Dalis parlamentarų sustiprino spaudimą JK premjerei po to, kai šalies vyriausybė balandžio 30 d. pralaimėjo Parlamento Lordų rūmuose balsavimą „Brexit“ klausimu. JK Parlamento Lordų rūmai balsų dauguma pritarė „Pasitraukimo iš Europos Sąjungos“ įstatymo projekto pataisai, numatančiai, jog Parlamentas galės sustabdyti „Brexit“ arba priversti šalies vyriausybę grįžti prie derybų stalo, jei JK vyriausybė nuspręs pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) be jokios sutarties. Už šį sprendimą balsavo 335 Lordų rūmų atstovai, prieš – 244.

JK Vyriausybė visomis išgalėmis stengsis įtikinti parlamentarus nepritarti Lordų rūmų sprendimui, kai šį mėnesį „Brexit“ įstatymo projektas bus svarstomas Bendruomenių rūmuose, priešingu atveju šalis rizikuoja įstrigti begaliniame „Brexit“ procese. Šia proga pasinaudojo „Brexit“ remiantys Parlamento nariai, kurie sustiprino spaudimą šalies premjerei.

„Brexit“ remiančių parlamentarų ultimatumas nusiųstas prieš ministrų kabineto susitikimą, kuriame bus svarstomas klausimas dėl dabar veikiančios ES muitų sąjungos pakeitimo kitais ekonominio bendradarbiavimo būdais.

Priminsime, jog ES muitų sąjunga – ES šalių susitarimas netaikyti muitų tarpusavio prekybai, bet taikyti bendrą išorės muitą prekybai su sąjungai nepriklausančiomis šalimis. Vienas svarbiausių ES muitų sąjungos ypatumų – bendra muitų teritorija ir bendra užsienio prekybos ir muitų politika, numatanti bendrojo muitų tarifo taikymą. Muitų sąjungoje gali dalyvauti ir ne ES narės.

Nacionalinio transliuotojo BBC duomenimis, JK Iždo kancleris Philipas Hammondas remia JK ir ES muitų partnerystės, galinčios ateityje pakeisti muitų sąjungą, scenarijų, pagal kurį JK galiotų toks pats muitų režimas kaip ES, o JK galėtų ES vardu rinkti muitus iš trečiųjų šalių. Muitų partnerystė padėtų išspręsti šiuo metu įstrigusį Šiaurės Airijos ir Airijos pasienio režimo po „Brexit“ klausimą.

Kita vertus, „Brexit“ remiantys Parlamento nariai nuogąstauja, jog būsima JK muitų partnerystė su ES bus per brangi ir sudėtinga, o JK neribotam laikui įstrigs ES muitų susitarimuose. Šalies vyriausybė buvo įspėta, jog muitų partnerystės klausimas gali sužlugdyti šalies vyriausybę, nes dalis valdančiosios Konservatorių partijos narių visiškai nepritaria jos įgyvendinimui.

Politikos apžvalgininkų teigimu, kaip alternatyva muitų partnerystei gali būti svarstomas susitarimas, kuriuo būtų sumažintos arba, pasinaudojus įvairiomis techninėmis priemonėmis, automatizuotos JK ir ES pasienio patikros procedūros, tačiau šiam scenarijui nepritaria ES.

JK vyriausybė toliau siekia išlaikyti JK dalyvavimą EHIC programoje po šalies pasitraukimo iš ES, tačiau dėl šios nuostatos JK ir ES vis dar nepradėjo derybų, nors iki „Brexit“ liko tik vieneri metai. Šį skandalingą faktą kovo 28 d. paviešino JK Parlamento Lordų rūmų ES komitetas, kurio teigimu, JK vyriausybei gali nepavykti užsitikrinti šalies dalyvavimo EHIC programoje.

