Donaldo Trumpo aktyvumas „Twitter“ ne vieną jo priešininką erzina. Jo pranešimai dažnai cituojami kaip oficiali pozicija, o žmonės, kurie nemėgsta dabartinio JAV prezidento aktyviai atsakinėja į jo žinutes. „Twitter“ jau anksčiau pašalino ne vieno dešiniųjų žurnalisto paskyrą (nuo tokios cenzūros nukentėjo Milo Yiannopoulos bei Ben Shapiro), todėl iš socialinio tinklo dingęs Trumpas ne vienam sukėlė malonius jausmus.

Oliver Bullough, britų žurnalistas tuo metu paskelbė – „Ne visi superherojai nešioja apsiaustus“ (užuomina į Supermeno ar Betmeno aprangą), o buvęs Kongreso narys Davidas Jolly teigė, kad už tai reikėtų skirti Nobelio taikos premiją. Tačiau paskyros ištrynimą inicijavęs Bahtiyaras Duysakas, tuo metu buvęs laisvai pasamdytu „Twitter“ rangovu, nenori šios garbės – įvyko klaida.

Duysakas dirbo savo paskutinę dieną „Twitter“, kai gavo pranešimą, kokių sulaukdavo daugybę – vienas naudotojas pranešė apie taisykles pažeidžiantį, įžeidų pranešimą. Duysakas inicijavo procedūrą ir per daug nesigilino į tai, ką padarė. Jis manė, kad Donaldas Trumpas, kaip naujienų agentūroms vertinga asmenybė, socialiniame tinkle turi specialų statusą, todėl jo ištrinti neįmanoma. Tačiau greitai paaiškėjo, kad išjungta paskyra priklausė būtent jam. Džiaugsmo bangą kairiame politinio spektro gale sukėlęs veiksmas buvo atstatytas jau po 11 minučių. Kai kurie Trumpo priešininkai ir, aišku, visi gerbėjai lengviau atsipūtė – nereikia pritarti prezidento mintims, tačiau jis turi teisę jas išsakyti.

Duysakas iki šiol išgyvena dėl aplaidumo. Padaryta žala minimali, o ir didvyriu jį laikančių žmonių nuomonė jam nerūpi, tačiau specialistas mano, kad dabar įsidarbinti bus kur kas sunkiau.

Taip yra ir dėl didžiulio žiniasklaidos dėmesio. Iš asmeninių savo paskyrų Duysakas turėjo pašalinti nuotraukas, kuriose jis matomas su draugais, nes žiniasklaidos atstovai surasdavo ir juos, bandydami išklausinėti apie Duysako ryšius ir politinę veiklą.

Blogiausia tai, kad Duysakas nepadarė nieko blogo. Tai buvo standartinė procedūrą, kurią jis sekė apie tai per daug negalvodamas. Specialistas nenaudojo tų funkcijų, kurios jam nebuvo priskirtos. Todėl ir „Twitter“ jam priekaištų neturi. Visgi, socialinis tinklas svarbiausias savo paskyras dabar apsaugojo nuo netyčinio užblokavimo.

Praėjo geri penki Donaldo Trumpo prezidentavimo mėnesiai. Amerikos priešai ir draugai pratinasi prie naujos eros, kurioje Vašingtonas žengia pirmuosius žingsnius stipriai savotišku ir sunkiai nuspėjamu keliu – „Amerika – pirmiausia“.

Europos, Azijos ir Artimųjų Rytų valstybių vyriausybės tiriamuoju žvilgsniu stebi kintančius Amerikos prioritetus ir žvalgosi alternatyvių lyderystės ir partnerystės šaltinių, beveik neabejodamos, kad Amerika nusprendė kiek atsitraukti, naujienų portale cnn.com rašo politikos apžvalgininkas Stephenas Collinsonas.

D. Trumpo nepopuliarumas užsienyje verčia pasaulio lyderius atidžiau įvertinti savo pačių užimamas politines pozicijas, prieš pažadant Amerikos prezidentui savo artimą draugystę – net jei iš principo jie pageidautų, kad Vašingtonas išsaugotų savo vis dar pasaulinės reikšmės įtaką ir išliktų liberalios rinkos ekonomikos ir demokratijos garantu.

