Taikomųjų programų sąsajų (API) programos, kurias programinės įrangos kūrėjai naudoja prieigai prie „Google+“ duomenų, bus uždarytos per maždaug 90 dienų, nurodė D.Thackeris.

„Pastebėję šią naują klaidą, nusprendėme pagreitinti visų „Google+“ taikomųjų programų sąsajų išjungimą,“ – šią savaitę parašė D.Thackeris tinklaraštyje.

„Suprantame, kad tai nepatogu programų kūrėjams, tačiau siekiame užtikrinti naudotojų apsaugą.“

Pasak bendrovės, naujoji klaida, atsiradusi lapkričio mėnesį atnaujinant programinę įrangą, buvo aptikta įprastų bandymų metu ir pašalinta.

„Google“ nustatė, kad nuo klaidos, dėl kurios naudotojo vardas, pavardė, profesija, amžius, e. pašto adresas ir kita paskyrų informacija taikomosioms programoms buvo prieinama net ir tuo atveju, jeigu paskyra buvo privati, galėjo nukentėti maždaug 52,5 mln. naudotojų.

„Nė viena trečioji šalis nesukėlė grėsmės mūsų sistemoms ir neturime jokių duomenų, kad programų kūrėjai, kurie šešias dienas galėjo pasinaudoti šia spraga, apie tai žinojo arba kokiu nors būdu netinkamai ja pasinaudojo,“ – pažymėjo D.Thackeris.

Spalio mėnesį „Google“ paskelbė planuojanti uždaryti socialinį tinklą, kuriame prieš tai buvo pašalinusi klaidą, dėl kurios buvo atskleisti net 500 tūkst. paskyrų asmens duomenys.

Atlikus saugumo patikrinimą, buvo nustatyta programinės įrangos klaida, trečiųjų šalių programoms suteikianti prieigą prie „Google+“ paskyrų privačių duomenų, kuriais naudotojai dalijosi tik su draugais.

„Google“ pareiškė, jog trečiosioms šalims buvo prieinama tik informacija, nurodoma pasirinktinai pildomuose paskyros laukeliuose, įskaitant naudotojo vardą, pavardę, amžių, lytį, profesiją ir e. pašto adresą.

Bendrovė teigė tuomet neradusi įrodymų, jog programų kūrėjai pasinaudojo šia klaida.

2011 metais kaip konkurentas socialiniam tinklui „Facebook“ pasiūlytas „Google+“ nesulaukė didelio populiarumo.

Kalbėdamas apie priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta uždaryti šį socialinį tinklą, „Google“ atstovas spaudai paminėjo „didelius iššūkius kuriant ir išlaikant sėkmingą „Google+“, kuris atitiktų naudotojų lūkesčius“, taip pat „mažą naudotojų skaičių“.

„Google+“ naudotojams leidžia atsisiųsti ir dalytis duomenimis, tokiais kaip nuotraukos ir vaizdo įrašai.

Tuo tarpu „Google“ planuoja pasiūlyti naujų „į darbo vietą orientuotų“ funkcijų, kad „Google+“ būtų patrauklesnis kaip „saugus verslo socialinis tinklas“ ir būtų aktyviau naudojamas įmonėse.

„Mūsų apžvalga parodė, kad „Google+“ labiau tinka kaip verslo produktas, kurį naudodami bendradarbiai gali dalyvauti vidaus diskusijose,“ – pareiškė Kalifornijos valstijoje įsikūrusi interneto milžinė.

Kokios naujienos nustebins naujojoje android 9 versijoje?

Naujasis ekrano apšvietimo prisitaikymas, baterijos naudojimo tausojimas, automatinis pasukimas nuo šios nebus toks įkirus ir begalė kitų naujovių kurias galite apžvelgti vaizdo įraše…

Kada?

Žinoma, dabar ne „Pixel“ serijos išmaniųjų savininkus kankina klausimas: ar jie gaus atnaujinimą iki naujos „Android“ versijos ir kada tai nutiks?

Žemiau pateikiame telefonų atnaujinimo iki naujausios OS versijos sąrašą, sudarytą pagal gamintojų ir kitų šaltinių viešai skelbiamą informaciją. Jei jūsų išmaniojo modelio nėra sąraše, tai reiškia, kad šiuo metu, deja, nėra jokių prielaidų, kad jis gaus atnaujinimą iki „Android 9“.