Lordų rūmų ES komiteto ataskaitoje teigima, jog nesant JK ir ES susitarimo dėl dvišalių santykių ateityje, dabartinė britų teisė į abipusę medicinos pagalbą ES šalyse, kuria gali pasinaudoti 27 milijonai JK piliečių, nustos galioti po „Brexit“. Taip pat po „Brexit“ nustos galioti S2 programa ir Pacientų teisių direktyva (angl. Patients’ Rights Directive), kuri užtikrina planuoto gydymo išlaidų kitoje ES valstybėje padengimą.

JK Parlamento Lordų rūmų ES komitetas pabrėžė, jog JK ir ES piliečių abipusės sveikatos priežiūros garantijos kyla iš asmenų judėjimo laisvės, todėl JK vyriausybei siekiant nutraukti judėjimo laisvę ES piliečiams, tikėtina, jog britai neteks galimybės dalyvauti EHIC programoje.

Pagal dabar galiojančią tvarką, kreiptis dėl EHIC gavimo galima čia: https://www.gov.uk/european-health-insurance-card.

Europos Parlamente (EP) liberalų grupei atstovaujanti Sophie in ‘t Veld ketina suformuoti tarppartinę grupę, kuri tirtų JK gyvenančių ES piliečių, siekiančių įteisinti savo satusą ir susidūrusių su biurokratinėmis kliūtimis, atvejus.

Pavyzdžiui, pateikiamas Nyderlandų pilietės Monique Hawkins atvejis. M. Hawkins JK gyveno 24 metus, yra ištekėjusi už brito, su kuriuo augina du vaikus. JK Vidaus reikalų ministerija atsiuntė M. Hawkins laišką, kuriame patarė jai pasirengti išvykimui iš šalies, nes ji nepridėjo visų reikiamų dokumentų, kai pateikė prašymą nuolatinio gyventojo statusui įteisinti.

EP pradės tirti JK vyriausybės sudaromas biurokratines kliūtis iškart po to, kai britų premjerė Theresa May inicijuos „Brexit“ derybų pradžią („Brexit“ derybos turėtų prasidėti iki šių metų kovo pabaigos).

JK atstovą ketinama iškviesti į Briuselį, kur jis privalės pasiaiškinti dėl savo vyriausybės elgesio su ES piliečiais. Britanijos vyriausybė kol kas nesuteikė jokių garantijų ES piliečiams dėl „Brexit“, o jų galutinis teisinis statusas priklausys nuo JK ir ES derybų eigos.

Nuo praėjusių metų birželį įvykusio „Brexit“ referendumo iki praėjusių metų rugsėjo JK gyvenančių ES piliečių prašymų suteikti nuolatinio gyventojo statusą padaugėjo 50 proc. (nuo 36 555 iki 56 024 prašymų).

Tačiau pačioje Lietuvoje elgiamasi visai atvirkščiai. Pas mus savivaldybės turi gerokai daugiau teisių nei valstybės Europos Sąjungoje. Ir tai sukelia begalę problemų.

Pastarosiomis dienomis socialinius tinklus užplūdo pedagogų skundai, kad paskutinėmis praėjusių metų dienomis vieni mokytojai ir vaikų darželių darbuotojai gavo solidžias (kai kur net iki vieno atlyginimo dydžio) premijas, o kiti gavo riestainio skylę. Vienas mokytojas net nepatingėjo paskambinti kelių savivaldybių švietimo skyriams ir išsiaiškino, kad premijų buvimas ar nebuvimas priklausė tik nuo to, kurioje savivaldybėje pedagogas dirba. Tai yra visiškas absurdas. Juk visi mokytojai dirba vienodą darbą ir tai, ar jie skatinami, ar ne, turi priklausyti nuo darbo rezultatų, o ne nuo to, kur jie dirba. Argi, pavyzdžiui, nesijaustų nuskriaustas koks nors Seimo narys, jei jis gautų mažesnę algą tik todėl, kad dirba, tarkime, Kultūros, o ne Ekonomikos komitete? Ar nebūtų nuskriaustas senjoras, jei gautų mažesnę pensiją vien todėl, kad gyvena, tarkime, Biržuose, o ne Kupiškyje?