D. Trumpo administracijos neapdairumas?

Visos vyraujančios nuotaikos netrukus atsiskleis – šią savaitę D. Trumpas vėl svečiuojasi Europoje. Straipsnio autorius primena, kad vos prieš kelias savaites įvykęs pirmasis jo vizitas šiame žemyne Vašingtono ir kai kurių ilgamečių jo sąjungininkų santykiuose paliko nemalonių įtrūkimų.

Vizitą D. Trumpas pradeda Lenkijoje, kuri iš jo tikisi kuo aiškiausio NATO saugumo garantijų patvirtinimo. Paskui D. Trumpas vyks į Vokietijoje rengiamą G-20 viršūnių susitikimą, kur jo sutikimas gali būti ne itin šiltas ir draugiškas dėl sprendimo pasitraukti iš Paryžiaus klimato susitarimo.

D. Trumpo administracija atmeta teiginius, esą tai ji kalta dėl sumenkusio Amerikos kaip lyderės vaidmens, argumentuodama tuo, kad prezidento vizitai į užsienį, nesibaigiantys susitikimai ir dažni skambučiai užsienio šalių prezidentams ir ministrams pirmininkams rodo aktyvų Amerikos įsitraukimą į tarptautinius reikalus.

Tačiau po to, kai D. Trumpas pademonstravo abejingumą daugiašaliams prekybos santykiams ir parodė nepagarbą daugiašalėms institucijoms ir susitarimams, įtakingiausi įvairių šalių – nuo Vokietijos iki Irako ir nuo Kanados iki Azijos valstybių – politikai savo vizijose vis dažniau ima regėti daugelio anksčiau savaime suprantama laikytos JAV lyderystės susilpnėjimą sprendžiant visuotinės svarbos reikalus.

„Tas, kuris mano, kad šio pasaulio problemas galima išspręsti izoliacionizmu ir protekcionizmu, labai smarkiai klysta“, – praėjusią savaitę parlamentui sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, turėdama galvoje D. Trumpo nusiteikimą.

Padėtis gerai matoma ir iš arti, ir iš toli

Padėtį seka ir geografiškai artimiausia Amerikos sąjungininkė Kanada. Praėjusį mėnesį parlamente sakydama kalbą, šios šalies užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland nuoširdžiai padėkojo Amerikai už tai, kad ji „tikrai – nepamainoma šalis“, užtikrinusi 70 metų trukusią taiką ir klestėjimą. Tačiau ji pripažino, kad katino dienos artėja prie pabaigos.

„Tai, kad mūsų draugė ir sąjungininkė ima kvestionuoti savo, kaip pasaulinės lyderės, mantijos vertę, labai aiškiai rodo, kad atėjo laikas apsibrėžti savą – aiškią ir nepriklausomą – kryptį, – sakė Ch. Freeland. – Kanadai ši kryptis turi reikšti po karo susiklosčiusios daugiašalės tvarkos atnaujinimą, vadinasi, ir sutvirtinimą.“

Kad Amerika traukiasi šalin nuo pasaulinių reikalų, jaučia ne tik ilgamečiai jos sąjungininkai. Karinei lyderystei labiau prijaučianti D. Trumpo administracija nuvertino ne tik visos diplomatijos, bet Valstybės departamento reikšmę, ir tai nėra nepastebima.

Praėjusią savaitę CNN žurnalistei Christiane Amanpour Irako viceprezidentas Ayadas Allawis sakė, kad, jo nuomone, Jungtinės Valstijos „nedalyvauja“ pastangose išlaikyti visuotinį saugumą ir kad yra „susidaręs pasaulinės lyderystės vakuumas“.

„Amerika turi […] grįžti prie savo, kaip tarptautinės veikėjos, svarbios tarptautinės veikėjos, vaidmens“, – sakė jis.

