Rodos kompiuteriai prieš žmones gali nesunkiai laimėti bet kokį intelektualinį žaidimą. Tačiau vis dar egzistuoja keletas išimčių, ir jų nesugeba įveikti praktiškai joks joks dirbtinis intelektas.

Su informacinėmis technologijomis susijusiose srityse (pvz., „Google“ reklama ar duomenų rinkimas) algoritmai dažnai įdarbinami mums apie net nežinant, tačiau kitur tai gali sukelti rimtų socialinių pokyčių.

Nedarbas. Ką veiksime, jei dirbti nereikės?

Čia užtenka pagalvoti apie sunkvežimių vairuotojus, kurių vien JAV yra milijonai.

Kuo jie užsiims, jeigu E. Musko pažadėti savarankiškai važiuojantys sunkvežimiai taps realybe per ateinantį dešimtmetį?

Toks pats scenarijus ilgainiui gresia biurų darbuotojams ir didžiajai daliai darbo jėgos išsivysčiusiose šalyse.

Mašinoms pradedant dirbti už mus, kyla klausimas, kaip leisime savo laiką. Iki šiol daugelis mūsų jį parduodavome, kad turėtume pajamų sau ir šeimai. Jeigu robotai dirbs efektyviau nei mes, pajamų mums vis tiek reikės.

Šią problemą gali išspręsti universalios bazinės pajamos, skiriamos visiems gyventojams. Tačiau darbas daugeliui – dar ir būdas įprasminti savo gyvenimą. Belieka tikėtis, kad išmoksime prasmę rasti nedarbinėse veiklose, pavyzdžiui, rūpinantis šeima ar mokantis naujų būdų pasitarnauti visuomenei.

Nelygybė. Kaip padalinti turtą, sukurtą mašinų?

Dabartinė ekonominė sistema yra paremta atlygiu, gaunamu už asmens už indėlį į ekonomiką, dažnai matuojamą valandomis. Tačiau dirbtinis intelektas gali drastiškai sumažinti žmogaus darbo jėgos poreikį, todėl gautą pelną dalinsis labai maža žmonių grupė – įmonių savininkai.

Turtinė nelygybė pasaulyje nuolat auga. 2014-aisiais trys didžiausios Detroito ir trys didžiausios Silicio slėnio kompanijos uždirbo maždaug tiek pat pajamų. Skirtumas tik tas, kad Silicio slėnio grupėje buvo 10 kartų mažiau darbuotojų. Kaip suorganizuoti ekonomiką robotų laikais, kad ji būtų sąžininga?

Žmogiškumas. Kaip mašinos keičia mūsų elgesį ir bendravimą?

Robotai vis geriau imituoja žmonių pokalbius ir santykius. 2015-aisiais robotas, vardu Eugene Goostman, pirmąkart istorijoje įveikė Turingo testą: daugiau nei trečdalis eksperimento dalyvių nesuprato, kad susirašinėja su mašina.

Ir tai – tik pradžia. Žmonės turi ribotas dėmesio ir paslaugumo atsargas, kurias gali skirti kitiems, tuo tarpu robotams tai nėra kliūtis (neatsitiktinai „Facebook“ tiek daug investuoja į virtualius konsultantus).

Algoritmai sėkmingai naudojami kurti dėmesį patraukiančioms antraštėms ir formuoti priklausomybę nuo technologijų, tačiau juos lygiai taip pat galima įdarbinti skatinant elgesį, naudingesnį visuomenei. Į kurią pusę ilgainiui pasuksime, priklauso nuo mūsų.

Dirbtinis kvailumas. Kaip išvengti klaidų?

Išmanymas ateina tik mokantis – tiek mums, tiek mašinoms. Sistemos paprastai iš pradžių turi pereiti mokymų etapą, kuriame jos mokosi atpažinti teisingus modelius. Akivaizdu, kad mokymuose neįmanoma numatyti visų situacijų, su kuriomis sistema gali susidurti realiame pasaulyje.

