– Vakar minėjote savo profesinę šventę. Kaip šiandien gyvena socialiniai darbuotojai? Ar jiems nors kiek pagerėjo gyvenimas pastaruoju laiku? – „Vakaro žinios“ teiravosi Jūratės TAMAŠAUSKIENĖS.

– Šiemet pasikeitė darbo užmokestį reglamentuojantis įstatymas, kuris galioja visų valstybės bei savivaldybių įstaigų darbuotojams. Anot valdžios, jis turėjo užtikrinti, kad socialinių darbuotojų padėtis pagerėtų. Bet jei algos mums padidėjo 6-8 eurais, ar tai pagerėjimas, turint mintyje infliaciją? Ypač regionuose žmonės pagerėjimo nepajuto, nes iki mokesčių alga ir dabar nesiekia 600 eurų, o po mokesčių – gerokai mažiau.

– O kiek uždirba socialinių darbuotojų padėjėjai?

– Dar maždaug 100 eurų mažiau. Dabar visiems biudžetininkams taikomas vienodas bazinis dydis – 130,5 euro. Tačiau pareiginis koeficientas, iš kurio dauginamas bazinis dydis ir gaunama alga, socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams nustatytas mažiausias.

– Nors socialinis darbuotojas privalo būti įgijęs aukštąjį išsilavinimą?

– Be abejo. Tai didelės kvalifikacijos reikalaujantis darbas, gal net aukščiausios kvalifikacijos, bet jis vertinamas neadekvačiai. Dabar socialiniai darbuotojai, baigę bakalauro ar magistro studijas, neina darbintis į socialinių paslaugų įstaigas, įgiję tokias kompetencijas yra labai laukiami tokiose Vilniuje dirbančiose užsienio kompanijose, kaip „Western Union“ ar „Barclay’s“, jie gali atlikti sudėtingus darbus, nes turi analitinių kompetencijų, darbo komandoje, vadybos ir kitokių kompetencijų.

– Turbūt ne tik mažas darbo užmokestis atbaido nuo darbo socialinėse įstaigose?

– Savaime aišku, kad ne tik. Būtina peržiūrėti socialinių darbuotojų darbo funkcijų skaičių, darbo krūvį, nes dabar priskyrė naujų funkcijų, o algos dėl to nepadidėjo.

– Kokios tos naujos funkcijos?

– Pavyzdžiui, nuo šių metų socialiniai darbuotojai dalyvauja vertinant žmonių neveiksnumą, nors už tai papildomai nemokama nė cento. Dar noriu akcentuoti, kad visiškai nereglamentuotas mūsų saugumo užtikrinimo klausimas, nors neretai dirbame tikrai pavojingomis sąlygomis. Niekas nenori eiti dirbti socialiniais darbuotojais ir dėl visuomenės požiūrio, esą šios profesijos atstovai dažnai dirba su socialinės atskirties grupėmis ir dėl to neva ši profesija yra neprestižinė, nors humaniškumo prasme ji yra viena prestižiškiausių. Aišku, prie tokio požiūrio formavimo prisideda ir politikai, net ir aukščiausio rango, kurie negaili įvairių neigiamų pasisakymų socialinių darbuotojų atžvilgiu, nors jie būna niekuo dėti. Kad ir dėl Saviečių tragedijos, savo atžvilgiu išgirdome priekaištų net iš aukščiausių šalies vadovų.

– Su kiek maždaug žmonių vienam socialiniam darbuotojui tenka vienu metu dirbti?

– Jei kalbėtume apie darbą su socialinės rizikos šeimomis, pagal teisės aktus vienam darbuotojui tektų apie 10 šeimų, bet niekas neina dirbti tokio darbo. Vien Vilniuje yra 27 laisvos vietos. Vadinasi, tos šeimos perkeliamos dirbantiems socialiniams darbuotojams.