O štai Amerikos varžovai šioje vietoje įžvelgia nišą. Likus kelioms dienoms iki prezidento D. Trumpo inauguracijos, Davoso pasaulio ekonomikos forume Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pateikė gana netikėtą pasaulio viziją, pareikšdamas, kad jo vadovaujama šalis galėtų imtis laisvosios prekybos, globalizacijos ir kovos su klimato kaita – sričių, kuriose lyderės pozicija iki šiol priklausė Jungtinėms Amerikos Valstijoms, – prižiūrėtojo vaidmens.

„Patinka tai ar ne, visuotinė ekonomika yra didelis vandenynas, iš kurio neišbrisi“, – Šveicarijos kalnų kurorte susirinkusiems delegatams kalbėjo Xi Jinpingas.

„Amerika – pirmiausia“ ar „Amerika – viena“?

Pastarosiomis dienomis, artėjant Kataro atskirtį nulėmusio konflikto dėl teroristų finansavimo atomazgai, D. Trumpas kalbėjosi su JAV sąjungininkų lyderiais Persijos įlankoje, taip pat aptarinėjo reikalus su partneriais Vokietijoje ir Italijoje.

„Amerika – pirmiausia“ […] nereiškia „Amerika – viena“, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Herbertas Raymondas McMasteris. – Prezidentas D. Trumpas patvirtino įsipareigojimą Amerikos aljansams, nes tvirti aljansai padeda stiprinti Amerikos saugumą ir apsaugoti Amerikos interesus.“

Nors būsima Amerikos užsienio politikos kryptis užsieniui nėra visiškai aiški, Vašingtonas vis dėlto atliko ir keletą aiškių manevrų. Pirma, gerokai sustiprėjo Amerikos pasipriešinimas Iranui Artimuosiuose Rytuose – šis persiorientavimas, kaip pastebi straipsnio autorius S. Collinsonas, neabejotinai susijęs su D. Trumpo apsilankymais Saudo Arabijoje ir Izraelyje.

Tačiau tuo pačiu metu galima teigti, rašo jis, kad, pavyzdžiui, Sirijos atžvilgiu nesimato jokios konkrečios D. Trumpo administracijos strategijos, nepaisant, kad pavyko išnaikinti pagrindinius vadinamosios „Islamo valstybės“ židinius. Iranas, jausdamas Rusijos užnugarį, jau regi šiitų įtakos pusmėnulį, kuris drieksis nuo Teherano per Iraką ir Siriją iki Libano ir pakeis galios pusiausvyrą regione. Kaip aktyviai D. Trumpo administracija planuoja priešintis tokiam scenarijui – kartu su Saudo Arabija, Persijos įlankos valstybėmis, Egiptu ir Jordanija, lieka neaišku.

Kalbant apie reikalus Azijoje, branduolinės ir raketų krizės akivaizdoje D. Trumpas užmiršo savo atšiaurumą Kinijai, kad tik įtikintų Pekiną labiau pasistengti sutramdyti pastovumu nepasižyminčią savo bičiulę Šiaurės Korėją. Vis dėlto D. Trumpas, ko gero, nusprendė, kad pastangos bergždžios, ir ne tik įvedė sankcijas Kinijos bankui, bet ir patvirtino 1,4 mlrd. JAV dolerių (apie 1,2 mlrd. Eurų) vertės ginkluotės pardavimo Taivanui projektą, taip dar labiau padidindamas įtampą su Pekinu.

Dėl didelio D. Trumpo nepopuliarumo pasaulio lyderiams darosi politiškai sudėtinga jį remti. Neseniai „Pew Global Attitudes“ surengta apklausa parodė, kad D. Trumpą visame pasaulyje palaiko itin nedaug žmonių. Tik Rusijoje ir Izraelyje juo pasitikima labiau nei ankstesniu prezidentu Baracku Obama.

Debatai rengiami po to, kai dvi peticijos apie D. Trumpo vizitą pasiekė daugiau nei 100 tūkst. parašų. Peticija, pasisakanti prieš JAV prezidento vizitą, surinko daugiau nei 1,8 milijono parašų, kai tuo tarpu vizitui pritarianti peticija surinko virš 311 tūkst.

