Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Buvo verta už tai kovoti, nes dabar turime sąžiningą ir subalansuotą susitarimą su Jungtine Karalyste, kuriuo bus apsaugoti Europos interesai ir užtikrinta sąžininga konkurencija, o mūsų žvejų bendruomenės galės veikti labiau nuspėjamomis sąlygomis, ir tai labai svarbu. Galiausiai galime pamiršti „Brexit’ą“ ir žvelgti į ateitį. Europa žengia į priekį.“

Europos Komisijos vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier sakė: „Užbaigėme labai intensyvius ketverius metus, ypač sudėtingą pastarųjų devynių mėnesių laikotarpį, per kurį vedėme derybas dėl tvarkingo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES ir visiškai naujos partnerystės – būtent dėl jos šiandien galutinai susitarėme. Šiose derybose svarbiausia buvo apsaugoti mūsų interesus ir džiaugiuosi, kad pavyko tai pasiekti. Dabar Europos Parlamentas ir Taryba turi pareikšti savo nuomonę dėl pasiekto susitarimo.“

Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo projektą sudaro trys pagrindiniai toliau nurodyti ramsčiai.

• Laisvosios prekybos susitarimas – nauja ekonominė ir socialinė partnerystė su Jungtine Karalyste

• Susitarimas apima ne tik prekybą prekėmis ir paslaugomis, bet ir įvairias kitas ES interesų sritis, pavyzdžiui, investicijas, konkurenciją, valstybės pagalbą, mokesčių skaidrumą, oro ir kelių transportą, energetiką ir tvarumą, žuvininkystę, duomenų apsaugą ir socialinės apsaugos koordinavimą.
• Jame numatyta taikyti nulinius tarifus ir nulines kvotas visoms prekėms, kurios atitinka taikytinas kilmės taisykles.
• Abi šalys įsipareigojo sudaryti vienodas veiklos sąlygas, toliau užtikrindamos aukšto lygio apsaugą tokiose srityse kaip aplinkos apsauga, kova su klimato kaita ir anglies dioksido apmokestinimas, socialinės ir darbo teisės, mokesčių skaidrumas ir valstybės pagalba, taikydamos veiksmingą vidaus vykdymo užtikrinimą, privalomąjį ginčų sprendimo mechanizmą ir galimybę abiem šalims imtis teisių gynimo priemonių.
• ES ir Jungtinė Karalystė susitarė dėl naujos sistemos, skirtos bendram žuvų išteklių valdymui ES ir Jungtinės Karalystės vandenyse. Jungtinė Karalystė galės toliau plėtoti savo žvejybą, bet kartu bus išsaugoma Europos žvejų bendruomenių veikla ir pragyvenimo šaltiniai bei tausojami gamtos ištekliai.
• Transporto sričiai skirtose Susitarimo nuostatose numatytas nuolatinis ir tvarus oro, kelių, geležinkelių ir jūrų susisiekimas, nors patekimas į rinką bus labiau suvaržytas nei siūloma bendrojoje rinkoje. Susitarimo nuostatomis užtikrinama, kad ES ir Jungtinės Karalystės paslaugų teikėjai konkuruotų vienodomis sąlygomis ir nebūtų pažeidžiamos keleivių ir darbuotojų teisės bei nesumažėtų transporto sauga.
• Dėl energetikos Susitarimu nustatomas naujas prekybos ir tarpusavio jungčių modelis, užtikrintas atviros ir sąžiningos konkurencijos garantijomis, be kita ko, dėl veiklai jūroje taikomų saugos standartų ir atsinaujinančiosios energijos gamybos.
• Socialinės apsaugos koordinavimo srityje Susitarimu siekiama užtikrinti ES piliečių ir Jungtinės Karalystės piliečių teises. Tai taikoma ES piliečiams, dirbantiems Jungtinėje Karalystėje, keliaujantiems ar persikeliantiems į ją, ir Jungtinės Karalystės piliečiams, dirbantiems ES, keliaujantiems ar persikeliantiems į ES po 2021 m. sausio 1 d.
• Susitarimu Jungtinei Karalystei taip pat sudaromos sąlygos toliau dalyvauti keliose pavyzdinėse 2021–2027 m. laikotarpio ES programose (su sąlyga, kad Jungtinė Karalystė finansiškai prisidės prie ES biudžeto), pavyzdžiui, programoje „Europos horizontas“.

• Nauja partnerystė mūsų piliečių saugumui užtikrinti

• Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu nustatoma nauja teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose ir civilinėse bylose sistema. Jame pripažįstamas tvirto nacionalinių policijos ir teisminių institucijų bendradarbiavimo, ypač kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu bei terorizmu ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą, poreikis. Susitarimu sukuriami nauji operatyviniai pajėgumai, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinė Karalystė, būdama už Šengeno erdvės ribų esanti ES nepriklausanti šalis, neturės tokios pat infrastruktūros kaip anksčiau. Bendradarbiavimas saugumo srityje gali būti sustabdytas, jei Jungtinė Karalystė pažeis savo įsipareigojimus toliau laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos ir užtikrinti jos vykdymą šalies viduje.