Asus

• Asus ZenFone 5 (ZE620KL) — 4 ketvirtis 2018
• Asus ZenFone 5Z — 4 ketvirtis 2018
• Asus ZenFone 5 Lite — 1 ketvirtis 2019
• Asus ZenFone Max (M1) — 1 ketvirtis 2019
• Asus ZenFone Max Pro (M1) — 1 ketvirtis 2019
• Asus Zenfone 4 Pro — 1 ketvirtis 2019
• Asus Zenfone AR ZS571KL — 2 ketvirtis 2019

BlackBerry

• BlackBerry KEY2 — 4 ketvirtis 2018
• BlackBerry Evolve — 1 ketvirtis 2019
• BlackBerry Evolve X — 1 ketvirtis 2019

Essential

• Essential Phone — Gavo atnaujinimą 2018 m. rugpjūtį

Google

• Google Pixel — Gavo atnaujinimą  2018 m. rugpjūtį
• Google Pixel XL — Gavo atnaujinimą 2018 m. rugpjūtį
• Google Pixel 2 — Gavo atnaujinimą 2018 m. rugpjūtį
• Google Pixel 2 XL — Gavo atnaujinimą 2018 m. rugpjūtį
• Google Pixel 3 — Android 9 jau įdiegtas
• Google Nexus 3 XL — Android 9 jau įdiegtas

HTC

• HTC U11 — 1 ketvirtis 2019
• HTC U11 Life (Android One) — 4 ketvirtis 2018
• HTC U11+ — 4 ketvirtis 2018
• HTC U12+ — 4 ketvirtis 2018

Honor

• Honor 8 Pro — 1 ketvirtis 2019
• Honor 9 Lite — 1 ketvirtis 2019
• Honor 9 — 1 ketvirtis 2019
• Honor V9 — 1 ketvirtis 2019
• Honor View 10 — 4 ketvirtis 2018
• Honor 10 — 4 ketvirtis 2018
• Honor 9N — 1 ketvirtis 2019

Huawei

• Huawei Nova 3 — 4 ketvirtis 2018
• Huawei Nova 3i — 4 ketvirtis 2018
• Huawei Nova 2s — 4 ketvirtis 2018
• Huawei Mate 9 — 1 ketvirtis 2019
• Huawei Mate 9 Porsche Design — 1 ketvirtis 2019
• Huawei Mate 9 Pro — 1 ketvirtis 2019
• Huawei Mate 10 — 4 ketvirtis 2018
• Huawei Mate 10 Porsche Design — 4 ketvirtis 2018
• Huawei Mate 10 Pro — 4 ketvirtis 2018
• Huawei P20 — 4 ketvirtis 2018
• Huawei P20 Pro — 4 ketvirtis 2018
• Huawei P20 Lite — 1 ketvirtis 2019
• Huawei P10 — 1 ketvirtis 2019
• Huawei P10 Plus — 1 ketvirtis 2019

LG

• LG G6 — 4 ketvirtis 2018
• LG Q8 — 2 ketvirtis 2019
• LG V20 — 1 ketvirtis 2019
• LG V30 — 4 ketvirtis 2018
• LG V30+ — 4 ketvirtis 2018
• LG V30S ThinQ — 4 ketvirtis 2018
• LG V35 ThinQ — 4 ketvirtis 2018
• LG G7 ThinQ — 4 ketvirtis 2018
• LG Q7 — 1 ketvirtis 2019
• LG Q Stylus — 1 ketvirtis 2019
• LG Stylo 4 — 1 ketvirtis 2019

Motorola

• Motorola Moto G6 — 1 ketvirtis 2019
• Motorola Moto G6 Plus — 1 ketvirtis 2019
• Motorola Moto G6 Play — 2 ketvirtis 2019
• Motorola Moto X4 — 1 ketvirtis 2019
• Motorola Moto X4 Android One — 4 ketvirtis 2018
• Motorola Moto Z2 Force — 4 ketvirtis 2018
• Motorola Moto Z2 Play — 1 ketvirtis 2019
• Motorola Moto Z3 Play — 4 ketvirtis 2018
• Motorola Moto Z3 — 4 ketvirtis 2018