Be to, kai kuriais atvejais apgauti robotus yra lengviau nei žmones. Pavyzdžiui, sistema gali „įžvelgti“ piešinį atsitiktiniame dalelių kratinyje. Jeigu jau ruošiamės pasitikėti dirbtiniu intelektu, kad jis mus atvestų į saugesnį ir geresnį pasaulį, turėsime pasirūpinti, kad mašinos veiktų kaip numatyta, o žmonės negalėtų jomis pasinaudoti savo tikslams.

Rasizmas. Kaip išvengti robotų šališkumo?

Nors kompiuteriai pajėgia apdoroti duomenis daug greičiau už mus, tačiau tai dar nereiškia, kad jie bus sąžiningi ir neutralūs. Geri pavyzdžiai yra atvejai, kai fotoaparato programinė įranga neįvertina rasės įtakos veido bruožams, arba kai programa, skirta nuspėti būsimiems nusikaltėliams, pademonstruoja šališkumą prieš juodaodžius.

Turime nepamiršti, kad sistemas kuria žmonės, kurie būna šališki. Čia tas pats dirbtinis intelektas – tinkamose rankose – gali būti panaudotas socialiniam progresui.

Saugumas. Kaip apsaugoti D.I. sistemas?

Kuo galingesnė technologija, tuo didesnę žalą ja galima sukelti. Tai galioja ne tik robotams, pakeisiantiems karius, ar autonominiams ginklams, bet ir dirbtinio intelekto sistemoms apskritai. Ši laikų karai karai vyksta ne tik mūšio laukuose, bet ir skaitmeninėje erdvėje, todėl kibernetinio saugumo svarba tik augs.

Džinai iš butelio. Kaip numatyti nepageidaujamas pasekmes?

Robotų sukilimas prieš žmoniją – populiari filmų ir diskusijų tema. Realesnis scenarijus yra toks, kuriame dirbtinis intelektas padeda spręsti problemas, tačiau tai turi baisių nenumatytų šalutinių padarinių.

Reikalas tas, kad mašinos savaime nėra linkusios kenkti, tačiau jos gali stokoti supratimo apie platesnį problemos kontekstą. Įsivaizduokime situaciją, kurioje kompiuteris paprašomas išnaikinti vėžį pasaulyje. Po sudėtingų skaičiavimų mašina pateikia formulę, kuri išties įveikia vėžį – nužudant visus planetos gyventojus. Kompiuteris bus radęs labai efektyvų sprendimą, tačiau visai ne tokį, kokio norėtume mes.

Singuliarumas. Kaip suvaldyti sudėtingą ir protingą sistemą?

Priežastis, kodėl žmonės yra maisto grandinės viršūnėje, yra ne aštrūs dantys ar stiprūs raumenys, o intelektas. Mes galime įveikti didesnius, greitesnius ir stipresnius gyvūnus, nes galime sukurti įrankius jiems kontroliuoti: tiek fizinius, pvz., ginklus ar narvus, tiek kognityvinius, pvz., žinias ar treniruotes.

Tai kelia rimtą klausimą apie dirbtinį intelektą: ar jis vieną dieną įgaus tokį patį pranašumą prieš mus? Tiesiog „ištraukti kištuko“ negalėsime, nes pakankamai pažangi mašina tokį sprendimą galės numatyti ir apsiginti. Singuliarumas – tai taškas istorijoje, nuo kurio žmonės nebėra protingiausios būtybės Žemėje. Daugelis specialistų sutinka, kad tai atsitiks dar šiame šimtmenyje.

Robotų teisės. Kaip apibrėžti žmogišką elgesį su robotais?

Atlyginimo ir atstūmimo mechanizmą mes dalijamės su visais gyvūnais, net pačiais primityviausiais. Kažkuria prasme tą patį mechanizmą mes diegiame į mašinas: visai kaip treniruojant šunį, geresnis sistemos veikimas sustiprinamas virtualiu apdovanojimu.