• Horizontalusis susitarimas dėl valdymo – sistema ilgalaikiams santykiams

• Siekiant užtikrinti kuo didesnį teisinį tikrumą įmonėms, vartotojams ir piliečiams, atskirame skyriuje dėl valdymo paaiškinama, kaip Susitarimas bus taikomas ir kontroliuojamas. Juo taip pat įsteigiama Jungtinė partnerystės taryba, kuri užtikrins, kad Susitarimas būtų tinkamai taikomas ir aiškinamas, ir kurioje bus aptariami visi iškilę klausimai.
• Privalomaisiais vykdymo užtikrinimo ir ginčų sprendimo mechanizmais bus garantuojama, kad būtų gerbiamos įmonių, vartotojų ir asmenų teisės. Tai reiškia, kad ES ir Jungtinėje Karalystėje įmonės konkuruos vienodomis sąlygomis ir bus užkertamas kelias bet kuriai iš šalių pasinaudoti savo reguliavimo autonomija tam, kad būtų teikiamos nesąžiningos subsidijos arba iškraipoma konkurencija.
• Abi šalys gali imtis atsakomųjų veiksmų įvairiuose sektoriuose, jei Susitarimas būtų pažeistas. Šių atsakomųjų įvairiems sektoriams taikomų veiksmų bus galima imtis visose ekonominės partnerystės srityse.

Susitarimas netaikomas bendradarbiavimui užsienio politikos, išorės saugumo ir gynybos srityse, nes Jungtinė Karalystė nenorėjo įtraukti šio klausimo į derybas. Todėl nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė ir ES neturės bendro užsienio politikos problemų, pavyzdžiui, dėl sankcijų taikymo trečiųjų šalių piliečiams ar ekonomikai, priėmimo ir koordinavimo sistemos.

Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas apima keletą ES svarbių sričių. Jis kur kas platesnio masto nei įprastiniai laisvosios prekybos susitarimai ir suteikia tvirtą pagrindą mūsų ilgalaikei draugystei ir bendradarbiavimui išsaugoti. Juo apsaugomas bendrosios rinkos vientisumas ir keturių laisvių (žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo) nedalumas. Susitarimu atsižvelgiama į faktą, kad Jungtinė Karalystė palieka Sąjungos bendrų taisyklių ekosistemą, nebedalyvaus taikant priežiūros ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo mechanizmus, todėl nebegalės naudotis narystės ES ar bendrosios rinkos teikiama nauda. Vis dėlto Susitarimu nebus suteikta tiek privalumų, kiek Jungtinė Karalystė turėjo kaip ES valstybė narė.

Dideli pokyčiai priešakyje – pasirengimas 2021 m. sausio 1 d.

Net ir pasiekus ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, 2021 m. sausio 1 d. bus didelių pokyčių.

Tą dieną Jungtinė Karalystė pasitrauks iš ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, visų krypčių ES politikos ir tarptautinių susitarimų. Pasibaigs laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas tarp Jungtinės Karalystės ir ES.

ES ir Jungtinė Karalystė sudarys dvi atskiras rinkas: dvi atskiras reguliavimo ir teisines erdves. Dėl to atsiras kliūčių abiem kryptimis vykstančiai prekybai prekėmis ir paslaugomis, tarpvalstybiniam judumui ir mainams – jų šiandien nėra.

Susitarimas dėl išstojimo

Lieka galioti Susitarimas dėl išstojimo, kuriuo, be kita ko, apsaugomos ES ir Jungtinės Karalystės piliečių teisės, ES finansiniai interesai ir, svarbiausia, taika ir stabilumas Airijos saloje. Visapusiškai ir laiku įgyvendinti šį Susitarimą – vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų.

Dėl intensyvių ES ir Jungtinės Karalystės diskusijų Jungtiniame komitete ir įvairiuose specialiuosiuose komitetuose Susitarimas dėl išstojimo, visų pirma Protokolas dėl Airijos ir Šiaurės Airijos, bus įgyvendintas sausio 1 d.

Gruodžio 17 d. ES ir Jungtinės Karalystės jungtinis komitetas susitiko ir patvirtino visus oficialius sprendimus ir kitus praktinius sprendimus, susijusius su Susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimu. Atsižvelgdama į šiuos abipusiškai sutartus sprendimus, Jungtinė Karalystė sutiko iš savo Vidaus rinkos įstatymo projekto (Internal Market Bill) pašalinti ginčytinas nuostatas ir panašių nuostatų neįtrauks į Apmokestinimo įstatymo projektą (Taxation Bill).

Tolesni veiksmai

Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo taikymo pradžia yra ypatingos skubos klausimas.

