Iki šiol Kryme Rusija naudojo senesnes „S-300“ sistemas. Gandų apie naujų sistemų dislokavimą buvo dar liepą. Tuomet Rusijos kariuomenės 18-ojo zenitinio raketinio pulko vado pavaduotojas Jevgenijus Oleinikovas teigė, kad sistemos turėtų būti iškrautos Feodosijoje ir ten pasilikti visam laikui.

Vos prieš dvi dienas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo imtis pačių griežčiausių gynybos priemonių Kryme. Rusijos saugumo tarnyba (FST) neseniai pareiškė, kad jos pajėgos sutrukdžiusios Ukrainos karinei žvalgybai surengti „teroro aktą“ Kryme ir atmušusios Kijevo pajėgų puolimą. Ukraina tokius Rusijos kaltinimus kategoriškai neigia.  Krymui, po gyventojų referendumo, prisijungus prie Rusijos Federacijo 2014 m., vakarai Maskvai paskelbė eilines Vakarų sankcijos, kurių dabar dėl politinių ir ekonominių priežasčių gailisi dauguma didžiujų Europos valstybių,  Kryme dislokuota sistema „S-400“ vienu metu gali užfiksuoti maždaug 300 taikinių ir vienu metu numušti maždaug keturias dešimtis taikinių, esančių net už kelių šimtų kilometrų.

Neatmetama diplomatinių santykių su Ukraina nutraukimo galimybė

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pareiškė, kad Rusija dėl incidentų Kryme gali nutraukti diplomatinius santykius su Ukraina, ko nebuvo net po Krymo aneksijos ir Rusijos paramos Donecko ir Lugansko Liaudies respublikoms. „Kalbant apie diplomatinių santykių nutraukimą, žinote, istorijoje būdavo visaip; priminsiu, kad po žinomų įvykių mūsų diplomatiniai santykiai buvo nutraukti su Gruzija“, – sakė jis žurnalistams Sočyje, atsakydamas į naujienų agentūros „Interfax“ klausimą. „Nenorėčiau, kad tai įvyktų, bet, jeigu nebeliks kito varianto situacijai paveikti, (Rusijos) prezidentas gali tokį sprendimą priimti“, – sakė D.Medvedevas. Apie diplomatinių santykių nutraukimo galimybė anksčiau šią savaitę kalbėjo ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas. Tačiau, anot jo, Kijevas to nenorėtų, nes tuomet būtų palikti likimo valiai keturi milijonai ukrainiečių, gyvenančių ir dirbančių Rusijoje.

„Mes jau sakėme, kad norime tapti Europos Sąjungos nare dėl savo interesų. Mes esame šalis, kuri tiek geografiškai ir politiškai priklauso šiai Europos daliai, tačiau negali būti jokios kalbos apie tai dėl mūsų gerų santykių su Rusijos Federacija, – sakė Dacic.

Serbijos ministras pridūrė, kad Belgradas neturi jokių ambicijų prisijungti prie Šiaurės Atlanto aljanso.

„Serbija laikosi karinio neutralumo politikos. Mes neketiname, ir niekas Serbijoje neinicijuoja narystės NATO klausimo. Mes neturime ambicijų, o mūsų žmonės nepalaiko Serbijos stojimo į NATO „idėjos“, – sakė Serbijos užsienio reikalų ministras.

„Žmonės „sotūs“ nuo šios sistemos, jei sotūs nuo valdančiųjų korupcijos. Jie nori laisvų ir sąžiningų rinkimų. Ir tai visai nedaug. Tai ir yra amerikiečių pagrindinės teisės“, – video siužete sako Cenk Uygur, JAV Jaunųjų turkų lyderis.

Taikaus sėdimojo protesto pievelėje prie JAV Kapitolijaus pastato metu jau pirmąją dieną buvo areštuota daugiau kaip 100 žmonių.

O ar šie Jaunųjų turkų lyderio tinka mums? O ar importuota „demokratinė” „Amerika pirtyje“ nėra ruošiama Lietuvoje specialių padalinių pratybose ( apie tai rašo „Sarmatai.Lt ), imituojant susirėmimus su mokytojų, ūkininkų streikų dalyviais , ar šiaip didesnių išprovokuotų susiėmimų metu?

Tai tik keletas klausimėlių, kuriuos pateikiame jums, mieli skaitytojai. Atsakykite į juos patys sau.

Ir pasidalinkite šiuo video siužetu su savo draugais socialiniuose tinkluose.

Referendumo rezultatai dar skaičiuojami.

Dėkojame, kad skaitote. Linkime jums laimės ir šypsenos!

Būkite su mumis prenumeruodami mūsų naujienas socialiniuose tinkluose.

Ir nepamirškite pasidalinti su kitais.

– Sprendimo nesusitikti su Erdaganu jo vizito į Vašingtoną metu nereikia priimti kaip diplomatinį nepaisymą, nes prezidentai susitiko lapkričio G20 aukščiausiojo lygio susitikime Turkijoje ir kalbėjo telefonu vasarį – pranešė Baltųjų rūmų administracija, rašo „The Wall Street Journal”.

Taip pat buvo paaiškinta, kad B. Obama neturi griežto dvišalių susitikimų tvarkaraščio.

