Vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ šia apklausa siekė išsiaiškinti, ar sutampa tikrasis moters amžius su tuo, kaip ji vertina savo išvaizdą ir odos būklę. Rezultatus komentuodama farmacininkė Laura Vanagaitė neslepia nustebimo ir pastebi, kad mažiau kritiškai savo išvaizdą vertina moterys, kurios teigia besirūpinančios savijauta.

„Apklausa parodė, kad kai kurios moterys itin kruopščiai rūpinasi savo grožiu. Vienos iš jų kasdien naudoja dieninį ir naktinį veido kremą, kitos odą lepina įvairiomis kaukėmis. Savo darbo praktikoje vaistinėje neretai sulaukiame klienčių, kurios savo veido odos būklę stipriai nuvertina ir tai turi keistis, nes yra tiek paprastų priemonių ir būdų, kaip kuo ilgiau išsaugoti odos elastingumą ir grožį bei tinkamai pasirūpinti oda, kad apleisti savo išvaizdą galima teisinantis nebent laiko trūkumu“, – teigia farmacininkė.

Išvaizdą nulemia ne genai

Dalis apklausoje dalyvavusių moterų dėl prastos veido odos išvaizdos ir ankstyvo senėjimo yra linkusios kaltinti genus, tačiau grožio specialistų teigimu, genai lemia vos 20 proc. mūsų odos būklės, žalą jai padaro kiti faktoriai.

„Mūsų odą veikia UV spinduliai, stresas, neteisinga mityba, užterštas oras, kabinetuose esantys kondicionieriai, nuovargis, miego trukumas ir rūkymas. Iš pradžių tai sukelia tylųjį organizmo senėjimą, kuomet odos pokyčiai gali būti nepastebimi, tačiau ilgainiui jie išryškėja: oda tampa šiurkšti, praranda stangrumą, susidaro raukšlės, oda papilkėja. Labai svarbu užkirsti kelią senėjimo požymių atsiradimui jau tada, kai jie akivaizdžiai dar nepastebimi.“, – teigia „Vichy Laboratories“ kosmetikos produktų atstovė Jurgita Černiauskaitė.

Stabdyti odos senėjimą nuo 25 metų

Vaistininkė sako, kad savo veido oda moterims reikėtų pradėti rūpintis nuo 25 metų. Šio amžiaus sulaukusiai moteriai rekomenduotina pradėti naudoti paakių kremą, serumą, dieninį ir naktinį kremus. Norint turėti rezultatą, kremą ar serumą reikia tepti tik ant švarios paruoštos odos.

Moterims, norinčioms sužinoti savo veido odos būklę, pakanka išsitirti ją odos kokybės aparatu, kuris rodo, kokio gylio ir tipo yra raukšlės.

„Šiuo aparatu galima atlikti išsamią odos būklės diagnostiką. Tyrimo metu įvertinama odos kokybė – raukšlės, odos tekstūra, pigmentacija, poros ir drėgmės balansas. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, grožio specialistai sudaro ir odos priežiūros programą“, – sako kosmetikos „Filorga“ produktų atstovė Kristina Kabišaitienė.

Veido joga veikia tarsi giluminis masažas

Be kosmetikos produktų, odos puoselėjimui gali pasitarnauti ir veido jogos pratimai, kurie leidžia jaustis jaunatviškai ir suteikia odai žvalumo bei atpalaidavimo jausmą. Veido jogos trenerė Giedrė Bagdonienė pasakoja, kad veido raumenys išduoda ir atspindi dažniausiai patiriamas emocijas.

„Veido jogą sudaro pratimai viršutinei ir apatinei veido daliai. Ji padeda atpalaiduoti nuo patiriamų emocijų įtemptus veido raumenis ir treniruoti tas veido raumenų grupes, kurias būtina stiprinti, norint mėgautis gražiu veido ovalu, stangria ir jaunatviška oda“, – kalba trenerė.

Pasak G. Bagdonienės, veido jogos privalumas – daugelį pratimų patogu atlikti bet kurioje vietoje, pavyzdžiui, sėdint prie kompiuterio darbe, namuose ant sofos ar laukiant eilėje parduotuvėje.