• Jungtinę Karalystę, kaip buvusią valstybę narę, ir Sąjungą sieja plataus masto ryšiai įvairiose ekonomikos ir kitose srityse. Jei po 2020 m. gruodžio 31 d. nebus sistemos, kuria reglamentuojami Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykiai, šie ryšiai bus smarkiai sutrikdyti ir tai pakenks asmenims, įmonėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams.
• Derybos galėjo būti užbaigtos tik likus labai nedaug laiko iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Vėlyva derybų pabaiga neturėtų kelti pavojaus Sutartyse įtvirtintai Europos Parlamento teisei atlikti demokratijos principais pagrįstą tikrinimą.
• Atsižvelgdama į šias išskirtines aplinkybes Komisija siūlo Susitarimą laikinai taikyti ribotą laikotarpį iki 2021 m. vasario 28 d.

Komisija nedelsdama pasiūlys Tarybos sprendimus dėl Susitarimo pasirašymo ir laikino taikymo ir sudarymo.

Taryba, visoms 27 valstybėms narėms sprendžiant vieningai, turės priimti sprendimą, kuriuo įgaliojama pasirašyti Susitarimą ir jį laikinai taikyti nuo 2021 m. sausio 1 d. Kai šis procesas bus baigtas, ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas galės būti oficialiai pasirašytas.

Po to Europos Parlamento bus paprašyta pritarti šiam Susitarimui.

Paskutiniame ES veiksmų etape Taryba turės priimti sprendimą dėl Susitarimo sudarymo.

Ministras taip pat informavo apie Lietuvos bendradarbiavimo su Rusijos pilietine visuomene iniciatyvas, kvietė partnerius aktyviau palaikyti kontaktus su Rusijos aktyvistais, opozicija, nevyriausybinėmis organizacijomis.

L. Linkevičius pabrėžė, kad Rusijai tęsiant agresiją Ukrainoje, nevykdant Minsko susitarimo, būtina stiprinti sankcijas Rusijai, pratęsti galiojančių sankcijų taikymo laiką, rašoma LRT.lt siųstame pranešime.

„Esamas sankcijas reikia stiprinti, o už naujus priešiškus veiksmus turi būti taikomos naujos sankcijos“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras, ragindamas koordinuoti sankcijų režimą su transatlantiniais partneriais.

Ministras pristatė Lietuvoje jau taikomas individualias, tikslines sankcijas Kremliaus režimo atstovams, pažymėjo, kad pastarąjį kartą vadinamasis „Magnickio sąrašas“ Lietuvoje išplėstas 21 Rusijos Federacijos piliečiu: daugiausia teisėsaugos, jėgos struktūrų pareigūnais ir politikais, reikšmingai prisidėjusiais prie pilietinių teisių ir laisvių varžymo Rusijos Federacijoje ar tiesiogiai pažeidžiant žmogaus teises, taip pat įtariamais tiesiogiai dalyvavus organizuojant politines žmogžudystes arba susijusiais su stambaus masto korupcija ir pinigų plovimu.

L. Linkevičius atkreipė kolegų dėmesį, kad šios priemonės būtų žymiai efektyvesnės, jeigu jos būtų taikomos ES lygiu.

Balandžio 16 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje Liuksemburge, kur vyko diskusija dėl Rusijos, Sirijos, Irano, Vakarų Balkanų ir ES išorinių veiksmų finansavimo instrumentų ateities.

Dirbdami drauge ECIU nariai siekia daryti įtaką visuomenei novatoriškumo ir kūrybiškumo pagalba bei inicijuoti diskusijas dėl Europos finansvimo programų. Šiuo metu Europos Komisija ruošiasi naujų programų finansavimui 2018 metams. ECIU nariams aktualiausios yra programų „Horizontas 2020“, „Erasmus+“ ir Europos struktūrinių ir fondų investicijos.

Pasak ECIU prezidento Victoro van der Chijso, nuolatinės atstovybės Briuselyje įsteigimas yra didžiulis žingsnis. „Briuselis yra vieta, kur ECIU gali parodyti tai, ką sugeba. Galėsime aktyviai dalyvauti ruošdami būsimas Europos programas ir politikos gaires“, – sako V. van der Chijsas.

ECIU skatina inovacijas mokymo ir mokymosi srityje, aukštųjų mokyklų – ECIU narių – akademiniam personalui siūlomos galimybės mokytis, ugdyti tarptautiškumą, skatinamas darbuotojų ir studentų mobilumas. ECIU vienija 12 universitetų , KTU – vienintelis universitetas Lietuvoje, priklausantis inovatyvių universitetų konsorciumui.

KTU mokslo prorektorės, ECIU viceprezidentės prof. Astos Pundzienės teigimu, per pimuosius universiteto narytės organizacijoje metus jau spėta nemažai nuveikti.

„KTU aktyviai įsitraukė į intelektinės nuosavybės ir žinių bei technologijų perdavimo darbo grupės veiklą, inicijavo tyrėjų mobilumo programą. Pradėjusi veikti ECIU atstovybė Briuselyje bei KTU matomumas išsakant savo nuomonę dėl mokslo politikos Europos Komisijoje yra vienas ryškiausių rezultatų“, – pabrėžia A. Pundzienė.

