„Tesla“ generalinis direktorius Elonas Muskas savo „Twitter“ paskyroje pasidalino nerimą keliančiomis žinutėmis. Elonas teigia, kad kompanija patiria „tradicinės iškastinio kuro pramonės ir tradicinės automobilių pramonės atakas.“

Amerikoje išrinkus prezidentu Donaldą Trumpą, kuris nepraleidžia progos įgelti elektromobilių sektoriui ir viešai demonstruoja savo prielankumą iškastinio kuro pramonei, pastaroji per paskutinius kelerius metus sustiprino savo pastangas „blokuoti klimato kaitos politiką“ ir į įvairias visuomenę klaidinančias iniciatyvas investuoja šimtus milijonų JAV dolerių.

Nuošalyje nelieka ir sparčiai augantis elektromobilių sektorius. Net ir tokios, iš pirmo žvilgsnio nekaltos reklamos, kaip neseniai paviešino „Toyota“ automobilių gamintojas, prisideda prie – reikia sakyti tiesiai šviesiai – propagandos skleidimo prieš elektromobilius.

Dar 2016-aisiais vykusioje konferencijoje Elonas Muskas teigė, kad „žmonės turi sukilti prieš negailestingą ir milžinišką iškastinio kuro pramonės skleidžiamą propagandą.“

Dabar „Tesla“ generalinis direktorius Elonas Muskas sako, kad „baimės kampanija prieš Tesla pasiekė naujas aukštumas.“

Elonas taip pat paaiškino, kodėl jis mano, kad jo įmonės yra puolamos:

„Tesla daro įtaką galingiems interesams. O didžiosios automobilių ir naftos kompanijos nežino ką reiškia padorus elgesys. SpaceX kovoja su pagrindiniais JAV kariuomenės rangovais ir dėl nacionalinių vyriausybių vykdomų kosmoso programų. Čia ne pasivaikščiojimas parke.“

Per pastaruosius keletą mėnesių „Tesla“ patiria itin didelį spaudimą. Paskelbus apie prastus 2019-ųjų metų pirmojo ketvirčio finansinius rezultatus, bendrovės akcijų kaina smuko. Bet tai jai ne pirmas kartas, kai „Tesla“ jaučiasi puolama.

Prieš kelerius metus „Tesla“ kompanija teigė, kad prieš juos vykdoma propaganda ir kompanija paviešino kokias schemas tuo metu naudojo naftos pramonė. O kad pastarosios atstovams netrūksta fantazijos ir pinigų – yra patvirtinusi ir buvusi EPA vadovė.

Visi šio ciklo įrašai:

Tunelio ilgis – 1,83 km, jo statyba truko beveik du metus ir kainavo 10 milijonų dolerių. Į sumą įskaičiuoti žemės darbai, vidinės infrastruktūros kūrimas, saugumo ir ryšių sistemos.

The Boring Company pažymi, kad statyba tradiciniais inžinerijos būdais būtų kainavusi maždaug po milijardą dolerių už tunelio kilometrą.

Kas dar žinoma:

Požeminiu tuneliu Tesla Model S automobiliu pirmieji važiavo žurnalistai ir kvistiniai svečiai

Associated Press korespondentas pažymėjo, kad mašina stipriai kratėsi. Kai kuriuos svečius tai džiugino, o kai kuriuos – užsupo.Bandomojo važiavimo metu buvo aptikti sienų konstrukcijų nelygumai, todėl atrodė, kad Tesla važiuoja gruntiniu keliu, rašoThe Los Angeles Times. Muskas pažadėjo visus trūkumus ištaisyti.

Kodėl tai svarbu:

The Boring Company įsitikinusi, kad tunelis padės išspręsti spūsčių kelyje problemą. Visgi tam gali reikėti naudoti naujas mašinas su šoniniais ratais, kurios prezentacijoje irgi buvo pademonstruotos.

„Tesla Model 3“ yra geriausiai parduodamas elektromobilis JAV, tačiau tai net nėra keista. „Tesla“ sugebėjo susikurti į „Apple“ panašų įvaizdį. Žmonės mano, kad šios markės automobilio turėjimas signalizuoja apie aukštą socialinį statusą ir net intelektą. Geriausiai parduodamas elektromobilis pasaulyje yra „Nissan Leaf“, tačiau JAV jis jau nebėra perkamiausias – šią poziciją per pastaruosius porą mėnesių išsikovojo „Model 3“.

