Prezidentės investicijos

Vakar Biudžeto ir finansų komitetas, kuriam suteiktos laikinosios komisijos funkcijos, tęsė minėtą tyrimą. Be kitų klausimų, komitetas turės atsakyti, ar Andriaus Kubiliaus Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų (pavyzdžiui, Tarptautinio valiutos fondo) pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, siekusias iki 9,4 proc. Pernai buvo surinkti 49 parlamentarų parašai, seimūnai reikalavo išsiaiškinti ir tai, kas buvo atsakingas už Lietuvos praskolinimą lėmusius sprendimus, kokie fiziniai asmenys pasipelnė, skolindami už milžiniškas palūkanas, dėl kokių priežasčių nebuvo skolinamasi iš TVF. Dabar šių klausimų nebeliko.

Tačiau bent jau į kelis nebeišlikusius klausimus atsakyti galima ir be jokio tyrimo. Pavyzdžiui, kodėl nebuvo skolintasi iš TVF. Dar būdama kandidate į prezidentus D.Grybauskaitė ne kartą pareiškė, kad vyriausybės, kurios skolinasi iš TVF, demonstruoja politinę impotenciją. Turbūt nenorėdamas pasirodyti tai demonstruojantis tuometinis premjeras A.Kubilius palaikė D.Grybauskaitę, o pastarąjį savo ruožtu palaikė tuometinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Iš senų viešų prezidentūros pranešimų galima susidaryti įspūdį, kad bent jau D.Grybauskaitė gerokai uždirbo iš to, jog nesiskolinome iš TVF.

„Prezidentė nuolat investuoja į Vyriausybės vertybinius popierius, nes pasitiki savo valstybe“, – tokį pranešimą 2013-ųjų pradžioje išplatino prezidentūra, kai D.Grybauskaitė eilinį kartą už neįvardijamą palūkanų sumą įsigijo Vyriausybės vertybinių popierių. Neaišku, ir kokią sumą 2013-aisiais investavo šalies vadovė, nes (sutapimas! – red. past.) kaip tik tada pasikeitė tvarka ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikiamose privačių interesų deklaracijose sandorių sumų nurodyti nebereikėjo. Tačiau anksčiau tvarka buvo kiek viešesnė, todėl aišku, kad 2010 m. birželį D.Grybauskaitė į vertybinius popierius investavo (arba, paprasčiau sakant, Vyriausybei už palūkanas paskolino) 100 tūkst. litų, dar po mėnesio – per 503 tūkst. litų, 2012 m. kovą – 100 tūkst. litų, o 2012 m. pradžioje per du kartus ji investavo apie 650 tūkst litų. Tad vien per 2010-2012 metus D.Grybauskaitė vertybinių popierių pirko už maždaug 1,35 mln. litų.

Palūkanos – paslaptis

Kadangi informacija nėra vieša, belieka tik spėlioti, už kokias palūkanas ji skolino. Vidaus rinkoje Vyriausybė skolinosi už labai įvairias palūkanas, kurios šokinėjo net ir trumpame laikotarpyje. Kaip tyčia, Finansų ministerija, dažnai skelbdavusi skolinimosi kainą, neskelbė, už kokias palūkanas vidaus rinkoje buvo skolinamasi, kai vertybinių popierių pirko prezidentė. Tačiau, sprendžiant pagal senus pranešimus, didžiausios palūkanos buvo 2009-aisiais (9,2 proc.), o mažiausios – 4,1 proc. – 2011-ųjų pabaigoje.

Susipyko su patarėju

2009-2011 m. prezidentės patarėjo pareigas ėjęs dabartinis parlamentaras Linas Balsys prisimena, kad šalies vadovė skelbdavo privačiai skolindavusi valstybei, tačiau savo komandai detalių ji neatskleisdavo.