Šiuo metu vartotojai, lankydamiesi ar laikinai apsigyvenę kitoje ES šalyje, dažnai negali naudotis interneto turinio paslaugomis, kaip antai klausytis muzikos, žaisti žaidimų, žiūrėti filmų, pramoginių programų ar sporto renginių, nors jie šias paslaugas užsiprenumeravę savo šalyje. To priežastis – naudojimąsi šiomis paslaugomis kitoje šalyje riboja teritorinė ir išimtinė licencijavimo praktika.

Naujosios ES taisyklės pašalins šiuos apribojimus ir suteiks galimybę naudotis minėtu mokamu interneto turiniu laikinai esantiems kitoje ES šalyje dėl atostogų, studijų ar verslo. Jos bus taikomos tik mokamoms interneto paslaugoms, tokioms kaip Netflix, Amazon Prime ar Spotify. Nemokamoms paslaugoms perkeliamumo prievolės nebus, tačiau jų teikėjai turės lengvesnę galimybę padaryti jas prieinamas visoje ES.

Naujasis teisės aktas leis interneto turinio paslaugų teikėjams imtis „tinkamų ir proporcingų priemonių“ patikrinti savo abonento nuolatinę gyvenamąją vietą, pavyzdžiui, remtis elektroniniu identifikavimu, mokėjimo informacija, viešomis mokesčių deklaracijomis, pašto adresu ar IP adresu. Paslaugų teikėjai privalės informuoti klientus apie jų naudojamą nuolatinės gyvenamosios vietos tikrinimo metodą, taip pat imtis priemonių apsaugoti šiuos duomenis.

„Tai žingsnis link bendros skaitmeninės rinkos, kurios laukia ES piliečiai. Naujosios taisyklės padidins paslaugų mobilumą nepamindamos autorių teisių apsaugos“, – pažymėjo EP pranešėjas Jean-Marie Cavada (Liberalai ir demokratai, Prancūzija).

Naujosioms taisyklėms pritarė 586 EP nariai, nepritarė 34, o susilaikė 8. Jos jau suderintos su ES Taryba, tačiau joms įsigalioti būtinas formalus ES Tarybos pritarimas. ES valstybės turės 9 mėnesius pasirengti jas taikyti.

Europos Komisijos duomenimis, 64 proc. europiečių internetu siunčiasi muziką, žaidimus, filmus ar nuotraukas.

Tačiau pačioje Lietuvoje elgiamasi visai atvirkščiai. Pas mus savivaldybės turi gerokai daugiau teisių nei valstybės Europos Sąjungoje. Ir tai sukelia begalę problemų.

Pastarosiomis dienomis socialinius tinklus užplūdo pedagogų skundai, kad paskutinėmis praėjusių metų dienomis vieni mokytojai ir vaikų darželių darbuotojai gavo solidžias (kai kur net iki vieno atlyginimo dydžio) premijas, o kiti gavo riestainio skylę. Vienas mokytojas net nepatingėjo paskambinti kelių savivaldybių švietimo skyriams ir išsiaiškino, kad premijų buvimas ar nebuvimas priklausė tik nuo to, kurioje savivaldybėje pedagogas dirba. Tai yra visiškas absurdas. Juk visi mokytojai dirba vienodą darbą ir tai, ar jie skatinami, ar ne, turi priklausyti nuo darbo rezultatų, o ne nuo to, kur jie dirba. Argi, pavyzdžiui, nesijaustų nuskriaustas koks nors Seimo narys, jei jis gautų mažesnę algą tik todėl, kad dirba, tarkime, Kultūros, o ne Ekonomikos komitete? Ar nebūtų nuskriaustas senjoras, jei gautų mažesnę pensiją vien todėl, kad gyvena, tarkime, Biržuose, o ne Kupiškyje?

Tačiau daugelio ugdymo įstaigų steigėjai yra ne Švietimo ir mokslo ministerija, o savivaldybės, kurioms leidžiama tvarkytis, kaip tik jos nori. Todėl ir atsiranda tokia nelygybė. O bet koks kišimasis esą pažeistų savarankiškumą, autonomiškumą. Kvailas požiūris. O kai jis toks, tai ir uždarinėjamos mokyklos, nes „neapsimoka“. Švietimo įstaigų tinklas turi būti valdomas centralizuotai. Tik taip dar būtų įmanoma užtikrinti, kad mokyklos artimiausiu metu nepatektų į Raudonąją knygą.

Per didelio savarankiškumo suteikimas sukelia ir daugiau problemų. Kaip „Vakaro žinios“ jau yra skelbusios, pavyzdžiui, iš 228 mln. eurų, užpernai savivaldybėms skirtų socialinei paramai, sutaupyta net 126 mln. eurų ir nė centas negrįžo į biudžetą, mat savivaldybėms leista juos leisti, kur nori, – valdininkų kabinetų remontui, kreditoriniams įsiskolinimams dengti, paežerėms tvarkyti ir t.t. O po to skundžiamės, kad trūksta pinigų sveikatos apsaugai, švietimui ir t.t.