Tačiau daugelio ugdymo įstaigų steigėjai yra ne Švietimo ir mokslo ministerija, o savivaldybės, kurioms leidžiama tvarkytis, kaip tik jos nori. Todėl ir atsiranda tokia nelygybė. O bet koks kišimasis esą pažeistų savarankiškumą, autonomiškumą. Kvailas požiūris. O kai jis toks, tai ir uždarinėjamos mokyklos, nes „neapsimoka“. Švietimo įstaigų tinklas turi būti valdomas centralizuotai. Tik taip dar būtų įmanoma užtikrinti, kad mokyklos artimiausiu metu nepatektų į Raudonąją knygą.

Per didelio savarankiškumo suteikimas sukelia ir daugiau problemų. Kaip „Vakaro žinios“ jau yra skelbusios, pavyzdžiui, iš 228 mln. eurų, užpernai savivaldybėms skirtų socialinei paramai, sutaupyta net 126 mln. eurų ir nė centas negrįžo į biudžetą, mat savivaldybėms leista juos leisti, kur nori, – valdininkų kabinetų remontui, kreditoriniams įsiskolinimams dengti, paežerėms tvarkyti ir t.t. O po to skundžiamės, kad trūksta pinigų sveikatos apsaugai, švietimui ir t.t.

Keista, kai mūsų politikai tokį didelį savarankiškumą suteikia savivaldybėms, tačiau nė kiek nepasistengia, kad Lietuva išsikovotų daugiau savarankiškumo iš ES. Beje, akivaizdžiai per didelė autonomija suteikta ir aukštosioms mokykloms. Pasirodo, ne tik Švietimo ir mokslo ministerija, bet net Vyriausybė ar Seimas kolegijoms bei universitetams negali nurodyti, kokias studijų programas reikia uždaryti, mat būtų pažeista aukštųjų mokyklų autonomija. Šito absurdo pasekmes žinome – į valstybei visiškai nereikalingas specialybes priimami kone dvejetukininkai, kurie sutinka susimokėti už mokslą ir padeda aukštosioms mokykloms uždirbti, o baigę mokslus tampa bedarbiais ir arba pašalpų forma melžia valstybę, arba juos reikia perkvalifikuoti, o tai irgi kainuoja.

Deja, savarankiškumas pas mus suvokiamas iškreiptai. Kur jo iš tikrųjų reikia – ten jo nėra, politikai lankstosi prieš pačias idiotiškiausias ES direktyvas, o kur jo nereikia – ten jis yra kone neribotas. Ir keista, kad niekas garsiai apie tai nekalba. Sunku patikėti, kad nesuvokia.

Visą straipsnį skaitykite čia

– Sausio 1-ąją sukako lygiai dveji metai, kai įsivedėme eurą. Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, ar tai nebuvo klaida?

– Pirmiausia noriu priminti, kokie buvo valdžios pažadai. Cituoju pažodžiui: „Euro įvedimas BVP vidutiniškai padidins 1,9 proc. per metus.“ Jei BVP augimas per 9 mėnesius yra 2,1 proc., tai bandoma priversti suprasti, kad beveik visas augimas yra vien dėl euro. Akivaizdu, kad tai yra absoliuti netiesa. Iš to aišku, kad euras jokio ekonomikos augimo, kad visur padidėtų pajamos, nepaskatino. Net sunku pasakyti, ar bent minimalią augimo dalį eurui galėtume priskirti.