„Tačiau dėl skolinimosi iš TVF… Aš niekada nepritariau, kad nereikia skolintis iš TVF ir geriau apkarpyti pensijas. Tai buvo viena iš mano nesutarimo su prezidente priežasčių. Greta kitų dalykų dėl to aš iš komandos ir pasitraukiau. Apkarpyti pensijas buvo lengviausias kelias, nes buvo galima gauti greičiausią efektą biudžeto skylėms užlopyti. I.Šimonytė su D.Grybauskaite šiuo klausimu labai gerai sutarė“, – prisiminė L.Balsys.

Oficialios priežastys, kodėl nereikia skolintis iš TVF, tada buvo tokios: esą tai pakenks šalies prestižui, sutrukdys įsivesti eurą ir dar TVF lieps veržti diržus. Tačiau, kaip pastebi L.Balsys, diržai vis tiek buvo veržiami Vyriausybės noru, o dėl euro – Latvija, kuri skolinosi iš TVF už kiek didesnes nei 3 proc. palūkanas, šią valiutą įsivedė anksčiau nei Lietuva.

„Tačiau aš kategoriškai esu prieš tai, kad krizės peripetijos būtų nagrinėjamos komitete. Tegul šiuos klausimus kelia prezidento rinkimų kovoje. Tačiau paprastam žmogui gali atrodyti įtartina, kad prezidentė ragino nesiskolinti iš TVF, todėl buvome priversti skolintis brangiau, o paskui pati prezidentė skolino už dideles palūkanas“, – sakė L.Balsys.

Klaidas reikia pripažinti

Beje, šis klausimas buvo keltas prezidento rinkimų kovoje, tačiau ne dabar, o prieš ketverius metus. Tada šalies vadovo posto siekęs Zigmantas Balčytis D.Grybauskaitę ragino viešai pripažinti savo klaidą, dėl kurios buvo nuskurdinti ne tik pensininkai, bet ir daugelis šalies gyventojų.

„Nepriklausoma šalies politika man svarbesnė už tarptautinių organizacijų diktatą!“ – tokią D.Grybauskaitės citatą priminė Z.Balčytis. Ir nuo savęs pridėjo: „Sulįsti į užsienio bankų kišenes už 7-9 procentų palūkanas, kasmet permokėti po milijardą litų užsienio bankams reiškia nepriklausomą šalies politiką? Iš pensininkų buvo atimamos pensijos, mažinami atlyginimai, skriaudžiamos vaikus auginančios šeimos, o tais pinigais buvo dengiamos brangios paskolos užsienio bankuose. Tokia yra prezidentės „drąsa“.

Prasidėjo liudininkų apklausa

Beje, vakar Biudžeto ir finansų komitetas pradėjo liudininkų apklausą. Pirmasis apklaustas Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius, kuris informavo: apie artėjančios krizės mastą Finansų ministerijos darbuotojai informavo tuometinį ministrą Rimantą Šadžių iki šios likus metams.

Pasak jo, pažymoje dėl bręstančios krizės Latvijoje įtakos Lietuvos ekonomikai prognozuota, kad tikimybė, jog įžengsime į recesiją 2008 metų trečią ketvirtį, buvo 10 proc., tačiau 2009 m. tikimybė buvo jau 90 proc. Jis teigė, kad pasinaudojus šiomis žiniomis, Lietuva galėjo ruoštis artėjančiai krizei skolindamasi, kuomet palūkanų norma dar nesiekė nė 2 proc.

R.Kasperavičius teigė, kad R.Šadžius turėjo žinoti apie tokią pažymą, nes jis Seimo nariams siūlęs formuoti 4 proc. BVP prilygstantį perteklinį biudžetą, kuris leistų apsisaugoti nuo krizės. Ministerija taip pat kalbėjo apie nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, kuris galimai būtų atvėsinęs kaistančią būsto rinką.

„Nekilnojamojo turto mokestis nebuvo įvestas. Svarstant Seime buvo kviečiami komercinių bankų analitikai, Laisvosios rinkos instituto analitikai ir jie savaip vertino tokias priemones, – teigė R.Kasperavičius. – Jie sakė, kad tai geros priemonės, tačiau neatitinka komercinių bankų interesų“.

Pasak R.Kasperavičiaus, tuometinis SEB ekonomistas Gitanas Nausėda laikėsi tokios pat pozicijos ir ją pristatė Seimo Europos reikalų komitete.