Visgi kur kas didesnį įspūdį daro tai, kaip „Tesla Model 3“ pardavimai atrodo juos lyginant su kitais populiariais modeliais. Tarp visų automobilių (taigi, išskiriant pikapus), „Model 3“ rugpjūtį pateko į perkamiausių penketuką. Tai yra didžiulis pasiekimas, nes „Tesla Model 3“ sugebėjo aplenkti daugybę itin populiarių mašinų. Tačiau net ir tai nėra didžiausias pasiekimas.

Vidutiniškai „Tesla Model 3“ kainuoja apie 55 tūkstančius dolerių. Taip yra dėl to, kad daugelis pirkėjų savo automobilius patobulina papildoma įranga – beveik niekas neperka skurdžiausios komplektacijos elektromobilių. Visi kiti perkamiausių automobilių penketuke atsidūrę konkurentai, kuriuos surinko tik „Toyota“ ir „Honda“, yra gerokai pigesni. Taigi, „Model 3“ tapo daugiausiai pajamų gamintojui uždirbusiu modeliu JAV. Aišku, tai nereiškia, kad „Tesla“ tampa pelningiausiu automobilių gamintoju – tiek „Toyota“, tiek „Honda“ turi kur kas platesnes modelių gamas, todėl ir uždirba daugiau.

Galiausiai, neapsimeskime, kad „Tesla Model 3“ yra pigus automobilis masėms – tik pažiūrėkite, kiek jis kainuoja ir kas jį perka. Taigi pagal visus pardavimų rodiklius „Model 3“ aplenkė visus savo konkurentus iš BMW, „Audi“, „Mercedes-Benz“ ir kitų prabangių markių. „Tesla“ dabar yra markė, su kuria reikia skaitytis, net jeigu gamybos problemos neliko praeityje.

Sunkumai gamybos linijose neturėjo reikšmingos įtakos pardavimams. Atrodo, kad „Model 3“ pirkėjai yra pasiryžę savo automobilių laukti tiek, kiek reikės. Nors vis dar pranešama, kad „Model 3“ gamyba atsilieka nuo grafiko, Muskas tvirtina, kad tikriausiai pavyks pasiekti 50-55 tūkstančių automobilių per trečiąjį šių metų ketvirtį ribą. Ne vienas gamintojas ruošia naujus elektromobilius, todėl su nekantrumu laukiame, kaip tai pakeis bendrą rinkos išvaizdą.

Marissa Peretz anksčiau dirbo „Tesla“ žmogiškųjų resursų skyriuje. Darbas jai patiko, tačiau jame netrūko iššūkių. Nemažai jų buvo susiję ne tik su kompanijos augimu, bet ir paties Musko charakteriu. Tol, kol kompanijoje dirbo Peretz Muskas pats turėjo patvirtinti kiekvieną darbuotoją. Atrodo neįtikėtina, tačiau jis asmeniškai tvirtino kiekvieną valytoją, valgyklos virėją, surinkimo linijos darbininką ar, juo labiau, inžinierių. Toks pedantiškas požiūris į darbuotojų atranką, žinoma, yra geras, tačiau sulėtindavo procesą ir apkraudavo personalą. Peretz pamena, kaip įmonė stengėsi įdarbinti 2000 naujų žmonių – jai tai buvo košmaras, o Muskas nuo savo principų nesitraukė nei per žingsnį.

Peretz „Tesla“ dirbo iki 2015 metų, kuomet kompaniją paliko norėdama steigti savo verslą. Todėl procedūros, kurias ji atsimena, nėra visiškai šviežios. Kita vertus, iš ne tokių senų liudijimų matyti, kad pagrindiniai darbuotojų atrankos principai išliko.

1. Pirminė atranka. Kiekvienai pozicijai atrenkami 5-15 žmonių. Jų skaičius mažinamas paprastais pokalbiais telefonu, kurių metų bandoma išsiaiškinti jų patirtį, nustatyti karjeros galimybes ir techninį mąstymą.

2. Interviu su darbuotojų atrankos vadybininku. Atrinkti kandidatai turi pereiti dar vieną pokalbį, kurio metu dar giliau žvelgiama į jų išsilavinimą, išprusimą ir asmenines savybes. Šioje stadijoje jau užduodami ir kultūriniai klausimai. Taip pat išsiaiškinama, ar žmogus turėtų problemų darbo pradžioje – ar jam reikėtų kraustytis ar kitaip prisitaikyti.