Nokia

• Nokia 1 — 2 ketvirtis 2019
• Nokia 2 — 2 ketvirtis 2019
• Nokia 2.1 — 1 ketvirtis 2019
• Nokia 3 — 2 ketvirtis 2019
• Nokia 3.1 — 1 ketvirtis 2019
• Nokia 5 — 1 ketvirtis 2019
• Nokia 5.1 — 4 ketvirtis 2018
• Nokia 5.1 Plus — 4 ketvirtis 2018
• Nokia 6 — 4 ketvirtis 2018
• Nokia 6.1 — 4 ketvirtis 2018
• Nokia 6.1 Plus — 4 ketvirtis 2018
• Nokia 7 — 4 ketvirtis 2018
• Nokia 7 Plus — jau prieinama beta versija
• Nokia 8 — 4 ketvirtis 2018
• Nokia 8 Sirocco — 4 ketvirtis 2018

OnePlus

• OnePlus 3 — 1 ketvirtis 2019
• OnePlus 3T — 1 ketvirtis 2019
• OnePlus 5 — 4 ketvirtis 2018
• OnePlus 5T — 4 ketvirtis 2018
• OnePlus 6 — jau prieinama beta versija

Oppo

• Oppo R15 Pro — jau prieinama beta versija
• Oppo R15 — 4 ketvirtis 2018
• Oppo Find X — 4 ketvirtis 2018

Samsung

• Samsung Galaxy S9 — 1 ketvirtis 2019
• Samsung Galaxy S9+ — 1 ketvirtis 2019
• Samsung Galaxy Note 9 — 1 ketvirtis 2019
• Samsung Galaxy Note 8 — 2 ketvirtis 2019
• Samsung Galaxy S8 — 2 ketvirtis 2019
• Samsung Galaxy S8 Active — 3 ketvirtis 2019
• Samsung Galaxy S8+ — 2 ketvirtis 2019
• Samsung Galaxy A8(2018)  — 2 ketvirtis 2019
• Samsung Galaxy A8+ (2018) — 2 ketvirtis 2019
• Samsung Galaxy A8 Star (A9 Star) — 2 ketvirtis 2019
• Samsung Galaxy A6 — 2 ketvirtis 2019
• Samsung Galaxy A6+ — 2 ketvirtis 2019
• Samsung Galaxy Note FE — 3 ketvirtis 2019
• Samsung Galaxy J4 — 3 ketvirtis 2019
• Samsung Galaxy J6 — 3 ketvirtis 2019
• Samsung Galaxy J8 — 3 ketvirtis 2019

Sony

• Sony Xperia XZ2 — jau prieinama beta versija
• Sony Xperia XZ2 Compact — 3 ketvirtis 2018
• Sony Xperia XZ2 Premium — 3 ketvirtis 2018
• Sony Xperia XA2 — 4 ketvirtis 2018
• Sony Xperia XA2 Ultra — 4 ketvirtis 2018
• Sony Xperia XZ1 — 4 ketvirtis 2018
• Sony Xperia XZ1 Compact — 4 ketvirtis 2018
• Sony Xperia XZ Premium — 1 ketvirtis 2019
• Sony Xperia XZs — 1 ketvirtis 2019

Vivo

• Vivo X21 — jau prieinama beta versija
• Vivo X21 UD — jau prieinama beta versija
• Vivo Nex A — 4 ketvirtis 2018
• Vivo Nex S — 4 ketvirtis 2018
• Vivo V9 — 1 ketvirtis 2019