„Manau, kad komercinių bankų rekomendacijos demotyvavo Seimo narius imtis priemonių“, – sakė ministerijos atstovas.

Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, paklaustas, ar bus gvildenamos nesiskolinimo iš TVF bei D.Grybauskaitės investicijų peripetijos, atkirto: „Nenoriu nieko komentuoti, nes turiu detaliau susipažinti su informacija“. O komiteto narė Vida Ačienė pažadėjo: „Atkreipsime dėmesį ir į tai. Kol kas į asmeniškumus nebuvo gilinamasi, tačiau tolimesnėje tyrimo eigoje galbūt kas nors paaiškės, nes tai, ką pranešėte, yra įdomu“.

Iki šiol nematyta Seimo valdančiųjų ir prezidentės priešprieša. Kaip vertinti prezidentės ir buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio laiškų paviešinimą ir jų turinį. Šiuose laiškuose E. Masiulio prašoma tarpininkauti švelninant koncernui „MG Baltic“ priklausančios žiniasklaidos poziciją dėl kandidatų į generalinius prokurorus.

Apie visa tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su politikos apžvalgininku, visuomenininku Andriumi Tapinu ir Mykolo Romerio universiteto politologe Rima Urbonaite.

– Andriau, prezidentė patvirtino, kad susirašinėjimas vyko, nors laiškai esą neišliko laikmenose. Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia šiuose laiškuose?

A. Tapinas: Turbūt reiktų atskirti du dalykus: forma ir turinys. Turinys yra labai sudėtingas, kalbama apie spaudimą žiniasklaidai, po to buvo bandoma „išsivartyti“, kad tas žurnalistas jau tarsi nėra tikras žurnalistas, nes jis dirba koncernui. Vėlgi tai reikėtų įrodyti. Bet forma taip pat yra keista. Tai, manau, yra didžiausias mūsų valstybės vadovės fiasko. Taip, prezidentas turi teisę ir pareigą susirašinėti ir komunikuoti su pozicija ir opozicija, bet forma, kuri buvo pasirinkta, tonas pasirinktas… Tulpė – rimtai? tulpė@lrpk.lt – tai jeigu jau susikuri konspiracinį elektroninį paštą, nepasirašinėk Dalia Grybauskaitė. Nes tai labai keistai atrodo. Iš pradžių negalėjau patikėti, kad mūsų prezidentė galėtų elgtis taip kvailai, bet panašu, kad taip yra iš tikrųjų.

– Forma yra forma, bet turinys taip pat yra labai svarbu. Prašyti tarpininkauti – ar tai yra normalu, jūsų nuomone?

A. Tapinas: Prezidentė neigia, kad ji bandė daryti įtaką koncernui. Bet iš to, ką mes matome – virvelės buvo traukiamos. Žinoma, E. Masiulio vaidmuo čia yra ne paskutinis. Jeigu pasižiūrėtume 2015 m. gruodį, kuomet buvo tie susirašinėjimai, ir vėlesni laiškai, kur S. Skvernelis išvadintas populistu, tai tikrai valstybės vadovei, mano galva, toks elgesys garbės nedaro. Manau, kad tai didelė klaida iš jos pusės. Dar įdomiau yra žiūrėti į viską, kas vyksta aplink šį formatą. Yra konservatorių elgesys, kurie mūru stoja už D. Grybauskaitę. Jie nekvestionuoja nieko, jiems viskas yra gerai. Manau, kad jie Prezidentei kenkia labiau. O Ramūno šokinėjimas iš to džiaugsmo ir kalbėjimas apie apkaltas, manau, yra visiški kliedesiai.

– Ponia Urbonaite, mes turbūt nežinome, kokia apimtimi yra tie laiškai paskelbti. Mes žinome tik tai, ką žinome ir šiuo atveju gali būti tam tikros manipuliacijos viešąja nuomone, kaip manote?

