Naujame tyrime pristatoma tokia galaktika, egzistavusi kai Visatos amžius buvo 1,8 milijardo metų, tačiau labai panaši į vietines elipsines. Galaktikos C1-23152 žvaigždžių metalingumas yra beveik dvigubai didesnis, nei Saulės, o tipinis judėjimo greitis – net 400 kilometrų per sekundę, gerokai daugiau, nei Paukščių Take.

Iš kitos pusės, galaktikos masė tesiekia apie dešimtadalį Paukščių Tako masės; tai reiškia, kad ji yra labai kompaktiška – kitu atveju taip greitai lakstančios žvaigždės pabėgtų iš galaktikos. Tai įrodo, kad galaktika greičiausiai pastaruoju metu nepatyrė ir reikšmingų susiliejimų, kitaip ji būtų daug didesnė ar netvarkinga.

Vidutinis galaktikos žvaigždžių amžius tėra apie 400 milijonų metų; didžioji žvaigždžių dalis susiformavo 150-600 milijonų metų prieš stebimą momentą. Taigi galaktikos evoliuciją galima aprašyti trimis etapais: iš pradžių ji augo lėtai ir tolygiai, prieš 600 milijonų metų prasidėjo žvaigždėdaros žybsnis, o prieš 150 milijonų metų jis nuslopo.

Tikėtina, kad žvaigždėdarą nuslopino aktyvaus branduolio poveikis, bet turimais duomenimis to vienareikšmiškai įrodyti neįmanoma.

Nuo stebimo momento iki šių dienų galaktika turbūt evoliucionavo „ramiai“, be tolesnių reikšmingų žvaigždėdaros žybsnių; po kelių dešimčių susiliejimų su panašiomis seserimis ji galėjo pavirsti į elipsinę gigantę, kokios matomos aplinkinėje Visatoje.

Tyrimo rezultatai arXiv.

Praeitą savaitę paskelbta apie vieną iš jų – bene masyviausią galaktikų superspiečių, pavadintą Saraswati (tai yra induizmo meno ir muzikos deivės vardas).

Jis driekiasi apie 200 megaparsekų, nuo mūsų nutolęs yra per kiek daugiau nei vieną gigaparseką, o jame esančios medžiagos bendra masė siekia 20 kvadrilijonų Saulės masių.

Dar prieš porą dešimtmečių buvo manoma, kad tokios didelės struktūros apskritai neturėtų egzistuoti, bet vėlesni stebėjimai parodė priešingai.

Superspiečiaus aplinka leidžia spręsti, kad jis į daugmaž vientisą struktūrą susijungė prieš keturis milijardus metų, kai Visatos plėtimasis tik pradėjo greitėti.

Tyrimo rezultatai arXiv.

Geriausias teorinis šios energijos paaiškinimas yra vakuumo energija, kurios egzistavimą prognozuoja kvantinė fizika.

Tik problema – kvantinės fizikos prognozuojama vakuumo energijos vertė yra 10¹²⁰ (t. y. vienetu su 120 nulių) kartų didesnė, nei stebima.

Visi iki šiol pasiūlyti šio neatitikimo sprendimai remiasi arba kvantinės fizikos, arba reliatyvumo teorijos modifikacijomis.

O dabar pasiūlytas sprendimas, kuriam teorijų modifikuoti nereikia. Jame tiesiog įvertinama, kad vakuumas ne tik turi energijos, bet ir yra netolygus.

Erdvėlaikis vakuume sudarytas iš burbuliukų, kurie tai plečiasi, tai traukiasi, nes energija juose nuolatos svyruoja – tai irgi prognozuoja kvantinė fizika.

Ir paaiškėjo, kad įskaičius šį efektą, Visatos plėtimasis tampa gerokai lėtesnis, nors vis dar greitėjantis.

Kiek tiksliai lėtesnis, priklauso nuo vieno parametro – didžiausio įmanomo energijos tankio; parinkus tokią tankio vertę, kokia atrodo logiška, remiantis fundamentalių konstantų vertėmis, gaunama plėtimosi sparta yra labai panaši į stebimąją.

Saturno palydovą Titaną 1655 metų kovo 25 atrado Olandijos fizikas, matematikas ir astronomas Kristijanas Higensas (Christiaan Huygens). Tai didžiausias Saturno palydovas ir antras pagal dydį „mėnulis“ Saulės sistemoje (po Ganimedo, Jupiterio mėnulio). Titano skersmuo yra apie 5150 km.

 Saulės sistemos planetos

Titano paviršius sudarytas daugiausia iš vandens ledo ir nuosėdinių organinių medžiagų. Be to ten yra ir gamtiniai rezervuarių, pripildyti, kaip manoma, skystų angliavandenilių, daugiausia metano ir etano dujų.

Saturno palydovai – mėnuliai

Aukščiausią Titano viršūnę buvo įmanoma identifikuoti tarpplanetinės stoties „Cassini“ perduotų duomenų dėka. Viršūnė yra trijų gūbrių, vadinamų Mithrim Montes, zonoje. Viršūnės aukštis – 3337 metrai. Palyginimui, Žemės aukščiausias kalnas yra Džomolungma – jos aukštis 8848 metrai.

Tyrinėtojai pažymi, kad visos aukščiausios Titano viršūnės yra planetos pusiaujo zonoje. Jų aukštis svyruoja apie 3000 metrų žymą.

NASA taip pat pateikė naujus aukštos skiriamosios gebos Saturno mėnulio uolieninių darinių žemėlapius. Taigi, pamatykite juos ir jūs.

Šaltiniai:

• nasa.gov

• https://en.wikipedia.org/wiki/Titan_(moon)

Dėkojame, kad skaitote.

Nepamirškite gautomis žiniomis pasidalinti su savo draugais.