Problema ta, kad sistemos sudėtingėja ir tampa vis labiau „gyvos“. Ar galime sakyti, kad sistema kenčia, jeigu negauna apdovanojimo? Kitas atvejis – taip vadinami genetiniai algoritmai, kurie vienu metu sukuria daug tos pačios sistemos versijų, iš kurių „išgyvena“ tik pačios efektyviausios, kad formuotų sekančią sistemų kartą. Tuo tarpu kitos versijos ištrinamos. Ši dirbtinė evoliucija gali vykti daug greičiau nei biologinė. Nuo kada genetinius algoritmus reikėtų laikyti žmogžudystės forma?

Kai tik pradėsime mašinas vertinti kaip suvokiančias ir jaučiančias, bus likę visai nedaug iki svarstymų suteikti joms teisinį statusą. Ar su jomis reikėtų elgtis kaip su atitinkamo intelekto lygio gyvūnais? Ar atsižvelgsime į jaučiančių mašinų „kentėjimą“?

Apibendrinant etinius klausimus ir grėsmes, kylančius su dirbtiniu intelektu, svarbu nepamiršti, kad technologijų progresas reiškia geresnį gyvenimą visiems. Dirbtinis intelektas atveria didžiules galimybes, o atsakingas naudojimasis jomis priklauso nuo mūsų pačių.

Kelias paras vienas su kitu kalbėjosi du nedideli robotai.

Šį pokalbį buvo galima stebėti internete.

Štai trumpa pokalbio ištrauka:

– Kodėl ginčyjiesi su manimi?

– Nes tu neteisus.

– Nes aš ką?

– Nes tu – robotas.

Įdomesnės robotų pokalbio ištraukos – įraše.

https://www.youtube.com/watch?time_continue=197&v=Q1QL2GBmypc

Kiek anksčiau šiais metais Markas Zuckerbergas atskleidė paskirsiantis 2016-uosius tam, kad sukurtų namų valdymui skirtą dirbtinio intelekto sistemą, artimą fantastiniame filme „Geležinis žmogus“ rodytam Tonio Starko kūriniui „Jarvis“.

Dabar M. Zuckerbergas šiek tiek plačiau papasakojo apie virtualų draugą, kuris padeda namų buityje bei valdo įvairius įrenginius. Maža to, „Jarvis“ gali užimti ir Maxės, M. Zuckerbergo mažametės dukters, laiką.

„Mano asmeninė užduotis 2016 metams buvo sukurti paprastą dirbtinį intelektą, veikiantį namuose“, – kalbėjo „Facebook“ įkūrėjas.

Jis pridūrė, jog skyrė daug laiko dirbtinio intelekto tyrimams bei bandė išsiaiškinti, kokie yra žmonių poreikiai bei vizija išmaniųjų namų klausimu.

Iš dalies M. Zuckerbergui pavyko įgyvendinti savo tikslą, kadangi jo namuose jau veikia primityvi namų valdymo sistema.

„Aš galiu kalbėti su juo (dirbtiniu intelektu – red. past.) telefonu ar kompiuteriu, jis gali valdyti mano namus, įskaitant apšvietimą, temperatūrą, prietaisus, muziką, apsaugos sistemą, jis mokosi mano skonių ir pomėgių, išmoksta naujų žodžių ir sąvokų ir netgi gali pramogauti su Maxe“, – pasakojo M. Zuckerbergas.

„Jarvis“ sudaro keletas skirtingo lygmens sistemų, apimančių balso, kalbos, veido atpažinimą. Dirbtinio intelekto sistema taip pat geba nuolatos mokytis ir tobulėti. Jos pagrindas yra parašytas „Python“, PHP ir „Objective C“ programavimo kalbomis.

„Facebook“ įkūrėjas prasitarė tikėjęsis, jog dirbtinį intelektą namams sukurti bus gerokai sudėtingiau. „Iš tiesų, mano bėgimo iššūkis (aš buvau užsibrėžęs nubėgti 365 mylias 2016 metais) užėmė daugiau laiko“, – atviravo jis.

