JAV striptizo klube dirbanti egzotinė šokėja Liza atskleidė negirdėtos informacijos apie savo profesijos pliusus, minusus ir tai, kaip stereotipai veikia jos kasdienybę. Jos atlyginimas kasnakt smarkiai svyruoja, o pastaruoju metu dėl prostitucijos ir internete lengvai prieinamos pornografijos pasikeitė jos šokius stebintys klientai.

Lanksteryje, Pensilvanijos valstijoje, dirbanti šokėja gyvena du atskirus gyvenimus: niekur neskelbia savo adreso ir naudoja dvi skirtingas socialinių tinklų paskyras, nes naktimis žengusi ant scenos tampa Liza.

Taip ji elgiasi, kad išvengtų pavojaus – erotiškų judesių pakerėti ir šokėjas įsimylėję nuolatiniai klientai gali pradėti merginas persekioti. Tačiau Liza savo profesijos išsižadėti neketina. Ne vien tik dėl nemenko atlyginimo, bet ir dėl galios, kurią ji jaučia šokdama, rašo „The Atlantic“.

„Kiekvieną naktį užlipus ant podiumo žmonės duoda man pinigus, nes esu graži, – tvirtino Liza. – Kasdien turiu žmones priversti jaustis ypatingai ir atidėti į šoną savo pačios problemas. Darbas mane privertė labiau pasitikėti savimi.“

Alga svyruoja kasdien

Kasmet JAV striptizo klubai atneša 6 mlrd. dolerių (5,5 mlrd. eurų) pelno, o vidutinė šokėjų alga, pasak JAV darbo statistikos biuro yra 16,85 dolerių (15,47 eurų) už valandą. Tad Lizos atlyginimas šokinėja nuo 150 iki 1500 dolerių (138-1380 eurų) už vakarą darbo.

„Šokti pradėjau prieš penkerius metus, kai studijavau ir atlikau neapmokamą praktiką vietiniame prekybos centre, – pasakojo Liza. – Turiu psichologijos ir teatro diplomus, bet tada nesugebėjau prasimaitinti. Juokaudavau su draugais, kad tiesiog imsiu ir praėsiu šokti striptizą.“

Į interviu striptizo klube Liza atėjo apsirengusi tinklinėmis pėdkelnėmis, keliaraiščiu ir ilgais batais. Mergina vadybininkui pareiškė, kad šoka nuo pat vaikystės ir žūtbūt nori darbo.

„Šoku nuo ketverių metų ir visados buvau ant scenos, – sakė Liza. – Manęs paprašė demonstracijos ir aš šokau visiškai nuoga. Man buvo labai gėda, bet darbą gavau. Išbandžiau ir kitus darbus, tačiau visados sugrįždavau prie šokimo, nes man nepatikdavo darbdaviai kitose vietose.“

Pati sau vadovė

Anot Lizos, patraukliausia jos profesijos dalis yra jai suteikiama laisvė ir tai, kad ji yra pati sau viršininkė. Erotinė šokėja pati nusprendžia kiek ir kada dirbti, kada imti laisvadienius. Jai tereikia sumokėti striptizo klubui tiek pinigų, kiek jis prašo ir mergina gali daryti su savo laiku ką tik nori.

„Šokėjos daugiausiai nėra klubo darbuotojos, o nepriklausomos rangovės, – aiškino egzotinė šokėja Liza. – Visados reikia sumokėti už patalpų nuomą, didžėjui ir persirengimo kambarėlio vadybininkei. Kitaip tariant mes mokame, kad ten galėtume dirbti.“

Šokėja Liza tvirtino, kad dažniausiai ji dirbdavo aštuonių valandų pamainomis ir ant scenos būdavo tiek laiko, kiek norėdavo – ji pati nuspręsdavo, kiek bendrauti su klientais. Vasaros sezonas dažniausiai būna lėtesnis ir jai pavyksta uždirbti mažiau pinigų.

„Vasarą žmonės leidžia laiką su savo šeimomis ir atostogauja, – pareiškė Lankasteryje dirbanti šokėja Liza. – Rudenį verslo padaugėja, o link žiemos žmonės nori šėlti mieste ir gerti. Jie nuo visko pervargę ir nori pabėgti nuo bėdų. Striptizas – atitrūkimas nuo tikrovės.“

Konkuruoja su pornografija

Vis dėlto net sezoninis pagyvėjimas ne visada atsveria prastėjančias striptizo verslo prognozes. Per pastaruosius penkerius metus padaugėjo nemokamos pornografijos ir merginų, kurios sutinka gyvai atlikti erotinius šokius per kompiuterio kamerą.

O anksčiau noriai su šokėjomis bendravę klientai pradėjo šildytis prostitučių glėbyje.