Antras pažadas – euras pritrauks daugybę užsienio investicijų. Paimkime labai paprastą rodiklį – tiesioginių užsienio investicijų dalį, tenkančią vienam gyventojui, nes prieš įvedant eurą politikai tvirtino, kad investuotojai laukia eilėje trypdami ir ateis vos tik įsivesime eurą, nes nori įvežti ir investuoti didelį kiekį pinigų. Ir kas atsitiko? Mes neturime 2016 m. duomenų, bet 2015 m. tiesioginių užsienio investicijų dalis, tenkanti vienam gyventojui, paaugo vos apie 300 eurų. Tai labai mažai, nes užpernai vienam gyventojui tiesioginių užsienio investicijų teko 4673 eurai. Toks pat augimas buvo ir 2011 m., ir 2012 m., ir 2013 m.

– Kai euro nė nebuvo.

– Būtent. Euras jokių pokyčių neatnešė, investicijos Lietuvos neužplūdo – priešingai nei žadėjo valdžia. Tad pagal šituos du parametrus pažadai netesėti. Trečias pažadas – kad kainos Lietuvoje neaugs. Tačiau prisiminkime pernai gegužę kilusį kalafiorų skandalą, parodžiusį, jog gyventojai tikrai suprato, kad per pusantrų metų kainos gerokai šoktelėjo. Valdžia tuomet dėl to apkaltino prekybininkus. Tačiau mano atsakymas būtų toks: eurą juk įvedė ne prekybininkai, o valdžia, sudariusi prekybininkams palankią galimybę padidinti kainas Lietuvos gyventojams.

– Nors didinti kainas jokių objektyvių priežasčių nebuvo?

– Visiškai nebuvo. Pagrindinė kainų kilimo priežastis – euro įvedimas. Gyventojų pasipiktinimas euru būtų buvęs dar didesnis, tačiau taip sutapo, kad, įvedus eurą, pasaulyje krito naftos kainos, o atpigusi nafta lėmė ir dujų kainų sumažėjimą. Jei atmestume tai, pamatytume, kad visos kitos kainos – tiek prekių, tiek paslaugų – labai išaugo. Tačiau atpigusios dujos bei nafta tą visuotinį brangimą statistiškai paslėpė, nors kiekvienas pabrangimą jaučia. Statistikos departamentas sugalvojo, kaip pateikti patrauklesnę statistiką. Jis viską skaičiuoja prekių vidutiniais krepšeliais ir stebi 920 prekių per mėnesį. Lietuvoje net patys turtingiausi tokio krepšelio neperka. O kai jis toks didelis, tai ir rodoma, kad kai kas pabrango, o kai kas atpigo. Bet dažniausiai atpinga prekės, kurios labai retai perkamos, o svarbiausios pabrangsta, todėl toks skaičiavimas neparodo realios padėties.

– Kitaip tariant, jei ne atpigusi nafta, statistinė infliacija dėl euro įvedimo būtų gerokai didesnė?

– Taip ir yra. Tačiau mūsų politikai dėl atpigusios naftos visai niekuo dėti ir negali prisiimti nuopelnų. Lietuvos politikai, agitavę už eurą, pademonstravo visišką neįgalumą, pasirašinėjo įvairiausius popierius, sutartis su prekybininkais, kad jie nedidins kainų. Bet realybė buvo kitokia, kainos vis augo, ir kiekvienas tai jaučia. Beje, be minėtų pažadų neįvykdymo, dar būtina paminėti, kad dėl euro įvedimo į šoną buvo pastumti pensininkai. Pinigai, kuriais turėjo būti kompensuotos per krizę sumažintos pensijos, buvo skirti euro įvedimo išlaidoms, visų pirma įmokai į Europos stabilizavimo mechanizmo fondą – kad galėtume gelbėti Graikiją. Kaip žinome, iki šios dienos dar neišmokėta 67 proc. pensijų kompensacijų, o kompensacijų nesulaukė nei daug, nei mažai – 415 tūkst. žmonių. Kitaip sakant, pensininkams krizė, kuri prasidėjo 2008 m., dar nėra pasibaigusi.

