Gimęs Italijoje, Breša mieste, festivalis tapo sėkmės istorija, sulaukusia didelio gamybos, kūrybos, meno atstovų bei miesto gyventojų dėmesio, tad jis yra ne tik puiki galimybė panaudoti Italijoje sukauptą patirtį, atsivežti įdomiausius tarptautinius pranešėjus, bet ir proga sukurti unikalų renginį Kaune.

Grįžta po metų pertraukos

SUPERNOVA Kaunas pirmaisiais metais įrodė, kad inovacijos svarbios ne tik technologijų kūrėjams, bet ir verslui, miestui, o svarbiausia – kiekvienam iš mūsų. Todėl ypač džiaugiamės, kad festivalis į Kauną atkeliauja jau antrą kartą.

Šiemet renginys vyks spalio 5 d., Pažaislio vienuolyno komplekse įsikūrusiuose svetingumo namuose Monte Pacis. Pagrindinėje scenoje pasirodys šeši tarptautiniai pranešėjai, kurie ves paskaitas skaitmeninės rinkodaros, prekės ženklo istorijos kūrimo, dizaino, video turinio, socialinių medijų temomis. Šalia pagrindinės scenos bus įrengta mažesnė erdvė, kurioje paskaitas skaitys vietiniai lektoriai, tad kiekvienas dalyvis galės pasirinkti, kuri tema jam įdomesnė ir kur labiausiai norisi sudalyvauti.

Renginio metu taip pat vyks dvi sesijos, kurių metu bus galima apsikeisti vertingais verslo kontaktais (angl. networking). Jose dalyvauti gali visi, įsigiję bilietus į renginį.

Organizatoriai verslo pažinčių sesijos dalyvių sąrašą skelbia iš anksto, nes norima, kad jos duotų realią naudą. Todėl kiekvienas žmogus gali pasitikrinti sąrašą dar prieš renginį ir, radęs potencialų verslo partnerį, sudalyvauti jame bei užmegzti reikiamą kontaktą.

Festivalis nėra motyvacinio pobūdžio

Festivalį SUPERNOVA į Kauną atvežantys bendradarbystės (angl. coworking) erdvės „Talent Garden Kaunas“ įkūrėjai sako, kad bilietų skaičius yra ribotas ne tik dėl techninių priežasčių (riboto dydžio erdvių svetingumo namuose Monte Pacis), bet ir dėl renginio kokybės. Pagrindinis renginio tikslas – suburti kokybišką auditoriją ir sukurti tokią aplinką, kurioje dalyviai ateitų ne tik paklausyti aktualių pranešimų, bet ir apsikeistų kontaktais bei užmegztų realias verslo pažintis.

„Mes nenorime organizuoti masinės konferencijos, į kurią žmonės ateitų paklausyti motyvuojančių ir įkvepiančių pranešimų penktadienį, o pirmadienį vėl eitų į savo nemėgstamą darbą ir gyventų nuobodų gyvenimą. Mes tikime, kad kiekvienas žmogus pats turi rasti jį labiausiai motyvuojančias veiklas, o į SUPERNOVA kviečiame ateiti paklausyti gero ir praktikoje lengvai pritaikomo turinio, kuris padėtų kilti atitinkamoje srityje, kurioje žmogus dirba ir nori joje tobulėti“ – sako „Talent Garden Kaunas“ įkūrėjas Artūras Bulota.

Daugiau informacijos apie festivalį skaitykite http://kaunas.festivalsupernova.it/

„Vaizdai iš Katalonijos visam pasauliui parodė tikrąjį šiandienės „demokratijos“ veidą. Sukruvinti veidai, guminėmis kulkomis sužeisti žmonės, už plaukų tempiamos moterys. Už tai, kad norėjo pasinaudoti vienu iš esminių laisvės ir demokratijos instrumentu – referendumu.

Tai protu nesuvokiamas brutalus išpuolis, įvykdytas prieš laisva ir demokratine iki šiol laikytos Europos piliečius. Bet kokie pasiteisinimai dėl jėgos panaudojimo ir bandymai pateisinti Ispanijos valdžios organizuotą smurtą prieš taikius katalonus yra ciniški bei reiškia tik viena: visuomenės laisvių ir teisių suvaržymą pačiomis brutaliausiomis formomis“, – sakoma politiko pareiškime.