R. Urbonaitė: Be jokios abejonės. Visų emocijos verda, nes mes seniai turbūt nieko panašaus neturėjom, kad staiga pamatytume tokio asmens laiškus. Tai savaime yra didelis įvykis, ir mūsų dėmesys yra garantuotas. Kas dabar yra daroma? Mus tarsi verčia daryti interpretacijas ir vertinti paveikslą, kurio mums yra pateiktos tik tam tikros dalys. Mes nematome visos dėlionės – tik mums galimai sąmoningai ir tendencingai pateiktas jos konkrečias dalis. Mes matome, kad prezidentė dalyvauja politiniuose procesuose, turi labai aiškią nuomonę tiek apie tam tikras interesų grupes, žiniasklaidą, žurnalistus, tiek apie politikus. Kitas dalykas – kokie klausimai mums iš to kyla.

– Kokie jums kyla klausimai?

R. Urbonaitė: O kyla labai fundamentalūs klausimai apie tai, kokį mes prezidento vaidmenį matome visoje politinėje sistemoje. Kitaip tariant, kiek prezidentas turi įsitraukti į tuos procesus ir klausimas apie žiniasklaidos bei politikų santykius.

– Tai buvo akivaizdus prezidentės bandymas paveikti žurnalistą, ar ne?

A. Tapinas: Manau, kad taip. Dabar bandoma paaiškinti, kad tai nėra žurnalistas. Reiktų dar įrodyti, kada jau netampi žurnalistu, o kada vis dar esi juo. Tomas Dapkus – taip, dirba koncernui priklausančioje žiniasklaidos priemonėje, bet tai ničnieko nesako. Daugybė žurnalistų dirba kam nors priklausančiose priemonėse. Kitas dalykas, kaip kolega R. Valatka klausia ir kolegė R. Urbonaitė sako, mes matome tik dėlionės gabaliuką. Gal buvo klausimai ir kitoms žiniasklaidos priemonėms dėl jų žurnalistų. Lygiai taip pat matome tik anos pusės išviešintus kelis laiškus, kurie žaidžia pagal savo taisykles ir akivaizdžiai koridoriaus gale yra kažkoks dėdė – gal tai koncernas, gal dar kažkas, kuriam tai yra dabar naudinga.

– Kalbant apie prasmę ar tikslą laiškų viešinimo, akivaizdu, kad tai buvo daroma siekiant parodyti, jog korupcijos byla yra politinė. Iš esmės tai – bandymas politizuoti kriminalinę bylą.

R. Urbonaitė: Čia ir yra ta didžioji bylos problema – mes turime nepamiršti pagrindinių bylos faktų. E. Masiulis kalba apie tai, kad šie susirašinėjimai nėra įtraukti į bylą, tačiau jis nepasako, kodėl laiškai turėtų būti įtraukti į bylą? Kodėl jie yra tokie svarbūs? Tokių argumentų aš negirdėjau. Tie, kas kalba apie apkaltą, taip pat turėtų labai aiškiai pasakyti, kodėl ji turėtų būti.

– Jei jau pradėjome kalbėti apie galimą valdančiųjų reakciją, ar jūs tikite, ponia Urbonaite, kad valdantieji ryšis sudaryti specialią komisiją šiam susirašinėjimui ir jo turiniui tirti?

R. Urbonaitė: Kad bus tokių iniciatyvų, manau, tikimybė yra didelė. Ar galiausiai pavyks suformuoti tą komisiją – kitas klausimas. Man ir įdomiausia, kai formuojama komisija, turi būti keliami aiškūs klausimai, ką planuojama ištirti. Ar tai autentiški laiškai – prezidentūra praktiškai pati tai patvirtino. Ką toliau tirsime? Ar prezidentės ryšius kažkokius ir bandymus veikti žiniasklaidą? Tuomet tirkime ir kitus politikus, kurie galbūt veikia žiniasklaidą.

– Tai ko gero neišvirs į lietuvišką Votergeito istoriją, bet tokie dalykai kaip laiškų saugojimas. Andriau, gal tokie dalykai, kaip prezidentės laiškai, turėtų būti saugojami? Juk po Votergeito skandalo visi prezidentų laiškai, telefoniniai pokalbiai yra įrašinėjami ir niekam nekyla klausimų.