Debatų metų šiandien Londono Parliament Square aikštėje taip pat yra organizuojamas protestas, pasisakantis prieš „D. Trumpo kurstomą neapykantą, rasizmą ir susiskaldymą“.

Panašios demonstracijos vyks ir kitose Britanijos vietose, įskaitant ir Edinburgo, Mančesterio, Liverpulio, Kardifo bei Newcastle miestus.

Londono meras Sadiqas Khanas jau anksčiau D. Trumpo vykdomą politiką įvardino kaip „žiaurią ir gėdingą“ ir teigė, kad JAV prezidentas kvietimo vizitui į Britaniją nenusipelnė.

JK ministrė pirmininkė Theresa May D. Trumpą į šalį pakvietė savo vizito į Vašingtoną, JAV, metu. Jis į Britaniją buvo pakviestas vos po 7 dienų prezidentavimo, kai buvusiam šalies prezidentui Barackui Obamai pakvietimo teko laukti 758 dienas, o prieš tai prezidentavusiam George‘ui W. Bushui – 978 dienas.

JK vyriausybė teigė pripažįstanti, kad D. Trumpo išreikštas požiūris tam tikrais klausimais yra „stiprus“, tačiau nepaisant to, tikino laukianti jo atvykimo į šalį.

Kas lemia kalbas apie galimą rinkimų klastojimą ir kiek realaus pagrindo jos turi? Norint rasti atsakymą į šiuos klausimus, visų pirma verta išsiaiškinti, koks yra balsavimo rinkimų dieną procesas JAV. Apie tai – šiame 15min straipsnyje.

Kaip vyksta balsavimas JAV?
Viena išskirtinė JAV balsavimo sistemos savybė – ji yra labai decentralizuota, o balsavimo metodai skirtingose valstijose ar netgi tų pačių valstijų viduje skirtingose apygardose skiriasi.

Tarkime, bet kurioje Lietuvos vietoje balsavimas vyksta vienodai: rinkėjai ateina į rinkimų apylinkę, gauna popierinį balsavimo biuletenį, jį balsavimo kabinoje užpildo ir įmeta į balsadėžę. JAV viskas kitaip.

18 JAV valstijų balsavimas vyksta naudojant popierinius biuletenius. 6-iose į pagalbą pasitelkiamos balsavimo mašinos: rinkėjas, priėjęs prie balsadėžėje įrengtos mašinos, turi pasirinkti, už ką balsuoja. 23 valstijose abu šie balsavimo metodai derinami. Likusiose trijose JAV valstijose balsavimas vyksta tik paštu.

Kaip atrodo kiekvienas iš šių metodų?

Valstijose, kuriose balsuojama pažymint pasirinkto kandidato vardą popieriniame biuletenyje, balso atidavimas vyksta panašiai kaip Lietuvoje. Tiesa, skirtumas yra toks, kad dažniausiai net ir tokių biuletenių balsai JAV nėra skaičiuojami žmonių: visi biuleteniai yra sudedami į specialią mašiną ir joje nuskenuojami. Tada mašina suskaičiuoja, kiek rinkėjų atidavė balsą už vieną ir kiek – už kitą kandidatą.

Kai kuriose valstijų rinkiminėse apygardose tokios mašinos stovi tiesiog balsavimo vietose ir popierinių biuletenių niekur gabenti nereikia, kitose apygardose balsų skaičiavimas vyksta prieš tai visus valstijos biuletenius suvežus į vieną vietą. Vis dar esama ir tokių apygardų, kuriose balsus skaičiuoja ne kompiuteris, o žmonės, pasitelkę popierių ir rašiklį.

6 JAV valstijose pasitelkiama visiškai kitokia – tiesioginio įrašymo elektroninė sistema. Šiose valstijose rinkėjai popierinių biuletenių negauna. Užtat balsavimo kabinose stovi specialios balsavimo mašinos. Kai kurios jų yra su liečiamais ekranais, kitos – su mechaniniais mygtukais, tačiau visoms joms bendra tai, kad rinkėjas savo balsą įveda elektroniniu būdu, pasirinkdamas vieną iš ekrane matomų kandidatų.

