Dėl triukšmo taršos buto remonto metu

Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“: nuo 6 val. iki 18 val. leidžiamas ne didesnis nei 45 decibelų (ekvivalentinis) ir 55 decibelų (maksimalus) garso slėgio lygis,  nuo 18-22 val. – ne didesnis nei 40 decibelų (ekvivalentinis) ir 50 decibelų (maksimalus) garso slėgio lygis, nuo 22-6 val. – ne didesnis kaip 35 decibelų (ekvivalentinis) ir 45 decibelų (maksimalus) garso slėgio lygis.

Taisyklių privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

Triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Pagal paros laiką triukšmas skirstomas:

dienos triukšmas – triukšmas, sukeltas nuo 6 val. iki 18 val.

vakaro triukšmas – triukšmas, sukeltas nuo 18 val. iki 22 val.

nakties triukšmas – triukšmas, sukeltas nuo 22 val. iki 6 val.

Vakaro metu negalima triukšmauti, o nakties metu turi būti visiškai tylu.

Gyventojai turi teisę kreiptis į policijos pareigūnus dėl bet kokio kaimynų keliamo triukšmo ar diskomforto. Ne kiekvienas keliamas triukšmas matuojamas. Vertinant statybų, laisvalaikio ir buitinį triukšmą, matuoti neprivaloma, gali būti remiamasi liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, garso, vaizdo įrašais ir panašiai. Jei kviečiama policija, užtenka vien to, kad atvykę pareigūnai girdėtų keliamą triukšmą.

Planuojant statybos ir remonto darbus gyvenamojoje aplinkoje, privaloma ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios Savivaldybei pateikti informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą bei triukšmo mažinimo priemones. Nepateikus informacijos, darbai negali būti pradėti, o jau pradėti turi būti nedelsiant nutraukti.

Draudžiama:

•  Naudoti civilines pirotechnikos priemones nustatytose tyliosiose viešose zonose bei tyliosiose gamtos zonose ne arčiau kaip 75 m nuo daugiabučių       gyvenamųjų namų (išskyrus masinius pramogų renginius, kuriuos rengti nustatyta tvarka yra išduotas leidimas)
• Naudoti civilines pirotechnikos priemones nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (išskyrus masinius pramogų renginius, kuriuos rengti nustatyta tvarka yra išduotas leidimas);
• Tyliosiose viešose zonose, gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 21.00 val. iki 7.00 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 20.00 iki 9.00 val. vykdyti ūkinę, gamybinę, statybų, remonto, rekonstrukcijos ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį arba miego kokybę
• Naudoti triukšmą keliančius rankinius, mechaninius (motorinius) prietaisus tyliosiose viešose zonose

Asmenims, pažeidusiems Triukšmo valdymo įstatymo taisykles, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 42(4) straipsnį skiriama administracinė nuobauda – bauda nuo 57 iki 289 Eur.

Pagrindas bausti už triukšmą yra patrulių tarnybinis pranešimas, arba kaimynų liudijimai, arba garso matavimų prietaisų rodmenys. Už triukšmą atsako buto valdytojas, todėl buto nuomos atveju atsakingu asmeniu yra laikomas nuomininkas, o nesudarius nuomos sutarties – buto savininkas.

Kur kreiptis dėl kaimynų keliamo triukšmo?

Dėl kaimynų keliamo triukšmo (garsiai klausomos muzikos, dainavimo, grojimo muzikos instrumentais, šūkavimo, bute atliekamų triukšmingų remonto darbų ir kt.), gyventojai gali kreiptis į policiją, skambindami bendruoju pagalbos tel. 112. Jei kaimynai triukšmauja nuolatos, galima raštu kreiptis į apylinkės inspektorių, prižiūrintį tos gyvenamosios vietos teritoriją.

Savivaldybė teigia nustačiusi 12 objektų, kuriems per pastaruosius trejus metus išduoti komercinės ar rekreacinės paskirties statybos leidimai, tačiau patalpos šiuo metu vis dar parduodamos kaip butai.

„Tokiu būdu apeinama visa eilė reikalavimų: ar dėl saulės patekimo į patalpas, dėl parkavimo aikštelių, vaikų žaidimo aikštelių, ar dėl kitos infrastruktūros. Mūsų manymu, toks veikimas nepateisinamas, tam turi ateiti galas ir tą galą norime padaryti, dėl to kreipėmės į prokuratūrą, kad būtų ištirta, ar toks veikimas neprieštarauja viešajam interesui, ar nėra tame sukčiavimo požymių“, – žurnalistams savivaldybėje pirmadienį kalbėjo meras.

R. Šimašius taip pat žada kreiptis į teismą, kad būtų kompensuoti galbūt patirti aplinkinių gyventojų nuostoliai – galima žala būtų skaičiuojama pagal tai, kokią infrastruktūrą nekilnojamojo turto vystytojai būtų privalėję įrengti, jei tai būtų įregistruota kaip gyvenamoji statyba.