Keista, kai mūsų politikai tokį didelį savarankiškumą suteikia savivaldybėms, tačiau nė kiek nepasistengia, kad Lietuva išsikovotų daugiau savarankiškumo iš ES. Beje, akivaizdžiai per didelė autonomija suteikta ir aukštosioms mokykloms. Pasirodo, ne tik Švietimo ir mokslo ministerija, bet net Vyriausybė ar Seimas kolegijoms bei universitetams negali nurodyti, kokias studijų programas reikia uždaryti, mat būtų pažeista aukštųjų mokyklų autonomija. Šito absurdo pasekmes žinome – į valstybei visiškai nereikalingas specialybes priimami kone dvejetukininkai, kurie sutinka susimokėti už mokslą ir padeda aukštosioms mokykloms uždirbti, o baigę mokslus tampa bedarbiais ir arba pašalpų forma melžia valstybę, arba juos reikia perkvalifikuoti, o tai irgi kainuoja.

Deja, savarankiškumas pas mus suvokiamas iškreiptai. Kur jo iš tikrųjų reikia – ten jo nėra, politikai lankstosi prieš pačias idiotiškiausias ES direktyvas, o kur jo nereikia – ten jis yra kone neribotas. Ir keista, kad niekas garsiai apie tai nekalba. Sunku patikėti, kad nesuvokia.

Visą straipsnį skaitykite čia

EP spaudos tarnybos išplatintame pranešime pabrėžiama, kad ES gynybos sąjunga turėtų veikti kartu su NATO, o Bendrijos šalys turėtų skirti bent 2 proc. nuo savo BVP gynybai. Bendros ES gynybos politikos formavimą turėtų inicijuoti Europos Vadovų Taryba.

„Kartu siūloma stiprinti ES šalių karinį bendradarbiavimą ir įsteigti „daugiašales pajėgas“, taip pat sukurti bendrą ES karinių operacijų vadavietę, atsakingą už krizių įveikimo planavimą, operacijų vykdymą ir jų kontroliavimą“, – rašoma pranešime.

Komitetas taip pat pritarė ir kitai rezoliucijai, siūlančiai persvarstyti dabartinę ES gynybos ir saugumo politiką. Parlamentarai paragino ES Tarybą ateityje teikti pirmenybę toms karinėms misijoms bei operacijoms, kur vykstantys konfliktai „turi tiesioginę įtaką ES saugumui“.

Kol verslininkai suka galvas, kaip spręsti problemą, savivaldos politikai ir aplinkosaugininkai perspėja – nenustebkit, jei kitas degių ir smarvę skleidžiančių medžiagų kalnas iškils greta jūsų.

Kur dėti atliekas?

„Visaginas priklauso Utenos regionui. Įgyvendinant ES reikalavimus kiekviename regione buvo įkurti sąvartynai – regionų atliekų tvarkymo centrai. Mes priklausome Utenos regiono atliekų tvarkymo centrui (URATC). Visos surinktos atliekos išvežamos ten. Ten atliekos yra rūšiuojamos. Kietojo atgautojo kuro frakcija sandėliuojama taip pat Utenos sąvartyne. Mes žinome, kad tai taip pat yra didelė problema vietos gyventojams. Ta frakcija skleidžia kvapą ir yra kenksminga. Dabar jau ir Utenos žmonės kyla į kovą.

Be to, kietasis atgautasis kuras yra labai degus. Deginti jis turi būti vežamas į Klaipėdą, kur jau taip pat nepakanka pajėgumų. Dabar šios kenksmingos atliekos vežamos į Visaginą.

„Ir negalvokite, kad tai tik mūsų miesto problema. Mes nežinome, kur kitose savivaldybėse kyla tokie nelegalūs sąvartynai. Lietuvoje neveikia nacionalinė atliekų tvarkymo sistema. Tokių atliekų kasdien vis daugėja ir jų tiesiog nėra kur dėti“ –  pasakojo Visagino merė Dalia Štraupaitė.