– Euro zonoje krizė irgi dar nesibaigė. Kas lauktų Lietuvos, jei reikėtų gelbėti ir Italiją ar kitą didelę valstybę?

– Tikėkimės, kad to nebus, nes Italijai gelbėti ES neturi jokio mechanizmo. Europos stabilizavimo mechanizmo fondas nepritaikytas gelbėti tokią šalį, kuri yra trečia didžiausia pasaulyje valstybė pagal vyriausybės skolą. Net neįsivaizduoju, kas būtų, jei ES nuspręstų ją gelbėti, ir kokią sumą Lietuvai reikėtų sumokėti. Manau, kad tada mus pačius reikėtų gelbėti.

– Visi trys politikų pažadai, kuriais visuomenė buvo viliojama nesipriešinti euro įvedimui, nebuvo ištesėti. Kaip manote, ar patys politikai tais pažadais tikėjo?

– Manau, kad politikai tuo netikėjo. Dėl visų tų augimų tebuvo tik eskizinis Lietuvos banko skaičiavimas, o visa kita tebuvo šaukiant „valio“. Svarbiausia, kad iš to euro įvedimo Lietuvoje, atrodo, niekas neišlošė. Net komerciniai bankai turėjo papildomų išlaidų, jiems sumažėjo pajamos iš valiutos keitimo operacijų. Jei kas ir laimėjo, tai akivaizdu, kad pralaimėjusių yra gerokai daugiau.

– Kai eurą įsivedinėjo Estija, Latvija, tenykštės valdžios dalino tokius pat pažadus, jie taip pat neišsipildė. Negi mūsų politikai nestebėjo, kas darosi kaimynystėje?

– Apie tai Lietuvoje nebuvo kalbama, nes labai norėta tą eurą įvesti. Gražus eurinis rytojus nė vienoje Baltijos valstybėje dar neišaušo.

– Dar vienas mūsų valdžios argumentas buvo, esą mes, stodami į ES, įsipareigojome įsivesti eurą, kai tik leis galimybės. Kodėl tada, pavyzdžiui, Lenkija į tą euro zoną nesiveržia?

– Ne tik Lenkija. Visos šalys, įstojusios į ES, išskyrus Daniją ir Didžiąją Britaniją, kurios yra išsikovojusios išimtį, yra įsipareigojusios eurą įsivesti. Po „Brexit“ britams tai nebeaktualu, o, pavyzdžiui, švedai visą laiką su statistika manevruoja taip, kad neatitiktų tų reikalavimų, kuriuos įvykdžius būtų privaloma įsivesti eurą. Ir visi taip pat elgiasi.

– Išskyrus mus.

– Taip. Kitos valstybės mato, kad euro zonoje iki šiol yra krizė. BVP lygis euro zonoje (aišku, išskyrus Graikiją) tik dabar pasiekė 2007-2008 metų lygį. Tai rodo, kad su pačiu euro projektu nėra taip gerai, kaip norima parodyti. Jis braška per visas siūles. Palūkanos, kaip žinome, eurais Lietuvoje yra sumažėjusios. Kaip ir žadėta. Tačiau ne dėl to, kad išaugo Lietuvos reitingai, kaip buvo sakyta, o todėl, kad Europos centrinis bankas vien per praėjusius metus atspausdino maždaug 600 mlrd. eurų. Tik dėl to ir tos palūkanos yra sumažėjusios – nes Europos centrinis bankas gelbėja prasiskolinusias valstybes, tokias kaip Graikija, Italija, Ispanija, Portugalija ar Airija. Todėl ir penktas valdžios pažadas neatitinka tikrovės, palūkanos eurais sumažėjo ne dėl to, kad įsivedėme eurą.

Svarbiausia, kad kai mes įsivedinėjome eurą, buvo akivaizdu, jog euro zoną kamuoja krizė.

– Pabaigoje užduosiu klausimą, nuo kurio ir pradėjau: euro įvedimas buvo klaida?