A. Tapinas: Aš manau, kad čia didelė dalis kaltės turėtų kristi ir patarėjų korpusui. Nežinau, kur jie visi buvo, ką jie visi darė, kad jie nepasakė prezidentei, jog nėra gera mintis susirašinėti tokiu elektroniniu paštu, koks buvo. Arba reikėjo tada jau viską iš karto ir viešinti, jeigu jau kalbame apie tą skaidrumo standartą, kurį prezidentė kelia. Aš čia matau didžiausią problemą. Mano nuomone, dabar didžiausia grėsmė yra ne prezidentės elgesys, o kriminalinės bylos politizavimas. Manau, koncerno ir jo komandos pagrindinis noras yra patraukti pagrindinį byloje veikiantį asmenį – prokurorą, kuris yra agresyvus, kuris yra kibus ir kuris tikrai gali šią bylą paversti labai rimta. Dabar, mano nuomone, yra bandoma jį sukompromituoti pasitelkiant šiuos prezidentės laiškus. E. Masiulis tai, manau, taupė ilgai. Jis tokiu savo elgesiu, manau, pretenduoja tapti antipolitiko simboliu ir vienu šlykščiausių politikų nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Turint omeny, kokius politikus mes jau esame turėję, tai būtų labai rimtas vardas ir rimta kova, bet jis turi visas galimybes tapti šlykščiausiu politiku Lietuvoje.

– Viešinant asmeninius susirašinėjimus, įtraukiant kitus?

A. Tapinas: Ir tokiu būdu skandinti visus kitus, kad pats negautum ne tiek, kiek tau šviečiasi, o galbūt šiek tiek mažiau.

– Du ministrai yra nepaskirti, konfliktas tarp S. Skvernelio, visų valdančiųjų Seime ir prezidentės – tik didėja. Kur link judama, kaip manote?

R. Urbonaitė: Tektoninės plokštės juda po truputį ir visomis prasmėmis: ir su partijomis yra didžiulės problemos, apskritai visa partinė sistema probleminė, dabar – šis konfliktas. Nors iš esmės, norint stabilaus veikimo, kaip tik reikia konsoliduoto darbo tarp prezidentūros ir tos pačios vyriausybės.

– Ar judama link nepasitikėjimo vyriausybe, bandymo atstatydinti premjerą ir tokio konflikto, kad skraidytų kėdės?

R. Urbonaitė: Manau, kad prezidentė gali atmesti vieną kitą kandidatūrą, bet vyriausybė priklauso nuo Seimo daugumos pasitikėjimo. O jo nemanau, kad artimiausiu metu praras. Mes galime toliau matyti pasistumdymus. Prezidentė irgi gali tarti žodį būtent per visokius paskyrimus ir tas konfliktas gali užsitęsti.

– Andriau, kaip jūs manote? Prezidentė tikrai nėra iš tų, kuri pamirštų tokio dydžio nuoskaudas iš valdančiųjų pusės, kadencijos ji dar turi daug – visus metus. Kuo tai gali baigtis?

A. Tapinas: Turbūt labai liūdna sakyti, bet tai gali baigtis šaltuoju karu, kur pralaimėsime mes visi, o labiausiai – valstybė. Mes dabar strigsime rimtai tokiame liūne. Prezidentė nesieks atstatydinti S. Skvernelio, nes tai reikštų, kad jam atidaromos durys į Daukanto aikštę. Juk nieko nėra geriau, kaip atstatydintas premjeras – turime pavyzdžių. Manau, kad bus šaltasis karas – stabdomos iniciatyvos iš visų pusių, opozicija apskritai nebesupranta, ką ji daro ir kokia jos funkcija, valdantiesiems tikrai pasisekė, bet ar jie sugebės iš to išpešti naudos – pamatysime.