Kai kurios tokios mašinos turi įdiegtus spausdintuvus, kurios, rinkėjui įvedus balsą, taip pat anonimiškai atspausdina jo pasirinkimą ir išsaugo jį specialioje balsavimo mašinoje įrengtoje saugykloje. Esant abejonėms balsavimo rezultatais, tokie balsai gali būti perskaičiuoti rankiniu būdu ir įsitikinta, kad mašinos parodyti rezultatai yra teisingi.

23 JAV valstijose abu aukščiau paminėti būdai yra derinami – rinkėjas gali rinktis, ar pažymėti popierinį biuletenį, ar balsuoti pasitelkiant elektroninę balsavimo mašiną.

Trijose JAV valstijose – Kolorade, Vašingtone ir Oregone – balsavimas vyksta tik paštu. Registruotiems rinkėjams paštu atsiunčiami balsavimo biuleteniai, šie juos užpildo ir išsiunčia taip pat paštu. Šį metodą pasirinkusios valstijos teigia, kad jis sutaupo pinigų ir padidina balsavimo aktyvumą.

Kur slypi rezultatų klastojimo grėsmė?

Daugelis elektroninių mašinų, kurios pasitelkiamos tiek balsuojant, tiek skaičiuojant balsus, buvo pradėtos naudoti XX a. pirmojo dešimtmečio pradžioje. Po 2000 m. JAV prezidento rinkimų tuo metu plačiai paplitusios mechaninės balsavimo mašinos buvo „nurašytos“ kaip nepatikimos ir daugelis JAV valstijų perėjo prie elektroninės balsų skaičiavimo sistemos.

Tačiau, kaip portalui „Wired“ teigė kompiuterinių sistemų saugumo specialistas Lawrence’as Nordenas, perėjimas prie elektroninio balsavimo sistemų, nors ir išsprendė daug anksčiau egzistavusių problemų, tuo pačiu sukūrė naujų.

Šios problemos yra tokios, kurių galima tikėtis iš bet kokio dešimties metų senumo kompiuterio. Pavyzdžiui, daugelis nuo XXI a. pr. JAV naudojamų elektroninių balsavimo mašinų naudoja „Windows XP“ operacinę sistemą, o „Microsoft“ šiai sistemai saugumo atnaujinimo papildinio neišleido nuo 2014 m.

Nors kol kas nesama jokių įrodymų, kad kas nors kada nors būtų bandęs nuotoliniu būdu įsilaužti į balsavimo mašinas, bandymai parodė, kad bent dalis jų gali būti paveiktos įvykdant koordinuotą ataką

2015 m. Virdžinijos valstija atsisakė kelių tūkstančių elektroninio balsavimo mašinų po to, kai šios nepraėjo saugumo testo. Kaip sakė vienas testo dalyvis: „bet kas galėjo nuotoliniu būdu prisijungti prie mašinos ir pakeisti balsavimo rezultatus, tam nereikėjo gilių techninių žinių“. Kreiptis į mašinas gaminusią bendrovę taip pat buvo neįmanoma: ji prieš kurį laiką bankrutavo.

Virdžinija – labiausiai ekstremalus pavyzdys, tačiau ekspertai nuogąstauja, kad ir kitos mašinos gali būti pažeidžiamos: Virdžinija tiesiog yra vienintelis atvejis, kur buvo atlikti bandymai ir aiškiai įrodyta, kokia bloga yra situacija.

Tiesa, elektroninės balsavimo mašinos vis dar nėra taip jau plačiai paplitusios. Trys ketvirtadaliai JAV rinkėjų balsuos užpildydami popierinį biuletenį. Tik penkiose JAV valstijose balsavimui naudojamos vien tik elektroninės mašinos be galimybės esant reikalui rankiniu būdu patikrinti balsavimo rezultatus.

Be to, daugiau negu pusė valstijų po rinkimų atlieka auditą: sutikrina, kad mašinų užfiksuotų balsų skaičius ir popieriuje atspausdintų balsų skaičius sutaptų. Ekspertai sutaria, kad toks auditas leidžia užtikrinti pasitikėjimą rinkimų rezultatais.