Xiaomi

• Xiaomi Poco F1 — 4 ketvirtis 2018
• Xiaomi Mi 8 — 4 ketvirtis 2018
• Xiaomi Mi 8 EE — 4 ketvirtis 2018
• Xiaomi Mi 8 SE — 4 ketvirtis 2018
• Xiaomi Mi 6 — 2 ketvirtis 2019
• Xiaomi Mi A1 — 4 ketvirtis 2018
• Xiaomi Mi A2 — 4 ketvirtis 2018
• Xiaomi Mi A2 Lite — 4 ketvirtis 2018
• Xiaomi Mi Mix 2 — 4 ketvirtis 2018
• Xiaomi Mi Mix 2S — jau prieinama beta versija
• Xiaomi Mi Max 3 — 1 ketvirtis 2019
• Xiaomi Redmi Note 5 (Note 5 Pro) — 1 ketvirtis 2019
• Xiaomi Redmi S2 (Redmi Y2) — 2 ketvirtis 2019
• Xiaomi Redmi 6 — 3 ketvirtis 2019
• Xiaomi Redmi 6A — 3 ketvirtis 2019
• Xiaomi Redmi 6 Pro — 2 ketvirtis 2019
• Xiaomi Mi Note 3 — 3 ketvirtis 2019
• Xiaomi Mi Max 2 — 3 ketvirtis 2019
• Xiaomi Redmi 5 — 3 ketvirtis 2019
• Xiaomi Redmi Note 5 — 3 ketvirtis 2019
• Xiaomi Redmi 5 Plus — 3 ketvirtis 2019

ZTE

• ZTE Nubia Z17 — 2 ketvirtis 2019
• ZTE Nubia Z17s — 2 ketvirtis 2019

Deja, kenksmingi naršyklės plėtiniai nėra nieko naujo. Jie dažnai turi prieigą prie visko, ką darote internete ir gali leisti savo kūrėjams pavogti bet kokią informaciją, bet kurią apsilankytą tinklalapį, įskaitant slaptažodžius, žiniatinklio naršymo istoriją ir kredito kortelių duomenis.

Šie penki kenkėjiški plėtiniai, kuriuos atrado Andrejus Meškovas, vienas iš „Adguard” įkūrėjų, yra kelių teisėtų, gerai žinomų skelbimų blokatorių kopijų versijos.

Šių plėtinių kūrėjai taip pat naudojo populiarius raktinius žodžius savo pavadinimuose ir aprašymuose, kad jie būtų geriau reitinguojami paieškos rezultatuose ir tai padidintų galimybę daugiau vartotojų juos atsisiųsti.

„Visi plėtiniai, kuriuos aš paryškinu, yra paprasti rip-offs su keliomis kodo eilutėmis ir autorių pridėtu analitiniu kodu”, – sako A. Meškovas.

Po to, kai Meškovas antradienį pranešė apie savo išvadas „Google”, „Tech Store” iš „Chrome” parduotuvės iškart pašalino visus toliau nurodytus kenkėjiškų skelbimų blokatorių plėtinius:

•    AdRemover už Google Chrome ™” (10 mln. ir daugiau vartotojų)
•    uBlock Plus (8 milijonai vartotojų)
•    [Fake] Adblock Pro (2 milijonai vartotojų)
•    HD for YouTube (400 000 ir daugiau vartotojų)
•    Webutation (30000 ir daugiau vartotojų)

Meškovas atsisiuntęs „Chrome” AdRemover plėtinį ir jį išnagrinėjęs, jis nustatė, kad kenksmingas kodas, paslėptas modifikuotoje jQuery versijoje, gerai žinoma „JavaScript” biblioteka, siunčia informaciją apie kai kurias svetaines, kurias naudotojas aplanko atgal į nuotolinį serverį.

Kenkėjiškas plėtinys tada gauna komandas iš nuotolinio serverio, kurie vykdomi foniniame puslapyje „background page” plėtinyje ir bet kuriuo kitu būdu gali keisti jūsų naršyklės elgesį.

Norint išvengti aptikimo, šios komandos, siunčiamos nuotoliniu serveriu, yra paslėptos nepavojingai atrodančiame paveikslėlyje.

„Šios komandos yra scenarijus, kurios tada vykdomos privilegijuotame kontekste (pratęsimo foniniame puslapyje) ir gali bet kokiu būdu keisti jūsų naršyklės elgesį”, – sako M. Meškovas.

„Iš esmės tai yra botnetas, kurį sudaro naršyklės, užkrėstos padirbtais „Adblock” plėtiniais”, – sako M. Meškovas. „Naršyklė atliks tai, ką užsakys komandų centro serverio savininkas”.

Tyrėjas taip pat išnagrinėjo kitus „Chrome” parduotuvės plėtinius ir nustatė dar keturis plėtinius naudodamus panašia taktika.

Kadangi naršyklės plėtinys suteikia teisę pasiekti visus lankomus tinklalapius, tai gali padaryti beveik bet ką.

