Atleido.lt – nauja internetinė platforma, suteikianti galimybę kreiptis tiesiogiai į specialistus – advokatus arba advokato padėjėjus –, kurie suteiks kvalifikuotą teisinę pagalbą, patars, kaip tam tikru atveju elgtis, kam teikti skundą, per kiek laiko ir t.t., taip pat pasiūlys tolesnę teisinę pagalbą tiek darbo ginčų komisijoje, tiek, jei prireiks, ir atstovaujant klientui teisme.

Gausu privalumų tiek besikreipiantiems asmenims, tiek advokatams

Privalumai asmenims:

1. Paprasta užklausos forma

Kreipiantis teisinės pagalbos per atleido.lt sistemą, tereikės trumpai aprašyti problemą ir pridėti susijusius dokumentus.

Siekiant kuo labiau supaprastinti kreipimąsi, buvo sukurta speciali kreipimosi forma, kurią užpildyti truks iki 5 minučių: tereikės surašyti savo kontaktinius duomenis, trumpai aprašyti situaciją ir prisegti susijusius dokumentus – visa kita atliks konsultantas, gavęs užklausą.

2. Atsakymas – per 2-5 darbo dienas

Kiekvienas besikreipiantis bus ramus, kad atsakymas į jo užklausą bus įvykdytas per 2-5 darbo dienas – tai yra protingas terminas išsamiai išsiaiškinti situaciją ir pateikti aiškią ir profesionalią teisinę konsultaciją, nukreipsiančią asmenį tolesniu teisiniu keliu. Teisinė konsultacija apims situacijos aprašymą ir galimybių tolesniems veiksmams įvertinimą, terminų nustatymą. Jei konsultantas nustatytų, kad tikslinga pateikti ginčą darbo ginčų komisijai, jis parengs prašymą komisijai ir atsiųs pasikreipusiam pagalbos asmeniui. Jei ginčui spręsti reikės kreiptis į teismą, konsultantas aiškiai nurodys terminą, per kurį reikia kreiptis, nurodys pagrindus ir pasiūlys tolesnę teisinę pagalbą.

3. Kvalifikuoti konsultantai – advokatai arba advokatų padėjėjai

Tiek advokatų, tiek advokatų padėjėjų veikla yra griežtai reglamentuojama Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo. Advokatai yra patyrę teisės specialistai, turintys ypač aukštą kvalifikaciją ir išlaikę advokatūros egzaminą. Jiems taikomi aukščiausi kvalifikacijos, nepriekaištingos reputacijos ir kiti kriterijai, aiškiai numatyti minėtame įstatyme.

Advokato padėjėjas yra asmuo, siekiantis advokato vardo. Advokato padėjėjui yra keliami lygiai tie patys reikalavimai, kaip ir advokatui: jis turi turėti aukštąjį teisinį bakalauro ir magistro laipsnį, būti nepriekaištingos reputacijos, vykdyti tik teisinę veiklą, nuolat kelti kvalifikaciją. Vienintelis advokato padėjėjo skirtumas nuo advokato – tai, kad advokato padėjėjas privalo dvejus metus būti advokato padėjėju, teikti Lietuvos advokatūrai ataskaitas, kelti kvalifikaciją lankydamasis arba vesdamas seminarus ir po šio laikotarpio jam suteikiama teisė laikyti advokato egzaminą. Tačiau advokato padėjėjas taip pat lygiai gali atstovauti klientams, teikti užklausas ir atlikti kitus teisinius veiksmus, susijusius su atstovavimu klientui.

Taigi kas jus bekonsultuotų, būsite ramūs, kad tai bus aukščiausius kvalifikacijos standartus atitinkantis asmuo, turintis gausybę patirties šioje srityje.

4. Nereikia niekur eiti

Dažniausiai asmenys, ypač jaunesnio amžiaus, nenori skirti teisinėms problemoms ypač daug laiko: rasti advokatų kontorą, susitikti su jos specialistais, aiškinti situaciją tam skiriant daug laiko ir lėšų.

Atleido.lt sistemoje užpildęs formą ir sumokėjęs fiksuotą mokestį, asmuo bus ramus, kad jam konsultaciją suteiks aukštos kvalifikacijos specialistas, kuris esant reikalui pasiūlys ir tolesnę teisinę pagalbą kilusiai problemai, susijusiai su darbo santykiais, išspręsti. Asmeniui išsiuntus užklausą elektroniniu būdu, su juo pačiu, jei reikalinga, susisiekiama.