– Bent jau žiūrint iš gyventojų pusės – taip. Žmonės būtų gerokai sutaupę, jei ne kainų šuolis dėl euro įvedimo. Gyventojai tikrai būtų laimėję, jei euras nebūtų įvestas.

Visą straipsnį skaitykite ČIA

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios

„Grįžtu namo, kol Saulė dar nenusileido…” – Mano nuomonė: „Kodėl verta grįžti į Lietuvą?!”(2016-04-21 22-17)

Noriu pateikti savo nuomonę apie emigraciją…

Dauguma emigrantų mąsto maždaug taip: „Anglijoj (Norvegijoj, Danijoj, ..) uždirbsiu 1800 eurų pragyvensiu už 700 eur ir sutaupysiu 1100 eur!”

Bet nei vienas nesupranta, kad Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ar bet kurioje kitoje šalyje gyvenimo sąlygos yra lygiai tokios pačios ar labai labai panašios! Skirtumas tik valiuta, kalba arba gamta…

Nei vienas nesupranta esminio dalyko, kad emigracijoje gyvena dar vargingiau nei gyveno savo šalyje…

Aš sakau: kad misk tu tokiais pačiais makaronais Lietuvoje ir turėsi lygiai tokį patį santykį…

Ką tai reiškia…? Kiekvienas emigravęs svetur atsisako tam tikrų paslaugų… (gydymo toje šalyje, pramogų, geresnio maisto ar kt.), kurias galėtų sau leisti savo šalyje…

Ir man tiesiog juokinga, kai kiti teigia „Va grįžau į Lietuvą susitvarkyti dantų, nes čia 10 kart pigiau….”! Tai ir klausiu: „O kokio b**** (pypt, pypppt, pypt,.. 🙂 ) tu ten važiuoji, jei ten pragyvenimas kainuoja 10 kartų brangiau, nei ten kur tu gimei, kur tavo žemė, artimieji, laisvai su visais gali susikalbėti, ir uždirbti lygiai tiek pat kaip ir Lietuvoje… ?!

Važiuok tada į Vietnamą –  ten tikrai viskas 10 kartų pigiau nei Lietuvoje!

„Lygiai tiek pat kaip ir Lietuvoje?“ –  Taip lygiai tiek pat kaip ir Lietuvoje!

Reikia suprasti pagrindinį ir neginčijamą faktą. Reikia išmokti kontroliuoti savo išlaidas ir galėsi lygiai tiek pat sutaupyti kiek ir emigravęs…  Taip, būtų labai gerai jei tik taip galvotų emigrantai…

Jie dar mąsto ir taip … – „ 🙂 Gausiu atlyginimą 4 kartus per mėnesį ir gyvensiu geriau! 😀“

Aš visą laiką atsakau… „O kas tau trukdo paprašyti savo darbdavio, kad mokėtų 4 kartus per mėnesį ir Lietuvoje?“

https://youtu.be/7ysAIGa1uWw

Lietuvi, jei skaitai šią nuomonę, susimąstyk, pagalvok, ir suprask, kad čia, dabar, Lietuvoje reikalingas kiekvienas „nutekėjęs” protas, darbo rankos, tavo artimas ryšys su visais savo artimaisiais!

Lietuvi! Tu reikalingas Lietuvoje! Kad pratęstum Lietuvišką giminę, kalbą! Kad Lietuvoje mūsų būtų daugiau! Daugiau tų, kurie gali ką nors naudingo nuveikti Lietuvos labui!

O laukdami tęsinio, parašykite savo patirtį ar nuomonę komentare, arba parašykite mums el.paštu. Būtinai publikuosime rubrikoje „Mano nuomonė” !