Trenerė pabrėžia, kad veido jogos pagalba galima atsikratyti nepageidaujamų linijų ir raukšlyčių kaktoje bei šypsenos linijų apie akis ir lūpas. Be to vos keletas pratimų suaktyvina kraujotaką, todėl veido ląstelės efektyviau aprūpinamos deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, oda tampa švelnesnė, elastingesnė ir stangresnė, išryškėja veido bruožai.

Veido jogos pratimai:

Pelėda. Pratimas skirtas stiprinti kaktos raumenis, mažinti linijas ir raukšlytes.

Iš rodomųjų pirštų ir nykščių suformuokite C formą ir pridėkite rodomuosius pirštus virš antakių, o nykščius ant akiduobių. Rodomaisiais pirštais prispauskite kaktą virš antakių, žiūrėkite į viršų, tuo pat metu bandydami kilstelti antakius į viršų. Laikykite 2 sekundes, paskui atsipalaiduokite. Kartokite dar 3 kartus, pratimą užbaikite laikydami 10 sekundžių.

Išsipūtusi žuvytė. Pratimas treniruoja skruostų raumenis, pakelia ir lygina sritį skruostų sritį.

Išpūskite žandus, o lūpas suspauskite. Rankomis švelniai tapšnokite žandus 30 sekundžių.

Bučiniai dangui. Pratimas stangrina ir pripildo lūpų sritį, stangrina pasmakrę ir lygina kaklą.

Atloškite galvą ir siųskite dangui 10 bučinukų. Stenkitės, kad girdėtųsi pakštelėjimas. Atsipalaiduokite ir giliai įkvėpkite. Iškvėpimo metu lūpas šiek tiek papūskite į priekį, tarsi siųsdami oro bučinį. Atsipalaiduokite ir kartokite dar 2 kartus.

Konsultacijos dėl veido odos, tyrimai bei veido jogos užsiėmimai spalio 20 d. bus vykdomi naujai atidaromoje „Eurovaistinėje“ Kaune, Savanorių pr. 255. Apklausa atlikta spalio 12-16 dienomis, socialinio tinklo „Eurovaistinė“ paskyroje, į ją atsakė 417 18-65 amžiaus moterys.

„Nors šių metų konferencijos pagrindinis tikslas buvo aptarti lyderystės svarbą visai sveikatos sistemai, nebuvo pamiršta ir Prezidentės globojama kampanija „Už saugią Lietuvą“. Esu įsitikinęs, kad sveikatos specialistai čia tikrai gali daug kuo prisidėti“, – teigė LSMU MA Sveikatos vadybos katedros profesorius dr. Mindaugas Stankūnas. Pasak jo, pernai sėkmingai suorganizuota pirmoji visuomenės sveikatos konferencija įpareigojo organizuoti antrąją konferenciją.

Renginio dalyvius sveikinusi Fakulteto dekanė prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė džiaugėsi, kad į konferenciją susirinkę daugiau nei 430 dalyvių galės ne tik klausytis pranešimų, bet ir kartu aptarti įvairius klausimus, susijusius su visuomenės sveikata. „Tikiu, kad po šios konferencijos išeisime ne tik su naujomis žiniomis, bet ir įkvėpimu inovacijoms“, – tvirtino R. Kalėdienė.

Konferencijos nepraleido ir sveikatos apsaugos viceministrė Gintarė Šakalytė. Ji ragino dėti visas pastangas, kad sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje taptų lydere.

Į antrąją nacionalinę visuomenės sveikatos konferenciją atvyko ne vienas žinomas Lietuvos ir užsienio visuomenės bei įmonių atstovas. Čia svečiai diskutavo apie lyderystės sveikatos apsaugos sistemoje svarbą, pačios sistemos tobulinimą, ją lygino su užsienio pavyzdžiais.

