• Princetono universiteto tyrėjai sukūrė pirmąjį pasaulyje integruotą silicio fotoninį neuromorfinį lustą, kuriame silicio puslaidininkio kristale įkomponuoti 49 uždari mazgai.
• Lustas matematines operacijas gali atlikti 1960× sparčiau, nei įprastas procesorius, ir tokia sparta idealiai tinka ateities neurotinklams.

SMEGENIS PRIMENANTYS KOMPIUTERIAI

Vystantis neuroninių tinklų informatikai, vystosi ir dirbtinis intelektas. Dar gan nauja neuroninių tinklų technologija jau įsigali duomenų apdorojimo pasaulyje, suteikdamos mašinoms tokias pažangias galimybes, kaip objektų atpažinimas, veidų atpažinimas, natūralios kalbos supratimas, ir mašininis vertėjavimas.

Tai atrodo kaip gan paprasti dalykai, tačiau procesoriams tai buvo neįveikiama užduotis, kol mokslininkai nesugalvojo, kaip priversti mašinas mokytis ir apdoroti duomenis panašiai, kaip tai atlieka žmogaus smegenys. To siekdami, mokslininkai stengėsi sukurti kompiuterių lustus, kurių veikimas panašus į neuronų.

Princetono universiteto komanda rado būdą, kaip sukurti tokį neuromorfinį lustą, kuriame smegenų neuronų veiklą mėgdžioja šviesa, savo tyrimą jie detalizavo Cornell University Library.

Princetono universiteto tyrėjai sukūrė pirmąjį pasaulyje integruotą silicio fotoninį neuromorfinį lustą. Šiame optinio skaičiavimo įrenginyje yra 49 silicyje išgraviruoti mazgai. Kiekvienas šis „neuroninis“ mazgas veikia skirtingu šviesos dažniu. Šviesa cirkuliuoja mazguose ir išleista paveikia lazerio šviesą. Kai ši lazerio šviesa grįžta į mazgus, ciklas užsidaro.

Tyrėjai įrodė, kad lustas gali atlikti itin sparčius skaičiavimus, pademonstruodami, kad jie gali spręsti diferencialines lygtis 1960 kartų sparčiau, nei įprastinis, elektronus naudojantis kompiuterio procesorius.

FUTURISTINIAI ĮRENGINIAI IR MAŠINŲ MOKYMASIS

Princetono komanda mano, kad jų darbą nesunkiai būtų galima pritaikyti pramonei ir pirmą kartą plačiai įgyvendinti optinę informatiką. „Silicio fotoniniai neuroniniai tinklai galėtų būti pirmieji platesnės silicio fotoninių sistemų grupės proveržiai, siekiant lengvai plečiamo informacijos apdorojimo,” MIT Technology Review sakė tyrėjas Alexander Tait.

Optinė informatika ir jos siūlomas ultraspartus duomenų apdorojimas gali būti rytojaus mašinų mokymosi įrankis. Akcijų biržų tendencijas numatantys algoritmai, dėvimi prietaisai, galintys aptikti ligas ar palengvinti tokias būsenas, kaip regos netekimas, itin išmanūs dronai, galintys pagerinti žemės ūkį – visa tai gali būti vos keletas iš daugybės optinės informatikos pritaikymo pavyzdžių.

Jess Vilvestre
futurism.com