„Šiltai laukiu savo artėjančio vizito į Lietuvą, – rašoma Popiežiaus laiške, – ir laiminu Jus bei visus Lietuvos žmones Visagalio Dievo vardu.“

Sveikindama Popiežių Prezidentė palinkėjo Šventajam Tėvui įkvėpimo ir ryžto toliau skleisti tikėjimu paremtą viltį, vienijant viso pasaulio žmones taikesniam, teisingesniam, tauresniam gyvenimui. Prezidentė taip pat padėkojo Popiežiui už nuolatinį dėmesį Lietuvai ir jos žmonėms, su dideliu džiaugsmu laukiantiems Šventojo Tėvo apsilankymo mūsų šalyje.

Prezidentės ir Katalikų Bažnyčios kvietimu Popiežius Pranciškus su valstybiniu vizitu Lietuvoje lankysis rugsėjo 22–23 dienomis.

ruduo – tas metas, kai pradedame skaičiuoti ir sporto derlių. Visada tikimės, kad jis bus nemenkas.

Ir Lietuvos sportininkai iš tiesų nenuvilia – nei Pasaulio, nei Europos čempionatuose. O šiemet – ir Kurčiųjų vasaros olimpinėse žaidynėse, kur užderėjo daug medalių.

Mes vėl turime kuo didžiuotis ir už ką dėkoti: už aukštai keliamą Lietuvos vėliavą, už nepakartojamą pergalės skonį, kurį jaučiame drauge su Jumis.

Valstybiniai apdovanojimai – tai įvertinimas tų sportinio kelio aukštumų, kurias pasiekėte išlieję daug prakaito, kartu su treneriais įdėję begalę nematomo darbo, kad įrodytumėte, jog esate geriausi tarp geriausių.

Žinia apie Jūsų laimėjimus pasiekia kiekvieno neabejingo Lietuvos sportui žmogaus širdį.

Jūsų pavyzdys – didelis paskatinimas būsimiems sportininkams, kurie dega noru, kada nors, kaip ir Jūs, užkopti ant garbingiausios pakylos. Jūs dovanojate jiems labai daug – gyvenimo tikslą.

Jūsų vardai jau įrašyti į sporto istoriją, bet linkiu ir toliau siekti aukščiausių rezultatų ir galbūt – pranokti save.

Visiems – kuo didžiausios sėkmės, sveikatos ir stiprybės!

Susitikime prezidentė JAV vadovui tiesiogiai pristatė specifinę regiono saugumo situaciją ir Lietuvos gynybos poreikius.

Pasak šalies vadovės, aktyvus JAV vaidmuo yra kertinis visos Europos saugumui. Susiduriant su Rusijos karine ir nekonvencine grėsme, galingiausios pasaulyje valstybės – JAV – kariai ir iš anksto regione dislokuota technika yra geriausia atgrasymo priemonė. Valstybės vadovės teigimu, Amerikos indėlis būtinas ir užtikrinant regioninę oro gynybą.

Prezidentė pabrėžė, jog šiuo metu susiklosčiusi geopolitinė ir karinė įtampa neslūgsta. Rusija toliau aktyviai militarizuojasi – ženkliai išaugo šios valstybės kariniai pajėgumai Kaliningrade, rengiamasi agresyvaus pobūdžio pratyboms „Zapad 2017“. Nuolatinės kibernetinės atakos, kuriomis siekiama paralyžiuoti strateginius NATO valstybių sektorius, tapo neatsiejama Rusijos karinio planavimo dalimi. Vien tik propagandai ir melagingų žinių skleidimui, kuriomis siekiama kurstyti visuomenės įtampą ir nepasitikėjimą NATO, ši šalis kasmet skiria milijardą dolerių.

Lietuvos vadovė taip pat atkreipė JAV ir kitų šalių prezidentų dėmesį, kad „Rosatom“ statoma nesaugi Astravo AE, kurios branduolinė tarša avarijos atveju gali pasiekti 16 Europos sostinių, ir dujotiekis „Nord Stream 2“ gali būti Rusijos naudojami kaip nekonvencinio šantažo įrankiai.