Taigi, patartina įdiegti kuo mažiau pletinių ir tik iš bendrovių, kurioms jūs pasitikite.

Tai gali skambėti nesuvokiamai, bet „Google“ su savo kurta „Chrome“ naršykle nuo kitų metų vasario 15 dienos pradės blokuoti savo reklamas iš kurių gaunama daug pajamų.

„Google“ matydama didelį reklamų blokuotojų įskiepių (angl. ad block extension) populiarumą „Chrome“ naršyklėje nusprendė įdiegti įgimtą reklamų blokavimą.

Tiesa, „Google“ sau į koją visai nešauna. Reklamos bus blokuojamos tik tuose tinklapiuose, kurie naudoja agresyvias, naršymą trukdančias, reklamas. Jei tinklapis reklamas patalpinęs tinkamai ir atitinka „Google“ „Better Ads Standarts“ reikalavimus reklamos ir toliau bus rodomos. Paprastai sakant, „Chrome“ naršyklė visai neberodys reklamų tinklapiuose, kuriuose reklamos iššoka iš nežinia kur ir uždengia turinį.

Tokiu būdu „Google“ bando išlaikyti „Chrome“ naudotojus ir tuo pačiu padaryti reklamų pateikimą kultūringesniu.

Toks „Google“ sprendimas gali įnešti naujų pokyčių pasaulinėje ir Lietuvos reklamos rinkoje – jei „Chrome“ blokuos iššokančias reklamas, reklamos užsakovai jų norės kur kas mažiau ir savaime toks reklamos formatas pradės nykti iš reklamos agentūrų repertuaro. Tačiau lieka neaišku, į kokį formatą reklamos užsakovai norės iškeisti iššokančius skydelius – į statinius skydelius, reklaminius straipsnius, video reklamas ar kažką kitą, ką neabejotinai sugalvos pasiūlyti reklamos agentūrų specialistai.

Šaltinis: Technews.lt

„Kepler“ kosmoso observatoriją į orbitą iškeltą dar 2009 metais. Tuomet buvo planuojama, kad teleskopo misija truks vos 3,5 metus, tačiau jis puikiai veikia iki šiol. Pastaruosius kelerius metus „Kepler“ skanavo artimiausias žvaigždes, rinkdamas informaciją, kurioje turėtų būti ir gyvybei tinkamų planetų ženklai. Visgi, tik nedidelė šios informacijos dalis buvo peržiūrėta ir apdorota – jos kiekis yra tiesiog per didelis. Ir čia priėjo „Google“.

Jei atmestume paieškos variklį, „Google“  labiausiai garsėja savo dirbtinio intelekto sistemomis. Iš tikrųjų pažangios technologijos leidžia greitai peržiūrėti didelį informacijos kiekį. Tikėtina, kad su tuo ir susijęs tas atradimas, apie kurį NASA paskelbs ketvirtadienį. Ar parneriai surado nežemiškos gyvybės pėdsakų? Tikriausiai ne, bet tikriausiai buvo aptikta daugiau planetų, į kurių atmosferas reikėtų atkreipti didesnį dėmesį šių pėdsakų ieškant.

„Kepler“ jau aptiko daugiau nei 2000 egzoplanetų. Turint omenyje DI galimybes, tikriausiai buvo atrastas dar ne vienas šimtas. Dabar mokslininkams teks nagrinėti šių planetų poziciją žvaigždės atžvilgiu, atmosferos sudėtį ir kitas charakteristikas. Tikslas – patikrinti, kokia tikimybė, kad toje planetoje yra nežemiškos gyvybės. Aišku, papildomi keli šimtai egzoplanetų darbų nepaspartintų, tačiau dirbtinio intelekto panaudojimo plėtra savaime yra sveikintinas dalykas. Tokie algoritmai greitai gali apdoroti didžiulį informacijos kiekį, todėl dideli proveržiai šioje srityje būtų įmanomi kur kas greičiau.

Visgi, tai tik spėjimas. Tikrasis atradimas bus paskelbtas ketvirtadienį. Visgi, turint omenyje, kad per daug dideliu džiaugsmu pranešimas spaudai nespinduliuoja, tikriausiai apie istorinę sensaciją kalbėti ir svajoti neverta.