Pasak jos, dėl šios problemos jau buvo kreiptasi į premjerą, Sveikatos apsaugos, Aplinkos ir Teisingumo ministerijas. „Iš mūsų savivaldybės teritorijos ši kenksminga medžiaga bus išvežta, bet tai visos valstybės klausimas. Šio kuro judėjimą sunku kontroliuoti. Į Visaginą jis atkeliavo pažeidžiant teisės aktus. Bendrovė „Vespila“ šią medžiagą priima iš bendrovės „Energesman“, nors neturi leidimo tvarkyti ir sandėliuoti tokių atliekų. Jai leidžiama užsiimti tik medžiagų transportavimu ir jas ji gali laikyti iki 3 dienų. „Vespila“ neturėjo teisės priimti nei vieno tokių atliekų automobilio. Patalpos turi būti specialiai pritaikytos tokių kenksmingų medžiagų sandėliavimui. „Vespilos“ patalpos buvo visiškai nepritaikytos, nebuvo tinkamos ventiliacijos, neįrengta tinkama priešgaisrinė apsauga. Ten bet kada gali kilti gaisras, o ši medžiaga yra labai degi. Kyla didžiulis pavojus visuomenei“, – dėstė merė.
Pasak jos, Visagino priešgaisrinė gelbėjimo valdyba rugpjūčio 17 d. bendrovei „Vespila“ surašė administracinių teisės pažeidimų aktą ir skyrė baudą.

Sakė, kad veža gėles

„Premjeras sudarė darbo grupę. Situacija susidomėjo ir teisingumo ministras. Dabar situacija tokia, kad Lietuvoje gali bet kurioje savivaldybėje išdygti tokie nelegalūs sąvartynai. Su savivaldybėmis niekas nederina tokių medžiagų vežimo. Blogiausia, kad tokias medžiagas galima įvežti slapta. Bet kuris privatus asmuo, turintis kažkokį angarą, į savivaldybės teritoriją gali vežti pavojingas atliekas. Čia reikia skambinti visais pavojaus varpais. Mūsų atveju taip ir buvo. Būtume nieko nesužinoję, bet pasiskundė šalia esanti įmonė, kurios darbuotojai ėmė blogai jaustis, jiems skaudėjo galvas, buvo jaučiamas blogas kvapas. Atliekos vežamos maišuose. Panašiai, kaip pakelėse aptraukiamas šienas. Gyventojai kreipėsi į mane, į tarybos narius ir mes pradėjome sekti. Fotografavom, stebėjom, kvietėm policiją. Jie sakė, kad veža gėles. Mes įėjome į vidų, pamatėme, kas ten yra iš tiesų. Lietuvoje tokių kenksmingų atliekų yra susikaupę kalnai. URATC direktorius sako, kad jau problemos kyla Utenoje, nes Klaipėda perkrauta, nėra kur išvežti. Tiesiog nespėjama, o atliekos toliau kaupiasi“, – pasakojo D.Štraupaitė.

Nuomonės išsiskyrė

15min gavo Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento raštą, kuriame nurodoma, kad bendrovei „Vespila“ Aplinkos apsaugos agentūra išdavė leidimą tvarkyti ir iki 3 metų sandėliuoti atliekas, nors Atliekų tvarkytojų valstybės registre įmonė nėra užregistravusi šio atliekų tvarkymo būdo. Pasak Visagino merės, bendrovė jau įpareigota atliekas išgabenti. Tuo tarpu „Vespilos“ direktorius Osvaldas Povilaitis 15min teigė, kad gauto leidimo pakanka, o bendrovei bando pakenkti kaimynai. „UAB „Vespila“ gavo leidimą laikyti kietąjį atgautąjį kurą. Taršos leidimą išdavė Aplinkos apsaugos agentūra, todėl, mūsų manymu, mes nieko nepažeidėme, priimdami atliekas ir jas laikydami. Atliekų saugojimui yra paskirtas visas sandėlis, kuris yra pramoninėje zonoje, aplinkui nėra gyventojų. Nusprendėme atliekas laikyti patalpose, kuriose atliekos yra visiškai apsaugotos nuo aplinkos poveikio, nors tokias atliekas galima laikyti ir lauke. Uždarose patalpose laikomos atliekos neturi visiškai jokio neigiamo poveikio aplinkai.

Šios atliekos yra visiškai nepavojingos, jos netgi mažiau yra pavojingos nei šiukšlės, esančios gyventojų šiukšliadėžėse, nes patenkant pas mus, jos yra perrūšiuotos, ir visi daiktai, negalintys būti kietajame atgautajame kure, yra pašalinami.

Planuojama atliekas laikyti iki trijų metų. Per tą laikotarpį Lietuvoje bus pastatyti įrenginiai, kurie bus pritaikyti tokių atliekų deginimui, tuomet sukauptos atliekos bus perduodamos į šiuos įrenginius ir ten sudeginamos“, – paaiškino jis. Pasak O.Povilaičio, bendrovės pagrindinė veikla yra gelžbetonio įrangos valdymas. Atliekų tvarkymo veikla įmonė tik spėjo pradėti derybas su keliais galimais klientais ir priėmė tik kelias atliekų siuntas. „Įmonė atliekų tvarkymo veiklą pradėjo vykdyti tik nuo šių metų rugpjūčio ir po nepilnų dviejų savaičių sulaukė kontroliuojančių įstaigų antplūdžio, kurios bet kokiomis priemonės bando sustabdyti įmonės veiklą. Įtariame, kad skundus visoms kontroliuojančioms įstaigoms parašė mūsų kaimynai AB „Aksa“, su kuriais buvo ilgai bylinėjamasi dėl įrenginių užgrobimo. UAB „Vespila“ laimėjo visas bylas prieš AB „Aksa“, tačiau ir toliau yra visokeriopai trukdoma mums vykdyti savo ūkinę veiklą, net blokuojami keliai ir neleidžiama mums privažiuoti prie savo sandėlių. Dėl šių pažeidimų jau kreipėmės į teisėsaugos institucijas“, – sakė pašnekovas.