Tačiau taip elgiasi ne visos valstijos. Tos valstijos, kuriose balsuojama tik elektroniniu būdu ir balsai nėra saugomi ant popieriaus, audito po rinkimų esant abejonėms atlikti tiesiog techniškai negalės.

Kodėl visos valstijos nepereina prie patikimesnių sistemų?

Ekspertai pažymi, kad tam kliudo du dalykai – pinigų ir politinės valios stygius. Jau yra sukurtos daug patikimesnės elektroninės mašinos su geresne apsauga, bet tik kelios valstijos investavo į jų įsigijimą. Laikomasi principo: kol senos mašinos veikia ir rimtų sistemos sutrikimų nepasitaikė, nėra kur skubėti jų keisti.

„Trūksta pinigų. Mūsų apklausti rinkimus organizuojantys pareigūnai sako, kad valstijų valdžia nenori remti naujų mašinų įsigijimo, nes nemato tam poreikio. Valdžia sako: kreipkitės, jei iškils kokių nors problemų“, – sako L.Nordenas.

„Wired“ pažymi: kuo ilgiau bus delsiama, tuo didesnė tikimybė, kad problemos iškils. Viena šiek tiek guodžianti aplinkybė – elektroninės balsavimo mašinos tiek pat nepatikimos, kiek ir dabar, buvo ir per praėjusius rinkimus, tačiau nesama jokių įrodymų, kad kas nors būtų bandęs tuo pasinaudoti.

Ar Rusija gali bandyti klastoti JAV rinkimų rezultatus?

Rusija yra kaltinama prisidėjusi prie įsibrovimo į Demokratų nacionalinio komiteto pašto serverius. Jei V.Putinas išties žengė taip toli, kad paviešintų privačius JAV demokratų partijos lyderių elektroninius laiškus, ar jis gali bandyti ir klastoti rinkimų rezultatus? Ekspertai mano, kad tai labai mažai tikėtina.

„V.Putinas nėra draugiškas, bet jis nėra ir kvailas. Jei jie tikrai ketino kaip nors paveikti balsavimo mašinas ir balsus skaičiuojančią programinę įrangą, jie nebūtų išplatinę demokratų elektroninių laiškų“, – sako Ryanas Manessas, JAV Šiaurės rytų universiteto ekspertas, besispecializuojantis tarptautiniuose kiberkonfliktuose ir Rusijos užsienio politikoje.

R.Manesso teigimu, paviešinti elektroniniai laiškai atkreipė pasaulio dėmesį į Rusiją. Jei ši valstybė išties bandytų tiesiogiai kištis į JAV rinkimus, ji sulauktų atpildo. Be to, sako R.Manessas, V.Putino pagrindinis tikslas greičiausiai buvo tiesiog „sutepti“ H.Clinton reputaciją, o ne iškelti D.Trumpą. Ir tai padaryti jam pavyko.

Ar masinis rezultatų klastojimas gali pavykti?

Tai vėlgi labai mažai tikėtina. CNN pabrėžia, kad nors atskirai imant mašinos ir gali turėti saugumo spragų, nei viena balsus skaičiuojanti mašina nėra prijungta prie interneto, jos nėra ir sujungtos viena su kita.

Tai reiškia, kad net ir radus būdą išnaudoti elektroninių balsavimo mašinų saugumo skyles, tai dar ir turi būti padaryta labai dideliu mastu, paveikiant ne kelias, o šimtus ar tūkstančius mašinų.

„Tiesiog „nulaužiant“ rinkimų mašinas visų rinkimų rezultatų suklastoti neįmanoma. Sistema yra per daug decentralizuota, kad vienas veikėjas ar grupė galėtų įnešti reikšmingą pokytį“, – sako Nicholas Weaveris, Berklio universiteto mokslininkas ir kibersaugumo ekspertas.

Ekspertai taip pat pažymi, kad daugelis apygardų, besiruošiančių organizuoti rinkimus, pasiruošia ir galimoms problemoms bei numato problemų sprendimo planus. Apie tai nėra daug kalbama viešai, bet keleto apygardų rinkimų komisijų nariai atskleidė, kad yra pasiruošę planui B – jei elektroninės balsavimo mašinos imtų gesti.