„Mano klube prostitucija yra nelegali. Jei sulaužai taisykles tave išmeta, – pasakojo Liza. – Dauguma į striptizo klubus ateinančių žmonių nori bendravimo, bet jų per penkerius metus sumažėjo. Kam fantazuoti striptizo klube, kai gali susimokėti 100 dolerių (92 eurus) ir permiegoti su kuo nors ir tą fantaziją išpildyti?“

Vis mažiau Lizos klientų striptizo klubuose leidžia pinigus, o pasak jos, atvyksta ten „susirasti širdies draugę“ arba bando sugundyti merginas mojuodami dolerio banknotą.

„Dažnai iš klientų girdžiu: „Ką padarysi dėl šio dolerio?“ Jei klausi tokio dalyko, geriau parodyk didesnę kupiūrą, – skundėsi Liza. – Jie nesupranta, kad tai mūsų darbas. Jie mano, kad ten tik linksminamės. Niekas negerbia to, ką darome. Apie egzotines šokėjas egzistuoja daugybė stereotipų – kad esame neišsilavinusios, skurdžios ir nesutariame su savo tėvais.“

Tačiau Liza tikino, kad jos darbas yra toks pats kaip „labiau gerbiamų profesijų“, o scena „galėtų būti kone biuras“. Dalis striptizo klubų vadybininkų suvokia, kad šokėjos atlieka savo darbą, bet likę laikosi tokių pat stereotipų, kaip ir klientai.

„Kai kurie vadybininko pozicijose esantys vyrai gerbia mūsų pastangas ir palaiko mus. Jei į klubą ateina vaikinas, kuris visas iš eilės graibo – jį iš karto išmeta, – kalbėjo Liza. – Tačiau yra vadybininkų, kurie yra seksistai ir jiems net nepasiskųsi. Jei vadybininkas nesielgia su moterimis pagarbiai, klubo kokybė sminga.“

„Pagalvokite apie tai, – kalbėjo B. Obama rinkimų mitinge Mičigano valstijoje. – Praėjusį savaitgalį jo paties komanda nusprendė jam nebeleisti naudotis „Twitter“. Bet jeigu artimiausi jo patarėjai nepatiki jam teisės rašyti komentarus, tai kaip mes galime jam patikėti branduolinius kodus?“

B. Obama vėl pareiškė, jog, jo įsitikinimu, D. Trumpas „dėl temperamento yra netinkamas“ ir „nepakankamai kvalifikuotas“ tam, kad užimtų aukščiausią postą Jungtinėse Valstijose.

Be Mičigano, JAV prezidentas B. Obama pirmadienį dar ketina kalbėti rinkimų mitinguose Naujajame Hampšyre ir Pensilvanijoje, kur jis agituos už Demokratų partijos kandidatę į Amerikos prezidento postą Hillary Clinton. B. Obama pareiškė, kad „šiandien aš tikriausiai paskutinį kartą dalyvauju rinkimų kampanijoje“.

„Visko gali būti“, – paklaustas, ar socialdemokratai pasitrauktų iš derybų,  svarstė vienas socialdemokratų derybininkų, neslėpdamas apmaudo po ilgo ir, matyt, varginančio derybų susitikimo su „valstiečiais“.

Seimo vicepirmininkas, buvęs socialdemokratų rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas prognozavo, kad partijos valdybos posėdis gali būti karštas.

Ir A. Sysas, ir kiti socialdemokratų derybininkai neslėpė, kad jų netenkina „valstiečių“ pasiūlymas imtis darbo tik trijose ministerijose.

Nors „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis neįvardijo, kokios ministerijos buvo pasiūlytos socialdemokratams, prognozuojama, kad tai – socialinių reiklų ir darbo, teisingumo ir užsienio reikalų ministrų portfeliai.

Taip pat kalbama, kad socialdemokratai galėtų pretenduoti į du Seimo vicepirmininkų postus.

Kai kurie „valstiečių“ derybininkai taip pat užsiminė, kad neatmestina galimybė, jog po savo valdybos posėdžio socialdemokratai gali pasakyti, kad nesutapo vertybinės nuostatos dėl būsimos vyriausybės programos.

Socialdemokratų valdybos posėdis turėtų įvykti Seime 16 val.

Viena svarbiausių pataisų yra nenustatytos apimties darbo sutarčių rūšių atsisakymas.

Taip pat numatyta, kad, abejojant dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos bus aiškinamos darbuotojų naudai.

Taip pat nustatyta, kad, nutraukiant darbo sutartį dėl darbuotojo ligos ar neįgalumo, kai darbuotojui dėl prastovos atlyginimas nemokamas du mėnesius, kai jis sulaukia senatvės pensijos amžius, darbdavys išmokėtų darbuotojui ne vieno, o dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.

Seimas bandė šias pataisas priimti prieš dvi savaites, tačiau to padaryti taip ir nepavyko dėl nepakankamo Seimo narių skaičiaus plenarinių posėdžių salėje (posėdyje turi dalyvauti ne mažiau nei 71 parlamentaras).