5. Aiškus įkainis

Dažniausiai asmenys, norėdami pirminės kvalifikuotos teisinės pagalbos, nedrįsta kreiptis į advokatus, kadangi dvejoja, kiek paslauga kainuos, nėra visiškai įsitikinę savo teisumu ir dažnai tiesiog nuleidžia rankas, susitaiko su kartais iš požiūrio neetišku ar teisės aktų neatitinkančiu darbdavio ar net kolegų elgesiu ir numoję ranka toliau bando dirbti, dėl ko akivaizdžiai prastėja ne tik bendra psichologinė atmosfera darbo vietoje, bet ir darbo rezultatai. Esant aiškiam pradinės konsultacijos įkainiui, asmenims bus daug drąsiau kreiptis pagalbos, kadangi jie žinos, kad kreipiasi į aukščiausios kvalifikacijos specialistą, kuris, jei toliau prireiktų, pasiūlys visokeriopą teisinę pagalbą tiek parengiant skundus atitinkamoms institucijoms, tiek jose atstovaujant.

6. Aiškus paslaugos įkainis

Už pradinę teisinę konsultaciją bus imamas fiksuotas 70 eurų mokestis.

7. Galimybė prisiteisti išlaidas

Jei problema pereitų į teisminį ginčą ar ginčą darbo ginčų komisijoje, teisinių išlaidų prašoma priteisti iš kitos pusės.

Naujojo darbo kodekso 217 str. 3 d. numatyta, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ginčui persikėlus į darbo ginčų komisiją ar į teismą, kiekvienu atveju konsultantas kreipsis į teismą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kadangi didžioji dalis atleido.lt sumokėtos sumos bus sumokama konsultantui, už pirminę pagalbą išleistas lėšas taip pat bus prašoma priteisti iš kitos pusės.

8. Tolesnė teisinė pagalba – iki Aukščiausiojo Teismo.

Kadangi atleido.lt sistemoje konsultacijas teiks tik aukščiausios kvalifikacijos konsultantai, tai sudarys asmeniui, besikreipiančiam pagalbos, garantiją, kad jo interesai bus apginti visose instancijose: nuo darbo ginčų komisijos iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.

Privalumai advokatams:

1. Galimybė didinti klientų skaičių.

Advokatas, suteikdamas pradinę teisinę pagalbą, turės galimybę pasiūlyti klientui ir tolesnę teisinę pagalbą: atstovauti klientui darbo ginčų komisijos, teismo posėdžiuose, jau sudarydamas teisinių paslaugų sutartį su pačiu klientu.

2. Galimybė skelbti su darbo teise susijusias naujienas.

Ateityje planuojama svetainėje atleido.lt suteikti galimybę asmenims, teikiantiems pagalbą per atleido.lt sistemą, skelbti naujienas, talpinti straipsnius, susijusius su darbo teisės tema. Kol kas tokias naujienas galima skelbti atleido.lt Facebook paskyroje.

3. Galimybė vesti ir dalyvauti mokymuose;

Vykdant projektą planuojama bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis, rengti mokymus ir seminarus konsultantams, siekiant kuo vienodesnio teisės aktų ir teismų praktikos, susijusios su darbo teisiniais santykiais, taikymo. Tai padės teisininkams tobulėti ir kelti kvalifikaciją.

Nusprendus kreiptis, rekomenduojama nedelsti

Darbo kodekse numatyti aiškūs terminai, kurie taikomi darbo teisiniams santykiams:

Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais,  – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.

Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Pažymėtina, kad darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu, turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme.

Asmenims, planuojantiems kreiptis teisinės pagalbos per atleido.lt sistemą, rekomenduojama nedelsti, kadangi jei aukščiau nurodyti terminai būtų praleisti, situaciją pataisyti būtų daug sunkiau arba nebeįmanoma.

Atleido.lt kūrėjai tikisi, kad projektas taps kiekvienam, susidūrusiam su teisinėmis problemomis darbe, puikia galimybe ir priemone bet kada kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos.

Į pirmąją mokslo metų dieną tėvai galės lydėti vaikus iki 14 metų, o taip pat ir darželinukus, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Iki šiol į bent pusę laisvos dienos galėjo pretenduoti tik tėvai, auginantys vaikus iki 12 metų. O tokia galimybė ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvams nebuvo suteikiama.

„Tėvai, kurie neturi teisės į kas mėnesį suteikiamas papildomas poilsio dienas (dažnai vadinamas „mamadieniais“ arba „tėvadieniais“), auginantys vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, pirmąją mokslo metų dieną turi teisę gauti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo laiko, paliekant jiems vidutinį darbo užmokestį“, – rašoma SADM pranešime.

Intriga – iki paskutinės minutės

Prezidentė darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą vetavo, sakydama, kad jis nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir „įteisina darbdavių dominavimą“. Vyriausybė ir darbdaviai mano, kad naujasis kodeksas padės sukurti naujų darbo vietų ir užtikrins Lietuvos konkurencingumą.

