„Pastarųjų savaičių įvykiai Seimo Švietimo ir mokslo komitete, deja, rodo, kad lietuvių kalbos komisijos formavimo procesas stringa, nes siekiama šią komisiją politizuoti. Apgailestaudamas turiu konstatuoti, kad didžiausia valdančioji partija atsisako iki šiol vyravusios tradicijos kalbos komisiją sudaryti tik iš nepriklausomų mokslininkų ar lituanistų. Šiuo atveju matome norą rinktis žmones, kurie būtų parankiausi būtent Švietimo ir mokslo komiteto vadovui ir didžiausios valdančiosios partijos radikaliajam flangui“, – teigia G. Landsbergis.

TS-LKD frakcijos seniūno vertinimu, svarbiausias klausimas, kuris lemia VLKK politizacijos siekį – tai „w“, „q“ ir „x“ raidžių rašymas asmenvardžiuose. VLKK ne kartą yra išsakiusi moksliškai pagrįstą teigiamą nuomonę, kuria remiantis siekiama įteisinti šių raidžių naudojimą asmenvardžiuose, tačiau tai nepriimtina komiteto pirmininkui ir vienam iš valdančiosios daugumos lyderių. Todėl, dėl siaurų asmeninių įsitikinimų, kyla grėsmė sukompromituoti VLKK darbą ir netekti visuomenės pasitikėjimo, kad lietuvių kalbos politikos įgyvendinimas yra grįstas mokslu.

„Deja, vieną kartą pabandžius kalbos komisiją formuoti pagal politinius principus neišvengiamai kils pagunda tai daryti ir kitą kartą. Todėl matau tik vieną kelią – atsisakyti politikų tiesioginio dalyvavimo formuojant kalbos komisiją“, – motyvus keisti įstatymą dėsto G. Landsbergis.

Įstatymo pataisa pradedama diskusija dėl tolimesnės VLKK veiklos ir formavimo principų. Siūloma nustatyti, kad Kalbos komisija būtų sudaroma iš asmenų, kuriuos siūlytų valstybiniai universitetai ir mokslo institutai, atliekantys lietuvių kalbos mokslinius tyrimus. Kiekvienas universitetas ir institutas į Kalbos komisiją galėtų siūlyti iki 3 narių. Visi siūlomi asmenys privalėtų turėti filologijos akademinį laipsnį, o ne mažiau kaip 1 iš universiteto arba instituto siūlomų kandidatų privalėtų turėti filologijos mokslo laipsnį. Kiekvienas universitetas arba institutas bent vieną kandidatą, kurį siūlo Seimui, turėtų pasirinkti iš asmenų, kuriuos jiems rekomenduotų su lietuvių kalbos puoselėjimu susijusios nevyriausybinės organizacijos. Jeigu pasiūlyti nariai atitiktų nustatytus kriterijus, t. y. turėtų tinkamą išsilavinimą, mokslo laipsnį ir nevyriausybinių organizacijų palaikymą, Seimas negalėtų jų kandidatūros atmesti.

Taip pat siūloma nauju teisiniu reguliavimu nustatyti, kad kalbos komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją rinktų pati kalbos komisija, o Seimui beliktų užduotis pirmininką ir pavaduotoją skirti į pareigas. Tokiu būdu VLKK formavimo ir vadovybės skyrimo procesas būtų maksimaliai depolitizuotas.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis R.Žemaitaitis vakar komentavo valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio pakeistą poziciją dėl įpareigojimo slėpti alkoholinius gėrimus maišeliuose.

„Reikia šiek tiek logikos turėti su tokiais pasiūlymais. Ir mes būtume jau prieš visus konfliktus ir gardelius, ir šituos po skverneliu, ir tas zonas, ir visus kitus dalykus. Dvi savaites mes ginčijamės, kol galų gale Ramūną įtikino kažkas, ir ačiū tam žmogui, kuris padarė spaudimą ir poveikį Ramūnui atsitraukti nuo nelogiškų dalykų“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Kolegai nutilus, S.Skvernelis paprašė žodžio, nes esą buvo aliuzija į jo pavardę. R.Žemaitaičiui užtikrinus, kad turėjo mintyje rūbą – kad žmonės kiš alų po skverneliu – S.Skvernelis chamiškai atkirto.

„Jūs užkiškite burną šitam žmogui“, – pareiškė premjeras ir pridūrė, esą R.Žemaitaitis įpratęs prie kriminalinio žargono.

S.Skvernelis iškart iš parlamentarų sulaukė siūlymo atsiprašyti, jam priminta, kad niekas neturi teisių užkišinėti burnų, net jei prieštaraujama tam pasiūlymui, tačiau premjeras neatsiprašė.

Konservatorių frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis Vyriausybės vadovo reakciją įvertino kaip „labai nepremjerišką“.

„Man tai labai nepremjeriška. Tikrai žmonės tikisi solidumo ir tokie nevykę juokavimai, liepimas užsičiaupti burną… Ar emocijos tiek galvą yra apėmusios, kad visiškai nebesivaldo? Kita vertus, kas būtų, jeigu Lietuvą ištiktų, neduok Dieve, kokia nors rimta krizė? Ar premjeras marškinius plėšytųsi, ar eitų fiziškai susidoroti su savo kolegomis Seime? Neįkvepia ir ganėtinai gąsdina, juo labiau jeigu tikros yra kalbos apie jo pretenzijas į 2019 metų rinkimus, tai turėti prezidentą, kuris liepia užsičiaupti visiems, kurie jam nepatinka, neatrodo labai rimta“, – žurnalistams sakė G.Landsbergis, vertindamas aistras Seimo plenarinių posėdžių salėje.

S.Skvernelis žemu lygiu pasižymėjo ir anksčiau, dar būdamas vidaus reikalų ministru. 2015 m. lapkričio 19-ąją daugiau nei penkias valandas iki išnaktų Vilniuje buvo ieškomas antrankiais surakintas ir iš pareigūnų automatą „Kalašnikov“ pagrobęs narkomanas. S.Skvernelis, Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, paskambinusią sužinoti, kas (po paraliais!) valstybėje dedasi, sugebėjo pasiųsti toli toli. „Paprašiau informuoti apie padėtį, – po incidento pasakojo L.Graužinienė. – Po trumpo pokalbio, kada aš jam priminiau, kad pas mus lankosi Baltijos Asamblėjos svečiai, jis pasakė, kad saugomų asmenų apsauga užtikrinta. Kai paklausiau, o kaip su kitais parlamento nariais, mūsų svečiais, man buvo atsakyta, kad aš jį pakėliau iš miego, kad jis šiuo metu miega, o ketvirtą valandą išskrenda į Briuselį. Man nieko kito neliko pasakyti, tik palinkėti ministrui labos nakties.“

Vėliau S.Skverneliui beliko uodegą pabrukus atsistatydinti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“