Kiek kitu kampu į sveikatos apsaugą pažvelgė renginyje pranešimą skaitęs žinomas ekonomistas Gitanas Nausėda. Jis kalbėjo apie pasaulio ekonomikos augimą, taip pat apžvelgė galimas geopolitines rizikas ir jų įtaką sveikatos apsaugai. Dėmesį ekonomistas atkreipė į vieną svarbiausių šių dienų Lietuvos problemų – šešėlinę ekonomiką. „Mes vis dar nesurenkame į valstybės biudžetą tiek mokesčių, kiek mums priklauso“, – apie iššūkius sveikatos apsaugai kalbėjo G. Nausėda.

Kadangi pagrindinė šių metų nacionalinės sveikatos konferencijos tema – lyderystė, diskusijų apie lyderio sąvoką netrūko. Savo lyderystės tobulinimo idėjas Lietuvai siūlė LSMU vizituojantis profesorius, Grifito universiteto (Australija) Sveikatos priežiūros vadybos programos direktorius Mark Avery. Daugiau nei 30 metų įvairioms gydymo įstaigoms Australijoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK) vadovavęs profesorius kalbėjo apie Australijos sveikatos apsaugos sistemą, taip pat, besiremdamas savo patirtimi, įvardijo, kokių lyderių šiandien reikia labiausiai. „Mums reikia žmonių, kurie prisiimtų atsakomybę perauklėti sveikatos apsaugos sistemoje dirbančius darbuotojus“, – tvirtino M. Avery. Su jo pastebėjimais sutiko ir „Development Dimensions International“ D. Britanijos skyrių atstovavusi dr. Vykinta Kligytė, pridėjusi, kad ateityje vadovai turės mokėti išklausyti bei žiūrėti į įvairias situacijas iš skirtingų perspektyvų, kritiškai.

Visuomenės sveikatos aktualijas ir priemones, skirtas sveikatos apsaugos sistemai gerinti, konferencijoje pristatė Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius Audrius Ščeponavičius. Jo teigimu, šiandien Sveikatos apsaugos ministerijos ir visos valstybės pagrindinis tikslas – ilginti Lietuvos žmonių gyvenimo, o ypač sveiko gyvenimo trukmę. Tam pasiekti iki 2020 metų iškelta daugybė tikslų: mažinti alkoholio vartojimą, vykdyti savižudybių prevenciją, visuomenėje skatinti daržovių, vaisių vartojimą, mažinti nutukimą.

Pasibaigus pagrindinių pranešimų sesijai dalyviai rinkosi į specializuotas sesijas. Jose aptarta dar daugiau temų – nuo socialinės atskirties ir sveikatos iki lyderystės ir vadybos sveikatos priežiūroje.

Renginyje be įvairiausių diskusijų išrinktas ir Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos metų visuomenės sveikatos lyderis. Už 2014 metais Kaune inicijuotą nėščiųjų skiepijimo nuo gripo skatinimo programą, vėliau išplitusią po visą Lietuvą, apdovanojimas skirtas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Užkrečiamų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojai Kristinai Rudžinskaitei.

Nacionalinę visuomenės sveikatos konferenciją užbaigė profesoriaus M. Stankūno ir Seimo nario dr. Žygimanto Pavilionio diskusija. Joje M. Stankūnas svarstė, kaip būtų galima Lietuvoje sumažinti socialinę atskirtį ir kovoti su sveikatos netolygumais.

Pasak Ž. Pavilionio, socialinė nelygybė yra viena pagrindinių problemų, kuri neigiamai veikia ir sveikatos apsaugą. Čia jis išskyrė JAV, kur sveikatos apsaugos sektoriuje privataus kapitalo įmonės sėkmingai rungiasi su valstybinėmis. Politiko nuomone, sprendžiant visuomenės problemas labai svarbus ir tinkamas asmenybės ugdymas. „Svarbiausia yra žmogaus asmenybė, Jei užauginsi žmogų, kuris tikės savimi, kuris tikės gražiu pasauliu, pusė darbo jau padaryta“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

LSMU MA Visuomenės sveikatos fakulteto prodekano dr. Pauliaus Vasilavičiaus teigimu, pernai ir šįmet didelio susidomėjimo sulaukusią nacionalinę visuomenės sveikatos konferenciją planuojama organizuoti kasmet.