.. o kada pamoką išmoksime mes?

Šiandien nakties metu policijos ekipažas stabdė pravažiuojančius automobilius… Kas šioje situacijoje blogai?

Tai pirmiausia ekipažas stovi judrioje gatvėje, be įspėjamųjų ženklų (švyturėlių) ir stabdo pravažiuojančius automobiliuss. Kaip vaizdo įrašas leidžia suprasti pareigūnai švyturėlius įsijungia tik įpusėjus gaudynėms Jonavos gatvėje. (Stebėkite atidžiai pakelės ženklus jie pradeda atspindėti raudoną ir mėlyną spalvas tik nuo 1.20min.)

Kam? Nieks nežino… labai retai bėglys susipranta ir sustoja…

Policininkas stabdo automobilį ir jis nestoja.

Ar tikrai geriausias pasirinkimas pulti vytis, jei automobilį ir jo valstybinius numerius jau užfiksavo registratorius?

Nėra nei vienų gaudynių, kuriose kas nors nenukentėtų, visuomet baigiasi blogai arba sudaužomas automobilis arba padaroma avarija ir nukenčia žmonės.

https://www.facebook.com/asta.liubertiene/posts/1749602538407403

Tęsdami saugumo kampaniją „Užsisek saugos diržą autobuse“ tarptautinių maršrutų organizatorius „Lux Express“ siekia išsiaiškinti, koks yra statistinio Lietuvos kelių eismo dalyvio psichologinis portretas, formuojantis bendrą visuomenės statistiką. Remiantis 2017 metais kompanijos atlikta apklausa, vos 37 proc. Lietuvos gyventojų segasi saugos diržus autobuse.

Pasak psichologės Marijos Bagdonienės, diržų segėjimas kelionių metu dažniausiai yra grįstas elementariu įpročiu, kuris formuojasi girdint informaciją iš aplinkos šaltinių. Tačiau pasitaiko atvejų, kai žmonių įpročius stimuliuoja ir asmeninė arba artimos aplinkos patirtis, sukelianti žmonių baimes dėl savo saugumo arba buvimo nubaustiems.

„Jei žmogus žino, kad kas nors iš artimųjų rato nukentėjo avarinėse situacijose, nes nebuvo prisisegę saugos diržo, tai be abejo, skatina prisisegti ir saugoti savo gyvybę. Taip pat, žmonės jautriai reaguoja į policijos pareigūnų nuobaudas. Kai asmuo kelyje yra pričiuptas be saugos diržo ir už tai gauna baudą, o vėliau turi ateiti į vairuotojų mokymus, tuomet tikimybė, kad kitą kartą jis prisisegs saugos diržą, yra daug didesnė. Jis jau pasimokė ir žino, kas atsitinka, kai nesilaiko taisyklės. Viena aišku, asmeninė patirtis visuomet labai stipriai sukrečia ir skatina daugiau labiau rūpintis savo ir aplinkinių saugumu.“ – teigia psichologė.

Nesąmoningas prisitaikymas prie aplinkos kainuoja gyvybes

Lietuva, skirtingai nei Vakarų valstybės, tik pastaraisiais metais ima aktyviau kalbėti apie privalomą diržų segėjimą kelyje. Tai rodo ir aiškūs skaičiai – 34 proc. „Lux Express“ atliktos apklausos dalyvių teigia nepagalvojantys, jog tai yra privaloma. Tačiau psichologė M. Bagdonienė pabrėžia, kad problemos priežastys yra kompleksinės ir viena jų negali paaiškinti visos statistinės informacijos ar formuoti vienos nuomonės apie kelių eismo dalyvius.