Balsavimas kėlė didelę intrigą, nes pirmadienį Tarptautinis valiutos fondas paragino Lietuvą priimti naująjį Kodeksą. Tačiau stiprėjo ir priešininkų gretos – trečiadienį Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė prezidentės veto. Konservatoriai prieš balsavimą sakė, kad geriau sutikti su prezidentės veto, tačiau po to iškart registruoti naujas pataisas. Socialdemokratų nuomonė buvo priešinga.

Diskusijos – minučių tikslumu

15.42 val. Seimas priėmė Darbo kodeksą. Už balsavo 74 parlamentarai, 39 buvo prieš, 10 susilaikė.

15.39 val. Prasideda balsavimas.

15.25 val. Prieš prasidedant galutiniam balsavimui atskiri Seimo nariai reiškia savo nuomones.

15.19 val. Premjeras Algirdas Butkevičius kalbą pradėjo nuo padėkos tiems, kas jį kūrė.

„Išsivaduokime iš baimės, būkim ryžtingi, drąsūs ir laisvi“, – siūlė premjeras. Pasak jo, jei yra norinčių dirbti 12-14 valandų, kodėl jiems turime uždaryti duris. „Nebe socializmas, mielieji“, – sakė A.Butkevičius. Premjeras gyrė šios kadencijos darbą, priminė, kad Lietuva dabar skolinasi su minusinėmis palūkanomis. Emocingai kalbėjęs premjeras siūlė pasidomėti, kiek yra laisvų darbo vietų dabar. „Kvalifikuota ir nepigi darbo jėga turi būti“, – sakė jis.

A.Butkevičius mano, kad nebuvo išvengta klaidų svarstant Darbo kodeksą. Tačiau atmetus veto, sakė jis, galima greičiau pataisyti tai, kas būtina. Kitu atveju ši Seimo kadencija jau nespės nieko padaryti.

15.17 val. liberalas Gintaras Steponavičius sakė, kad lankstesnis Darbo kodeksas nėra grėsmė dirbantiesiems. „Jie diktuoja darbo sąlygas, o ne darbdavys. Darbo rinkoje situacija įtempta, specialistai yra medžiojami. Todėl negalioja samprata, kad darbdavys yra stipresnis“, – sakė jis. Liberalas sakė, kad nereikia kištis į darbo trukmę – yra žmonių, kurie gali ilgiau dirbti. Todėl jis pakartojo, kad Liberalų sąjūdžio frakcija balsuos prieš veto.

15.12 val. „Darbietis“ Kęstutis Daukšys neabejoja, kad naujasis Darbo kodeksas leistų sukurti daugiau darbo vietų. Tačiau diskusijos, jo manymu, tapo asmeninių ambicijų kovos lauku. Jo neįtikina kalbos tų, kurie nėra sukūrę darbo vietų. „Meskit tas ambicijas į šoną“, – siūlė kolegoms parlamentaras, pritariantis naujajam Darbo kodeksui.

15.07 val. Socialdemokratas Algirdas Sysas: „Būti ar nebūti – kyla hamletiškas klausimas. Man kartais nepatinka, ką daro prezidentė, bet reikia atsiriboti nuo prezidentės asmeniškumų“, – sakė jis. Jo nuomone, reikia gerbti ir mokslininkų, kurie kūrė Darbo kodeksą, darbą. Tačiau Seimas, politiko manymu, pamiršo, dėl ko buvo labiausiai diskutuota prieš svarstant Darbo kodeksą. Jis pasisakė prieš „nulines“ darbo sutartis. A.Sysas sakė, kad geriau taisyti kelias pataisas, o ne daugumą.

15.01 val. Liberalas Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad blogai, kai sisteminės bėdos imamos taisyti kadencijos pabaigoje.

„Tai pamoka visiems, ateinantiems į valdžią“, – sakė jis. Jis pripažino, kad ne visi liberalų siūlymai birželio mėnesį pakliuvo į Kodeksą. „Prezidentės veto reikia atmesti, kad būtų priimtas pažangesnis Kodeksas“, – sakė jis. Liberalas abejoja, ar, pavyzdžiui, „nulinės“ darbo sutartys bus plačiai taikomos. Ši naujovė, jo nuomone, pritrauks naujus žmones į darbo rinką. „Naujasis Darbo kodeksas suteiks naujas galimybes įsidarbinti jaunimui“, – mano jis.

15.00 val. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pareiškė, kad jos neįtikino B.Vėsaitės argumentai.