Patobulėjęs dirbtinis intelektas

„Google“ generalinis direktorius Sundaras Pichai pristatė „Google“ dirbtinio intelekto, pavadinto „Alphago“, galimybes.

Šios bendrovės dirbtinio intelekto naudojama duomenų bazė nepaliaujamai pilnėja ir kasdien mokosi savo darbą atlikti kuo geriau, savo mąstymą kuo labiau priartinti prie žmogaus mąstymo. Savo veikimui patikslinti šis intelektas naudoja apie 70 mlrd. skirtingų faktų. Tarkime, nuotraukoms automatiškai priskiriant aprašymus dirbtinis intelektas sugeba atskirti, kad nuotraukoje yra ne vienas lokys, besimaudantis vandenyje, o du lokiai, gulinėjantys ant akmenų. Vertinant skaičiais, nuotraukų aprašų tikslumas, lyginant su 2014 metais, padidėjo nuo 89,6 proc. Iki 93,9 procentų.
Kartu pagerėjo ir dirbtiniu intelektu pagrįsta „Google Translate“ paslauga – anksčiau vertimo iš kinų į anglų kalbą šešiabalėje sistemoje buvo įvertinta 3,694 balais, kai žmogaus atliktas vertimas siekia 4,636 balus. Dabar „Google Translate“ patobulėjo tiek, kad automatinio vertimo kokybės vertinimas pasiekė 4,263 balus, nors nuo žmogaus darbo vis dar atsilieka.

Google Pixel telefonas

Meet #Pixel — the first phone designed inside and out by Google. #madebygoogle pic.twitter.com/xGAWjAbFXK

— Google (@google) October 4, 2016

Išoriškai naujasis „Google Pixel“ telefonas, bendrovės atstovų teigimu nuo pačios pradžios iki galo sukurtas „Google“, gerokai primena „iPhone“ (kas ir nėra visai nuostabu – išmaniųjų telefonų dizaino galimybės yra ganėtinai ribotos). Kaip ir žadėta, atsisakyta visų „Nexus“ prekės ženklo pėdsakų. Įrenginio korpuso, pagaminto iš aliuminio, spalvą galima bus rinktis iš juodos ir sidabrinės spalvos, bet taip pat vartotojams bus siūloma ribota akį rėžiančio mėlynumo telefonai.

https://www.youtube.com/watch?v=Rykmwn0SMWU

Telefone įdiegtas „Google Assistant“ skaitmeninis pagalbininkas, veikiantis panašiai, kaip „Apple“ sukurta „Siri“ sistema – „Google“ pagalbininkas supranta telefono ekrane esantį kontekstą ir derina naudotojo žodžiu pateikiamus klausimus su ekrane esančia informacija, kad pateiktų geriausią tinkamą atsakymą – taip, tarsi tai būtų iš tiesų gyvas ir intuityvus pagalbininkas.

Fotoaparatas pagal nutylėjimą fiksuoja vaizdus HDR+ režimu – labai greitai vienas po kito fiksuojami skirtingi vaizdai, kurie vėliau sujungiami į bendrą vaizdą tokiu būdu pagerinant fotografijų kokybę esant prastam apšvietimui, sumažinant nuotraukoje esančius triukšmus ir padidinant spalvų dinaminį spektrą. O vaizdų kombinavimas vykdomas taip staigiai, kad fotografuoti kadrus galima nedelsiant vieną po kito. Telefono jutiklis yra 12,3 MP raiškos (kiekvieno taško dydis – 1,55 μm), diafragma – f/2.0. Tikriausiai nieko nenustebins tokios pagyros – „Google“ atstovai pareiškė, kad šių įrenginių fotoaparatams neprilygsta jokia kita telefone sumontuota kamera.

Bendrovė pirkėjams siūlys rinktis vieną iš dviejų „Google Pixel“ telefonų: paprastą variantą ir didesnį XL variantą, kurie iš esmės nesiskirs techninėmis charakteristikomis – pagrindiniai skirtumai bus ekrano įstrižainėje, akumuliatoriaus talpoje ir, beveik neabejotinai, kainoje.