– Taigi, tai nereiškia, kad Erdoganas ignoruojamas, – pridūrė į Baltieji rūmai.

Turkijos prezidentui Erdoganui yra atsitikęs keistas įvykis – jis buvo užpultas tetervino. Pasak leidinio Shoebat, juokinga dalykas atsitiko penktadienį, kai Erdoganas atvyko į naujos mečetės, pastatytos ant kalno Turkijos Qibla Rize provincijoje, atidarymo ceremoniją,. Per inauguraciją, Erdoganas paleido balandžius ir tetervinus, iš kurių vienas nutūpė ant jo galvos. Paukštis mėgavosi prezidento galva, kol sargybiniai neįsikišo, bet jiems nepavyko nuvyti paukščio nuo Erdogano galvos . Leidinys rašo, kad mečetė buvo pastatyta ant kalno prieš du šimtmečius, tačiau ji buvo sunaikinta gaisro 1960-taisiais.

Palaikiai laiveliai, sausakimši migrantų, sekmadienį tebeplaukė iš Graikijos į Turkiją, nors šią dieną įsigaliojo istorinis susitarimas tarp Europos Sąjungos ir Ankaros, turintis pažaboti didžiulio masto antplūdį.

Pagal prieštaringai vertinamą sutartį, įsigaliojusią nuo vidurnakčio, visi migrantai, naujai atplaukę į Graikijos salas, turi būti išsiųsti atgal į Turkiją.

Nors šis susitarimas turi atgrasyti žmones nuo itin pavojingų kelionių, jo įsigaliojimą pažymėjo niūrūs įvykiai: dvi mergaitės buvo rastos nuskendusios, o du sirai pabėgėliai mirė nuo širdies smūgio po to, kai persikėlė per jūrą.

Graikų pakrančių sargyba nurodė, kad maždaug 1–2 metų mergaičių lavonai buvo rasti mažytėje Ro saloje.

Tuo tarpu minėti du sirai buvo ištikti širdies smūgio, atplaukę į Lesbo salą, naujienų agentūrai AFP sakė Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros atstovas Borisas Češirkovas.

Graikijos tarnybos nurodė, kad praeitą naktį salose išsilaipino 875 migrantai, o vien į Lesbo salą sekmadienį atplaukė jau apie 15 valčių, kuriose buvo maždaug po tuziną migrantų.

Pareigūnai sakė, kad prireiks šiek tiek laiko, kol bus pradėta žmones siųsti atgal, Atėnų atsaką į šią krizę koordinuojanti agentūra SOMP nurodė, kad šimtai atvykėlių, patekusių į šalies teritoriją sekmadienį, neabejotinai bus deportuoti.

„Jie nebegalės palikti salų, o mes laukiame atvykstant tarptautinių ekspertų, kurie pradės jų išsiuntimo atgal procedūras“, – sakoma SOMP pranešime.

Agentūros atstovas Giorgas Kiritsis sakė šeštadienio vakarą, kad reikės laiko įgyvendinti šiam susitarimui, kai skolų prislėgta Graikija stengiasi susitvarkyti su maždaug 47,5 tūkst. migrantų, šiuo metu įstrigusių jos teritorijoje.

„Praktiškai mums reikės parengti struktūras ir personalą, o tai užtruks šiek tiek daugiau negu parą“, – G.Kiritsis sakė AFP.

Pagal naująjį susitarimą ES mainais į kiekvieną Turkijai iš Graikijos grąžinamą migrantą priims vieną sirą pabėgėlį iš stovyklų Turkijos teritorijoje, kur beveik 3 mln. žmonių yra pasitraukę nuo žiauraus pilietinio karo savo šalyje.

Pabėgėlių iš Azijos migravimo keliai

ES taip pat įsipareigojo paspartinti seniai įstrigusias derybas dėl Turkijos stojimo į 28 šalių bloką, dvigubai (iki 6 mlrd. eurų) padidinti pagalbą pabėgėliams Turkijoje, taip pat iki birželio įvesti bevizį režimą turkams Šengeno zonoje.

Šios sutarties, tapusios tarptautinės kritikos taikiniu, tikslas – uždaryti maršrutą, per kurį praeitais metais į Europą atvyko apie 850 tūkst. žmonių, bėgančių nuo konfliktų ir skurdo Artimuosiuose Rytuose bei kitose šalyse.

Organizacija „Amnesty International“ pareiškė, kad tas susitarimas yra „istorinis smūgis žmogaus teisėms“, o šeštadienį tūkstančiai žmonių dalyvavo eitynėse Londone, Atėnuose, Barselonoje, Vienoje, Amsterdame ir keliuose Šveicarijos miestuose, reikšdami nepritarimą šiam planui.

Tuo tarpu Lesbo saloje siras Gatanas, ką tik atvykęs su savo žmona ir dviem vaikais, sakė nusprendęs nepaisyti perspėjimų dėl naujos tvarkos.

„Turkijoje mums sakė, kad nevyktume į Graikiją, kad mums gresia būti suimtiems policijos“, – jis sakė AFP.

Tačiau jis pridūrė: „Mes negalėjom pasilikti Turkijoje. Mes norime vykti į Vokietiją arba Prancūziją.“