„Atliktas tyrimas rodo, kad atsirado naujos rūšies vartotojas, vadinamasis onlineris. Tyrime analizuojami vartotojo elgsenos pokyčiai naudojant įrenginius bei žiūrint vaizdo įrašus, taip pat ateities tendencijos, susijusios su vartotojų technologijomis. Mobiliųjų įrenginių populiarėjimas daro įtaką žmonių tarpusavio bendravimui ir jų sąveikai su skaitmeniniu pasauliu. Jeigu norime eiti koja kojon su modernėjančiu pasauliu, prekės ženklams dabar yra tinkamas metas išsiaiškinti, kaip šios naujos galimybės gali būti naudingos jų vartotojams ir verslo tikslams“, – sako Vytautas Kubilius, „Google“ vadovas Baltijos šalims.

Tyrimas parodė, kad 77 proc. lietuvių nuolat internetu naudojasi asmeniniais tikslais. Palyginimui, pasauliniu mastu šis rodiklis siekia 82 proc. Lietuvoje internetu daugiausia naudojasi 25–34 m. ir 45–54 m. vartotojai (šių grupių atstovai sudaro po penktadalį visų interneto vartotojų). Visgi, nors dažnai daroma prielaida, kad internetu daugiausia naudojasi jaunimas, interneto naudojimo pasiskirstymas pagal amžiaus grupes yra gana vienodas, kadangi internetas sukuria tinkamą aplinką įvairaus amžiaus grupėms bendrauti.

Šiandien vienam lietuviui vidutiniškai tenka 2,6 įrenginiai, kuriais galima prisijungti prie interneto (palyginimui, pasaulyje vienam žmogui tenka 2,9 prietaisai). Tuo tarpu vidutinis 16–34 metų vartotojas Lietuvoje turi beveik 4 įrenginius, turinčius prieigą prie tinklo.

Internetu lietuviai dažnai naudojasi kur nors vykdami: apie 60 proc. visų žmonių turi išmaniuosius telefonus ir apie 60 proc. visų interneto vartotojų internete lankosi naudodamiesi savo išmaniaisiais telefonais (pernai šie rodikliai atitinkamai siekė 52 proc. ir 53 proc.). Pagrindine varomąja jėga šiuo atveju laikomi 16–34 m. amžiaus žmonės, iš kurių apie 90 proc. internetu naudojasi savo išmaniaisiais telefonais, visgi šis rodiklis iš esmės kasmet kyla visose amžiaus grupėse.

Vis daugiau lietuvių internetu naudojasi žiūrėdami televizorių: apie 60 proc. 16–34 m. interneto vartotojų internetu naudojasi paraleliai žiūrėdami televizorių, kai tarp 35–54 m. žmonių ši proporcija siekia 40 proc.

Lietuvių elgesys internete sutampa su pasaulinėmis tendencijomis. Lietuviai internete pirmiausia ieško informacijos (90 proc.), internetą laiko pramoga ir naudoja laisvalaikiui (daugiau nei 85 proc.), turėdami galimybę svarbų darbą atlikti elektroniniu būdu, pirmenybę teikia pastarajam (65 proc.), padeda kitiems parodydami, kaip kažką daryti internete (35 proc.), naudoja norėdami patalpinti internetinį turinį (daugiau nei 20 proc.).

Mažiausiai kartą per mėnesį internete lietuviai ieško informacijos apie prekes ir paslaugas (75 proc.), naudoja žemėlapius, siekdami nusistatyti savo buvimo vietą arba maršrutą (70 proc.), įsigyja prekes internetu (50 proc.). Populiariausios internetinės veiklos yra šios: naudojimasis paieškos sistemomis (daugiau nei 90 proc.), socialiniais tinklais (apie 80 proc.), internetinių vaizdo įrašų žiūrėjimas (daugiau nei 85 proc.).

„Kantar TNS“ atlikto „Connected Consumer“ tyrimo metu buvo apklausiami respondentai iš daugiau nei 63 pasaulio šalių. Lietuvoje apklausa buvo atlikta 2017 m. Balandžio 1 d.–birželio 30 d. Su respondentais buvo kalbamasi asmeniškai, iš viso apklausti 1000 respondentų, kurie yra vyresni nei 16 m. amžiaus.

Tyrimo rezultatai pateikiami kaip analitinis internetinis įrankis „Vartotojų barometras“.