14.59 val. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė minėjo „Uber“, „CityBee“ kompanijas. Ir teigė, kad dėl globalios ekonomikos keičiasi tvarka. „Blogiausia, kas gali nutikti – likti prie senojo kodekso“, – sakė ji. Išeitinių išmokų fondas esą pagelbėtų atleidžiamiems. Beje, Seimas kol kas nenutarė galutinai dėl jo.

B.Vėsaitė vis dėl to mano, kad reikia pritarti prezidentės veto, ir teikti naujas pataisas. „Būtų rastas protingas balansas tarpo darbdavių ir darbuotojų“, – sakė ji.

14.54 val. „Darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas įsitikinęs, kad reikia priimti prezidentės veto. „Reikia pripažinti, kad mūsų balsavimas už Kodeksą buvo klaida“, – sakė jis. Jis kalbėjo, kad valstybė turi ginti dirbančiuosius, ir naujasis Kodeksas esą to neužtikrintų. „Atskirtis didėja – turtingieji tampa dar labiau turtingais, o tie kiti žmonės – skursta“, – sakė jis, esą nesutikęs nei vieno dirbančiojo, kuris pasisakė už naująjį Kodeksą.

M.Zasčiurinskas mano, kad gyventojai emigruoja dėl to, kad jų darbdaviai negina. Todėl jis dar kartą pasiūlė pritarti prezidentės veto.

14:50 val. „Tvarkietis“ Petras Gražulis sako, kad buvo nueitas ilgas kelias Kodekso link. Jis sakė pritartų dviem trečdaliams prezidentės pastabų. „Bet kodėl pasirinktas griovimo kelias?“ – klausė jis. Politikas pastebėjo, kad prezidentės patarėjai dalyvavo diskusijose, todėl jis stebėjosi, kad šalies vadovė atmetė galutinį variantą. „Darbuotojų trūkumas rinkoje. Kai tokios sąlygos – ar tikrai ims darbdaviai ir išnaudos darbuotojus? Jie stengiasi išlaikyti tą žmogų“, – sakė jis.

P.Gražulis abejoja, ar darbdaviai ims piktnaudžiauti, jei įsigaliotų Darbo kodeksas. Todėl jis pasiūlė atmesti veto.

14:45 val. Konservatorius Rimantas Dagys sako manantis, kad nėra sąžininga, kai mažinamos neįgalumo išmokos, atleidimas be priežasties. „Ar tikrai pritariame, kad atlyginimai turėtų būti sumažinti už sutrumpintą darbo laiką, kai sąlygos yra kenksmingos?“, – klausė jis. Seimo narys vardina ir toliau jautriausias ir labiau kritikuojamas naujojo Darbo kodekso nuostatas. Jis minėjo, kad Estijos kodekso nuostatos Lietuvoje buvo atmestos kaip pavyzdys.

14.42 val. Konservatorius Kęstutis Masiulis sako, kad reikia naujo Darbo kodekso. Tačiau jis irgi mano, kad reikia pritarti prezidentės veto. „Šis žingsnis humaniškesnis ir geresnis“, – sakė jis. Jo manymu, reikia ir toliau tvarkyti „defektus“.

14.33 val. Seimas pradėjo svarstyti prezidentės veto dėl Darbo kodekso.

Pirmoji konservatorių frakcijos vardu kalbėjo konservatorė Irena Degutienė. Ji sakė, kad Lietuva atsidūrė dilemoje: priimti prezidentės veto arba atmesti. Ji siūlė priimti veto ir po to registruoti naujas pataisas.

Ką siūlo prezidentė?

Prezidentė siūlo leisti terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui tik sutarus dėl jų kolektyvinėje sutartyje ir ne daugiau nei penktadaliui įmonės darbuotojų. Siūloma atsisakyti nenustatytos apimties sutarties rūšies, kuri garantuoja mažiausiai aštuonių valandų per mėnesį darbą.

Prezidentė taip pat pasiūlė didinti išeitinę kompensaciją nuo 6 iki 8 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių, kai atleidžiama darbdavio valia įspėjus vos prieš tris dienas.

D.Grybauskaitė siūlo ilginti įspėjimo terminus atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva socialiai jautrių grupių atstovus, tarp jų – taikyti trijų, o ne dviejų mėnesių įspėjimą vaikus iki 14 metų auginantiems darbuotojams, taip pat auginantiems neįgalų nepilnametį vaiką, numatyti šioms grupėms ilgesnes – 27 darbo dienų kasmetines atostogas.

Šalies vadovė siūlo numatyti, kad apskaitinis laikotarpis, skaičiuojant viršvalandinį darbą, būtų vienas mėnuo, o ne trys, numatyti dvigubą apmokėjimą darbuotojui už darbą per poilsio dieną.