Prezidentės teigimu, Lietuvai ir kitoms regiono valstybėms taip pat itin reikšminga JAV parama užtikrinant Baltijos šalių ir visos Europos energijos šaltinių įvairovę, sėkmingą elektros tinklų sinchronizaciją bei atsikratant energetinės Rusijos įtakos.

Lietuva jau nuo kito mėnesio per Klaipėdos terminalą pradės importuoti suskystintas dujas iš JAV. Pasak šalies vadovės, tai labai svarbus žingsnis įtvirtinant viso regiono energetinę nepriklausomybę.

Aptariant bendradarbiavimą NATO, valstybės vadovė pabrėžė, jog Aljansui būtina atsinaujinti. Pasak prezidentės, Lietuvai ir kitoms narėms reikalingas dar greitesnis ir efektyvesnis NATO. Būtina reformuoti ir greitinti sprendimų priėmimą, perdislokuoti karines pajėgas ir jų valdymą į rytinį Aljanso flangą, parengti nuolatos atnaujinamus gynybos planus su priskirtais konkrečiais kariniais pajėgumais, rasti sprendimus, kurie užkirstų kelią galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai, kibernetinę gynybą įtraukti į 5-ąjį Vašingtono sutarties straipsnį.

Prezidentės teigimu, Lietuva taip pat aktyviai prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų kovoje su terorizmu. Esame pasirengę padidinti karių skaičių JAV vadovaujamoje anti-ISIS operacijoje, NATO misijoje Afganistane ir JT misijoje Malyje.

Dalia Grybauskaitė (g. 1956 m. kovo 1 d. Vilniuje) – Lietuvos politikė, diplomatė, buvusi LR ministrė ir viceministrė, Europos Sąjungos komisarė.

Nuo 2009 m. liepos 12d. – Lietuvos Respublikos Prezidentė. Pirmoji moteris Lietuvos Respublikos prezidento poste.

2009 m. gegužės 17 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose už D. Grybauskaitę balsavo 68,21 % rinkėjų. Ji išrinkta jau pirmajame rinkimų ture.

2009 m. liepos 12 d. įvyko prezidentės inauguracijos ceremonija.

2014 m. perrinkta antrai kadencijai.

Išsilavinimas

1974 m. – baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą, 1983 m. – Leningrado A. Ždanovo universitete politinės ekonomijos studijas, 1983 m. – Maskvos visuomenės mokslų akademijoje įgijo ekonomikos mokslų kandidato laipsnį. Laipsnis Lietuvoje nostrifikuotas į socialinių mokslų (ekonomikos krypties) daktarės laipsnį. 1991 m. –  Džordžtauno (Vašingtonas) universiteto Tarptautinių ekonominių santykių institute baigė specialią programą vadovams. 2013 m. –  JAV Džordžtauno universitete jai suteiktas garbės daktaro vardas (Doctor of Humane Letters, Honoris Causa).

Moka lietuvių, anglų, rusų, lenkų, prancūzų kalbas.

Su gimtadieniu, Prezidente!!!

Pagarbiai
www.ctl.lt kolektyvas

Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas šalies žmonėms Naujųjų metų proga.
Mieli Lietuvos žmonės, į istoriją nueina dar vieneri metai, kai mūsų valstybė toliau brendo ir stiprėjo. Kai visi drauge siekėme prasmingų permainų ir naujų tikslų. Su didelėmis viltimis žengiame į Naujuosius metus. Gerai žinome, kiek daug turime nuveikti, kad kiekvienas savo ir Lietuvos gyvenime pajaustume lauktus pokyčius ir išsipildytų mūsų svajonės. Pasikliaukime savo jėgomis, darbštumu ir atkaklumu. Tuo visada buvo stipri mūsų tauta. Tegul Lietuvos vardas mūsų širdyse kels pasididžiavimo jausmus, teiks drąsos ir įkvėpimo. Visiems linkiu atrasti savyje daug naujų jėgų ir gyvenimo džiaugsmo. Su Naujaisiais metais!

„Būkime šiame kelyje ne tik bendrakeleiviai, bet ir bendraminčiai. Pasidalinkime šventiniu džiaugsmu, kad geriausi linkėjimai būtinai išsipildytų“, – sako prezidentė.