R. Pakso teigimu, tikros demokratijos nereikia ginti nei šautuvais, nei guminėmis lazdomis. Tokie veiksmai vienoje iš Europos valstybių akivaizdžiai prieštarauja pamatiniams Europos Sąjungos principams, žodžio ir susirinkimų laisvei.

„Brutaliais veiksmais Katalonijoje akivaizdžiai pažeista Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Europos žmogaus teisių konvencija, daugelis kitų tarptautinės teisės normų.

Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją dėl Ispanijos vyriausybės veiksmų referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės metu 2017 m. spalio 1 dieną, raginu Jus kuo greičiau sušaukti neeilinę Europos Vadovų Tarybą“, – sakoma europarlamentaro laiške tarybos pirmininkui.

„Šiam projektui bus naudojama mūsų sukurta nauja puslaidininkinė medžiaga – bismidai. Matome, kad ją taikant atsiveria platesnės galimybės efektyvesnių infraraudonųjų šviesos ir lazerinių diodų gamybai. Tokių prietaisų reikia ir kosmose, ir Žemėje. Tikimės sukurti naujus ilgabangius spinduliuotės šaltinius, reikalingus gaminant įvairius optinius jutiklius atmosferos užterštumo ir medicininės diagnostikos taikymams“, – sako FTMC Optoelektronikos skyriaus vadovas prof. Arūnas Krotkus.

Lygiagrečiai prof. A. Krotkaus vadovaujama mokslininkų grupė FTMC toliau sprendžia pirmojo ESA projekto užduotį – tiria bismidų panaudojimo kosmoso tyrimų įrangai galimybes. Viena iš jų – didinti erdvėlaiviuose naudojamų saulės elementų našumą. Tokiu atveju pavyktų atpiginti / sumažinti erdvėlaiviuose naudojamų saulės elementų kaštus.

„Kiekviena medžiaga sugeria skirtingą saulės spektro dalį, todėl kartu jos elektra gali paversti virš 30 procentų saulės šviesos energijos. Toks yra iš trijų medžiagų sluoksnių pagaminto „sumuštinio“, šiuo metu naudojamo erdvėlaiviuose, efektyvumas. Tačiau jį galima padidinti dar daugiau nei 10 procentų papildžius darinį ketvirtu sluoksniu, intensyviai sugeriančiu apie 1 mikrono bangos ilgio šviesą. Eksperimentuodami matome, kad tam itin tinka mūsų sukurta nauja medžiaga bismidai. Toliau tiriame praktinio jos panaudojimo galimybes“, – pasakoja prof. A. Krotkus.  

Pasak profesoriaus, dalyvavimas ESA projektuose yra gera proga pasitikrinti savo mokslinių idėjų vertingumą pasitelkiant kokybišką tarptautinę ekspertizę, ko dažnai pasigendama Lietuvos mokslą finansuojančių institucijų vykdomose projektų atrankose.

Fizinių ir technologijos mokslų centras – didžiausia mokslinių tyrimų įstaiga Lietuvoje. Čia vykdomi moksliniai tyrimai, skirti aukštųjų technologijų plėtrai ir žinių ekonomikos kūrimui Lietuvoje ir pasaulyje, kuriami nauji prototipai ir paslaugos, modernios pramonės programos, taip pat sudaromos sąlygos verslui. FTMC dirba 670 darbuotojų, studijuoja 75 doktorantai. Per savo veiklos metus FTMC įvykdė daugiau nei 400 verslo užsakymų ir padėjo daugiau nei 100 įmonių įgyvendinti jų verslo tikslus.

Jos teigimu, kosmoso projektai yra ne atskirų šalių, o visos žmonijos prioritetas: „Anksčiau ar vėliau tapsime tarpplanetine civilizacija, tai bus svarbu kiekvienai šaliai.“

– Papasakokite, kaip susidomėjote kosmosu?