– Teko girdėti socialinių darbuotojų kalbų, kad pas šeimas jie turi keliauti už savus pinigus, neturi pietų pertraukos…

– Pietų pertrauka yra, nes tai privaloma pagal Darbo kodeksą, tik mūsų darbo diena trunka ilgiau nei kitų. O dėl kelionės išlaidų, tai bent jau Vilniuje jos kompensuojamos arba darbuotojams nuperkami mėnesiniai bilietai. Bet regionuose tai priklauso nuo savivaldybių, kai kur tenka važinėti dviračiu.

– Ar galima reziumuojant konstatuoti, kad politikams, teisėjams ir kitiems nemažai uždirbantiems, kuriems pastaruoju metu algos padidėjo, krizė baigėsi, o jums dar ne?

– Visiškai teisingai pasakyta. Mums krizė dar nesibaigė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Taip pat Londono ugniagesiai daugiabutyje tęsia gaisro aukų paieškos ir gelbėjimo operaciją.

Gaisro metu daugiabutyje galėjo būti nuo kelių šimtų iki 600 žmonių, 65 žmonės buvo išgelbėti po to, kai liepsnos ankstyvą trečiadienio rytą per pusvalandį apėmė visą 24 aukštų daugiabutį. Londono ligoninėse gydomi 78 gaisro metu nukentėję žmonės, įskaitant 18 žmonių, kurių sveikatos būklė yra kritinė.

Oficialiais duomenimis, žuvusių gaisre žmonių skaičius išaugo nuo 6 iki 12, tačiau tikėtina, jog šis skaičius didės, nes daug žmonių gaisro metu dingo be žinios. Tarp dingusių be žinios yra 12 m. Jessica Urbano Ramirez, 66 m. Tony Dissonas ir apsaugos darbuotojas Mo Tuccu.

Žmonėms, kurie nori sužinoti daugiau informacijos apie galimai gaisre nukentėjusius artimuosius, draugus ir pažįstamus, buvo įsteigtas specialus telefono numeris pasiteiravimui 0800 0961 233.

Londono Kensingtono ir Chelsea savivaldybė jau skyrė 44 laikinus būstus gaisre nukentėjusiems žmonėms.

Nors oficiali gaisro priežastis kol kas neskelbiama, tačiau manoma, jog gaisro staigią plėtrą paskatino renovuoto daugiabučio fasado apdengimas aliuminio kompozito (ACM) plokštėmis, kurių didžiąją dalį sudaro polietilenas arba plastikas.

Šalies premjerė Theresa May žadėjo pradėti tyrimą dėl gaisro priežasčių bei nustatyti atsakingas organizacijas arba asmenis. Atsakymų iš vyriausybės pareikalavo ir opozicinė Leiboristų partija, kuri teigė, jog jai reikia žinoti apie turimas gaisro ataskaitas ir kokių veiksmų imtasi.

Šalies vyriausybė dar praėjusiais metais pažadėjo peržiūrėti statomų namų priešgaisrinės saugos taisykles, kurios iki šiol nepriimtos.

Svečias, atsakydamas į Viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojos Vidos Marcinkienės pateiktus klausimus, papasakojo apie savo kūrybos ištakas, pradžią. Taip pat pasidalijo mintimis apie įkvėpimą, paatviravo, kad pats jį patiria tiek dirbdamas, tiek ilsėdamasis. Knygos autorius pacitavo savo kurtų eilių, šitaip bandydamas įtraukti ir publiką kartu pasinerti į lyrinę plotmę. Sulaukta ir įdomių klausimų iš publikos, į kuriuos atsakyta.

Marcinkienė autoriui įteikė padėkos dovanų, bibliotekos vardu pasidžiaugė svečio atvykimu.

Praeitais metais skaitytojus pasiekusi antroji Dariaus Rekio eilėraščių knyga „Pražydusios klumpės“ –  eilėraščių rinktinė, kuria poetas įrodo, kad ir šiais laikais galima gyventi be sumaišties, o kurti, rašyti suprantamai, paprastai, bet, aišku, ne prastai.

Nacionalinės geležinkelio, jūros ir transporto sektoriaus darbuotojų profesinės sąjungos (angl. National Union of Rail, Maritime and Transport Workers; RMT) nariai, „Central“ ir „Waterloo & City“ linijų vairuotojai, streiką surengė dėl priverstinio personalo perkėlimo.