Vertas dėmesio komentaras:

Alvyra Blaževičiūtė : Emigrantams – yra viena rimta ir labai svarbi priežastis grįžti į Lietuvą bent laikinai, keliems mėnesiams, tam kad nuversti esamą, apsigyvenusią kaip nuosavuose namuose, nesiskaitančią, engiančią paprastą žmogų valdžią, išvaikyti visus „darmaėdus” tunkančius žmonių sąskaita.Grįžkite emigrantai, pasigailėkite čia paliktų senelių, tėvų, vaikų, padėkite atstatyti „(ne)TEISINĖJE” valstybėje teisingumą.

Atnaujinta 07-31-2016

„Mes jau sakėme, kad norime tapti Europos Sąjungos nare dėl savo interesų. Mes esame šalis, kuri tiek geografiškai ir politiškai priklauso šiai Europos daliai, tačiau negali būti jokios kalbos apie tai dėl mūsų gerų santykių su Rusijos Federacija, – sakė Dacic.

Serbijos ministras pridūrė, kad Belgradas neturi jokių ambicijų prisijungti prie Šiaurės Atlanto aljanso.

„Serbija laikosi karinio neutralumo politikos. Mes neketiname, ir niekas Serbijoje neinicijuoja narystės NATO klausimo. Mes neturime ambicijų, o mūsų žmonės nepalaiko Serbijos stojimo į NATO „idėjos“, – sakė Serbijos užsienio reikalų ministras.

   Nesenai savo straipsnyje rašėme apie nenumaldomą ir Europos Sąjungos inspiruojamą pabėgėlių srautą iš Rytų šalių. Kaip jis atsiranda? Pabrėšime tik tai, kad pabėgėlius skirstome į 2 kategorijas.

  Pirmoji – žmonės NATO bombardavimų Jugoslavijoje, Irane, Irake, Libane, Libijoje, Sirijoje ar Ukrainoje netekę savo namų ir pragyvenimo šaltinio bėga kuo toliau nuo karo zonos, ir tai yra natūralu. Taip buvo visais laikais laikais.

  Antroji – dirbtinai kuriamas srautas, kai įvairios džichadistinės teroristinės gerai paruošos grupuotės integruojamos į natūralių pabėgėlių srautą, ir jau nuo Jugoslavijos ir Tarybų Sąjungos sunaikinimo laikų 1991 – 2000 metais aprūpinamos taktine ir strategine ginkluote, kad būtų galima valyti visos Europos, Vidurio ir Rytų teritorijas, naikinti nepageidautinas rases, tautas ir valstybes.

  Taigi, Europoje yra daugiau negu 900 „neįžengiamų“ rajonų, kuriuose gyvena gausios imigrantų bendruomenės. Vengrijos vyriausybė aštriu tonu paskelbė, kad sieks užsitikrinti didesnį palaikymą savo pozicijai, nukreiptai prieš Europos Sąjungos planus perskirstyti migrantus Bendrijos šalyse.

  Tų teritorijų, kuriose gyvena „daugybė imigrantų“ – pavyzdžiui, Danijoje, Prancūzijoje, Londone, Stokholme arba Berlyne – vietos valdžia „beveik arba visiškai nekontroliuoja“, o „šalies šeimininkės normų ten beveik nepaisoma“, sakoma viename tinklalapyje paskelbtame pranešime.

   Paklaustas, koks buvo tos informacijos šaltinis, Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltán Kovács (Zoltanas Kovačas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad pranešimas pagrįstas „internete viešai prieinamais duomenimis“, bet daugiau detalių nepateikė.

   Tame pačiame tinklalapyje, įkurtame visai nesenai, artėjant Vengrijoje antroje šių metų pusėje vyksiančiame referendume dėl ES migrantų perskirstymo kvotų plano, taip pat buvo „įmontuotas“ tiksintis laikrodis, rodantis, kad į Europą kas 12 sekundžių atvyksta naujas migrantas.