„Lietuvoje palyginus neseniai pradėta kalbėti apie privalomą saugos diržų segėjimą. Jeigu apie kalbėtume su vyresniąja karta, jie greičiausiai labai nusistebėtų – kodėl to reikia? Štai jaunoji karta jau kitokia – jie geba atidžiau priimti įspėjamąją informaciją ir pritaikyti ją keliuose. Šiems pokyčiams reikia laiko ir bendro visuomenės įsitraukimo, abejingumo mažinimo, – sako psichologė. – Kitas dalykas, lemiantis abejingumą požiūrį į saugumą, yra noras pritapti prie kitų. Kuomet atsiranda kritinė masė žmonių, nesielgiančių pagal taisykles, tada tikriausiai saugiau yra neišsišokti ir prie jų prisijungti, nes tai natūraliai tampa norma. Tačiau šis prisitaikymas neretai kainuoja gyvenimą.“

Pastebimi sukčiavimo atvejai

Nors yra matomas akivaizdus visuomenės požiūrio į saugumą kelyje keitimosi tarpsnis, vis dėlto, nemaža dalis kelių eismo dalyvių sukčiauja rizikuodami savo pačių saugumu. Automobiliuose ar autobusuose naudodami trifazius saugos diržus, keliaujantys asmenys mėgsta užsisegti jiems patogesniu būdu, tačiau ne taip, kaip to reikalauja taisyklės. Specialistai vieningai teigia, jog netaisyklingas diržo segėjimas ir reikalavimų nesilaikymas negali tinkamai apsaugoti keleivių nelaimės metu.

„Manau, jog tai galima pavadinti žmonių tingumu, kuomet jie nesivargina išsiugdyti tinkamo keliavimo transporto priemonėmis įpročio. Pripažinkime – jeigu saugos diržas nėra užsegtas teisingai, tai gali labiau pakenkti nei padėti. Žmonės galvoja, kad užsisegiau ir to pakanka, kad diržas mane apsaugotų kelionės metu. Be to, svarbu pabrėžti, jog neretai kelių eismo dalyviai mano, jog jeigu mašinoje yra oro pagalvės, saugos diržų išvis nereikia. Bet vien pagalvės žmogaus gyvybės tikrai neapsaugo“, – įsitikinusi psichologė.

Galima pastebėti, kad visuomenės nuomonė dėl saugumo keičiasi į gerąją pusę – tai rodo ir Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys. Štai 2012 metais pažeidimų nesegint saugos diržo buvo užfiksuota 23 tūkst. atvejų. Šiemet, per dešimt mėnesių, užfiksuota 14 tūkst. saugos diržų nesegėjimo keliuose atvejų ir tai yra beveik keturiais tūkstančiais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Mažėjanti nusižengimų tendencija rodo, jog kelių eismo dalyviai tampa sąmoningesni, o naujiena apie diržo segėjimą virsta kasdieniu įpročiu.

Šeštadienį, po vidurdienio, dėl įvykusios nelaimės kelyje A5, uždarytas eismas, vairuotojai prašomi rinktis kitas įmanomas kryptis.

Dėl dvigubai išaugančio avaringumo kaltas ne tik itin intensyvus eismas, bet ir vėstantys orai, dažnas lietus, besiformuojantys rūkai ir trumpėjančios dienos. BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio nuomone, rudeninis eismas turi savo specifiką, kurią perkąsti užtrunka net patyrusiems vairuotojams.

„Rudenį eismas tampa sudėtingesnis ir dėl daugybės automobilių, ir dėl išaugusio pėsčiųjų srauto. Lėtas riedėjimas, dažni stabčiojimai ir sudėtingas persirikiavimas bei saugaus atstumo nesilaikymas tampa pagrindinėmis eismo įvykių priežastimis. Nors dažniausiai eismo įvykiai būna smulkūs, tačiau ir nedidelis susidūrimas piko metu gali paralyžiuoti ir priversti piktintis pusę spūstyse įstrigusio miesto“, – sako A. Žiukelis.

Ilgametė BTA statistika rodo, kad rudenį problemiškiausi tampa rytai, o ne vakarai, nes būtent ryte vairuotojus labiausiai spaudžia ir riboja laikas.