„Central“ linija traukiniai smarkiai vėluoja, o tarp Leytonstone ir Epping/Woodford jie išvis nekursuoja.

Nors buvo planuota, kad „Waterloo & City“ metro linija neveiks, tačiau ja traukiniai kursuoja kaip įprastai.

Tarp Epping ir Chingford šiaurės rytų Londone kas 15 minučių važiuoja maršrutinis autobusas.

Nors „London Underground“ pranešė, kad visos kitos metro linijos veiks kaip įprastai, tačiau keleiviai perspėjami, kad traukiniai gali būti pilnesni.

Streikas truks 24 valandas ir turėtų baigtis šiandien, sausio 26 d., 21 val. vakaro.

JAV striptizo klube dirbanti egzotinė šokėja Liza atskleidė negirdėtos informacijos apie savo profesijos pliusus, minusus ir tai, kaip stereotipai veikia jos kasdienybę. Jos atlyginimas kasnakt smarkiai svyruoja, o pastaruoju metu dėl prostitucijos ir internete lengvai prieinamos pornografijos pasikeitė jos šokius stebintys klientai.

Lanksteryje, Pensilvanijos valstijoje, dirbanti šokėja gyvena du atskirus gyvenimus: niekur neskelbia savo adreso ir naudoja dvi skirtingas socialinių tinklų paskyras, nes naktimis žengusi ant scenos tampa Liza.

Taip ji elgiasi, kad išvengtų pavojaus – erotiškų judesių pakerėti ir šokėjas įsimylėję nuolatiniai klientai gali pradėti merginas persekioti. Tačiau Liza savo profesijos išsižadėti neketina. Ne vien tik dėl nemenko atlyginimo, bet ir dėl galios, kurią ji jaučia šokdama, rašo „The Atlantic“.

„Kiekvieną naktį užlipus ant podiumo žmonės duoda man pinigus, nes esu graži, – tvirtino Liza. – Kasdien turiu žmones priversti jaustis ypatingai ir atidėti į šoną savo pačios problemas. Darbas mane privertė labiau pasitikėti savimi.“

Alga svyruoja kasdien

Kasmet JAV striptizo klubai atneša 6 mlrd. dolerių (5,5 mlrd. eurų) pelno, o vidutinė šokėjų alga, pasak JAV darbo statistikos biuro yra 16,85 dolerių (15,47 eurų) už valandą. Tad Lizos atlyginimas šokinėja nuo 150 iki 1500 dolerių (138-1380 eurų) už vakarą darbo.

„Šokti pradėjau prieš penkerius metus, kai studijavau ir atlikau neapmokamą praktiką vietiniame prekybos centre, – pasakojo Liza. – Turiu psichologijos ir teatro diplomus, bet tada nesugebėjau prasimaitinti. Juokaudavau su draugais, kad tiesiog imsiu ir praėsiu šokti striptizą.“

Į interviu striptizo klube Liza atėjo apsirengusi tinklinėmis pėdkelnėmis, keliaraiščiu ir ilgais batais. Mergina vadybininkui pareiškė, kad šoka nuo pat vaikystės ir žūtbūt nori darbo.

„Šoku nuo ketverių metų ir visados buvau ant scenos, – sakė Liza. – Manęs paprašė demonstracijos ir aš šokau visiškai nuoga. Man buvo labai gėda, bet darbą gavau. Išbandžiau ir kitus darbus, tačiau visados sugrįždavau prie šokimo, nes man nepatikdavo darbdaviai kitose vietose.“

Pati sau vadovė

Anot Lizos, patraukliausia jos profesijos dalis yra jai suteikiama laisvė ir tai, kad ji yra pati sau viršininkė. Erotinė šokėja pati nusprendžia kiek ir kada dirbti, kada imti laisvadienius. Jai tereikia sumokėti striptizo klubui tiek pinigų, kiek jis prašo ir mergina gali daryti su savo laiku ką tik nori.

