai paskelbė eilines Vakarų sankcijos, kurių dabar dėl politinių ir ekonominių priežasčių gailisi dauguma didžiujų Europos valstybių,  Kryme dislokuota sistema „S-400“ vienu metu gali užfiksuoti maždaug 300 taikinių ir vienu metu numušti maždaug keturias dešimtis taikinių, esančių net už kelių šimtų kilometrų.

Neatmetama diplomatinių santykių su Ukraina nutraukimo galimybė

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pareiškė, kad Rusija dėl incidentų Kryme gali nutraukti diplomatinius santykius su Ukraina, ko nebuvo net po Krymo aneksijos ir Rusijos paramos Donecko ir Lugansko Liaudies respublikoms. „Kalbant apie diplomatinių santykių nutraukimą, žinote, istorijoje būdavo visaip; priminsiu, kad po žinomų įvykių mūsų diplomatiniai santykiai buvo nutraukti su Gruzija“, – sakė jis žurnalistams Sočyje, atsakydamas į naujienų agentūros „Interfax“ klausimą. „Nenorėčiau, kad tai įvyktų, bet, jeigu nebeliks kito varianto situacijai paveikti, (Rusijos) prezidentas gali tokį sprendimą priimti“, – sakė D.Medvedevas. Apie diplomatinių santykių nutraukimo galimybė anksčiau šią savaitę kalbėjo ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas. Tačiau, anot jo, Kijevas to nenorėtų, nes tuomet būtų palikti likimo valiai keturi milijonai ukrainiečių, gyvenančių ir dirbančių Rusijoje.