„Jei vasaros mėnesiais 5–7 val. ryte per mėnesį įvyksta vidutiniškai pusšimtis eismo įvykių, tai jau rugsėjį jų padaugėja iki 100, panašus avaringumo lygis išlieka ir spalį. Gyvenimo ritmas ir rutina reikalauja nepaisant intensyvių transporto srautų numatytu laiku būti darbe ar mokymo įstaigoje. Kiek vėliau aktualūs tampa ir tokie rizikos faktoriai kaip subjurę, atšalę, šlapi orai, sparčiai trumpėjančios dienos“, – sako A. Žiukelis.

Užsienio šalyse, kuriose yra daugiau sausų saulėtų dienų, rudenį vėliau kylanti ir anksčiau besileidžianti saulė laikoma vienu rimčiausių eismo įvykių rizikos faktorių, nes dėl žemesnės padėties danguje spigina tiesiai į akis ir gali apakinti vairuotoją.

„Mūsų rudens aktualijos labiau susijusios su drėgme, lietumi ir rūkais. Žemė dar šilta po vasaros, rudens naktimis temperatūra nukrenta, todėl vandens garai kondensuojasi, pavirsdami rūku. Rūkas matomumą kelyje sumažina vos iki kelių metrų. Taip pat rizikos veiksniu greitai taps nukritę medžių lapai. Ir dėl sausų lapų kelias tampa slidesnis, tačiau važiavimas šlapių lapų nuklota kelio danga yra prilyginamas vairavimui ant ledo. Kai medžiai ims mesti lapus, vairuotojai turėtų kritiškai įvertinti kelio dangą, būti budrūs ir pasirinkti saugų greitį, ypač atokesniuose, rečiau valomuose keliuose“, – teigia BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

Draudimo bendrovė teigia, kad avaringumas vienoda trajektorija rudenį juda kasmet, o didėjant automobilių kiekiui lengviausia keisti savo įpročius bei dienotvarkę.

„Kad sumaišties ir streso būtų mažiau, vertėtų varijuoti laiku: pavyzdžiui, pabandyti iš namų išvažiuoti 15–20 minučių anksčiau arba vėliau. Kartais spūstį ir apytuštį kelią skiria labai mažas laiko tarpas. Gal verta peržiūrėti maršrutą ar šeimoje apsiriboti vienu automobiliu, išbandyti specialiomis juostomis galintį važiuoti viešąjį transportą? Patogiausios ir saugiausios judėjimo alternatyvos išryškėja tik jas praktiškai išbandžius, nes mūsų baimės ar lūkesčiai kartais tiesiog  neatitinka realybės“, – įsitikinęs specialistas.

Draudimo bendrovė BTA yra viena iš didžiausių ne gyvybės draudimo bendrovių Lietuvoje, Baltijos šalių draudimo rinkos lyderės „Vienna Insurance Group AG“ narė. 2016 m. BTA užregistravo beveik 50 000 žalų, klientams atlygino nuostolių už 36,4 mln. eurų. Ilgametę draudimo veiklos patirtį turinti bendrovė savo klientams siūlo vieną plačiausių draudimo produktų pasirinkimą rinkoje. Pernai BTA savo draudimo partneriu pasirinko daugiau nei 500 000 privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 000 000 draudimo sutarčių už 67,7 mln. eurų.

Dėl eismo įvykio Žirmūnų gatvėje ties Tuskulėnų žiedu buvo sustojęs troleibusų eismas.

Šiuo metu 9, 12, 17, 20 maršrutų troleibusai nukreipiami į Kalvarijų gatvę ir važiuoja 6 troleibusų maršruto trasa. Eismo įvykio vietoje jau dirba policijos pareigūnai

Prieš 15 valandą ties Žirmūnų tiltu (link Žirmūnų gatvės) nutrauktas troleibusų kontaktinis tinklas. Kol bus sutvarkytas kontaktinis tinklas, troleibusai bus nukreipiami per Šilo tiltą į Žirmūnų gatvę.

Avarinės būklės tiltas pradėtas remontuoti 2016 metų rugsėjo 20 dieną, darbų sąmata – 1 mln. eurų.