3. Pokalbis „Tesla“ būstinėje. Atrinktieji pakviečiami į „Tesla“ administraciją, kur toliau yra kamantinėjami. Čia jų laukia visa pokalbių ir testų diena. Kandidatai turėtų pasikalbėti su keliais vadybininkais, išlaikyti techninius egzaminus, pasikalbėti su didesne darbuotojų grupe. Visą dieną kandidatai būtų stebimi ir neformalioje aplinkoje, kur būtų ieškoma jų silpnybių ir problemų sprendimo įgūdžių.

4. Musko įvertinimas. Muskas pokalbiuose vertino ne visus darbuotojus – daugelį patvirtindavo peržvelgęs jų dokumentus ir atrankos specialistų paruoštus aprašymus. Tai Peretz ir kėlė didžiausią stresą, nes Muskas dažnai keldavo klausimų ne tik dėl kandidatų, bet ir dėl atrankos – jam buvo svarbu, kad visi svarbiausi klausimai būtų atsakyti dar prieš jam pradedant svarstyti potencialų darbuotoją. Priimdamas sprendimą Muskas kartais pasikonsultuodavo ir su savo komandos nariais – jų nuomonė verslininkui yra labai svarbi, jei tik ją jie gali išsakyti argumentuotai. Tuomet Muskas naujus darbuotojus patvirtindavo asmeniškai, nepriklausomai nuo to, ar buvo priimamas naujas valytojas ar skyriaus vadovas.

Ši griežta, sudėtinga ir atsargi darbuotojų atranka labai primena ir kitą Musko įmonę – „SpaceX“, apie kurios įdarbinimo procedūrą jau rašėme.

Šiuolaikinis gyvenimo ritmas yra neįtikėtinai spartus. Jei norite ko nors pasiekti, reikės daug dirbti ir išmokti planuoti laiką. Elonui Muskui tai – didžiulis iššūkis, nes vadovauti tenka dviems didžiulėms kompanijoms, kurti naujus projektus, rengti pristatymus, dalyvauti susitikimuose ir taip toliau. O juk kažkur turi likti laiko ir naujoms idėjoms, šeimai, poilsiui ir kitoms veikloms. Pasirodo, Muskas šią užduotį įveikia pasitelkdamas vieną laiko planavimo grudrybę.

Visa E. Musko diena yra sudalinta penkių minučių intervalais. Tai reiškia, kad kiekvienas darbas turi užtrukti 5, 10, 15 ar kitą skaičių minučių, kuris dalinasi iš penkių. Įprastai Muskas pietauja susitikimo metu ir stengiasi tai atlikti vos per 5 minutes. Taip visa darbotvarkė yra daug paprastesnė, lengviau kontroliuojama ir ne tokia varginanti.

E. Muskas taip pat ignoruoja skambantį telefoną, neatsakinėja į elektroninius laiškus, keliauja tik tuomet, kai gatvės yra tuštesnės. Verslininkas nuolat ieško būtų, kaip pagerinti savo produktyvumą, bet nemažą laiko dalį skiria kūrybiniam darbui. Tai yra, kuria naujas idėjas, automobilių dizaino pasiūlymus ir t. t.

Darbo dienos padalinimas į 5 minučių laikotarpius daugeliui gali pasirodyti kaip prasta mintis – juk nieko per tokį trumpą laiką nenuveiksi. Tačiau specialistai teigia, kad tai – puiki idėja, skatinanti produktyvumą ir efektyvų laiko naudojimą. Pavyzdžiui, jei darbo dieną dalinsite į valandos intervalus, nutiks taip, kad kuris nors vienas darbas neužims šio laiko ir likusios minutės bus praleistos veltui. Darbotvarkės dalinimas į 5 minčių laikotarpius padeda ir perkelti vėliau numatytus darbus į netikėtai atsivėrusias vietas.

E. Muskas yra sakęs: „Geriausias patarimas – niekada nenustok  galvoti kaip viską atlikti geriau“. Nuolatinis aukštesnio produktyvumo siekis tikriausiai yra vienas iš stipriausių Musko charakterio bruožų.