Valstybės ordinais ir medaliais, prezidentės padėkos raštais ir atminimo dovanomis apdovanoti 13 olimpinių prizininkų ir jų trenerių. Kiti sportininkai apdovanoti šalies vadovės padėkomis, pranešė Prezidentūra.

Pasak prezidentės, kai didžiausiuose pasaulio sporto renginiuose skamba Lietuvos vardas, visa šalis jaučia nepaprastą pasididžiavimą ir dėkingumą.

„Mūsų šalies sportininkų finaliniai startai – didžiojo sporto viršūnės. Akimirkos, kurios suvienija žmones, puošia mūsų gyvenimą. Jame visada reikia herojų, ir šiais laikais jais dažnai tampa sportininkai“, – sakė šalies vadovė.

Prezidentės teigimu, dideli laimėjimai įkvepia ir įpareigoja nesustoti ir kovoti dėl dar geresnių rezultatų. Valstybės vadovė pabrėžė, kad sportininkų pergalės – kartu įpareigojimas ir visuomenei, ir valstybei, kad sportuoti būtų sudarytos tinkamos, visiems ir visur lygios sąlygos.

Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje V.Baltraitienė atsiprašė Latvijos žemės ūkio ministro Janio Duklavo dėl, jos žodžiais, Lietuvoje kilusių baimių, kurios sukėlė jam nemalonumų.

„Visose pasaulio ir Europos šalyse yra rengiamos neformalios vakarienės. Ją organizavo VMVT vadovas Jonas Milius, aš paprašiau, kad sąskaitą už maistą pateiktų ministerijai. ŽŪM specialistai suderino abiejų šalių oficialias delegacijas. Visada bendravau ir bendrausiu su verslininkais, kurie kuria pridėtinę vertę“, – kalbėjo ministrė.

J.Milius sakė, kad ministrė po vakarienės „paniškai reikalavo sąskaitos“, bet jos ministerija dar negavo.

„Jeigu yra už kažką mokėti, nes aš tikrai daug visko atsivežiau septyniems žmonėms“, – sakė jis.

Pasak J.Miliaus medžioklė kiekvienam medžiojusiam asmeniui atsiėjo po 25 eurus.

Pirmadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė skėlė antausį V.Baltraitienei pareikšdama, kad ministrės medžioklės istorija nepateisinama, o ją interpretuodama ministrė sukelia ir diplomatines įtampas su kaimynine šalimi. Premjeras A.Butkevičius praėjusią savaitę sakė reikalausiantis ministrės V.Baltraitienės aiškių atsakymų dėl liepos pabaigoje Panevėžio rajone vykusios vakarienės – medžioklės, kurioje dalyvavo ir tąkart Lietuvoje viešėjęs Latvijos žemės ūkio ministras Janis Duklavas su delegacija. Šioje vakarienėje taip pat dalyvavo J.Milius, mėsos perdirbimo įmonės „Biovela Group“ vadovas Virginijus Kantauskas, „Dojus agro“ vadovas Petras Dailidė. Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Valdemaras Kontautas pirmadienį sakė, kad medžioklę Panevėžio rajone paprašė suorganizuoti J.Milius.

Ministrų pasakojimai – prieštaringi

Ministrės V.Baltraitienės ir Latvijos ministro J.Duklavo pasakojimai apie šią vakarienę – prieštaringi. Taip elgtis kaip žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė negalima, pareiškė J.Duklavas po Lietuvos ministrės pasisakymų, jog tai jis pakvietė verslininkus į vakarienę ir medžioklę Panevėžyje.

„Nesvarbu, ar tai rinkimai, ar kitos problemos, taip elgtis negalima. Niekas pas ją nebesilankys, jeigu ji taip daro. Po tokios betvarkės aš pasakyčiau: „Brangi drauge, atvyk į Latviją, čia nėra tokios betvarkės“, – penktadienį Latvijos TV3 Žinioms sakė J.Duklavas, pranešė BNS.