Prezidentė su Europos Komisijos nare aptarė konkurencijos stiprinimą regiono ir visos Europos energetikos rinkoje.

Šalies vadovė pabrėžė, jog tikisi, kad Komisija išliks principinga ir didelių kompanijų atžvilgiu, pavyzdžiui, „Gazpromo“ byloje dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi 2004–2012 m., kai Lietuvai ir kitoms ES šalims teko mokėti gerokai didesnes nei rinkos dujų kainas.

Prezidentė pakvietė Europos Komisiją siekti, kad nuo „Gazpromo“ monopolio nukentėjusioms valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, būtų kompensuota už patirtus finansinius nuostolius, ir užtikrinti, kad ateityje būtų taikomos sąžininga konkurencija pagrįstos ir realią rinkos situaciją atspindinčios dujų kainos.

Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad dujotiekis „Nord Stream 2“ prieštarauja ES energetikos sąjungos tikslams ir dar labiau padidins visos Europos priklausomybę nuo „Gazpromo“ dujų.

Prezidentė su eurokomisare taip pat kalbėjo apie Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa. Pasak Prezidentės, konkurencingos dujų ir elektros kainos daro didelę įtaką ekonomikos ir gerovės augimui, todėl ES parama sinchronizacijai bei elektros ir dujų jungčių projektams yra labai svarbi sėkmingai regiono raidai.

Susitikime taip pat aptarta dėl išardyto geležinkelio ruožo Mažeikiai–Rengė susiklosčiusi situacija. Europos Komisija skyrė „Lietuvos geležinkeliams“ 28 mln. eurų baudą už tai, kad prieš 9 metus demontuodama šį ruožą minėta įmonė galimai pažeidė ES konkurencijos taisykles.

Šalies vadovės teigimu, susidariusi padėtis ne tik uždeda didelę finansinę naštą, bet ir gali stipriai pakenkti Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui.

Valstybės vadovė taip pat kalbėjo apie ES kaimynystėje statomos Astravo AE keliamą pavojų. Pasak Prezidentės, tai geopolitinis Rusijos projektas, kuriuo siekiama grasinti visai Europai. Todėl ES turi laikytis principinės pozicijos – į Europos rinką iš trečiųjų šalių tiekti tik tą elektrą, kuri pagaminta laikantis visų ES saugumo reikalavimų.

Panama papers duomenimis, paviešintais šių metų pavasarį, S.Rolduginas valdo kelias ofšorines kompanijas, kurių sąskaitose saugomi du milijardai dolerių. Įtariama, kad S.Rolduginas prižiūri šešėlinius Rusijos prezidento V.Putino aplinkos, o gal ir jo paties turtus.

„Mes pervedėme tris šimtus milijonų, o pinigų ten panaudojama 15 procentų. Tai reiškia, kad arba darbas kaip reikiant neišvystytas, arba tiek pinigų nereikia. Tada reikia juos nukreipti kitiems tikslams. Turime kur panaudoti pinigus socialinėje sferoje“, – cituoja V.Putiną naujienų agentūra „Interfax“. Fondas „Talant i uspiech“ finansuoja vaikų lavinimo centrą „Sirius“, įkurtą Sočyje.

Per V.Putino pasitarimą su vyriausybės nariais, atkreiptas dėmesys į tai, kad fondas turi ieškoti ir ateityje kuruoti talentingus vaikus, tačiau po to, kai jie baigia mokyklas, vaikais niekas nebesirūpina. Švietimo fondą „Talant i uspiech“ 2014 metų gruodį įkūrė Rusijos mokslo, sporto ir meno veikėjai. Jo steigėju yra violončelininkas S.Rolduginas, kurį V.Putinas vadina savo asmeniniu draugu. Panašu, kad dabar virš S.Roldugino galvos ėmė tvenktis tamsūs debesys.

Anksčiau Rusijos žiniasklaida skelbė, kad 2015 metrų gruodį vyriausybė nusprendė S.Roldugino fondui perduoti kelis olimpinio kaimelio Sočyje objektus. Tarp jų ledo areną „Šaiba“ ir olimpinę treniruočių areną, o taip pat keturių žvaigždučių viešbutį „Azimut“, kurį pastatė verslininkas Viktoras Vekselbergas. Prieš tai V.Vekselbergas viešbutį atidavė valstybei.

2017–2019 metais fondui „Talant i uspiech“ numatyta iš šalies biudžeto skirti per 1 mlrd. rublių. Po V.Putino kritikos tikėtina, kad šie planai bus peržiūrėti.

Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ) šių metų pavasarį analizavo „nutekėjusius“ kompanijos „Mossack Fonseca“ dokumentus apie įvairių šalių politikų ir kitų įžymybių sąskaitas ofšorinėse kompanijose, galimus mokesčių slėpimo ir pinigų plovimo atvejus.

V.Putino šeimos albumo nuotr./S.Rolduginas (dešinėje) – V.Putino dukters krikštatėvis

Per tyrimą paaiškėjo, kad ofšorinės kompanijos, tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančios S.Rolduginui, gaudavo šimtus milijonų dolerių iš VTB banko padalinio Kipre, o po to pinigai būdavo paskirstomi kitoms kompanijoms. Aktyvų valdymu užsiėmė banko „Rossija“ vadovai, į sąskaitas taip pat plaukdavo pinigai, gaunami už sandorius su kompanijų „Rosneft“ ir „Gazprom“ akcijomis.

Įsisiūbavus Panama papers skandalui V.Putinas pareiškė, kad jokių asmeninių milijardų S.Rolduginas neturi. Maža to, net neva visus savo uždirbtus pinigus violončelininkas išleidžia muzikos instrumentų pirkimui, atvežimui į Rusiją ir perdavimui jų įvairioms valstybinėms institucijoms. „Aš didžiuojuosi Sergejumi Pavlovičiumi (Rolduginu) ir kaip savo draugu, ir kaip žmogumi apskritai“, – yra sakęs V.Putinas.

Pasak R. Masiulio, būtų neteisinga manyti, kad dėl Stokholmo arbitražo bylos baigties EK sprendimas gali būti palankus „Gazprom“.

„Remtis Lietuvos byla prieš „Gazprom“, manant, kad ta byla buvo nesėkminga ir tokiu būdu būti švelnesniais „Gazprom“ atžvilgiu būtų neteisinga dėl dviejų dalykų – viena, šis sprendimas yra užginčytas Stokholmo teisme ir tik tada paaiškės, ar jis buvo teisingas. Antra, mūsų nuomone, vertinant arbitražo išvadą, matyti, kad arbitrai tiesiog nevertino dalies svarbių aspektų byloje. Jeigu jie būtų vertinti, bylos baigtis būtų kita“, – BNS sakė R. Masiulis.

„Jeigu bandoma sudaryti nuomonę, kad galima remtis Lietuvos byla, tai aiškiai noriu pasakyti, kad negalima remtis, norint spręsti kitus klausimus“, – pridūrė jis.

Pasak jo, šiuo metu Stokholmo teismas priėmė ir jau nagrinėja Lietuvos skundą dėl arbitražo sprendimo: „Per 12–18 mėnesių turėtų būti išnagrinėta“.

Pasak užsienio žiniasklaidos, EK ir „Gazprom“ artėja prie susitarimo dėl penkerius metus trunkančio antimonopolinio tyrimo – jos išvada esą gali nepatikti Rytų Europos šalims, nes Rusija gali išvengti baudos.

Oksfordo energetikos studijų instituto atstovas Jonathanas Sternas „The Financial Times“ sakė manantis, kad Komisijos pozicija pasikeitė po to, kai birželį „Gazprom“ prieš Lietuvą laimėjo arbitražo teismą dėl per didelių dujų kainų. Pasak jo, teismas nesugebėjo aiškiai pasakyti, ką reiškia „sąžiningos kainos“ ilgalaikėse sutartyse.

Lenkijos valstybinė naftos ir dujų įmonė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) jau pranešė ketinanti kreiptis į teismą, jeigu EK Rusijos dujų koncernui neskirs jokių baudų.

„Manau, kad turime svarstyti visus variantus“, – BNS sakė R. Masiulis, paklaustas, ar Lietuva galėtų pasekti Lenkijos pavyzdžiu. Jis teigė neturintis informacijos apie EK tyrimą ir galimą jo baigtį.

Ketverius metus trukusį vyriausybės ir „Gazprom“ ginčą dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų permokos nagrinėjęs Stokholmo arbitražas birželį paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijas, turėjo interesų konfliktą.

Pasak Energetikos ministerijos, arbitražas nesiryžo įvardyti Lietuvai padarytos žalos dėl sudėtingo įrodinėjimo proceso bei duomenų gausos, kuriai apskaičiuoti pasitelkti ekspertai naudojo sudėtingus ekonominius modelius, vertinusius teisingą dujų kainų lygį Lietuvoje bei alternatyvių energijos išteklių kainų dinamiką.