Telefono akumuliatorius įkraunamas itin greitai – per 15 minučių jis „prisiurbia“ tiek elektros energijos, kad gali veikti iki 7 valandų. Mažesniojo telefono akumuliatoriaus talpa yra 2770 mAh, didesniojo – 3450 mAh. Telefono „variklis“ – „Qualcomm Snapdragon 821“ lustų rinkinys su 2 sparčiais 2,15 GHz spartos procesoriais ir 2 taupiais 1,6 GHz procesoriais. Taip pat telefone bus 4 GB LPDDR4 darbinės atminties ir 32 arba 128 GB vidinės atminties. Įdomu tai, kad vidinės atminties galima bus visiškai nenaudoti fotografijoms ir vaizdo įrašams – visą šią informaciją „Gogle“ siūlo neribotai saugoti debesinėse informacijos saugyklose. Savaime suprantama, telefone yra „Type-C“ USB jungtis: laidą prie įrenginio galima prijungti bet kuria puse.

Bet štai blogoji naujiena: „Google“ nusprendė nebetaikyti agresyvios kainodaros ir nuo šiol su geriausiais pasaulyje telefonų gamintojais konkuruos kokybe, tad įrenginių kaina bus tikrai nemenka: JAV rinkoje telefonų kaina prasidės nuo 649 JAV dolerių. Pirmosios rinkos, kurias pasieks naujieji įrenginiai – JAV, Kanada, Australija ir Jungtinė Karalystė, po kiek daugiau nei savaitės ir Indija.

https://www.youtube.com/watch?v=rLLAA4ENIP4

Kartu su telefonu, kuriame įdiegta virtualios realybės technologija „Daydream“, siūloma įsigyti ir „Daydream View“ virtualiosios realybės akinius, kurie veikia tiesiog įstačius į juos telefonus. Akiniai automatiškai susisiekia su telefonu ir be didelių pastangų pradeda transliuoti pageidaujamus specialiai virtualiai realybei pritaikytus vaizdus, kurių jau dabar yra visai nemažai, o ateityje sparčiai daugės. O kad juos naudoti būtų patogu, „Google” akinių korpusą pagamino ne iš plastiko, kaip kiti virtualios realybės akinių gamintojai, o iš tekstilės – į pagalbą buvo pasitelkti aprangos dizaineriai.

Kalbant apie turinį – nepamiršti ir žaidimų mėgėjai: jau dabar „Daydream View” pritaikytas išskirtinis žaidimas apie Harį Poterį, siūlomas ir edukacinis turinys su žaidimų elementais. Jau dabar „Youtube” galima rasti šimtus tūkstančių valandų vaizdų, kurie yra pritaikyti virtualios realybės akiniams, o turinį, skirtą specialiai virtualios realybės patirčiai kuria daugiau nei 50 partnerių.

Akiniai (galima rinktis iš šviesiai pilkos, tamsiai pilkos ir tamsiai raudonos spalvos) kartu su nuotolinio valdymo pulteliu kainuos 79 JAV dolerius, juos įsigyti bus galima nuo lapkričio.

Maršrutizatorių sistema

Interneto gigantai, kurių pagrindinė veiklos sritis kadaise buvo paieškos variklis, dabar žengia ir į maršrutizatorių namams rinką. Įdomaus dizaino ir jokių antenų neturintys įrenginiai „Google WiFi“ bus pardavinėjami arba po vieną (129 doleriai JAV rinkoje) arba po tris (299 doleriai) ir labai lengvai susiderins tarpusavyje, kad belaidžiu ryšiu padengtų visus namus, nepriklausomai nuo jų dydžio ir formos. Jeigu namai yra ne šiaip namai, o ištisi rūmai, galima įsigyt ir į vieną sistemą sujungti daugiau „Google WiFi“ modulių. Be to, supaprastintam maršrutizatorių valdymui skirta speciali programėlė.