Savivaldybės Miesto plėtros departamento tyrimas nustatė, kad įvairios komercinės, gamybos, poilsio patalpos reklamuojamos kaip gyvenamosios ir vadinamos butais. Daugiausia tai yra vadinamieji „viešbučiai“, kurie, jau gavus leidimą ir ėmus juos statyti, tapo daugiabučiais.

Anot savivaldybės vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, daugiabučiai vadinami viešbučiais daugiausia dėl to, kad tame pačiame sklype statant komercinį statinį galima padidinti jo plotą.

„Todėl vystytojams apsimoka tokiu būdu bandyti apgaudinėti žmones. Taip pat viešbučiams taikomi visai kiti reikalavimai: tiek automobilių stovėjimo, tiek insoliacijos, tai yra kiek valandų saulė turėtų švieti į kambarį. Viešbučiams nereikia vaikų žaidimų aikštelių, daug mažesni želdynų plotai. Realiai gyventojams tos infrastruktūros vis tiek reikia, ir taip išeina, kad jie naudojasi kitų gyventojų lėšomis ar savivaldybės lėšomis sukurta infrastruktūra. Tai yra apgaudinėjimas“, – spaudos konferencijoje sakė M.Pakalnis.

Anot jo, tokie statiniai projektuojami kaip viešbučiai, t.y. būstai iš esmės primena bendrabučius.

Meras sakė įžvelgiantis pirmiausia pačių nekilnojamojo turto vystytojų kaltės.

„Kai kur yra ir architektų kaltė. Nes jei vieni atvejai yra tokie, kurie gali būti ir viešbutis, ir gyvenamasis namas (…), kai kur akivaizdžiai yra architektų kaltė. Mano supratimu, yra įvairių kaltės formų ir aspektų. Neatmesčiau ir to, kad yra visos politinės sistemos ir administracijos kaltė“, – sakė R. Šimašius.

R. Šimašius pabrėžia, kad pagal anksčiau išduotus leidimus vykstančių statybų savivaldybė nebeturi galimybių kontroliuoti ir tai turėtų vertinti Teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, į patalpų specifiką galėtų atsižvelgti ir jas kaip butus registruojantis Registrų centras.

R. Šimašius sako, kad į prokuratūrą kreipiamasi „siekiant pastatyti sistemą nuo galvos ant kojų“. Jis sutinka, kad tokių pažeidimų jau būta ir prieš dešimtmetį, bet negalėjo atsakyti, kas bus daroma dėl tokių projektų.

R. Pakalnis sako, kad kai kuriais atvejais savivaldybė gali užkirsti tam kelią, jei mato, jog projektas akivaizdžiai pritaikytas ne viešbučiui, o butams – savivaldybė per pastarąjį pusmetį, anot jo, yra neišdavusi iki 10-ies leidimų tokioms statyboms.

Savivaldybės prokurorams pateiktame sąraše – 12 objektų, kuriems statybos leidimus savivaldybė išdavė daugiausia 2014-2015 metais, tik vienam iš jų – 2014-aisiais. Tai – bendrovės „Mortaga“ statinys Giedraičių g., „Statybos ir projektų“ pastatas Kalvarijų g., du „Delta projektų“ ir „Zeta projektų“ statiniai Ozo parke, du „GSD Baltic“ projektai A.Mickevičiaus bei Vytauto gatvėse, „Tarp pušų“ pastatas Turniškių g., „Orme investicijos“ vadinamasis „viešbutis“ Aguonų g., „Mažųjų apartamentų“ pastatas Mindaugo g., Pilaitės kotedžai Varnės g. ir „Neufeld Bau“ ir „Karolinos turto“ pastatai Sausio 13-osios gatvėje.

Šiaulių savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vitalis Lebedis BNS teigė, jog šildymas mokykloms, darželiams ir sveikatos įstaigoms bus pradėtas tiekti ketvirtadienį, bet dėl daugiabučių dar nėra apsispręsta.

Panevėžio savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Vilma Kučytė BNS patvirtino, kad mokyklos, darželiai, sveikatos įstaigos bei daugiabučiai bus pradėti šildyti šį ketvirtadienį.

Savo ruožtu Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis BNS sakė, kad oro temperatūra uostamiestyje dar nėra nukritusi pakankamai, kad būtų galima pradėti šildymo sezoną.

Vilnius praėjusį ketvirtadienį pradėjo šildyti mokyklas, darželius ir sveikatos įstaigas, o šį ketvirtadienį šiluma pasieks ir daugiabučius.

„Kiekviena daugiabučių bendrija galės rinktis, ar jau pradėti šildymo sezoną, ar dar ne. Vis dėlto orų prognozės dažniausiai yra tikslios ir jos rodo, kad orai šąla, todėl mes nuo ketvirtadienio pradedame šildymo sezoną“, – BNS sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Šildymo sezonas skelbiamas, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra mažesnė nei 10 laipsnių šilumos. Visos savivaldybėse veikiančios mokyklos, darželiai, gydymo įstaigos ir esantys daugiabučiai gali savarankiškai pasirinkti, kada įjungti šilumos tiekimą.