„Šokėjos daugiausiai nėra klubo darbuotojos, o nepriklausomos rangovės, – aiškino egzotinė šokėja Liza. – Visados reikia sumokėti už patalpų nuomą, didžėjui ir persirengimo kambarėlio vadybininkei. Kitaip tariant mes mokame, kad ten galėtume dirbti.“

Šokėja Liza tvirtino, kad dažniausiai ji dirbdavo aštuonių valandų pamainomis ir ant scenos būdavo tiek laiko, kiek norėdavo – ji pati nuspręsdavo, kiek bendrauti su klientais. Vasaros sezonas dažniausiai būna lėtesnis ir jai pavyksta uždirbti mažiau pinigų.

„Vasarą žmonės leidžia laiką su savo šeimomis ir atostogauja, – pareiškė Lankasteryje dirbanti šokėja Liza. – Rudenį verslo padaugėja, o link žiemos žmonės nori šėlti mieste ir gerti. Jie nuo visko pervargę ir nori pabėgti nuo bėdų. Striptizas – atitrūkimas nuo tikrovės.“

Konkuruoja su pornografija

Vis dėlto net sezoninis pagyvėjimas ne visada atsveria prastėjančias striptizo verslo prognozes. Per pastaruosius penkerius metus padaugėjo nemokamos pornografijos ir merginų, kurios sutinka gyvai atlikti erotinius šokius per kompiuterio kamerą.

O anksčiau noriai su šokėjomis bendravę klientai pradėjo šildytis prostitučių glėbyje.

„Mano klube prostitucija yra nelegali. Jei sulaužai taisykles tave išmeta, – pasakojo Liza. – Dauguma į striptizo klubus ateinančių žmonių nori bendravimo, bet jų per penkerius metus sumažėjo. Kam fantazuoti striptizo klube, kai gali susimokėti 100 dolerių (92 eurus) ir permiegoti su kuo nors ir tą fantaziją išpildyti?“

Vis mažiau Lizos klientų striptizo klubuose leidžia pinigus, o pasak jos, atvyksta ten „susirasti širdies draugę“ arba bando sugundyti merginas mojuodami dolerio banknotą.

„Dažnai iš klientų girdžiu: „Ką padarysi dėl šio dolerio?“ Jei klausi tokio dalyko, geriau parodyk didesnę kupiūrą, – skundėsi Liza. – Jie nesupranta, kad tai mūsų darbas. Jie mano, kad ten tik linksminamės. Niekas negerbia to, ką darome. Apie egzotines šokėjas egzistuoja daugybė stereotipų – kad esame neišsilavinusios, skurdžios ir nesutariame su savo tėvais.“

Tačiau Liza tikino, kad jos darbas yra toks pats kaip „labiau gerbiamų profesijų“, o scena „galėtų būti kone biuras“. Dalis striptizo klubų vadybininkų suvokia, kad šokėjos atlieka savo darbą, bet likę laikosi tokių pat stereotipų, kaip ir klientai.

„Kai kurie vadybininko pozicijose esantys vyrai gerbia mūsų pastangas ir palaiko mus. Jei į klubą ateina vaikinas, kuris visas iš eilės graibo – jį iš karto išmeta, – kalbėjo Liza. – Tačiau yra vadybininkų, kurie yra seksistai ir jiems net nepasiskųsi. Jei vadybininkas nesielgia su moterimis pagarbiai, klubo kokybė sminga.“

Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai yra žmogaus rankų darbas, visgi tai nėra tiesa. Šiuos sniego kamuolius suformavo pati gamta. Teigiama, kad dėl visko kaltas vėjas, kuris mažus ledo lašus sugeba ritinti per šaltą žemę kol taip susiformuoja gniūžtė, kurios vėjas jau nesugeba pastumti. Šio reiškinio rezultatas tapo tikra sensacija Rusijoje ir greitai užkariavo socialinius tinklus, kuriuose vartotojai juokavo, kad neužilgo šiame Sibiro regione iš keistų sniego kamuolių išsiris dinozaurai. Panašūs gamtos reiškiniai užfiksuoti 2014 metais Suomijoje ir 2015 metais prie Mičigano ežero JAV.