Tyrimo rezultatai.

„Google“ teigia, kad tarp naujų priemonių bus perspėjimai vartotojams apie galimai įžeidžiantį turinį, jo kūrėjų neapmokestinimas bei vaizdo klipų nerekomendavimas žiūrovams, net jei klipai aiškiai nepažeidžia „Youtube“ taisyklių.

Kompanija žada samdyti daugiau žmonių, kurie užsiimtų turinio peržiūra bei pasitelkti technologijas, identifikuojant netinkamus vaizdo įrašus „Youtube“ platformoje.

„Google“ taip pat planuoja artimiau bendradarbiauti su antiteroristinėmis grupėmis aptinkant turinį, kuris galimai naudojamas radikalizuojant ir verbuojant ekstremistus.

Vienas iš kovos su ekstremizmu būdų – nukreipti potencialius Islamo valstybės (IS) ir kitų teroristinių grupuočių naujokus į specialias antiteroristines reklamas, kurios ragintų atsisakyti minties radikalizuotis.

Nuo terorizmo pastaraisiais metais smarkiai nukentėjusios Vokietija, Prancūzija bei Didžioji Britanija vis labiau spaudžia „Facebook“, „Google“ bei kitas interneto kompanijas kovoti su ekstremistiniu bei įžeidžiamu turiniu savo platformose.

Ir nors nuo nulio surinkti išmanųjį telefoną neskamba kaip lengva užduotis, Allen’ui daug didesniu iššūkiu tapo kalbos barjeras. Ne visi vietiniai moka anglų kalbą, o paaiškinti ko ieško, kiniškų žodžių taip pat ne visada užteko.

Vis dėlto, aplankęs daugybę gatvės prekeivių, elektronikos parduotuvėlių ir kioskų, Allen’as – trisdešimt septynerių programinės įrangos inžinierius, dar visai nesenai dirbęs Google kompanijoje, visus telefono komponentus galiausiai nusipirko. Įdomu tai, kad nemaža jų dalis, kaip antai pagrindinė plokštė, Touch ID sensorius ar kamera buvo originalūs Apple gaminiai.

Nežinia kaip jie ten atsidūrė. Galbūt tai sugedusių ir dalimis parduodamų telefonų komponentai, tačiau sprendžiant iš gausos, daug didesnė tikimybė, kad tai perdirbti nukreiptų telefonų dalys, kurios perdirbimo legaliai, ar nelabai legaliai, išvengė.

Kitos telefono dalys kėlė abejonių. Allen’as nebuvo visiškai garantuotas dėl korpuso: jei jo būta neoriginalaus, tai pagamintas tikrai kokybiškai. Likusios dalys buvo aiškiai neoriginalios.

Galbūt todėl buvo susidurta su šiokiais tokiais neatitikimais.  Surinkus prietaisą, garso mygtukai nesispaudė kaip priklauso, tačiau situacija greitai buvo išspręsta po jais įterpus mažas metalines atramėles.

Galiausiai Allen’as surinko 16 GB, rožinės spalvos iPhone 6 modelį su iOS 9 operacine sistema. „Pats pagaminau šį iPhone’ą” – aplinkiniams sako Allen’as, tačiau visi gūžčioja pečiais ir nieko nesupranta. Juk, kad ir kaip pažiūrėtumėte, telefonas neatrodo savadarbis.

Projektas užtruko du mėnesius. Detalėms iš viso buvo išleista apie 300 dolerių.

Detalių pirkimo ir gamybos procesą galite pamatyti vaizdo įraše.

Savo vietos nurodymo procesas yra visiškai paprastas: atidarykite navigacijos meniu, paspauskite mygtuką „Share Location“. Programėlė jūsų paprašys leidimo dalintis šiais duomenimis su kuriuo nors iš „Google“ kontaktų arba persiųsti nuorodą per susirašinėjimo programėlę. Galėsite pasirinkti, kaip ilgai ši nuoroda bus aktyvi – ribotą laiką ar nuolatos.

Visi asmenys, gavę jūsų buvimo vietos duomenys, pamatys „Google Maps“ pranešimą (angl. notification) ir galės pamatyti jūsų buvimo vietą programėlėje išmaniajame telefone arba naršyklei skirtoje „Google Maps“ versijoje kompiuteryje. Taip pat atsiras ir „Pasidalinti kelione“ mygtukas, kuriuo galima pasinaudoti susiplanavus kokios nors kelionės maršrutą – pasidalinus šia informacija, jos gavėjas žemėlapyje matys, kaip judate.