– Aš, turbūt kaip ir visi vaikai, nuo penkerių metų svajojau būti kosmonaute. Po 1960-ųjų „Apollo“ nusileidimo atsirado „Žvaigždžių kelias“, „Žvaigždžių karai“. 1990-ųjų kartai tai buvo įspūdingiausias dalykas nuo pat 1970-ųjų.

Nežinau, ar dabartiniai vaikai to nori, bet prisimenu, kad tiek aš, tiek visi kiti norėjo būti kosmonautais. Kai buvau vaikas, visada gaudavau dovanų knygų apie kosmosą. Tas noras išliko. Kai augau, kiti man sakė – gal suauk, išsirink kažką rimtesnio.

Tačiau labai įtikėjau, kad galiu tai padaryti, po to pradėjau žiūrėti NASA televiziją, mačiau astronautų veiklą Tarptautinėje kosmoso stotyje. Mokykloje man labai gerai sekėsi matematika ir fizika. Pasirinkau studijuoti aeronautikos inžineriją ir visada sukausi toje srityje.

– Tai – neįprastas pasirinkimas merginai. Ar susiduriate su klausimais, ką mergina veikia tokioje srityje?

– Net mokykloje, fizikos klasėse, merginų yra mažiau nei vaikinų. Kai įstojau į Bristolio universitetą Anglijoje, pirmaisiais metais tarp 120 mokinių ten buvo tik penkios merginos. Padėjo tai, kad Anglijoje mažiau nuostabos dėl to, kad mergina studijuoja aeronautikos inžineriją. Lietuvoje aeronautikos ar astronautikos inžinerija nėra populiarios, bet Vakaruose tai – žinoma specialybė.

– Lietuva kol kas neturi savo astronauto. Ar norėtumėte tapti pirmąja Lietuvos astronaute?

– Norėčiau. Tačiau, paklausus gatvėje žmonių, ar jie norėtų būti astronautais, visi sakytų, kad taip. Studijuodami šią specialybę, visi vieningai norėjome būti astronautais – visi norėtų skristi į Marsą, net jei tektų jame numirti.

Taigi taip, tokia svajonė didžiausia. Gal ir dėl to, kad tai labai didelis asmeninis iššūkis. Skristi į kosmosą, ten, kur tau nelemta būti, kur negalėtum išgyventi, kur reikia labai daug pagalbos – tai didelis iššūkis.

– Bet yra tamsioji pusė – šaliai turėti savo astronautą nelengva. Ar galite papasakoti plačiau?

– Taip, pirmiausia šalis turi būti Europos kosmoso agentūros (ESA) nare. O Lietuva nare dar nėra. Kad tai būtų pasiekta, reikia prisiimti nemažai Europos kosmoso agentūros projektų, turėti mokslininkų, kurie vykdytų tuos projektus ir prisidėtų prie agentūros mokslo.

Kad šalis turėtų astronautų, reikia investuoti į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), o jos išlaikymas labai brangus. Todėl kone visi astronautai yra prancūzai, vokiečiai arba italai. Pavyzdžiui, anglai savo pirmąjį astronautą išsiuntė visai neseniai – 2016 m. gruodį.

Šnekėjau su pirmuoju švedų astronautų Christeriu Fuglesangu. Jis man pasakojo, kad tuo metu, kai jį siuntė, Švedija padidino savo investicijas į Europos kosmoso agentūrą. Tai sudarė vieną procentą Švedijos metinio biudžeto.

Be abejo, astronautas turi praeiti svarbias atrankas, būti stiprus tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Taip pat turėti gerą akademinį pagrindą. Tačiau viskas priklauso nuo šalių investicijų.

– Daugelis į kosmoso tyrimus žiūri skeptiškai, nes tai kainuoja milijardus eurų. Kodėl svarbu investuoti į kosmosą?

– Man pačiai pati įdomiausia tema – tarpplanetinės kelionės, nes tai žmonijos ateitis. Jei norime išlikti kaip civilizacija, mums reikia pastiprinimo. Juk, žvelgiant į mūsų planetos istoriją, jau buvo penki įvykiai, kurie išnaikino iki 90 proc. visų gyvybės formų. Dalis to įvyko dėl asteroidų.