¿Una „broma de los dioses”?: Cientos de bolas de hielo cubren una playa de #Siberia (FOTOS) – RT https://t.co/8K6xbbRC5apic.twitter.com/d1gUxTdJEx

— InColombia.it (@RobyInColombia) November 5, 2016

Panama papers duomenimis, paviešintais šių metų pavasarį, S.Rolduginas valdo kelias ofšorines kompanijas, kurių sąskaitose saugomi du milijardai dolerių. Įtariama, kad S.Rolduginas prižiūri šešėlinius Rusijos prezidento V.Putino aplinkos, o gal ir jo paties turtus.

„Mes pervedėme tris šimtus milijonų, o pinigų ten panaudojama 15 procentų. Tai reiškia, kad arba darbas kaip reikiant neišvystytas, arba tiek pinigų nereikia. Tada reikia juos nukreipti kitiems tikslams. Turime kur panaudoti pinigus socialinėje sferoje“, – cituoja V.Putiną naujienų agentūra „Interfax“. Fondas „Talant i uspiech“ finansuoja vaikų lavinimo centrą „Sirius“, įkurtą Sočyje.

Per V.Putino pasitarimą su vyriausybės nariais, atkreiptas dėmesys į tai, kad fondas turi ieškoti ir ateityje kuruoti talentingus vaikus, tačiau po to, kai jie baigia mokyklas, vaikais niekas nebesirūpina. Švietimo fondą „Talant i uspiech“ 2014 metų gruodį įkūrė Rusijos mokslo, sporto ir meno veikėjai. Jo steigėju yra violončelininkas S.Rolduginas, kurį V.Putinas vadina savo asmeniniu draugu. Panašu, kad dabar virš S.Roldugino galvos ėmė tvenktis tamsūs debesys.

Anksčiau Rusijos žiniasklaida skelbė, kad 2015 metrų gruodį vyriausybė nusprendė S.Roldugino fondui perduoti kelis olimpinio kaimelio Sočyje objektus. Tarp jų ledo areną „Šaiba“ ir olimpinę treniruočių areną, o taip pat keturių žvaigždučių viešbutį „Azimut“, kurį pastatė verslininkas Viktoras Vekselbergas. Prieš tai V.Vekselbergas viešbutį atidavė valstybei.

2017–2019 metais fondui „Talant i uspiech“ numatyta iš šalies biudžeto skirti per 1 mlrd. rublių. Po V.Putino kritikos tikėtina, kad šie planai bus peržiūrėti.

Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ) šių metų pavasarį analizavo „nutekėjusius“ kompanijos „Mossack Fonseca“ dokumentus apie įvairių šalių politikų ir kitų įžymybių sąskaitas ofšorinėse kompanijose, galimus mokesčių slėpimo ir pinigų plovimo atvejus.

V.Putino šeimos albumo nuotr./S.Rolduginas (dešinėje) – V.Putino dukters krikštatėvis

Per tyrimą paaiškėjo, kad ofšorinės kompanijos, tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančios S.Rolduginui, gaudavo šimtus milijonų dolerių iš VTB banko padalinio Kipre, o po to pinigai būdavo paskirstomi kitoms kompanijoms. Aktyvų valdymu užsiėmė banko „Rossija“ vadovai, į sąskaitas taip pat plaukdavo pinigai, gaunami už sandorius su kompanijų „Rosneft“ ir „Gazprom“ akcijomis.

Įsisiūbavus Panama papers skandalui V.Putinas pareiškė, kad jokių asmeninių milijardų S.Rolduginas neturi. Maža to, net neva visus savo uždirbtus pinigus violončelininkas išleidžia muzikos instrumentų pirkimui, atvežimui į Rusiją ir perdavimui jų įvairioms valstybinėms institucijoms. „Aš didžiuojuosi Sergejumi Pavlovičiumi (Rolduginu) ir kaip savo draugu, ir kaip žmogumi apskritai“, – yra sakęs V.Putinas.