   „Privalomos Europos kvotos didina terorizmo grėsmę Europoje ir kelia pavojų mūsų kultūrai, – sakoma tinklalapyje. – Neteisėti migrantai nevaldomai plūsta per sienas, todėl mes nežinome, kas jie tokie ir kokie jų ketinimai. Nežinome, kiek jų yra užsimaskavę teroristai.“

   Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybė rugsėjį balsavo prieš ES planą paskirstyti 160 tūkst. prieglobsčio ieškotojų Bendrijos šalyse pagal kvotų sistemą, o gruodį palaikė Slovakijos pateiktą teisinį ieškinį.

   Iki šiol ES perkėlė tik 1,1 tūkst. pabėgėlių, o Vengrija nepriėmė nei vieno iš jų. Jeigu pasitvirtins prognozės, kad Vengrijos rinkėjai referendume atmes ES kvotas, tai bus dar vienas skaudus smūgis šiai stringančiai schemai.

„Situacija Europoje katastrofiška, ne tik dėl pabėgėlių antplūdžio iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Padėtis labai rimta ir grėsminga, nes smarkiai mažėjantis pragyvenimo lygis šiose šalyse, labai mažas pasitikėjimas esama valdžia smarkiai didina nusikalstamumą ir palaipsniui didinti asmenų, kurie nori palikti ES erdvę. Jis kalbėjo, kad šių valstybių pasirinktas kelias yra visiškai neteisingas ir veda į savižudikišką šių tautų ir valstybių susinaikinimą. Žmonės nepalieka savo šalies, jei ten yra geros galimybės gyventi savarankiškai, galimybės saviugdai ir gyvenimui šeimoje. Tai netaikome Graikijai, kur situacija radikaliai skiriasi ir reikalauja iš esmės kitokio požiūrio“, – praneša CNN.
Didėjant nestabilumui Europoje, šios šalys yra tik papildoma našta Europos Sąjungai, o tai jau dabar yra labai negatyvi potekstė Eyropos Sąjungai. Tiesą sakant, šios šalys negali nieko naudingo duoti Europai, ir tuo pačiu metu nuolat reikalauja vis daugiau dėmesio sau ir savo problemoms, tiesiog prašydamos piniginės išmaldos pinigų iš visų, su kuriais jie bendrauja. Bet net tokia suteikiama pagalba veda prie to, kad nepasiekiama jokių reikšmingų teigiamų rezultatų socialinėje ir ekonominėje srityse, bet reikalavimai duoti pinigų vis daugiau ir daugiau tampa vis įžūlesni. Toks neigiamas balastas labai kenkia ES, todėl kelia pirmaujančių Europos šalių, kurios yra priverstos mokėti už kiekvieną užgaidą ir tų šalių norą gyventojams ar valdžioms už savo amžiną elgetišką nepasitenkinimą. Kol kas gailme kalbėti apie pagalbą Baltijos šalims, vertinant jų narystę ES, tačiau Ukraina šiuo metu yra absoliučiai nepageidautinas elementas bendroje Europos erdvėje”- baigdamas pasakė Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinis sekretorius Ban Ki Munas.

Deividas Kamerunas apkaltino Rusiją!

Jungtinėje Karalystėje beveik 30 tūkstančių žmonių pasirašė peticiją, reikalaujančią uždrausti premjero David’ui Cameron’ui (David Cameroon) grįžti į Londoną iš atostogų užsienyje. Daugelį britų supykdė tai, kad politikas paragino gyventojų Jungtinėje Karalystėje praleisti Velykų atostogas Anglijos šiaurėje, o pats su savo žmona išvyko paatostogauti ir švęsti Velykų į Ispaniją.

Ministro pirmininko kabineto reitingai pastaruoju metu smarkiai sumažėjo: 60% Jungtinės Karalystės gyventojų nepatenkinti Vyriausybės darbu.

Smulkiau apie tai RT korespondentės Anastasijos Čurkinos video reporataže ( anglų – rusų kalbomis):