– Šiuo metu fiksuojamas šeštasis toks įvykis.

– Labai didelė galimybė, kad šeštasis gali įvykti per kokius 50 mln. metų. Galimybė, kad tai nutiktų per ateinančius tūkstantį metų – viena iš 50 tūkst. Viską apmąsčius, atrodo, kad mūsų išnykimo galimybės ne tokios ir mažos.

Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl mums reikalingas tarpplanetinis keliavimas. Daugelis galvoja, kad svarbiausia – romantinė užkariavimo pusė, nauji patyrimai, bet viskas nėra taip savanaudiška.

Dauguma kosminių tyrimų daromi dėl to, kad patys geriau suvoktume, kur esame, kad suvoktume viską aplink save. Ir tam, kad galėtume naudoti išteklius, esančius kosmose, o jų labai daug.

– Lietuvoje kosmoso tyrimai dar tik pradedami. Kaip manote, ko mums trūksta?

– Sunku atsakyti. Bet, man atrodo, labiausiai mums trūksta mokslininkų, kurie imtųsi įgyvendinti projektus. Taip pat trūksta kvalifikuotų inžinierių, kurie norėtų kažką konstruoti. Labiausiai pagelbėtų, jei mokyklose turėtume šiokį tokį kursą apie kosmosą, kurio metu vaikai galėtų sukonstruoti vandens raketas ar pan. Tai dabar populiaru Danijoje.

Universitetuose nėra jokių kursų, susijusių su kosmosu. Jei būtų didesnis visuomenės susidomėjimas, universitetai pamatytų, kad yra poreikis, norėtų apie tai mokyti, kviesti specialistus iš užsienio. Tuomet ir žmonės rinktųsi specialybes, susijusias su kosmosu, kas nors gal norėtų steigti savo įmones.

– Kokias iniciatyvas Lietuvoje, susijusias su kosmosu, palaikote?

– Labai palaikau kosmoso technologijų įmonę „Nanoavionika“. Pati dirbau ten vienerius metus, buvau raketinių variklių inžinierė. Tie metai mane itin įkvėpė labiau tuo domėtis. Sutikau jaunų žmonių, kurie, atradę „Nanoavioniką“, imdavo domėtis palydovais, jų konstravimu ir pan.

Kita iniciatyva, kuria labai žavėjausi – dobilo auginimas Mėnulyje. Tokios iniciatyvos – labai svarbios pasauliniu mastu, nes padeda suprasti, kaip mums reikės auginti augalus ir maistą beatmosferėje aplinkoje, kur daug mažesnė gravitacijos jėga.

Panaši aplinka vyrauja ir Marse, taigi tai padeda suprasti, kaip egzistuoja gyvybė. Tai, kad lietuviai užsiima tuo, labai sveikintina. Būtų smagu sulaukti ir daugiau žiniasklaidos dėmesio.

– Kaip manote, ar kosmoso tyrimai kada nors taps Lietuvos valstybiniu prioritetu?

– Kada nors taps. Tačiau pasakyti, ar taps per 50, ar per 100, ar per daugiau metų, labai sunku. Nežinau kaip atsakyti į klausimą dėl prioriteto. Galvoju, kad kosmosas labai vienija žmones ir šalis. Šaliai turėti vieną savo programą, siųsti astronomus į Marsą, kad jie ten gyventų ir statytų, brangu ir sudėtinga.

Tarpplanetinės kelionės ir kosmosas apskritai yra tai, kas vienija žmoniją. Žvelgiant į Tarptautinės kosmoso stoties atsiradimą, buvo tam tikra taika tarp tuometinės Sovietų Sąjungos ir Amerikos.

Kaip sako astronautai, žvelgiant iš kosmoso, Žemė neturi jokių ribų ir linijų. Manau, kad kosmoso projektai – žmonijos projektai ir prioritetas. Anksčiau ar vėliau, tapsime tarpplanetine civilizacija, tai bus svarbu kiekvienai šaliai.