„Grįžtu namo, kol Saulė dar nenusileido…” – Mano nuomonė: „Kodėl verta grįžti į Lietuvą?!”(2016-04-21 22-17)

Noriu pateikti savo nuomonę apie emigraciją…

Dauguma emigrantų mąsto maždaug taip: „Anglijoj (Norvegijoj, Danijoj, ..) uždirbsiu 1800 eurų pragyvensiu už 700 eur ir sutaupysiu 1100 eur!”

Bet nei vienas nesupranta, kad Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ar bet kurioje kitoje šalyje gyvenimo sąlygos yra lygiai tokios pačios ar labai labai panašios! Skirtumas tik valiuta, kalba arba gamta…

Nei vienas nesupranta esminio dalyko, kad emigracijoje gyvena dar vargingiau nei gyveno savo šalyje…

Aš sakau: kad misk tu tokiais pačiais makaronais Lietuvoje ir turėsi lygiai tokį patį santykį…

Ką tai reiškia…? Kiekvienas emigravęs svetur atsisako tam tikrų paslaugų… (gydymo toje šalyje, pramogų, geresnio maisto ar kt.), kurias galėtų sau leisti savo šalyje…

Ir man tiesiog juokinga, kai kiti teigia „Va grįžau į Lietuvą susitvarkyti dantų, nes čia 10 kart pigiau….”! Tai ir klausiu: „O kokio b**** (pypt, pypppt, pypt,.. 🙂 ) tu ten važiuoji, jei ten pragyvenimas kainuoja 10 kartų brangiau, nei ten kur tu gimei, kur tavo žemė, artimieji, laisvai su visais gali susikalbėti, ir uždirbti lygiai tiek pat kaip ir Lietuvoje… ?!

Važiuok tada į Vietnamą –  ten tikrai viskas 10 kartų pigiau nei Lietuvoje!

„Lygiai tiek pat kaip ir Lietuvoje?“ –  Taip lygiai tiek pat kaip ir Lietuvoje!

Reikia suprasti pagrindinį ir neginčijamą faktą. Reikia išmokti kontroliuoti savo išlaidas ir galėsi lygiai tiek pat sutaupyti kiek ir emigravęs…  Taip, būtų labai gerai jei tik taip galvotų emigrantai…

Jie dar mąsto ir taip … – „ 🙂 Gausiu atlyginimą 4 kartus per mėnesį ir gyvensiu geriau! 😀“

Aš visą laiką atsakau… „O kas tau trukdo paprašyti savo darbdavio, kad mokėtų 4 kartus per mėnesį ir Lietuvoje?“

https://youtu.be/7ysAIGa1uWw

Lietuvi, jei skaitai šią nuomonę, susimąstyk, pagalvok, ir suprask, kad čia, dabar, Lietuvoje reikalingas kiekvienas „nutekėjęs” protas, darbo rankos, tavo artimas ryšys su visais savo artimaisiais!

Lietuvi! Tu reikalingas Lietuvoje! Kad pratęstum Lietuvišką giminę, kalbą! Kad Lietuvoje mūsų būtų daugiau! Daugiau tų, kurie gali ką nors naudingo nuveikti Lietuvos labui!

O laukdami tęsinio, parašykite savo patirtį ar nuomonę komentare, arba parašykite mums el.paštu. Būtinai publikuosime rubrikoje „Mano nuomonė” !

Vertas dėmesio komentaras:

Alvyra Blaževičiūtė : Emigrantams – yra viena rimta ir labai svarbi priežastis grįžti į Lietuvą bent laikinai, keliems mėnesiams, tam kad nuversti esamą, apsigyvenusią kaip nuosavuose namuose, nesiskaitančią, engiančią paprastą žmogų valdžią, išvaikyti visus „darmaėdus” tunkančius žmonių sąskaita.Grįžkite emigrantai, pasigailėkite čia paliktų senelių, tėvų, vaikų, padėkite atstatyti „(ne)TEISINĖJE” valstybėje teisingumą.

Atnaujinta 07-31-2016