Deginti nėra kur

Bendrovės „Energesman“ atstovas Mindaugas Povilauskas 15min teigė, kad į Visaginą turėjo iškeliauti 200 tonų kietojo atgautojo kuro frakcijos, tačiau vežimai sustabdyti: „Šiuo metu Lietuvoje susidarė tokia situacija, kad pasileidus visiems regioniniams mechaniniams ir mechaniniams-biologiniams komunalinių atliekų apdorojimo įrenginiams yra pagaminamas perteklinis kietojo atgautojo kuro kiekis – pagaminama daugiau tokio kuro, negu šiuo metu yra sudeginama energijai gauti.

Po rūšiavimo likusios netinkamos pakartotinai panaudoti ir perdirbti energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, įskaitant kietąjį atgautąjį kurą, bus naudojamos energijai gauti atliekoms deginti skirtuose įrenginiuose Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune. Tačiau tokie įrenginiai šiuo metu veikia tik Klaipėdoje. Po rūšiavimo gauto kietojo atgautojo kuro negalima šalinti sąvartyne, todėl šiuo metu galima jį laikyti iki bus pastatytos atliekas deginantys įrenginiai.“

Pasak jo, UAB „Energesman“ yra apklaususi įmones, kurios turi teisę tvarkyti iš atliekų gautą kurą, ir sudarė sutartis su keliomis įmonėmis dėl atliekų tvarkymo. Tarp tokių įmonių yra ir UAB „Vespila“. „UAB „Energesman“ yra perdavusi UAB „Vespila“ apie 200 tonų kietojo atgautojo kuro, tačiau šiuo metu UAB „Vespila“ nevykdant įsipareigojimų UAB „Energesman“ yra pareiškusi pretenzijas dėl sutarties reikalavimų pažeidimų (transporto prastovų, nesugebėjimo priimti atliekų) ir atliekų vežimas į Visaginą sustabdytas“, – nurodė M.Povilauskas. Pasak jo, UAB „Energesman“ iš atliekų pagamintą kurą perduoda sutartiniais pagrindais. Už tolimesni atliekų laikymą ir galutinį sutvarkymą yra atsakinga UAB „Vespila“. Vadovaujantis valstybiniu atliekų tvarkymo planu, įmonė privalo šias atliekas laikyti iki bus sukurti atliekų deginimo pajėgumai. Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad UAB „Energesman“ vykdo tik nepavojingų komunalinių atliekų tvarkymo veiklą. Į įmonę patenka tik nepavojingos atliekos, kurios susidaro kiekvieno gyventojo namuose ir yra išmetamos į šiukšlių konteinerį. Gautos atliekos yra dar perrūšiuojamos atskiriant antrines žaliavas (plastiką, stiklą, popierių ir metalą), taip pat atskiriamos ir virtuvės maisto likučiai. Iš atliekų pagamintame kure pasilieka tik seni drabužiai, netinkamas perdirbti plastikas ir popierius.

F.Mogherini sakė, kad aptarė padėtį telefonu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu. Kijevas kaltina Rusiją, kad ši kursto neramumus Rytų Ukrainoje ir aplink Krymą, aneksuotą Maskvos 2014 metais.

„Europos Sąjunga smerkia neteisėtą Krymo aneksiją ir jos nepripažįsta. … Toliau nesvyruodami palaikysime Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenumą“, – sakoma F.Mogherini pranešime.

„Visos šalys turėtų vengti bet kokių veiksmų, galinčių labiau eskaluoti konfliktą; taikus konflikto sprendinys yra vienintelis įmanomas sprendinys“, – pridūrė ji.

Pasak F.Mogherini, 28 šalių blokas toliau stebės padėtį, Bendrijos pareigūnai ateinantį trečiadienį aptars pastaruosius įvykius.

ES nuosekliai palaikė pastangas užbaigti konfliktą tarp prorusiškų separatistų ir vyriausybės pajėgų Ukrainos rytuose. Šis konfliktas nuo 2014 metų pradžios nusinešė jau per 9,6 tūkst. žmonių gyvybių.

2014-ųjų pabaigoje Baltarusijos sostinėje Minske pasirašyta trapi paliaubų sutartis, atnaujinta 2015 metais, beveik kasdien pažeidinėjama, be to pastaruoju metu įtampa dar labiau padidėjo.

Rusija anksčiau šią savaitę tvirtino sužlugdžiusi Kryme „teroristines atakas“, esą organizuotas Ukrainos karinės žvalgybos, taip pat atrėmė ginkluotų kovotojų išpuolius. Kijevas šiuos kaltinimus griežtai neigia.