Be to, rinkimų rezultatus greičiausiai nulems trijų vadinamųjų „svyruojančių valstijų“ – Floridos, Ohajo ir Pensilvanijos – rinkėjų pasirinkimas. Visose jose naudojamos elektroninės balsavimo mašinos yra laikomos patikimomis. Floridoje ir Ohajuje po rinkimų vykdomas mašinų auditas, o Ohajo įstatymai netgi numato, kad jei kandidatus skiria mažas balsų skirtumas, balsai privalo būti perskaičiuojami rankiniu būdu.

Tai kodėl tada amerikiečiai nerimauja?

CNN ir „Wired“ kalbinti ekspertai pažymi, kad nerimą jie vis dėlto jaučia. Tačiau ne dėl to, kad rinkimų rezultatai gali būti suklastoti. Juos gąsdina nuolatinis šios temos eskalavimas visuomenėje, skatinantis nepasitikėjimą balsavimo sistema. Pasak jų, nepasitikėjimo atmosferos visuomenėje kūrimas ir yra tikrasis skleidžiančių kalbas apie JAV balsavimo sistemos nepatikimumą tikslas.

D.Trumpas jau ne kartą kartojo, kad rinkimų rezultatai gali būti klastojami, jis yra sakęs, kad tikrai pripažins rinkimų rezultatus, tik jeigu laimės. Jei rinkimuose triumfuos H.Clinton, D.Trumpas gali pasirinkti būtent balsavimo mašinas kaip lengvą taikinį.

Be to, ekspertai pažymi, kad rinkimų procesui pakenkti galima ne tik klastojant rinkimų rezultatus. Hipotetiškai svarstant, keleto mašinų sugadinimas rinkimų rezultatų nepakeistų, bet sukeltų dar didesnį nepasitikėjimą sistema.

„Kai kalbama apie bandymą daryti įtaką rinkimų rezultatams per balsavimo mašinas, daugelis įsivaizduoja, kad kažkas tiesiog klastotų rezultatus. Tačiau žalos galima padaryti ir paprastesniais būdais. Galima tiesiog priversti mašinas neveikti arba veikti labai lėtai. Tai taip pat sukeltų daug problemų: daug žmonių tiesiog negalėtų balsuoti“, – sako L.Nordenas.

Be to, net jei ir viskas veiks kaip turėtų veikti, negalėjimo perskaičiuoti rinkėjų balsus rankiniu būdu kai kuriose valstijose problema išlieka. Tai reiškia, kad abejonių rinkimų rezultatais, net jei jos bus niekuo nepagrįstos, patikimai paneigti nebus galima. Tai gali paskatinti tolesnį nepasitikėjimo valdžia augimą tarp amerikiečių.

Kandidatas į JAV prezidentus nuo Respublikonų partijos Donaldas Trampas smarkiai kritikavo Tarptautinio parolimpinio komiteto sprendimą dėl draudimo leisti Rusijos sportininkus dalyvauti Parolimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire.

„Sprendimą uždrausti Rusijos sportininkams dalyvauti Parolimpinėse žaidynėse priėmė visiški idiotai, kurie ir yra tikrieji invalidai. Kaip galite paaiškinti tą faktą, kad sportininkus iš Rusijos, kur vyko skandalai dėl dopingo, dalyvavo olimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire, o visos Rusijos parolimpinės komandos, kuriose nebuvo jokių dopingo skandalų, žaidynėse nedalyvaus. Išlieti savo tuštumą ant stiprių kūnu ir protu Rusijos žmonių su negalia – yra niekšinga ir žema”! – Citavo Trampą agentūra „Interfax”.

Rugpjūčio 25, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė specialias Rusijos Parolimpines žaidynes, visiems tiems, kurių neįleido į Rio2016 žaidynes. Apdovanojimai ir paskatinimai laimėjusiems pergales „bus tokie patys, lyg laimėtų Parolimpines žaidynes”, pasakė Prezidentas.