Žada keisti ir vėl

Ramūnas Karbauskis, kurio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bus viena didžiausių politinių jėgų naujosios sudėties Seime, jau ne kartą spėjo pakartoti, kad Darbo kodeksas bus taisomas.

„Reikės grįžti prie Darbo kodekso. Reikės sodinti visas tris puses, kaip buvo iš pradžių daryta Trišalėje taryboje, ir nutarti, kas priimtame Darbo kodekse yra netinkama. Mes pasisakome už prezidentės veto, bet Seimui neužteko drąsos patvirtinti tą veto ir jie elgėsi taip, kaip norėjo darbdaviai, ir priėmė Darbo kodeksą, kuris yra gėdingas“, – sakė R.Karbauskis.

Darbo kodekso pataisos, kurias antradienį svarstė Seimas, yra panašios į prezidentės veto. Kai kurie punktai yra identiški, o kai kurie – itin panašūs arba tik redakcinio pobūdžio pakeitimai. Tiesa, nemažai prezidentės vetuotų pataisų kol kas yra paliekamos galioti.

Pakeitimai kuriuos siūlė Seimo narių grupė

Kai abejojama dėl darbo sutarties sąlygų, jas aiškinti darbuotojo naudai.

Jeigu darbuotojas nutraukia darbo sutartį dėl ligos, neįgalumo, arba dėl to, kad namie reikia slaugyti šeimos asmenį, taip pat pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis ir pensinio amžiaus sulaukęs žmogus turi teisę gauti 2 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) išeitinę kompensaciją (jeigu dirbo trumpiau nei metus – 1 VDU). Dabartiniame darbo kodekse tokiems asmenims numatytos perpus mažesnės išeitinės kompensacijos.

Apie atleidimą darbuotoją reikia įspėti prieš vieną mėnesį, o tiems, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat neįgaliesiems ir mažiau nei po dviejų metų pensinio amžiaus sulauksiantiems asmenims siūloma šį terminą patrigubinti, taigi apie atleidimą įspėti prieš 3 mėnesius (jeigu dirbama mažiau nei metus, įspėjama prieš pusantro mėnesio). Dabartiniame Darbo kodekse numatyta, kad vaiką iki 14 metų auginantys tėvai turi būti įspėjami prieš dvigubai ilgesnį laiką, nei įprastai, o apie neįgalius vaikus iki 18 metų auginančius tėvus apskritai nėra kalbama.

Siūloma nenustatytos apimties darbo sutartis (vadinamąsias nulines) sudaryti tik su socialiniu draudimu jau apdraustais asmenimis. Draudžiama sudaryti nenustatytos apimties darbo sutartis dirbti statybos darbus, taip pat darbus namų ūkyje.

Darbo kodeksą siūloma papildyti punktu, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus.

Parlamentarai siūlo įpareigoti darbdavius nekeisti darbo pamainų grafiko vėliau nei prieš penkias dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik išimtiniais nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais. Šiuo metu darbdaviui palikta teisė savo nuožiūra keisti grafikus.

Siūloma į darbo laiko apskaitą įtraukti ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo. Dabartiniame DK numatyta įtraukti viršvalandžius, darbo laiką švenčių dieną, darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką, darbo laiką naktį.

Siūloma atsižvelgti į dirbančius tėvus, sudarant atostogų grafikus. Siūloma, kad prioritetas būtų teikiamas tėvams su vaikais iki 14-os (dabar 10 m) metų. Taip pat prioritetas skiriamas nėščiosioms, tėvams su vaikais iki 3 metų, mažai atostogavusiems ir daug atostogų sukaupusiems asmenims.

Dabar darbuotojams iki 18 metų ir neįgaliesiems bus suteikiamos ilgesnės atostogos – 25 vietoje 20 darbo dienų. Siūloma atostogas prailginti ir vienišiems tėvams su vaiku iki 14 metų, arba neįgalų vaiką iki 18 metų auginantiems asmenims.

Šiame straipsnyje taip pat numatyta darbuotojams, kurių vaikams iki 14 metų teikiamos priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo paslaugos, duoti bent pusę laisvos darbo dienos rugsėjo pirmąją. (Nuo sausio pirmosios tokia privilegija numatyta bendrojo lavinimo mokyklų auklėtinių tėvams).

Numatyta, kad, darbdaviui tampus nemokiam, darbuotojų reikalavimai tenkinami remiantis ne Garantinio fondo, bet Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka.

Siūloma numatyti, kad Darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo ginčus dėl teisės, nesprestų ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų.

Tokius 11 Darbo kodekso pakeitimų registravo 22 parlamentarų grupė. Tačiau pasiūlymų ką tik priimtam DK yra ir daugiau – pataisas registravo liberalas Saulius Bucevičius, socialdemokratas Algirdas Sysas ir kiti.