„Grįžtu namo, kol Saulė dar nenusileido…” – Mano nuomonė: „Kodėl verta grįžti į Lietuvą?!”(2016-04-21 22-17)

Noriu pateikti savo nuomonę apie emigraciją…

Dauguma emigrantų mąsto maždaug taip: „Anglijoj (Norvegijoj, Danijoj, ..) uždirbsiu 1800 eurų pragyvensiu už 700 eur ir sutaupysiu 1100 eur!”

Bet nei vienas nesupranta, kad Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ar bet kurioje kitoje šalyje gyvenimo sąlygos yra lygiai tokios pačios ar labai labai panašios! Skirtumas tik valiuta, kalba arba gamta…

Nei vienas nesupranta esminio dalyko, kad emigracijoje gyvena dar vargingiau nei gyveno savo šalyje…

Aš sakau: kad misk tu tokiais pačiais makaronais Lietuvoje ir turėsi lygiai tokį patį santykį…

Ką tai reiškia…? Kiekvienas emigravęs svetur atsisako tam tikrų paslaugų… (gydymo toje šalyje, pramogų, geresnio maisto ar kt.), kurias galėtų sau leisti savo šalyje…

Ir man tiesiog juokinga, kai kiti teigia „Va grįžau į Lietuvą susitvarkyti dantų, nes čia 10 kart pigiau….”! Tai ir klausiu: „O kokio b**** (pypt, pypppt, pypt,.. 🙂 ) tu ten važiuoji, jei ten pragyvenimas kainuoja 10 kartų brangiau, nei ten kur tu gimei, kur tavo žemė, artimieji, laisvai su visais gali susikalbėti, ir uždirbti lygiai tiek pat kaip ir Lietuvoje… ?!

Važiuok tada į Vietnamą –  ten tikrai viskas 10 kartų pigiau nei Lietuvoje!

„Lygiai tiek pat kaip ir Lietuvoje?“ –  Taip lygiai tiek pat kaip ir Lietuvoje!

Reikia suprasti pagrindinį ir neginčijamą faktą. Reikia išmokti kontroliuoti savo išlaidas ir galėsi lygiai tiek pat sutaupyti kiek ir emigravęs…  Taip, būtų labai gerai jei tik taip galvotų emigrantai…

Jie dar mąsto ir taip … – „ 🙂 Gausiu atlyginimą 4 kartus per mėnesį ir gyvensiu geriau! 😀“

Aš visą laiką atsakau… „O kas tau trukdo paprašyti savo darbdavio, kad mokėtų 4 kartus per mėnesį ir Lietuvoje?“

https://youtu.be/7ysAIGa1uWw

Lietuvi, jei skaitai šią nuomonę, susimąstyk, pagalvok, ir suprask, kad čia, dabar, Lietuvoje reikalingas kiekvienas „nutekėjęs” protas, darbo rankos, tavo artimas ryšys su visais savo artimaisiais!

Lietuvi! Tu reikalingas Lietuvoje! Kad pratęstum Lietuvišką giminę, kalbą! Kad Lietuvoje mūsų būtų daugiau! Daugiau tų, kurie gali ką nors naudingo nuveikti Lietuvos labui!

O laukdami tęsinio, parašykite savo patirtį ar nuomonę komentare, arba parašykite mums el.paštu. Būtinai publikuosime rubrikoje „Mano nuomonė” !

Vertas dėmesio komentaras:

Alvyra Blaževičiūtė : Emigrantams – yra viena rimta ir labai svarbi priežastis grįžti į Lietuvą bent laikinai, keliems mėnesiams, tam kad nuversti esamą, apsigyvenusią kaip nuosavuose namuose, nesiskaitančią, engiančią paprastą žmogų valdžią, išvaikyti visus „darmaėdus” tunkančius žmonių sąskaita.Grįžkite emigrantai, pasigailėkite čia paliktų senelių, tėvų, vaikų, padėkite atstatyti „(ne)TEISINĖJE” valstybėje teisingumą.

Atnaujinta 07-31-2016

„Mes jau sakėme, kad norime tapti Europos Sąjungos nare dėl savo interesų. Mes esame šalis, kuri tiek geografiškai ir politiškai priklauso šiai Europos daliai, tačiau negali būti jokios kalbos apie tai dėl mūsų gerų santykių su Rusijos Federacija, – sakė Dacic.

Serbijos ministras pridūrė, kad Belgradas neturi jokių ambicijų prisijungti prie Šiaurės Atlanto aljanso.

„Serbija laikosi karinio neutralumo politikos. Mes neketiname, ir niekas Serbijoje neinicijuoja narystės NATO klausimo. Mes neturime ambicijų, o mūsų žmonės nepalaiko Serbijos stojimo į NATO „idėjos“, – sakė Serbijos užsienio reikalų ministras.