Prieš daugelį metų toks tarp draugų ir šeimos narių populiarus funkcionalumas „Google Maps“ žemėlapiuose jau buvo – jis buvo vadinamas „Google Latitude“. Bet dėl nelabai suprantamų priežasčių „Google“ jį pašalino ir iškėlė į nelabai sėkmingo socialinio tinklo „Google+“ projektą, kur šia galimybe naudojosi dar mažiau žmonių, nei apskritai naudojasi „Google+“. Dabar vietos dalijimosi galimybė grįžo tiksliai ten, kur jos ir tikimasi.

Kol kas „Google“ tinklaraštyje skelbiama, kad šis funkcionalumas yra „pradėtas platinti visame pasaulyje“. Redakcijos kolegų telefonuose šios funkcijos dar nėra, tačiau neprarandame vilties ir laukiame.

„WordFence“ saugumo tyrėjai apie naujo pobūdžio atakas įspėjo paskutiniame savo tinklaraščio įraše, praneša Time.com. Štai kaip viskas veikia: auka gauna el. laišką nuo pažįstamo asmens su, atrodytų, prisegtu failu – pavyzdžiui, PDF dokumentu. Nieko neįprasto.

Tačiau iš tiesų tai yra ne prisegtas failas, o įterptas paveikslėlis, kuris tik atrodo kaip PDF dokumentas. Ir jį paspaudus vartotojui parodomas ne dokumento pavyzdys, kaip turėtų būti, o jis nukreipiamas į suklastotą „Google“ paskyros prisijungimo puslapį.

Šis puslapis atrodo identiškai, kaip ir tikrasis. Ir tai dar ne viskas: adreso eilutėje matoma tikra svetainės nuoroda – „https://accounts.google.com„. Tiesa, prieš ją įterptas keistas prierašas: „data:text/html“. Jis ir išduoda tikrąją puslapio kilmę.

Tai – ne interneto svetainės nuoroda (Uniform Resource Locator, URL), o failo adresas (Uniform Resource Identifier, URI). Pirmasis identifikuoja svetainės vietą internete, o antrasis naudojamas įterpti failams. Beje, jei patikrintumėte visą URI adresą, toliau rastumėte ilgą programos scenarijų (angl. script), kuris ir užkrauna apgavikišką „Google“ prisijungimo puslapį.

Problema ta, kad interneto naršyklės – įskaitant ir pačios „Google“ prižiūrimą „Chrome“ – šio adreso ir failo neatpažįsta kaip kenkėjiško ir niekaip to neišskiria adreso eilutėje. Taigi net laikydamiesi pagrindinės taisyklės tokiu atveju – atkreipti dėmesį į adreso eilutę – dalis vartotojų apgavystės nepastebi, nes joje mato tikrą „Google“ paskyros adresą.

Vos įvedus vartotojo vardą ir slaptažodį, šie duomenys nukeliauja tiesiai programišiams. Šie skubiai perima paskyros valdymą ir įvykdo naują ataką – pasiknisa senuose el. laiškuose ir, radę žinučių su prisegtais failais, sukuria suklastotus tų dokumentų „prisegtukus“, sugalvoja įtikinamas el. laiškų antraštes ir išsiunčia juos aukos kontaktams. Taip sukčių apgavystės plinta toliau.

Be to, gavę prieigą prie vartotojo „Gmail“ paskyros, programišiai gali ne tik knistis asmeniniuose el. laiškuose, ieškodami, pavyzdžiui, finansinės informacijos, bet ir prašyti atstatyti slaptažodžius su šiuo el. paštu susietose kitų svetainių paskyrose (pvz., socialiniuose tinkluose, forumuose ir kt.).

Primename, kad jungiantis prie saugiu protokolu („https“) apsaugotų svetainių naršyklėje, adreso eilutės kairėje turėtumėte matyti žalią spyną. Taip pat vartotojams patariama naudoti patvirtinimą dviem veiksmais. Kaip jį aktyvuoti „Google“ sistemoje, sužinosite čia.